Legislator Case Law & Legislation
def3b6ab-5fd3-4abe-a08f-8d570960bfb1 AI generated

Appeal dismissed; court upheld dismissal due to lack of jurisdiction under EU Consumer Rights Directive. The defendant resides in Germany, making German courts the proper venue.

Case Number def3b6ab-5fd3-4abe-a08f-8d570960bfb1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the landlord's appeal against the district court's decision to reject the lawsuit. The lower court found that the tenant, H. S., has resided in Germany since July 2021 and is registered there, establishing an international element. Consequently, the court applied the EU Consumer Rights Directive, which mandates that consumer disputes be heard in the consumer's habitual residence, rendering the Lithuanian court's jurisdiction invalid.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių apsaugos 18 straipsnio 2 dalis: ieškinys vartotojui turi būti pareikštas tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

Keywords

AI generated
consumer rights directive jurisdiction consumer habitual residence international element dismissal appeal civil procedure code proper venue

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių apsaugos 18 straipsnio 2 dalis
Europos žmogaus Teisių Teismas 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-808-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02548-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.1.4; 3.1.2.2.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6839-937/2022 pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei H.

S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės H. S. 105,42 Eur skolÄ , 232,02 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2020-08-13 atsakovei H. S. buvo iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), sudarius Vilniaus miesto savivaldybės socialinio bÅ«sto nuomos sutartį Nr. 1.39-N20/2077.

Sutarties 10 punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti buto nuomos mokestį, tačiau Å¡ios pareigos pilnai neįvykdė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-04 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. 2.1. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį, nurodydama atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kitų žinomų adresų nenurodė. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO nustatyta, jog ieÅ¡kovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27543-21 dėl dingusios be žinios H. S. ir jos nepilnamečių vaikų paieÅ¡kos. Teismas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajam komisariatui 2022-02-02 iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl duomenų pateikimo, praÅ¡ydamas nurodyti žinomus atsakovės kontaktus. Teisme 2022-02-02 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymas dėl H.

S., kuriame nurodoma, jog H. S. kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijoje. H. S. Vokietijoje yra nuo 2021-07-20 bei registruota adresu (duomenys neskelbtini). 2.2. 2020-08-13 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio bÅ«sto nuomos sutarties Nr. 1.39-N20/2077 28 punkte nurodyta, jog: ,,Ginčai dėl sutarties, kurie per 14 darbo dienų nuo vienos Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo dėl sutarties įsipareigojimų vykdymo neiÅ¡sprendžiami derybų bÅ«du, sprendžiami civilinio proceso tvarka.“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi gyvenamosios vietos principu, pagal kurį ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fizinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alys nėra sutarusios dėl bylos teismingumo, atsakovė siekia prieglobsčio Vokietijoje bei tai, jog nuo 2021-07-20 faktiÅ¡kai gyvena Vokietijoje, taip pat nesant duomenų apie atsakovės pilietybę, teismas sprendė, kad byla teisminga ne Lietuvos, o Vokietijos teismui, o ieÅ¡kinį atsisakyta priimti. IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta teisė su ieÅ¡kiniu kreiptis į Vokietijoje esantį teismÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 3. IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-04 nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindė tuo, kad: 3.1. IeÅ¡kinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Civilinėje byloje ieÅ¡kinys atsakovei H. S. paduotas pagal paskutinę žinomÄ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini). 3.2. CPK 803 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad su praÅ¡ymu suteikti teisinę pagalbÄ užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulatus, užsienio teismus ar kitas valstybės institucijas.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulatus teismai teisinės pagalbos kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi bÅ«ti apklaustas arba kuriam turi bÅ«ti įteiktas procesinis dokumentas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis užsienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad į užsienio valstybės teismÄ ar kitÄ valstybės institucijÄ dėl teisinės pagalbos suteikimo teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi bÅ«ti apklaustas arba kuriam turi bÅ«ti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmÄ .

Lietuvos Respublikos teismai turi teisę praÅ¡yti užsienio valstybės teismo leisti naudoti ryÅ¡ių technologijas (videokonferencijÄ , telekonferencijÄ ir kitas) renkant įrodymus. 3.3. Teismas net nebandė įteikti atsakovei procesinių dokumentų jos paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje ar vadovaujantis CPK 803 straipsnio 3 dalimi kreiptis į užsienio valstybės teismÄ ar kitÄ valstybės institucijÄ dėl teisinės pagalbos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Byloje ginčas kilo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022-02-04 nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad byla teisminga ne Lietuvos, o Vokietijos teismui. Dėl esminių aplinkybių atskirojo skundo nagrinėjimui 7. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. 20 b. l.). 8. 2020-08-13 tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (nuomotojas) ir H. S. (nuominkė) buvo sudaryta Vilniaus miesto socialinio bÅ«sto nuomos sutartis, pagal kuriÄ nuomotojas už užmokestį įsipareigojo suteikti nuomininkui sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti ir naudoti laisvÄ Vilniaus miesto savivaldybės socialinį bÅ«stÄ , o nuomininkas įsipareigojo naudotis Socialiniu bÅ«stu pagal paskirtį, nurodytÄ Sutarties 4 punkte, ir mokėti nuomos mokestį bei kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus (1 punktas).

Socialinio būsto adresas (duomenys neskelbtini) (2.1 punktas). Šalys susitaria, kad nuomininkui nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkui ir jo šeimos nariams: dukra M. S., dukra N. S., dukra H. S., dukra F. S., sūnus F. S. (4 punktas). Ginčai dėl sutarties, kurie per 14 darbo dienų nuo vienos šalies pareikšto reikalavimo dėl sutarties įsipareigojimų vykdymo neišsprendžiami derybų būdu, sprendžiami civilinio proceso tvarka (28 punktas) (e. b. 21-25, 26 b. l.).

9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-10-07 įsakymu dėl savivaldybės socialinio bÅ«sto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo nutarta nutraukti 2020-08-13 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio bÅ«sto nuomos sutartį Nr. 1.39-N20/2077, sudarytÄ su H. S. Å¡eima (e. b. 29 l.).

10. Ieškovė 2021-10 rašte Nr. 1.35-21 informavo, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-10-07 įsakymu Nr. 30-2683/21, su H. S. 2020-08-13 sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N20/2077 yra nutraukiama (e. b. 27-28 l.).

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato raÅ¡te informuojama, kad <...> 2021-08-03 H. S. su savo vaikais kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijoje. Anot H. S., Vokietijoje ji yra nuo 2021-07-20. Vokietijoje ji kartu su vaikais registruota adresu (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie H. S. neturi (e. b. 49 b. l.). Dėl atskirojo skundo argumentų 12. Teismingumo taisyklių laikymasis reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga (CPK 5 straipsnis).

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas laikantis teismingumo taisyklių, o bÅ«tent, ar jis turi jurisdikcijÄ nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobÅ«džio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimÄ â€“ expressis verbis (tiesiogiai) iÅ¡ CPK 782 straipsnio.

13. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieÅ¡kinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iÅ¡kėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

14. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ . Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo iÅ¡nagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos Å¡alies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.).

Å ių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybę (susijusias valstybes). IÅ¡analizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos SÄ jungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pvz., konkretus Europos SÄ jungos reglamentas). Tai padarius, iÅ¡samiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu.

Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ . Atliekant aptariamÄ vertinimÄ , bÅ«tina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities iÅ¡imtis bei aktualiÄ teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

15. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ kaupiami vieÅ¡ame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra tik vienas iÅ¡ gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi bÅ«ti nurodyta nebÅ«tinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje Å¡is faktiÅ¡kai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikÅ¡tam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Taigi, jei atsakovas yra Europos SÄ jungoje arba yra kitų Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos pačiame Reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – jam taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).

16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios buveinės ir veiklos vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškė ieškinį atsakovei H. S.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teisme 2022-02-02 gautu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymu dėl H. S., kuriame nurodoma, jog H. S. kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijoje. Anot H. S., Vokietijoje ji yra nuo 2021-07-20 bei registruota adresu (duomenys neskelbtini) (dokumentų registracijos Nr. DOK-21350).

Kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra Europos SÄ jungoje, o ginčas kyla iÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių, teismingumo klausimui spręsti yra aktualios 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I bis) (toliau – Reglamentas) nuostatos. Remiantis Reglamento Briuselis I bis 81 straipsniu, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. 16.1.

Reglamento 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį reglamentÄ asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę. 16.2. Reglamento 17-18 straipsniai reglamentuoja jurisdikcijos klausimus, susijusius su vartojimo sutartimis.

17. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teismingumÄ Lietuvos Respublikos teismams motyvuoja CPK 30 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog ieÅ¡kinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad:

i) vertinant ieÅ¡kinio pagrindÄ bei tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alis siejo vartojimo teisiniai santykiai, o atsakovei yra taikoma vartotojų teisių apsauga; ii) Reglamento 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad kita sutarties Å¡alis gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose; iii) byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė H. S. Vokietijoje yra nuo 2021-07-20 bei registruota adresu (duomenys neskelbtini) (dokumentų registracijos Nr. DOK-21350); iv) Å¡iuo atveju taikytinos Reglamento, o CPK nuostatos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , turi atsižvelgti į tai, jog atsakovės dabartinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, todėl egzistuoja tarptautinis elementas ir teismingumo nustatymui taikytini ne tik nacionaliniai, tačiau ir tarptautiniai teisės aktai, o remiantis Reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kinys atsakovei pareikÅ¡tinas bÅ«tent atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos teisme – nagrinėjamu atveju Vokietijos teisme.

19. Teismas, gavęs ieÅ¡kinį, visų pirma turi nustatyti, ar jis yra teismingas tam teismui, o nustatęs, kad jis nėra teismingas (neturi jurisdikcijos), teismas jį atsisako priimti. Nustačius, kad teismas neturi teismingumo (jurisdikcijos) nagrinėti ieÅ¡kinį apskritai nesvarstomi klausimai dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei ar klausimai dėl teisinės pagalbos suteikimo, nes procesinę pareigÄ imtis priemonių įteikti procesinius dokumentus kitai Å¡aliai ar imtis atitinkamų priemonių dėl teisinės pagalbos turi bÅ«tent tas teismas, kuriam byla yra teisminga (kuris turi jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ ).

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, motyvai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

21. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei H. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų ieÅ¡kovės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas