def194a1-8a22-4159-9fd3-daf7baf4c667 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-8811-621/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02355-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu (b. l. 3-21) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Atsakovas), 20 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius) nuo 2016-03-22 iki 2019-08-21 buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas kankintis dėl suteikto mažo gyvenamojo ploto. Nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl nebuvo užtikrinamas saugumas.

PareiÅ¡kėjas turėjo teisę pasivaikščioti kieme, tačiau išėjus pasivaikščioti apie 150 žmonių, nebelikdavo vietos. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, kieme nuolat buvo Å¡iukÅ¡lės, suoliukai sulaužyti, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi. Sienose ir kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai. Pataisos namų kambariuose nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , yra drėgna ir tamsu, nepakankamas Å¡varaus oro kiekis, langÄ uždengia grotos, todėl labai ribojami tiek vėjo, tiek gaivaus oro srautai.

Čiužiniai puvo, veisėsi parazitai, metalinės lovos rÅ«dijo nuo drėgmės. Neužtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas. Nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, žiema temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ net iki 35 °C. PareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, iÅ¡duodavo vienÄ paklodę, užvalkalÄ pagalvei, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant lovų čiužiniai rÅ«dydavo, pÅ«davo.

RÅ«bus pareiÅ¡kėjas turėjo skalbtis pats, nes iÅ¡plautus rÅ«bus grÄ Å¾indavo suplėšytus, iÅ¡siplovus rÅ«bus, nebuvo sÄ lygų juos džiovinti. Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Visose patalpose tualetai yra skylė grindyse, kur nuo esančių kabinų yra atskirta siena. Pataisos namuose dažnai nebÅ«davo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Maudymuisi paskirtÄ dienÄ ir vienu metu maudosi visi kalinamieji apie 150 žmonių. Ne kartÄ pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Paprastai duÅ¡as užtikrinamas tik vienÄ kartÄ per savaitę, iki 15 minučių. DuÅ¡o patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų, patalpos neÅ¡varios, duÅ¡o praustuvai sulaužyti. Patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių. Nebuvo vykdoma deratizacija, dezinfekcija. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, dažnai neatitiko nustatyto kiekio.

Nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, kadangi valgykloje antisanitarinės sÄ lygos. Kol padalindavo per langelį visiems maistÄ , jis atÅ¡aldavo. Valgykloje laksto žiurkės, įvairÅ«s parazitai, paukščiai, katinai. Ne kartÄ matė, kaip maisto dalintojas dalina maistÄ be higieninių pirÅ¡tinių. Viso kalinimo metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . Taip pat praÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ , nes apie tai, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės jis sužinojo pamatęs per televizijÄ . Pažeidimų metu pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes nėra teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , be to, EŽTT nutarimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ pareiÅ¡kėjui buvo nežinomi. Apie juos taip pat sužinojo neseniai iÅ¡ žiniasklaidos priemonių.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 81-91) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Taip pat atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017-09-21 iki 2019-08-21 bausmę atliko 3-ame nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose.

PareiÅ¡kėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose laikotarpyje nuo 2017-09-21 iki 2019-08-21 vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 3,02 iki 6,04 m2. Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau Å¡is pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų ir pan.), kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Konvencijos 3 str. prasme, negali bÅ«ti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ , valgyklÄ ir pan. Marijampolės pataisos namų bendrabučio tipo patalpos buvo pilnai įrengtos ir aprÅ«pintos bÅ«tinu inventoriumi. Pataisos namų bendrabučio tipo patalpos yra aprÅ«pintos tokiu kėdžių skaičiumi, kad kiekvienam nuteistajam tektų po kėdę, (viena kėdė - vienam nuteistajam). Nuteistiesiems yra suteikiamas visas bÅ«tinas inventorius, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl kėdžių trÅ«kumo yra nepagrįstas.

Pataisos namuose yra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl pareiškėjas, naudodamasis pareigūnų iškvietimo mygtuku, galėjo iškviesti pataisos pareigūnus. Informacijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė, neturime. Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 m. Ši sistema yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra kaip galima greičiau suremontuojami.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis BVK 70 str. (Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose) reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Pataisos namuose esantys pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, todėl galima konstatuoti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti tinkamai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo teiginiai, jog gyvenamosiose patalpose nėra jokios ventiliacijos yra visiškai nepagrįsti. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis, nei 200 lx. Patalpos atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. IR-132, nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Nuteistajam yra iÅ¡duodami 2 komplektai, kad skalbimo dienÄ nuteistasis neÅ¡varų patalynės komplektÄ galėtų priduoti skalbti, o Å¡varų naudoti. Pažymėtina, jog nuteistieji aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas.

MinkÅ¡tasis inventorius nuteistiesiems yra iÅ¡duodamas naujas arba dezinfekuotas. EkonomiÅ¡kai yra netikslinga nuteistiesiems, kurių bausmės atlikimo laikas trumpesnis už inventoriaus eksploatacijos terminus, iÅ¡duoti naujÄ inventorių, todėl tokiais atvejais nuteistiesiems yra iÅ¡duodamas dezinfekuotas, eksploatacijai tinkamas minkÅ¡tasis inventorius. Vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta duÅ¡inės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimosi tvarka, skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė ir nuteistųjų, kuriems nesudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius patiems, t. y. tų nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka ne bendrabučio tipo patalpose.

Bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukšte yra įrengta skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys. Bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė yra skalbiama centralizuotai, kaip tai numatyta teisės aktuose. Būrio, kuriame bausme atliko pareiškėjas sanitarinio mazgo patalpose yra įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.

Marijampolės pataisos namuose nuteistieji pasinaudoti duÅ¡u gali pagal pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintÄ grafikÄ . Pataisos įstaigoje nebÅ«na tokių situacijų, jog nuteistieji nespėtų ar negalėtų kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su Å¡iÄ veiklÄ vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimÄ , todėl teiginiai dėl besiveisiančių kenkėjų yra nepagrįsti.

Tai patvirtina graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡raÅ¡ai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 261 p. IÅ¡duodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įraÅ¡omi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalÄ . Minėtame žurnale, kiekvienÄ dienÄ užraÅ¡omi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, paraÅ¡oma iÅ¡vada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos bÅ«klę, kuriÄ pateikia slaugos specialistas, o maistÄ pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs iÅ¡duoti maistÄ pasiraÅ¡o.

Maisto kokybę pataisos namuose tikrina valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Todėl visiems nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjui, suteikiamas kokybiÅ¡kas maitinimas. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau Å¡is pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų ir pan.), kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Konvencijos 3 str. prasme, negali bÅ«ti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalÄ , tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų) taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes taip pat nesant įrodymų, jog dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų įvertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas M. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 20 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016-03-22 iki 2019-08-21. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , todėl Å¡iam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminÄ praleidęs, nes tik 2020-09-25 kreipėsi į teismÄ (spaudas ant voko, 1 t., b. l. 22). Todėl Å¡iuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos ir pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016-03-22 iki 2017-09-24 atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjo argumentai, kad apie tai, jog buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, jis sužinojo neseniai pamatęs per televizijÄ , o pažeidimų metu pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes nėra teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , be to, EŽTT nutarimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ pareiÅ¡kėjui buvo nežinomi.

Apie juos taip pat sužinojo neseniai iÅ¡ žiniasklaidos priemonių. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai neatitinka tikrovės, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad pareiÅ¡kėjas dar 2015-04-29 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su analogiÅ¡ku skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime (administracinė byla Nr.1-3287-423/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02429-2015-8).

Å ioje byloje teismui teiktame skunde pareiÅ¡kėjas citavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus, kuriais aiÅ¡kinamas Konvencijos 3 straipsnio taikymas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas sÄ moningai siekia suklaidinti teismÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam teko mažiau kameros ploto, nei tai numato teisės aktai. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-09-25 iki 2019-08-21 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 320 (plotas 36,24 kv. m.). IÅ¡ atsakovo atsiliepimo bei byloje pateiktų nuteistųjų, kurie atitinkamÄ dienÄ buvo nurodytame miegamajame, sÄ rašų (1 t., b. l. 139-200, 2 t., b. l. 1-2) matyti, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 6 iki 12 nuteistųjų. Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta tuo metu, kai gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 asmenų, t. y. iÅ¡ viso 146 paras, kadangi tuo metu pareiÅ¡kėjui bendrabučių tipo patalpoje teko 3,02 kv. m ploto.

Be to, pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog kiekvienam nuteistajam kameroje buvo skirtas būtinas inventorius, numatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakyme Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (TAR, 2017-06-07, Nr. 2017-09661) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422;

TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107), be kita ko ir po vienÄ kėdę kiekvienam asmeniui. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog esant gyvenamojoje patalpoje daugiau nei leidžia teisės aktai, asmenų, tuo pačiu labiau buvo ribojama ir pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė, įvertinus patalpoje esančius papildomus baldus. Atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m patalpos ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai, duÅ¡o patalpos), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pataisos namuose esantys pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Dirbtinis apÅ¡vietimas visose patalpose yra ne mažesnis, nei 200 lx, pataisos namuose yra veikianti katilinė, kuri užtikrina teisės aktuose numatytos temperatÅ«ros palaikymÄ . Patalpų sienų danga yra lygi, patalpų einamieji remontai atliekami nuolat, todėl pelėsio patalpose nėra. Patalpos atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalpų neatitikimo higienos normos reikalavimams deklaratyvÅ«s, nurodo, jog ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymais iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , tačiau Pataisos namų administracija atsisakė tai padaryti. PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis kreipėsi, neprideda nei praÅ¡ymų, nei atsakymų į jo praÅ¡ymus kopijų. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl Å¡ių aplinkybių jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra.

IÅ¡ asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl perÅ¡alimo simptomų ginčui aktualiu laikotarpiu į sveikatos priežiÅ«ros specialistus kreipėsi du kartus (2018-02-02 ir 2018-04-16), tačiau iÅ¡ įrašų sveikatos istorijoje matyti, kad pareiÅ¡kėjui temperatÅ«ra nebuvo pakilusi, įrašų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas suÅ¡alo gyvenamosiose, duÅ¡o ar kitose patalpose, nėra. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) byloje nėra.

Tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Visose patalpose tualetai yra skylė grindyse, kur nuo esančių kabinų yra atskirta siena. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad bÅ«rio, kuriame bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpose yra įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis.

Pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinių mazgų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir jo privatumo pažeidimo, yra deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kaip buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas.

Skundų pataisos namų administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė. PareiÅ¡kėjo teiginiai prieÅ¡taringi, nes pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kasdien sportavo (1 t., b. l. 12). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Taip pat nurodo, jog pareiÅ¡kėjas visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ , valgyklÄ ir pan. PareiÅ¡kėjo teiginiai nedetalizuoti, abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodė ar jis teikė praÅ¡ymus dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose ir ar tokie praÅ¡ymai buvo patenkinti ar ne.

Nenurodė, jog bÅ«tų teikęs skundus pataisos namų administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises dėl užimtumo organizavimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore, tačiau išėjus apie 150 žmonių pasivaikščioti, nebelieka vietos. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo abstraktÅ«s, nurodytų aplinkybių jis nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Konstatuotina, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo pasivaikščiojimo metu, atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų ir kitokių parazitų, graužikų, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija, patalynė, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su Å¡iÄ veiklÄ vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimÄ .

Šias aplinkybes patvirtina Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos (1 t., 94-128 b. l.). Pareiškėjas nurodė, kad patalpose nebuvo signalizacijos mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pataisos namuose yra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl pareiškėjas, naudodamasis pareigūnų iškvietimo mygtuku, galėjo iškviesti pataisos pareigūnus.

Informacijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė, atsakovas neturėjo. Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 m. Ši sistema yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra kaip galima greičiau suremontuojami. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada ir dėl kokios priežasties jam buvo būtina pasinaudoti signalizacijos mygtuku, taip pat nenurodė aplinkybių, kada tokia sistema neveikė.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, iÅ¡duodavo vienÄ paklodę, užvalkalÄ pagalvei, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. IR-132, nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Nuteistajam yra iÅ¡duodami 2 komplektai, kad skalbimo dienÄ nuteistasis neÅ¡varų patalynės komplektÄ galėtų priduoti skalbti, o Å¡varų naudoti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as“ (akto redakcija galiojusi nuo 2017-08-31 iki 2020-01-11), kurio 4 punkte numatyta, kad „PirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms.“ ApraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui“. ApraÅ¡o 1 priede nustatytos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos, kurios numato jog nuteistajam iÅ¡duodami 2 patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), t. y. suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas iÅ¡duodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti, taip pat iÅ¡duodami 2 rankÅ¡luosčiai.

PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodo kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl aprÅ«pinimo patalyne atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos pavalgyti. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybiÅ¡kÄ maistÄ , ar jo buvo per mažai.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 261 p. iÅ¡duodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įraÅ¡omi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalÄ . Minėtame žurnale, kiekvienÄ dienÄ užraÅ¡omi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, paraÅ¡oma iÅ¡vada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos bÅ«klę, kuriÄ pateikia slaugos specialistas, o maistÄ pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs iÅ¡duoti maistÄ pasiraÅ¡o.

Maisto kokybę pataisos namuose tikrina valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Todėl visiems nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiškėjui, suteikiamas kokybiškas maitinimas. Iš Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolų (1 t., b. l. 133-138) matyti, kad dienos patiekalų energetinė vertė svyruoja nuo 2496 kcal iki 3327 kcal. Iš Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto (2 t., b. l. 3-8) matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla, nenustatyta.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes ir byloje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo neužtikrinant tinkamÄ maitinimÄ , atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog rÅ«bus turėjo skalbtis pats, nes iÅ¡plautus rÅ«bus grÄ Å¾indavo suplėšytus, iÅ¡siplovus rÅ«bus, nebuvo sÄ lygų juos džiovinti.

Pagal HN 134:2015 40 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta duÅ¡inės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimosi tvarka, skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė ir nuteistųjų, kuriems nesudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius patiems, t. y. tų nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka ne bendrabučio tipo patalpose.

Bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukšte yra įrengta skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys. Bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė yra skalbiama centralizuotai, kaip tai numatyta teisės aktuose. Šias aplinkybes patvirtina nuteistųjų skalbyklos darbo grafikas (1 t., b. l. 92-93). Pareiškėjas teiginiai dėl rūbų skalbimo ir džiovinimo deklaratyvūs, abstraktūs, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis rūbus.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Pataisos namuose dažnai nebÅ«davo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Maudymuisi paskirtÄ dienÄ ir vienu metu maudosi visi kalinamieji apie 150 žmonių. Ne kartÄ pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Paprastai duÅ¡as užtikrinamas tik vienÄ kartÄ per savaitę, iki 15 minučių.

Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistieji pasinaudoti duÅ¡u gali pagal pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintÄ grafikÄ . Pataisos įstaigoje nebÅ«na tokių situacijų, jog nuteistieji nespėtų ar negalėtų kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u.

Å ias aplinkybes aptvirtina Naudojimosi duÅ¡o paslaugomis grafikas. PareiÅ¡kėjo teiginiai abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodė kada konkrečiai jis negalėjo pasinaudoti duÅ¡u, nenurodė, jog teikė skundÄ (skundus) pataisos namų direktoriui. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad neįrodyta, jog atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises dėl naudojimosi duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasimatymų nesuteikimo yra deklaratyvÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo kada ir su kokiu asmeniu jam nebuvo suteiktas pasimatymas.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jog teikė praÅ¡ymÄ pasimatyti su konkrečiu asmeniu ir jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasimatymų nesuteikimo abstraktÅ«s, nurodytų aplinkybių jis nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ sprendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Teismas, įvertinęs visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nors pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamosios patalpos ploto norma buvo pažeista, tačiau pareiÅ¡kėjas buvimo pataisos namuose laikotarpiu turėjo galimybę laisvai judėti, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. S. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur (tris Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Žanas Kubeckas