2021-09-15 Nr. AB-18855-3-61-3-03289-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3678-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03289-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. Š. kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti 2016 m. gruodžio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161228-00169 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 30 d.

2. Pareiškėja paaiškino, jog Privalomajame nurodyme konstatuota, jog ji, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatė gyvenamosios paskirties pastatą (namą), ir nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2017 m. birželio 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 23 d., o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu – iki 2019 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėja teigė, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimui yra reikšmingas 84,9 ha teritorijos, į kurią patenka ir jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimas. Detaliojo plano rengimo procedūrų trukmė tiesiogiai priklauso nuo kompetentingų valstybinių institucijų subjektų atliekamų veiksmų, todėl reikalingų įteisinimui dokumentų gavimo terminas pareiškėjai nėra žinomas ir ji neturi įtakos šiems terminams. Atsižvelgiant į procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, sudėtingumą ir numanomą jų trukmę, manytina, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti pratęstas iki 2022 m. balandžio 30 d.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą prašė netenkinti pareiškėjos prašymo.

4. Suinteresuotas asmuo apžvelgė Privalomojo nurodymo surašymo ir jo įvykdymo termino pratęsimo aplinkybes, klausimui aktualų teisinį reglamentavimą. Manė, kad pareiškėja neteisėtos statybos padarinius šalina jau ilgą laiką (beveik 3 metus, skaičiuojant nuo savavališkos statybos akto surašymo). Abejotina, ar prašomas pratęsti terminas yra būtinas pareiškėjos nurodomiems veiksmams atlikti ir nėra per ilgas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pratęsiamas terminas turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojo (statinio naudotojo) suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą.

5. Pareiškėja 2021 m. balandžio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu situacija nepasikeitusi – minėto 84,9 ha teritorijos detaliojo plano rengimas nėra pasibaigęs.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu netenkino pareiškėjos M. Š. prašymo.

7. Teismas nustatė, kad Inspekcijos specialistas 2016 m. gruodžio 23 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-161223-00176, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatė gyvenamosios paskirties pastatą (namą). Inspekcija 2016 m. gruodžio 28 d. Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją ne vėliau nei iki 2017 m. birželio 23 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2016 m. gruodžio 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161223-00176, padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 23 d.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 str. nuostatas) ir pažymėjo, kad privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas gali būti sprendžiamas teigiamai tik tuo atveju, kai savavališko statinio statytojas (pareiškėjas) dėl priežasčių, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, privalomojo nurodymo nustatytu terminu teisės aktų nustatyta tvarka negali parengti statinio projekto, pakeisti projektinės dokumentacijos, gauti kitus savavališkai statybai įteisinti reikalingus dokumentus ar juos patikslinti, papildyti ir pan., taip pat esant sąlygai, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrasavininkiais valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje yra kitų bendrasavininkių sutikimas, kad nuo minėto žemės sklypo būtų atskirtas 1 839 kv. m sklypas, bendrame plote pažymėtas raide „E“, ir jam pakeistas žemės statusas, leidžiant dviejų aukštų namo statybą. Pareiškėja, pateikdama minėtą sutikimą, 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių, prašydama organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. A256-612/17(2.14.2.12-MP8) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atsisakyta organizuoti dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. A30-426 pagrindu organizuojamo apie 84,9 ha teritorijos tarp Ukmergės, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo, Avižienių ir Tarandės gatvių Pašilaičių seniūnijoje detaliojo plano rengimo. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti duomenis apie detaliojo plano rengimo vykdomas procedūras. Administracija 2019 m. spalio mėn. rašte nurodė, kad detaliojo planavimo procedūra yra rengimo stadijoje, rengiami detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentai. Detaliojo planavimo procedūras preliminariai planuojama baigti kitų metų antrąjį pusmetį. Pareiškėja 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti informaciją. Administracija 2021 m. balandžio mėn. rašte nurodė, kad detalusis planas buvo paviešintas visuomenei, gautos pastabos ir pasiūlymai, su detaliuoju planu, jo sprendiniais ir procedūromis galima susipažinti interneto svetainėje www.tpdris.lt. Analogiškas Administracijos atsakymas pateiktas ir į 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjos prašymą suteikti informaciją.

10. Teismas akcentavo, jog jis buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti įrodymus apie jos veiksmus, atliktus po Privalomojo nurodymo surašymo, siekiant parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją, bei įrodymus, patvirtinančius, kad ji negalėjo parengti šių dokumentų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti duomenis apie detaliojo plano rengimo vykdomas procedūras bei pareiškėjos elektroninis susirašinėjimas su savivaldybės įmone (toliau – ir SĮ) „Vilniaus planas“ architekte nėra pakankamas veiksmas, įrodantis, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė pašalinti savavališkos statybos pažeidimus, t. y. atliko kokius nors veiksmus siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ir kad šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas siekdama išsiaiškinti, ar be minimo detaliojo plano patvirtinimo yra galimybė rengti statinio projektą, gauti statybos leidimą ir kad minėtos institucijos paneigė šią galimybę, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimas susijęs tik su rengiamu detaliuoju planu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė pagrindo pratęsti Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą terminą. Be to, teismas akcentavo, jog įstatymų nesilaikymas neišvengiamai sukelia tam tikras teisines pasekmes, pasireiškiančias neigiamais padariniais pažeidėjui. Pareiškėja, pažeisdama Priežiūros įstatymo 14 straipsnio bei Statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, privalo prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.

III. 11. Pareiškėja M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėja teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, ginčo sprendimą iš esmės permetė neįvardytoms institucijoms, kurių paaiškinimus pareiškėja neva privalėjo gauti. Klausimas, ar galima parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą be detaliojo plano, yra teisinis ir teismas turėjo pats į jį atsakyti. Teismas nenurodė nė vieno veiksmo, kurį pareiškėja galėjo ir privalėjo atlikti, tačiau neatliko. Be to, teismo sprendime padarytos išvados neatitinka tikrovės, nes pareiškėja institucijų ne kartą klausė, ar yra išeitis, kaip sutvarkyti sklypo atidalijimą, nelaukiant detaliojo plano parengimo (pvz., 2021 m. kovo 10 d. el. laiškas Vilniaus miesto savivaldybei, SĮ „Vilniaus planas“). Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi ir 18 straipsnio 3 dalimi, statybos projektas gali būti rengiamas ir derinamas tik po to, kai patvirtinamas detalusis planas. Be to, pareiškėja tvirtina, jog ji statybą vykdė turėdama statybą leidžiančius dokumentus, tačiau jie vėliau buvo panaikinti, todėl susidariusioje situacijoje atsakomybę turėtų prisiimti ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus išdavusios institucijos. Kiti jai priklausančio žemės sklypo bendraturčiai yra atsidūrę tapačioje situacijoje, tačiau jų prašymai pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą teismo buvo patenkinti. Pareiškėja pažymi, kad detaliojo plano reikšmė ir svarba jos galimybei pašalinti savavališkos statybos padarinius yra konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu, tačiau teismas ginčijamame sprendime nepaaiškino, kodėl atmetė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Šiuo metu situacija nepasikeitusi – minėtas 84,9 ha teritorijos detalusis planas dar neparengtas, todėl pareiškėja negali užbaigti pradėtų savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrų. Pareiškėja negali daryti įtakos detaliojo plano rengimo procedūrai ir jos trukmei. Pareiškėja reguliariai teiraujasi, ar dar nėra patvirtintas detalusis planas, kada planuojama jį patvirtinti, ar neatsirado kitų galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet iki šiol negavo jai palankaus atsakymo.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

14. Suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas pašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie kreipimusis, susirašinėjimą su Administracija ir SĮ „Vilniaus planas“ nesietini su procedūromis, kurios atliekamos siekiant pašalinti savavališkos statybos pažeidimus, t. y. nepatvirtina veiksmų, kurių imamasi siekiant gauti reikalingus statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti statybą. Suinteresuotas asmuo nepritaria pareiškėjos pozicijai, kad teismas turėjo pats įvertinti, ar dėl detaliojo plano procedūrų pareiškėja šiuo metu negali atlikti jokių aktyvių veiksmų Privalomajam nurodymui įvykdyti, ir akcentuoja bendrąsias įrodymų naštos paskirstymo taisykles.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėja su šiuo prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 19 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino, pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. birželio 1 d. Visgi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-944-502/2021 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių dėl to, ar pareiškėja po Privalomojo nurodymo surašymo atliko kokius nors veiksmus, siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją, ir ar šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjos prašyme nurodomų priežasčių – detaliojo plano rengimo procedūrų, kurioms, pareiškėjos teigimu, ji negali daryti įtakos, vertinimo, atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendime netenkino pareiškėjos prašymo, nurodė, kad vien tik pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jog pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti duomenis apie detaliojo plano rengimo vykdomas procedūras, bei pareiškėjos elektroninis susirašinėjimas su SĮ „Vilniaus planas“ architekte nėra pakankamas veiksmas, įrodantis, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atliko kokius nors veiksmus, siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją, taip pat kad ji negalėjo parengti šių dokumentų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Pasak pirmosios instancijos teismo, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdama išsiaiškinti, ar be minimo detaliojo plano patvirtinimo yra galimybė rengti statinio projektą, gauti statybos leidimą, ir kad minėtos institucijos paneigė šią galimybę, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimas susijęs tik su rengiamu detaliuoju planu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pratęsti Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą terminą. Be to, teismas akcentavo, jog įstatymų nesilaikymas neišvengiamai sukelia tam tikras teisines pasekmes, pasireiškiančias neigiamais padariniais pažeidėjui. Pareiškėja, pažeisdama Priežiūros įstatymo 14 straipsnio bei Statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, privalo prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ginčo sprendimą iš esmės permetė neįvardytoms institucijoms, kurių paaiškinimus pareiškėja neva privalėjo gauti. Anot pareiškėjos, klausimas, ar galima parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą be detaliojo plano, yra teisinis ir teismas turėjo pats į jį atsakyti. Gi, pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno veiksmo, kurį pareiškėja galėjo ir privalėjo atlikti, tačiau neatliko.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus, kad, esą, klausimas, ar galima parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą be detaliojo plano, yra teisinis, ir teismas turėjo pats į jį atsakyti, pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-944-502/2021 pažymėjo, jog teismui reikėjo nustatyti, ar pareiškėja po Privalomojo nurodymo surašymo atliko kokius nors veiksmus, siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendime netenkino pareiškėjos prašymo, nurodė, kad vien tik pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jog pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti duomenis apie detaliojo plano rengimo vykdomas procedūras, bei pareiškėjos elektroninis susirašinėjimas su SĮ „Vilniaus planas“ architekte nėra pakankamas veiksmas, įrodantis, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė pašalinti savavališkos statybos pažeidimus, t. y. atliko kokius nors veiksmus, siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją, bet šių dokumentų negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, nes pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės teritorijoje (nebūtinai sklype), kurioje yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal, be kita ko, bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėja netinkamai, pasyviai realizavo savo teisę parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją, iš esmės tik gaudama informaciją, kokia yra detaliojo plano rengimo eiga, tačiau visiškai nebandydama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją, nesiaiškindama, ar statyba ginčo vietoje galima pagal bendruosius planus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ji statybą vykdė turėdama statybą leidžiančius dokumentus, tačiau jie vėliau buvo panaikinti, todėl susidariusioje situacijoje atsakomybę turėtų prisiimti ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus išdavusios institucijos. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pabrėžia, kad šis argumentas neturi teisinės reikšmės šios administracinės bylos išsprendimui, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė