def3a971-e962-49d6-915c-8ac34fd95cf8 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-20-876/2014Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00504-2013-4                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 26.6(N) (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 30 d.Šakiai                  Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui V.

S., jo atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. D., atsakovui K. G., trečiajam asmeniui G. D., išnagrinėjo V. S. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. G., dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo n u s t a t ė : ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 22 d. numeryje Nr. 15(2053), skiltyje „Be užuolankų“ atsakovų paskelbtas klausimas partijos „Tvarka ir teisingumas“ (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkui K.

G.: „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į SeimÄ V. S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį paÅ¡alinote iÅ¡ partijos?“; bei ten pateiktas K. G. atsakymas: „InformacijÄ apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aÅ¡ pats, nei partijos skyrius Å¡ios informacijos neanalizavome, nes V. S. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ partijos sÄ rašų už partijos įstatų 6.6.3. punkto pažeidimÄ (nario mokesčio nemokėjimÄ ).

Skyriaus tarybos sprendimas priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d.“ – neatitinka tikrovės bei žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Taip pat praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje vietoje tolygaus dydžio ir tokia pat forma, kaip buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, iÅ¡spausdinti paneigiantį praneÅ¡imÄ . PraÅ¡oma iÅ¡ atsakovų priteisti jo naudai 16 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡ikinyje nurodoma, kad 2013 m. vasario 22 d.

Å akių rajono laikraÅ¡tis „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053) antrajame puslapyje skiltyje „Be užuolankų“ IÅ¡spausdino publikacijÄ â€“ klausimÄ Â partijos „Tvarka ir teisingumas“ Å akių skyriaus pirmininkui K. G.: „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į SeimÄ V. S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį paÅ¡alinote iÅ¡ partijos?“ Ten pat laikraÅ¡tis pateikė K. G. atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ : „InformacijÄ apie galimÄ V.

S. bendradarbiavimÄ su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aÅ¡ pats, nei partijos skyrius Å¡ios informacijos neanalizavome, nes V. S. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ partijos sÄ rašų už partijos įstatyų 6.6.3. punkto pažeidimÄ (nario mokesčio nemokėjimÄ ). Skyriaus tarybos sprendimas priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d.“. Tokiu bÅ«du gausiam skaitytojų bei interneto vartotojų ratui laikraÅ¡tis „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ioje publikacijoje klausimo ir atsakymo forma vieÅ¡ai paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ paie ieÅ¡kovÄ â€“ melagingÄ Å¾iniÄ , kad „buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į SeimÄ V.

S. bendradarbiavo su KGB“. Nurodoma, kad klausimo autorius laikraÅ¡tyje nenurodytas, tačiau akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio klausimų konstravimas ir atsakymų į juos organizavimas yra leidinio redaktorės kompetencijoje. Savo klausimÄ redaktorė pateikė tokiu bÅ«du, kad skaitytojai laikraÅ¡tinę sensacijÄ suprastų vienareikÅ¡miÅ¡kai. Sakinys „...V. S. bendradarbiavo su KGB...“, pateiktas kaip tikra žinia, ir ji paskelbta ne apie kÄ nors kitÄ , o apie „buvusį savivaldybės tarybos narį, netgi buvusį kandidatÄ Ä¯ SeimÄ â€œ.

Ä® klausimÄ vieÅ¡ai atsakė asmuo, sudarantis informuoto, kompetentingo ir autoritetingo žmogaus įvaizdį – dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ Å akių rajono skyriaus pirmininkas K. G.. Atsakymas specialiai ir apgalvotai suformuluotas taip, kad patvirtintų aukščiau iÅ¡spausdintame klausime pateiktÄ sensacijÄ . Pateiktų žinių tikrumas skaitytojams nekelia abejonių. Å ie teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės, Å¡meižia ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Jo nuomone, Å¡i informacija visuomenei pateikta sÄ moningai, turint tikslÄ pakenkti jo reputacijai ir kelti laikraščio populiarumÄ .

Autoriai pasirinko gerai apgalvotÄ viso teksto struktÅ«rÄ , kad visa publikacija bÅ«tų suvokiama kaip tikras ir neginčytinas teiginys. Teksto elementai susieti taip, kad niekias neabejotų, jog minimas asmuo tikrai „bendradarbiavo su KGB“. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis yra rajono visuomenei žinomas žmogus: buvo partijos skyriaus pirmininkas, rajono tarybos nariu, kandidatavo į SeimÄ . Bet dėl sunkios ligos turėjo atsisakyti visų partinių ir visuomeninių pareigų, ir jau Å¡eÅ¡eri metai yra privatus asmuo.

Atsakovas privalėjo žinoti, jog žinių apie privatų asmenį skleidimo ribos yra siauresnės nei žinių apie vieÅ¡Ä jį asmenį. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovų civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.24 str. 1 d. yra visi bÅ«tinieji faktai:

1) žinios tikrai paskleistos 2013 m. vasario 22 d. Šakių rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053) antrajame puslapyje skiltyje „Be užuolankų“ bei interneto svetainėje;

2) žinios tikrai paskleistos bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ ;

3) žinios tikrai neatitinka tikrovės;

4) paskleisto žinios tikrai itin žemina jo garbę, nes Lietuvos visuomenė bendradarbiavimÄ su KGB laiko itin negarbingu reiÅ¡kiniu, kolaboravimu ir Tėvynės iÅ¡davimu. „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoji informacija skaudžiai žeidžia ieÅ¡kovo orumÄ , nes jis kilęs iÅ¡ garbingos ir patriotiÅ¡kos giminės, neįsivaizduoja didesnio pažeminimo ir paniekinimo, kaip paskelbimas KGB bendrininku. Publikacija „(duomenys neskelbtini)“ laikraÅ¡tyje sukėlė jam sunkių moralinių padarinių – atsakovai pažemino jį ir jo Å¡eimÄ visuomenės, draugų, kaimynų, pažįstamų ir giminių akyse, įžeidė ir įskaudino, sukėlė jam, jo sutuoktinei ir dukrai daug neigiamų emocijų.

Nuo sovietinės savivalės nukentėję žmonės gavo dingstį spėlioti, kad galbÅ«t ir jis galėjo prisidėti kenkiant jų gyvenimui, gerovei ir karjerai. Jis ir jo sutuoktinė verčiami teisintis kaimynams ir giminėms, kad Å¡i „(duomenys neskelbtini)“ antis visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Tenka girdėti labai piktų atsiliepimų, užgaulių replikų ir užuominų apie galimÄ kerÅ¡tÄ . Ä®vertinus jį iÅ¡ugdžiusiÄ aplinkÄ , jo ir jo artimųjų giminių gyvenimiÅ¡kas nuostatas bei patirtas sovietines represijas, jo apÅ¡aukimas KGB bendrininku yra jam ypatingai skaudus smÅ«gis, pakertantis jo garbę ir niekinantis jo orumÄ , keliantis jam didelę, pinigais neįkainuojamÄ neturtinę žalÄ .

Dėl paÅ«mėjusios sunkios onkologinės ligos jau keletÄ metų negali vadovauti partijos skyriui ir neužsiima politika bei visuomenine veikla, nėra vieÅ¡as asmuo. Todėl perdėtas domėjimasis jo asmeniu bei skleidimas nepatikrintų melagingų žinių apie jį yra neleistinas. Tokių gandų platinimas nei skaitytojams, nei laikraščio prestižui naudos neduos. Atsakovas K. G. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Nurodo, kad jis niekada neteigė, kad ieÅ¡kovas V.

S. bendradarbiavo su KGB. Savo atsakyme, kuris buvo paskelbtas laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“, jis paneigė, kad V. S. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ partijos už galimÄ bendradarbiavimÄ su KGB, o pateikė tikrÄ jÄ paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos „Tvarka ir teisingumas“ priežastį – nario mokesčio nesumokėjimÄ . 2008 m. jis buvo iÅ¡rinktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ Å akių skyriaus pirmininku. V. S. 3 metus buvo jo pavaduotojas, todėl jis manė, kad neetiÅ¡ka net ir svarstyti skyriaus taryboje, ar diskutuoti su kolegomis apie gautÄ informacijÄ (informacijÄ pateikė telefonu partijos kolega K.

D.). Nei jis, nei skyriaus taryba niekada neaptarinėjo nei Å¡ios informacijos, nei apskritai KGB veiklos. (b.l. 47-48). Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o atmesti V. S. ieÅ¡kinį dėl garbės ir orumo gynimo, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodoma, kad CK 2.24 str. 2 d. nustatytos ikiteisminės ginčo tvarkos laikymasis ieÅ¡kovui yra privalomas, todėl prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas privalėjo kreiptis į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat atsakovÄ K.

G. su praÅ¡ymu paneigti paskleistÄ informacijÄ , tačiau to nepadarė. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovas į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su praÅ¡ymu paneigti jo manymu tikrovės neatitinkančius duomenis kreipėsi tik po to, kai Å akių rajono apylinkės teismas nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti informacijÄ , kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė paskelbti paneigimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl jo neva pažeistų teisių nesilaikydamas CK 2.24 str. 2 d. numatyto tvarkos Å¡ios kategorijos bylose.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovo nuomone teismas turi palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes atsakovė jokiu bÅ«du nepaskelbė žinių, kad ieÅ¡kovas bendradarbiavo su KGB ar kitų duomenų, kurie galėjo pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Ar tam tikrai duomenys yra faktai CK 2.24 str. prasme yra faktai, yra sprendžiama iÅ¡ visos publikacijos tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės iÅ¡raiÅ¡kos formų, sakinių konstrukcijos ir kt.

Teismas turi analizuoti visÄ straipsnio ar kalbo kontekstÄ , o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Teismas turi vertinti, ar teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas nagrinėjamu klausimu. Taigi Å¡ioje byloje pirmiausi bÅ«tina nustatyti, ar atsakovas paskelbė vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamÄ ir konstatuojamojo pobÅ«džio žiniÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas bendradarbiavo su KGB. Vertinant ieÅ¡kovo ginčijamus teiginius, atsakovas nurodo, jog akivaizdu, kad atsakovai nepaskelbė jokių žinių apie tai, kad ieÅ¡kovas bendradarbiavo su KGB.

Ginčo teiginiai buvo paskelbti klausimo, kuriuo siekta iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos „Tvarka ir teisingumas“ priežastis, ir atsakymo į jį formÄ . IÅ¡ teiginių – tiek iÅ¡ klausimo, tiek iÅ¡ atsakovo K. G. atsakymo – paskelbimo konteksto ir jų turinio taip pat matyti, kad jie nebuvo formuluojami kaip kategoriÅ¡kos, konstatuojamojo pobÅ«džio žinios apie tai, kad ieÅ¡kovas bendradarbiavo su KGB. Ginčo teiginiais buvo siekiama sužinoti tikruosius ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos motyvus.

Taigi įvertinus jų paskelbimo aplinkybes, negali būti kvalifikuojami kaip žinia apie tai, kad ieškovas bendradarbiavo su KGB, todėl akivaizdu, kad ginčo atveju nėra CK 2.24 str. taikymui būtinų faktų visumos. Atsiliepime nurodoma, kad pats ieškovas save pripažįsta viešuoju asmeniu. Viešųjų asmenų asmeninių neturtinių teisių ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačiųjų asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo kaip privatus asmuo.

Atsižvelgiant tiek į teismų praktikÄ , tiek į įstatymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡asis asmuo, kurio tiek veikla, tiek pats asmuo kelia pagrįstÄ visuomenės interesÄ juo domėtis. IeÅ¡kovas bÅ«damas vieÅ¡uoju asmeniu turi plačiau toleruoti bet kokiÄ kritikÄ savo atžvilgiu, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl tariamo jo garbės ir orumo pažeidimo, nepagrįstai susiaurino savo, kaip vieÅ¡o asmens, kritiko ribas. Trečiasis asmuo G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nemano, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯Å¾eidė.

Buvo gauti keli anoniminiai skambučiai apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB, todėl ji suformulavo klausimÄ ir paprašė pateikti atsakymÄ partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko K. G.. AtsakymÄ suformulavo K. G., toks atsakymas ir buvo iÅ¡spausdintas. Ji netikrino gautos informacijos, nes pasitikėjo partijos pirmininku. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus teismas nustatė Å¡ias faktines bylos aplinkybes:2013-02-22 laikra6tyje „(duomenys neskelbtini)“ skiltyje „Be užuolankų“ buvo iÅ¡spausdintas K.

G. atsakymas į laikraščio redakcijos užduotÄ klausimÄ apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB (b.l.9).Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad centro duomenų bazėse duomenų, kad V. S. bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nerasta. (b.l. 10). Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė duomenis, kad duomenų, jog S. domisi karinėmis ar valstybės paslaptimis, nesurinkta. (b.l. 131). Dėl CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalių, įtvirtinančių iÅ¡ankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarkÄ garbės ir orumo gynimo bylose, aiÅ¡kinimo ir taikymo Procesinę pažeistos teisės gynimo tvarkÄ lemia tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ir pasirinkti asmens teisių gynybos bÅ«dai.

Tuo atveju, kai duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemones, CK 2.24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta replikos teisė – asmuo turi teisę reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų tokius duomenis. Toks pažeistos teisės gynimo bÅ«das reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimÄ dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali vieÅ¡ai, tokiu pat bÅ«du kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti, t. y. visuomenės informavimo priemonė gali paÅ¡alinti asmens teisės pažeidimÄ ne teismo tvarka.

Taigi, procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S. – Ž., UAB „Lietuvos žinios“, kt., bylos Nr. 3K-3-94/2006). Pagal teismų praktikÄ tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z.

O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos“, bylos Nr. 3K-3-488/2007; kt.).Asmeniui pasirinkus savo teisių gynimo bÅ«du reikalavimÄ teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę ir orumÄ , arba atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , arba abu juos, teismas pagal suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ sprendžia, ar duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumÄ yra kaip ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos priteisimo faktinės aplinkybės, ar materialinis teisinis reikalavimas.

Toks pasirinktas gynybos bÅ«das, kai asmuo reikalauja teismo sprendimu pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumÄ , rodo, jog asmuo nepageidauja pažeistos teisės ginti kitais bÅ«dais ir tokio fakto konstatavimas yra pakankamas atlyginimas už padarytÄ Å¾alÄ (pakankama satisfakcija). Kartu su Å¡iuo reikalavimu asmuo gali reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Tokiu atveju pirmojo reikalavimo – teismo sprendimu nustatyti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina garbę ir orumÄ â€“ patenkinimas sudarys faktinį ir teisinį reikalavimo atlyginti žalÄ pagrindÄ .

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad netgi kai duomenų pripažinimas neatitinančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumÄ nesuformuluotas kaip ieÅ¡kinio dalykas (savarankiÅ¡kas reikalavimas), Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, t. y. yra kaip ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos priteisimo faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v.

UAB „TV progrupė“, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Å ių asmens garbės ir orumo gynybos bÅ«dų pasirinkimas nesiejamas su kokiais nors konkrečiais asmens, paskleidusio duomenis, veiksmais – reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ teismas nagrinėja, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiÅ¡kia reikalavimÄ teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumÄ , ir praÅ¡o priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas garbės ir orumo teises, padavė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti straipsnyje nurodytus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kaip ieÅ¡kiniu dalykÄ ieÅ¡kovas nurodė du asmens teisių gynimo bÅ«dus – duomenų pripažinimÄ neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog esant suformuluotiems reikalavimams ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina. Be to, bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog ieÅ¡kovas pagal įstatymų reikalavimus net neturėdamas pareigos atlikti ikiteisminę ginčo sprendimo procedÅ«rÄ , teismo nutartimi buvo įpareigotas kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su reikalavimu paneigti paskelbtÄ informacijÄ , tačiau iÅ¡ atsakovo buvo gautas atsakymas, jog jie nepadarė pažeidimo ir neturi pagrindo skelbti paneigimÄ . (b.l. 39-40), kas laikytina, jog ieÅ¡kovas atlikto ikiteisminę ginčo sprendimo tvarkÄ , tačiau Å¡ia procedÅ«ra nebuvo pasiekta rezultato.

Dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovės ir jų žeminančio pobÅ«džio Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 22 d. dienraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053) iÅ¡spausdinta publikacija skiltyje “Be užuolankų”, kur buvo paskelbta: “Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į SeimÄ V. S. bendradarbiavo su KGB ir dėl to jį paÅ¡alinote iÅ¡ partijos?” ir atsakymas: “InformacijÄ apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje.

Tačiau nei aÅ¡ pats, nei partijos skyrius Å¡ios informacijos neanalizavome, nes V. S. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ partijos sÄ rašų įstatų 6.6.3. punkto pažeidimÄ (nario mokesčio nemokėjimÄ ). Skyriaus tarybos sprendimas priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d. “, neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ir jos paskleidimu ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala, tačiau ji yra mažesnio dydžio nei praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas.   Šios iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais.2013-02-22 laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ skiltyje „Be užuolankų“ buvo iÅ¡spausdintas K.

G. atsakymas į laikraščio redakcijos užduotÄ klausimÄ apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB (b.l.9).Lietuvos gyvetnojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad centro duomenų bazėse duomenų, kad V. S. bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nerasta. (b.l. 10). Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė duomenis, kad duomenų, jog S.domisi karinėmis ar valstybės paslaptimis, nesurinkta. (b.l. 131)Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. K. nurodė, kad perskaičius straipsnį ji suprato, jog V.

S. bendradarbiavo su KGB. Tokia žinia jÄ Å¡okiravo, po to ji nuėjo pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus paklausti ar tikrai iÅ¡spausdinta žinia yra teisinga. Apie tai visi žmonės kalbėjo, žmonės suprato, kad nurodyta informacija yra teisinga. Liudytoja Z. S. nurodė, jog po Å¡ios publikacijos visa jų Å¡eima labai blogai jautėsi, jai buvo gėda apie tai dukrai pasakyti. Žmonės jų klausinėjo, ar tiesa iÅ¡spausdinta. Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ir Visuomenės informavimo įstatymÄ yra ginami, kai nustatoma Å¡ių faktų visuma:

a) žinių paskleidimo faktas;

b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbė ir orumas yra ginami tik kai nustatoma, jog paskleisti duomenys yra žeminantys (CK 2.24 str. 1 d.). Nustatydamas, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , teismas vadovaujasi garbės ir orumo sampratomis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimu, asmens garbė - tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas suprantamas, kaip asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Nustatant faktÄ , ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ , žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ visuomenėje. Tai diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie jo padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį buityje, Å¡eimoje, vieÅ¡ajame gyvenime, nesÄ Å¾iningÄ visuomeninę, gamybinę-Å«kinę, komercinę veiklÄ ir pan.

Teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes turi svarstyti, ar buvo paskleistos žinios, ar pareikÅ¡ta nuomonė. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, t.y. reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiÅ¡kinys, todėl gali bÅ«ti nustatyta atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius, jo požiÅ«rį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informacijÄ ir gauti iÅ¡vadas.

Å ios mÄ stymo veiklos rezultatai gali bÅ«ti įvairių rÅ«Å¡ių. Pirma, tai gali bÅ«ti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Tai nuomonė. Ji negali bÅ«ti peržiÅ«rima ir paneigiama. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu bÅ«du kaip individualių pastangų rezultatas gali bÅ«ti gaunama informacija, t.y. nauji duomenys apie daiktus, reiÅ¡kinius, savybes ir kt. Jų atsiradimo prigimtis yra panaÅ¡i - individuali mÄ stymo veikla.

Savo pobÅ«džiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį ar kitokį pavaizduojamÄ jį su asmens požiÅ«riu susijusį pobÅ«dį, o nauja informacija turi konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Ginčo, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamame straipsnyje buvo paskleistos žinios apie ieÅ¡kovÄ nėra, pačiame straipsnyje tiesiogiai įvardijama ieÅ¡kovo pavardė, todėl teismui bÅ«tina nustatyti tik tai ar paskleistos žinios apie ieÅ¡kovÄ atitinka tikrovę ar ne, o jeigu neatitinka tikrovės, ar jos žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Å ioje teisės normoje pareiga įrodyti duomenų tikrumÄ tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne tam asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti.IÅ¡ Å¡alių argumentų matyti, kad ginčijamÄ straipsnio pastraipÄ jos vertina skirtingai, naudodamos skirtingus paskleistos informacijos traktavimo ir aiÅ¡kinimo bÅ«dus. IeÅ¡kovas visÄ praÅ¡omÄ paneigti straipsnio pastraipÄ vertina kaip vientisÄ Å¾iniÄ , daugiau atsižvelgdamas į viso straipsnio bendrÄ kontekstÄ ir į įspÅ«dį, kurį paskleistos žinios sudaro bet kuriam laikraščio skaitytojui, tuo tarpu atsakovai tuos pačius teiginius vertina daugiau lingvistine prasme ir akcentuoja, jog nėra pasakyti nieko Å¡meižikiÅ¡ko.

Teismas pripažįsta, kad toks atsakovų pasirinktas paskleistų duomenų aiÅ¡kinimo bÅ«das yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, nes neatspindi to, kÄ paskleista informacija buvo norėta pasakyti iÅ¡ tiesų. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos kontekstÄ , o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikÅ¡mės ir pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-667/2006, 3K-3-51/2009).

Kiekvieno sakinio analizavimas tik lingvistiniu požiÅ«riu, atskirai nuo kitų sakinių ir nuo viso teksto konteksto bei neatsižvelgiant ir nevertinant Å¡ių duomenų paskleidimo tikslo ir aplinkybių neatspindi tikrosios paskleistų duomenų prasmės.  Teismas pripažįsta, kad atsakovai neįrodė, kad teiginiai, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neatitinkančiais tikrovės, yra teisingi ir atitinka tikrovėje įvykusius faktus. Visų pirma teismas, laikydamasis Å¡ios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos, ieÅ¡kovo praÅ¡omus paneigti teiginius vertina ne tik kiekvienÄ atskirai, bet ir siedamas juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais, tame pačiame straipsnyje nurodytais teiginiais, kurių neanalizavo atsakovai, taip pat atsižvelgdamas į straipsnio iÅ¡spausdinimo aplinkybes ir tikslus, kurių žurnalistė ir leidėjas siekė Å¡iuo straipsniu.

Atsakovai formaliai yra teisÅ«s tvirtindami, kad rubrikoje pateikiama informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ partijos buvo paÅ¡alintas už partijos įstatų 6.6.3. punkto pažeidimÄ , atitinka tikrovę. Tai patvirtina byloje atsakovo K. G. pateikė duomenis, jog buvo priimtas sprendimas bÅ«tent nurodytu pagrindu ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti Å¡i partijos. Tačiau atsakovai rubrikoje iÅ¡spausdinto teksto turinį traktuoja nesÄ Å¾iningai, nes nurodomos paÅ¡alinimo priežastys nesieja nei su kitais tekste nurodytais teiginiais, nei su viso straipsnio kontekstu.

Norint teisingai suprasti kokiÄ Å¾iniÄ Å¾urnalistė ir visuomenės informavimo priemonė Å¡iuo atveju norėjo paskleisti reikia įvertinti, kodėl skaitytojams turėtų rÅ«pėti V. S. paÅ¡alinimas iÅ¡ partijos. Pats savaime faktas, kad V. S. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ partijos dėl nario mokesčio nesumokėjimo, neturėtų jokio skaitytojus galinčio sudominti pobÅ«džio. IÅ¡ viso nagrinėjamo straipsnio matyti, kad žurnalistė užduodama klausimÄ siekė nustatyti ne paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos priežastį, tačiau klausimas buvo formuluojamas konkrečiai akcentuojant į tai, jog V.

S. bendradarbiavos su KGB, ko pasekmė buvo paÅ¡alinimas iÅ¡ partijos. Atsakovas K. G. pateikdamas atsakymÄ taip pat nepaneigė, jog jam nėra žinoma informacija apie bendradarbiavimÄ , tačiau pirmu sakiniu bÅ«tent patvirtino, jog tokiÄ informacijÄ jis gavo, kas skaitytojui leidžia susidaryti nuomonę, jog tokia informacija realiai egzistuoja. Todėl visi straipsnyje pateikiami duomenys yra susieti ir kiekvienam skaitytojui asocijuojasi bÅ«tent su tuo, kad V. S. galimai bendradarbiavo su KGB, o ne tuo, jog jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ partijos kitais pagrindais.

Pats pirmasis pateikiamas klausimas rodo, kad visi faktai, kurie nurodomi Å¡ioje pastraipoje, tame tarpe ir pirmasis ieÅ¡kovo praÅ¡omas paneigti sakinys, skaitytojui yra pateikiami kaip faktai, kurių patvirtinimÄ , ar paneigimÄ turėjo pateikti į klausimÄ atsakantis asmuo. Tuo tarpu po klausimo sekantis atsakymo sakinys nepaneigia žinios apie galimÄ bendradarbiavimÄ , o tik patvirtina įspÅ«dį, jog tokia informacija yra gauta, ji egzistuoja. IÅ¡ visos ginčijamos pastraipos konteksto matyti, kad pirmajame sakinyje paskleidus žiniÄ , jog V.

S. galimai bendradarbiavo su KGB ir po to sekančiame atsakymo sakinyje suponuojant nuomonę, jog tokios informacijos tikrai yra, tik po to sekančiuose sakiniuose informuoja, kad ieškovas iš partijos buvo išbrauktas kitais pagrindais. Ginčijamų teiginių pateikimo būdas bet kuriam skaitytojui tikrai nėra suprantamas taip kaip aiškina atsakovai. Pati šio sakinio konstrukcija ir visa jame pateikta informacija negali būti vertinama atskirai nuo kitų straipsnio teiginių, kurie yra betarpiškai susiję su šiuo sakiniu.

Pirmasis atsakymo sakinys tiek logine, tiek lingvistine prasme yra susijęs su pateiktu klausimu, kurie visi kartu sudaro vienÄ bendrÄ Å¾iniÄ apie ieÅ¡kovÄ â€“ kad jis galimai bendradarbiavo su KGB. Å ios rubrikos suformuluotame klausime pabrėžtinas akcentavimas, jog ieÅ¡kovas galimai bendradarbiavo su KGB, o atsakymo pirmas sakinys pastiprina klausimo temÄ , tiek logine, tiek lingvistine prasme papildo ir neabejotinai paaiÅ¡kina klausime nurodytÄ teiginį, kad V. S. galimai bendradarbiavo su KGB. Todėl, skirtingai nei nurodo atsakovai, rubrikoje yra akcentuojama tai, jog ieÅ¡kovas bendradarbiavo, o paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos priežastis nėra pagrindinis Å¡ios rubrikos akcentas.

Tokiu bÅ«du, skaitytojams nepateikiant tikslios ir aiÅ¡kios informacijos, Å¡ioje rubrikoje yra aiÅ¡kiai pasakoma, kad yra informacijos, jog V. S. galimai bendradarbiavo su KGB. Tai yra rubrikoje nėra kategoriÅ¡kai nurodoma, kad V. S. bendradarbiavo su KGB, tačiau suponuojama nuomonė, jog tokia informacija yra, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog galimai buvo ir bendradarbiavimas. Tokia informacija neatitinka tikrovės nes byloje nustatyta, kad V. S. su KGB nebendradarbiavo, tokių duomenų nėra nei archyvuose, nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog tokiÄ informacija jiems nurodė kitas partijos narys, ir teigia, jog tai patvirtina faktÄ , jog informacija apie ieÅ¡kovo bendradarbiavimÄ buvo, tačiau teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Abu atsakovai nurodė, jog jų gauta informacija buvo tik kito partijos nario iÅ¡sakyta nuomonė apie kažkur rastÄ V. S. pavardę, kas to partijos nario nuomone parodo ieÅ¡kovo galimÄ ryšį su KGB. Tačiau, ar tokia paÅ¡alinio asmens pateikta jo paties aplinkybių vertinimo versija galima laikyti informacija? Kaip jau buvo nurodyta informacija yra objektyvus reiÅ¡kinys, todėl gali bÅ«ti nustatyta atitinkamais duomenimis.

Tuo tarpu, ar galėjo atsakovai pagrįsti jiems pateiktÄ versijÄ apie V. S. ryÅ¡ius su KGB objektyviais duomenimis, nėra žinoma, nes teismo posėdžio metu tokių duomenų atsakovai nepateikė. Savo atsakyme atsakovas K. G. nurodo, kad gautos informacijos neanalizavo, tačiau tuo pačiu patvirtina, jog tokiÄ informacijÄ gavo, vadinasi skaitytojas perskaitydamas publikacijÄ gauna žiniÄ , kad K. G. tokiÄ informacijÄ gavo ir ji egzistuoja, tačiau atsižvelgiant į gautų duomenų Å¡altinį, gavimo bÅ«dÄ , akivaizdu, jog tai negali bÅ«ti įvardijama kaip objektyvi informacija, kuri patvirtina tam tikrÄ faktÄ .

Tuo tarpu K. G. iÅ¡spausdintame atsakyme tai yra pateikiama kaip patikimu bÅ«du gauta informacija.LR CPK 178 str. numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl pareiga įrodyti, kad paskleistos žinios yra žeminančios, tenka ieÅ¡kovui. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nenuginčyti ieÅ¡kovo argumentai, jog apie jį paskleistos žinios, ir jos yra žeminančio pobÅ«džio. Byloje yra pateikta iÅ¡spausdintos publikacijos kopija (b.l. 9). Dėl Å¡ios publikacijos ginčas nekilo, tad teismas laiko faktu, jog Å¡i publikacija buvo iÅ¡spausdinta nurodytame laikraÅ¡tyje.

Analizuojant ginčo publikacijos turinį, formÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡ia publikacija buvo paskleista žinia. Kaip matyti, tiek pateikiant klausimÄ , tiek formuluojant atsakymÄ buvo kalbama apie V. S. bendradarbiavimÄ su KGB, tai yra pateikiamas faktas, jog V. S. galimai bendradarbiavo. Tai nėra pateikiama, kaip atsakovų nuomonė, nes pats atsakovas K. G. savo atsakyme nurodo, jog tokiÄ informacijÄ gavo, kas leidžia skaitytojui suprasti, jog tokia informacija tikrai egzistuoja. Pirmiausia buvo pateiktas klausimas, kurio teksto formuluote tendencingai akcentuojama į tai, kad V.

S. (nurodant, jog jis buvo savivaldybės tarybos narys, kandidatas į SeimÄ ) bendradarbiavo su KGB ir dėl to buvo paÅ¡alintas iÅ¡ partijos. Kaip matyti klausimo formuluote yra akcentuojamas bendradarbiavimo su KGB faktas, kurio pasekmė nurodomo paÅ¡alinimas iÅ¡ partijos. Atitinkamai ir atsakovo K. G. pateiktas atsakymas nepaneigia klausime iÅ¡sakytos informacijos. Pačiu pirmu sakiniu jis nurodo, kad informacijÄ apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB gavo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai yra pateiktas atsakymas kaip tik patvirtina klausime iÅ¡sakytÄ Å¾iniÄ , jog informacijos apie galimÄ bendradarbiavimÄ su KGB buvo gauta.

Taigi tokia publikacijos formuluotė akivaizdžiai parodo, jog buvo paskelbta žinia apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB. Nors savo atsiliepimuose atsakovai nurodo, jog jie netvirtino ginčo fakto, tačiau teismas laiko, jog tiek klausimo formuluotė, tiek atsakymas akivaizdžiai skleidžia žiniÄ apie ieÅ¡kovo bendradarbiavimÄ su KGB, tuo tarpu toliau iÅ¡sakyta paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos priežastis nėra aktuali. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas vienas iÅ¡ pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi bÅ«ti teisinga, pagrįsta faktais. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¾urnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus; o pagal įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktus vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-394/2008).

Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Dimstis“ atstovas nurodė, jog formuluodami klausimÄ jie rėmėsi keliais anoniminiais skambučiais. Taip pat atsakovo atstovas pats posėdžio metu nurodė, jog ar asmuo bendradarbiavo, ar ne sprendžia kitos institucijos. Tačiau formuluojant klausimÄ buvo bÅ«tent akcentuojamas bendradarbiavimas su KGB. Akivaizdu, jog jeigu bÅ«tų norima iÅ¡siaiÅ¡kinti tik paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos priežastis, klausimas bÅ«tų formuluojamas tik dėl paÅ¡alinimo priežasčių, tačiau taip pat suprantama, jog toks klausimas ir atsakymas nesulauktų skaitytojų susidomėjimo.

Atitinkamai žurnalistei formuluojant klausimÄ , kuriame vienprasmiÅ¡kai teigiama apie V. S. bendradarbiavimÄ , teismas mano, jog nebuvo imtasi visų atidumo ir rÅ«pestingumo priemonių, nes Å¡i informacija vieÅ¡ai buvo paskelbta remiantis tik keliais anoniminiais skambučiais. Teismas laiko, jog žurnalistė prieÅ¡ skelbdama informacijÄ , kuri gali turėti rezonansinį atgarsį visuomenėje, privalėjo patikrinti tokios informacijos patikimumÄ , o ne siekti iÅ¡siaiÅ¡kinti jos teisingumÄ užduodant klausimÄ vieÅ¡ai.

Atitinkamai laikraÅ¡tis spausdindamas nurodomÄ informacijÄ privalėjo įsitikinti ne tik Å¡ios informacijos patikimumu, tačiau pakankamai rÅ«pestingai įvertinti ir K. G. atsakymÄ . Jam nurodžius, jog informacijÄ apie galimÄ bendradarbiavimÄ yra gavęs, prieÅ¡ apie tai raÅ¡ydami vieÅ¡ai, privalėjo įsitikinti kokia informacija asmens buvo gauta, kiek ji patikima. Be to, akivaizdu, jog jau prieÅ¡ spausdinant ginčijamÄ rubrikÄ , laikraščio redakcijai buvo žinoma, jog ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos priežastys nebuvo susijusius su bendradarbiavimu su KGB, tačiau tai neatrodė jiems pakankama priežastis neskelbti abejotino patikimumo žinių apie V.

S. galimÄ bendradarbiavimÄ su KGB. Taigi nagrinėjamoje byloje žurnalistė suformuluodama konkretų klausimÄ neturėjo tikslios objektyvios informacijos, o atsakovas K. G. leido sau kalbėti apie informacijÄ , kurios nei Å¡altinio, nei patikimumo negalėjo besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti, bei paskelbė, kad yra tokios informacijos, kad V. S. galimai bendradarbiavo su KGB. Å i informacija neatitinka tikrovės, kadangi byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių tokios informacijos egzistavimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas yra žinomas miestelyje asmuo, kaip nurodoma ir paskelbtoje publikacijoje jis yra buvęs savivaldybės tarybos narys, buvęs kandidatas į SeimÄ , todėl teismas sprendžia, kad nurodytais neatitinkančiais tikrovės straipsnio teiginiais protingam, geros moralės žmogui sukeliama neigiama nuomonė apie ieÅ¡kovo asmenį, leidžiama susidaryti nuomonę apie ieÅ¡kovÄ kaip asmenį, kuris slėpė informacijÄ , vykdė veiklÄ prieÅ¡iÅ¡kÄ Lietuvos valstybei. Tai yra asmuo, kuris buvo užsitarnavęs visuomenės pasitikėjimÄ , įgijęs autoritetÄ , nurodomas kaip veidmainiÅ¡ka asmenybė, kuri veikė prieÅ¡ingai Lietuvos gerovei ir Å¡iÄ savo veiklÄ slėpė.

Kadangi ieÅ¡kovas pateikė duomenis, jog nėra jokios informacijos apie jo galimÄ bendradarbiavimÄ , atsakovai taip pat neįrodė tokios informacijos egzistavimÄ , todėl teismas pripažįsta, kad straipsnyje paskleisti teiginiai, kuriuos praÅ¡o paneigti ieÅ¡kovas, žemina jo garbę ir orumÄ , o ieÅ¡kovas dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, patirtų nepatogumų paneiginėjant paskleistÄ informacijÄ tiek vieÅ¡ai spaudoje, tiek privačiuose pokalbiuose su žmonėmis, dėl geros reputacijos sumažėjimo, dėl vengimo bendrauti su pažįstamais patyrė neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, jog turi bÅ«ti paneigtas teiginys, jog jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ partijos, tačiau pačioje ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad praÅ¡oma paneigti informacijÄ apie ieÅ¡kovo galimÄ bendradarbiavimÄ su KGB.

Teismas suprasdamas, jog Å¡iuo atveju reikalavimas yra pateiktas dėl informacijos apie galimÄ bendradarbiavimÄ su KGB, todėl nagrinėjama tik informacija, kuri yra susijusių su Å¡iais duomenimis. Be to teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo paneigti informacijÄ apie ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos priežasčių, nes pats ieÅ¡kovas turėdamas galimybę ginčyti jo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos, tokių veiksmų neatliko. Tuo tarpu byloje buvo pateikti duomenys, jog V. S. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ partijos dėl nario mokesčio nesumokėjimo, tai yra faktas, todėl nelaikytinas tikrovės neatitinkančia informacija.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos procedÅ«ros teisėtumo ir teisingumo, teismas nenagrinėja, nes tai neatitinka Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. Dėl K. G. atsakomybės CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė atlygina turtinę ir neturtinę žalÄ , kai asmens reputacijÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskelbė jos darbuotojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad aptariamuoju atveju įstatyme nustatyta netiesioginė visuomenės informavimo priemonės civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti jos darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ , todėl taikant nurodytÄ CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatÄ atsižvelgtina į CK 6.264 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ darbuotojo sampratÄ .

Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ ne tiktai darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Vadinasi, jeigu visuomenės informavimo priemonė turi teisę pagal autorinę sutartį dirbančiam asmeniui duoti tam tikrus nurodymus ir tam tikra apimtimi kontroliuoti jo veiklÄ , toks asmuo taikant CK 2.24 straipsnio 5 dalį gali bÅ«ti laikomas darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartis 3K-3-205/2005).

Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad atsakovas turi teisę spręsti ar straipsnį spausdinti ar ne, todėl pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ visa atsakomybė dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo apie ieÅ¡kovÄ tenka atsakovui, kuris turi paskelbti tikrovės neatitinkančių ir ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ Å¾eminančių žinių paneigimÄ bei atlyginti neturtinę žalÄ . CK 2.24 str. 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Vadovaujantis CK 2.24 str. 5 d., visuomenės informavimo priemonės atsakomybė kyla, kai visuomenės informavimo priemonė, paskleisdama duomenis apie asmenį, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie neatitinka tikrovės, t.y. kai visuomenės informavimo priemonė buvo nesÄ Å¾ininga.

Å iuo atveju nesvarbu, kas tuos duomenis paskelbė – visuomenės informavimo priemonės darbuotojas ar ne, anonimas ar save įvardijęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė laikytina sÄ Å¾ininga, jeigu ji padarė viskÄ , kÄ konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumÄ . Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis vieÅ¡osios informacijos rengėjus įpareigoja vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Å io įstatymo 19 str. 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ ; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias; pagal Ä®statymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Å¾urnalistas turi vadovaujantis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

Nustatyta, kad laikraÅ¡tyje „Valsčius“ iÅ¡spausdinta publikacija buvo parengta ir iÅ¡spausdinta laikraščio darbuotojų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas turėjo galimybę ir pareigÄ patikrinti duomenų, susijusių su pateikiama informacija apie V. S., tikrumÄ dar prieÅ¡ jų paskleidimÄ , tačiau to nepadarė, paskleidė žinias, kurios nebuvo objektyvios, nes buvo paremtos anoniminiais skambučiais ir K. G. pateikta iÅ¡ neaiÅ¡kaus Å¡altinio gauta neobjektyvia informacija, bei neturėjo pakankamo faktinio pagrindimo, todėl atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas už laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , paskleidimu per visuomenės informavimo priemonę padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo atsakomybės nepaÅ¡alina ir Å¡iuo atveju netaikytinos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos - 54 str. 1 d. 3 p., 54 str. 2 d., nes nustatyta, kad publikacijoje nebuvo nuorodų į kitose visuomenės informavimo priemonėse jau paskelbtÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ , prieÅ¡ingai, publikacijoje buvo remiamasi ne kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija kaip informacijos Å¡altiniu, bet informacija publikacijoje buvo teikiama kalbinto K. G. pateiktos neobjektyvios ir nepatikrintos informacijos pagrindu.  Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas konstatuoja, jog byloje nepagrįstai atsakovu patrauktas K.

G., nes įstatymų numatyta atsakomybė kyla tik laikraščiui, iÅ¡platinusiam garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl teisų gynimo bÅ«do Teismas nustatydamas pažeistų teisių bÅ«dÄ privalo įvertinti ir tai, jog ieÅ¡kovas yra žinomas miestelio asmuo, nes buvo savivaldybės tarybos narys, kandidatas į SeimÄ , partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, tai yra vieÅ¡as asmuo. Nors pats ieÅ¡kovas teigė, jog jis Å¡iuo metu yra pensininkas ir veiklos nevykdo, tačiau teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad asmuo keliÄ pagrįstÄ visuomenės interesÄ juo domėtis.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡koas 6 metus nevykdo veiklos, tačiau posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad jo kaip savivaldybės tarybos nario kadencija baigėsi 2012 m. Taip pat ir pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog yra rajono visuomenei gerai žinomas žmogus. VieÅ¡uoju asmeniu paprastai laikomi asmens dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai jÄ dominantys. Nors Å¡iuo metu ieÅ¡kovas teigia, jog jis jokios veiklos nevykdo, tačiau ir Å¡ioje vietoje ieÅ¡kovas pats sau prieÅ¡tarauja.

Proceso metu ieÅ¡kovas prašė paneigti žinias apie tai, jog jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ partijos, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas visÄ laikÄ save laikė partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu, tai yra buvo politinis veikėjas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bÅ«tent dėl V. S. veiklos (savivaldybės tarybos narys, kandidatas į Seimo narius) jis yra žinomas nedideliame miestelyje ir juo yra domimasi. Netgi ir ginčijama publikacija domina tiek miestelio gyventojus, tiek buvo poreikis jÄ spausdinti, tik dėl V.

S. vykdytos veiklos. Nors Å¡iuo metu ieÅ¡kovas jos ir nebevykdo (paskutinė tarybos nario kadencija baigėsi 2012 m.), tačiau pats ieÅ¡kovas save ir toliau laikė partijos nariu, o miestelio gyventojai juo domisi dėl jo vykdytos veiklos. Lietuvos enciklopedijoje „Vikipedija“ V. S. yra įvardijamas kaip Lietuvos ir Å akių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. S. pripažįstamas ne tik miestelio, tačiau ir Lietuvos ir Å akių rajono politiniu veikėju.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. S. laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu. Taigi atsakovė paskleidė informacijÄ apie vieÅ¡Ä jį asmenį, bet teismas pripažino, kad Å¡i informacija neatitinka tikrovės. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatytas pagrindas atleisti tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidusius asmenis nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vieÅ¡Ä jį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ , o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sÄ Å¾iningai siekdamas supažindinti visuomenę su vieÅ¡o asmens veikla.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl apima neturtinės žalos kompensavimÄ pinigais. Civilinei atsakomybei nepriskiriami kiti asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dai, kaip antai pripažinimas paskleistų žinių neatitinkančiomis tikrovės ar jų paneigimas. CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informacijÄ su teise į garbės ir orumo gynimÄ , konkrečiu atveju gali bÅ«ti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali bÅ«ti netaikomos, kai:

1) informacija paskleista apie vieÅ¡ojo asmens veiklÄ ;

2) informacijos paskelbimu sÄ Å¾iningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklÄ . Jau buvo minėta, kad ieÅ¡kovas laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu. VieÅ¡ieji asmenys pagal įtvirtintÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir Lietuvos teismų praktikÄ nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Tai pripažinta daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000).

Nevienoda pažeistų teisių gynyba teismo taikoma įvairiais būdais derinant ar parenkant teisinius gynimo instrumentus. Nurodytose bylose teismai pripažino, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005 A.

S. v. savaitraÅ¡tis „Laisvas laikraÅ¡tis“ ir kt., kategorija 26.6). Kitas subalansuotos pažeistų teisių gynybos parinkimo bÅ«das yra teisingumo sumetimais netaikyti civilinės atsakomybės, nors nustatyti visi pagrindai jai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2001 K. D. v. B. M., kategorija 20.6). Derinant parenkamų asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, t. y. ir svarstant, ar taikyti CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į pažeidimo apimtį, pobÅ«dį ir pasekmes, apie bÅ«tinumÄ taikyti atsakovams neturtinės žalos priteisimÄ kaip turtinę sankcijÄ , o ieÅ¡kovams kaip reikalingÄ dar vienÄ jų pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ greta kitų – žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų paneigimo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovo garbė ir orumas buvo sumenkinti dėl jo galimai neteisėtos veiklos, kuriÄ asmuo galimai slėpė. Atsižvelgtina į tai, kad ir asmuo yra miestelyje žinomas asmuo, kad jo veiklos prioritetas yra Lietuvoje nusistovėjusių vertybių gynimas, todėl ypač aktualus ir vienas svarbiausių yra jo moralinių vertybių atkÅ«rimas ir apsaugojimas, todėl pagrindiniu pažeistų teisių apgynimo bÅ«du laikytina ne turtinė, o moralinė kompensacija. Pirmiausia yra reikÅ¡mingas teismo pripažinimas, kad turi bÅ«ti ginama ieÅ¡kovo garbė ir orumas nuo kaltinimų bendradarbiavus su KGB.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad moralinės žalos dydis labiau svarstytinas asmeninėmis pasekmėmis. Netekimai pakankamai kompensuojami teismo pripažinimu, jog žinios apie bendradarbiavimÄ su KGB yra neteisingos, kad jos teismo sprendimu vieÅ¡ai paneigiamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529). Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovui dėl jo statuso visuomenėje, jo teisių pažeidimui apginti svarbus yra tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimas.

Asmeninius iÅ¡gyvenimus jis grindė savo pasitikėjimo savimi sumažėjimu, jo artimųjų emocijomis sveikatos pablogėjimu. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas laikomas vieÅ¡u asmuo, kaip jau buvo nurodyta, todėl neturtinė žala nepriteistina. Žinių paneigimo bÅ«das turi atitikti jų paskleidimo bÅ«dÄ , todėl atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotinas toje pačioje vietoje, tokio pat dydžio Å¡riftu kaip paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, iÅ¡spausdinti atitinkamo turinio paneigimÄ , tačiau ieÅ¡kovo reikalaujamo ir ieÅ¡kinyje suformuluoto paneigimo tyrinys taisytinas iÅ¡ jo paÅ¡alinant teiginius apie iÅ¡braukimo iÅ¡ partijos teiginius.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Å io straipsnio 4 d. nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡spausdinta publikacija buvo pažemintas V. S. garbė ir orumas, tai yra ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo pagrįstas, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovui nepriteistina neturtinė žala, konstatuoja, jog V.

S. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl neatsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteistina visiškai atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra V. S. patirtas išlaidas – 624 Lt žyminio mokesčio, išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti – 1200 Lt. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos – 30,30 Lt.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., CK 6.246 -6.249, 6.251 str., 6.281 teismas                                                                 n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2013 m. vasario 22 d. laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053), skiltyje „Be užuolankų“, atsakovų paskelbtas klausimas - „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į SeimÄ V. S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį paÅ¡alinote iÅ¡ partijos?“, ir pateiktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko K. G. atsakymas - „InformacijÄ apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje.

Tačiau nei aÅ¡ pats, nei partijos skyrius Å¡ios informacijos neanalizavome“, - neatitinka tikrovės bei žeminÄ V. S. garbę ir orumÄ . Ä®pareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokio paties dydžio Å¡riftu, toje pačioje vietoje, kaip buvo iÅ¡spausdinta publikacija „Be užuolankų“ paskelbti tokio turinio paneigimÄ : „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)s“ redakcija, vykdydama teismo sprendimÄ , informuoja, kad laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcijos 2013 m. vasario 22 d. numeryje Nr. 15(2053), antrame puslapyje, skiltyje „Be užuolankų“, paskelbtas klausimas - „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į SeimÄ V.

S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį paÅ¡alinote iÅ¡ partijos?“, ir ten pateiktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko K. G. atsakymas - „InformacijÄ apie galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aÅ¡ pats, nei partijos skyrius Å¡ios informacijos neanalizavome.“, - paskelbė tikrovės neatitinkančius ir V. S. garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis apie nebÅ«ta galimÄ V. S. bendradarbiavimÄ su KGB. Å ie duomenys yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo V.

S. naudai 1200 Lt (tÅ«kstantį du Å¡imtus Lt) atstovavimo iÅ¡laidų, 624 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis Lt) sumokėto žyminio mokesčio. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,30 Lt (trisdeÅ¡imt litų 30ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                      Judita Sungailaitė