deed98ef-e9da-4779-a633-2d0d14f1f01c · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas                                                                                                Civilinė byla Nr. 2S-900-154/2013                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02673-2013-0                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija (S) 106.8.1.;122.4.                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 17 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3057-721/2013 pagal pareiÅ¡kėjo S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriui dėl pastatų valdymo nuosavybės teisėmis fakto ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymo.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

P. S. Å . kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas: „Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), VÄ® Registrų centre registruotu registro numeriu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å«kio pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡iltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡iltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡ulinys), valdymo faktÄ nuosavybėmis teisėmis, pagaminant juos statybos bÅ«du kaip naujÄ daiktÄ ir įgyjant juos įgyjamÄ ja senatimi tam, kad pareiÅ¡kėjui atlikti minėtų pastatų teisinę registracijÄ , įregistruojant juos pareiÅ¡kėjo S. Å . vardu nuosavybės teisėmis VÄ® Registrų centre“.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 1990-02-15 protokolu buvusios (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos komiteto jam buvo skirtas 12 arų žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. 1990-05-23 potvarkiu Mažeikių rajono savivaldybė patvirtino šį sprendimÄ . 1990 m. vasarÄ Â jis tame sklype pradėjo statyti nurodomus pastatus ir 2000 m. rudenį baigė visus statybos darbus. VisÄ laikÄ naudojosi pastatais pagal paskirtį. Dėl susiklosčiusių Å¡eiminių ir gyvenimiÅ¡kų aplinkybių taip ir neatlikta jo nuosavybės į pastatus teisinė registracija.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ .Teismas nurodė, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų ir tokiu atveju konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

Pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus turi bÅ«ti sprendžiama pagal Statybos įstatyme nustatytÄ tvarkÄ , o ne taikant įgyjamosios senaties institutÄ reglamentuojančias teisės normas. Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti dokumentus (parengti projektinę dokumentacijÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir pan.), kurių pagrindu ne teismo tvarka galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas jo nuosavybės teisių į pareiÅ¡kime nurodytus pastatus įregistravimo klausimas.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas S. Å . praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nurodo, kad LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka norėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir kreipėsi, kaip tai numato LR Statybos įstatymo 28 str. 3 d., į Mažeikių rajono savivaldybę. Savo 2012-10-09 praÅ¡yme, adresuotame Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, prašė leisti įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo persiųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriui, kuris atliko patikrinimÄ ir surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ .

Akte pažymima, kad statytojas turi teisę nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžianti dokumentÄ . Projekto paruoÅ¡imui, remiantis LR Statybos įstatymo 20 str. 3 d. turi bÅ«ti pateiktas žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitÄ valdymo ir naudojimosi teisę patvirtinantis dokumentas. Todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013-02-26 su praÅ¡ymu į Mažeikių rajono savivaldybę, kad leistų paruoÅ¡ti žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris bÅ«tinas, norint pradėti statinio projektavimo darbus.

Bet gavo neigiamÄ atsakymÄ , nes tokie planai rengiami tik jei žemės sklype jau yra statiniai, kuriems atlikta teisinė registracija. PareiÅ¡kėjas tos registracijos neturi, o tai reiÅ¡kia, kad jo sklypui negali bÅ«ti rengiamas minėtas detalusis planas. Be to, pagal LR Statybos įstatymÄ klausimai dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo (apie kÄ minėjo teismas) gali bÅ«ti sprendžiami, kai asmuo turi statytojo statusÄ ir žemės sklypÄ nuosavybės teisėmis ar valdo jį kitu įstatymo numatytu bÅ«du (LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.).

Be to, projektÄ galima rengti, tiktai remiantis žemės sklypo dokumentais, o ne bet kaip (LR Statybos įstatymo 20 str. 3 d.).             2. Nurodo, kad jis negali bÅ«ti pripažintas statytoju, kol neturi suformuoto ir įteisinto žemės sklypo su pažymėtomis kadastro ribomis, o suformuoti ir įteisinti žemės sklypÄ negali tol, kol neturi įteisintų ir įregistruotų VÄ® Registrų centre pastatų, o pastatų įregistruoti negali tol, kol neturi visiÅ¡kai įteisinto ir suformuoto žemės sklypo.

StatybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡ savivaldybės gauti negali ir statybos projektÄ rengti negali tol, kol pareiÅ¡kėjas neturi statytojo statuso. Statytojo statuso gauti negali, kol neturi anksčiau minėtu bÅ«du suformuoto ir įteisinto žemės sklypo. Mano, kad tokiÄ pareiÅ¡kėjo susiklosčiusiÄ padėtį galima iÅ¡spręsti tik teismo keliu.             3. Pirmosios instancijos teismas, negalėjo, neįsigilinęs į situacijÄ , skubotai atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , o turėjo nors iÅ¡klausyti nuomonę suinteresuotų asmenų, kuriuos pareiÅ¡kėjas nurodė pareiÅ¡kime, t. y. papraÅ¡yti jų pateikti atsiliepimus ir tik po to spręsti, ar įmanoma ne teismo keliu iÅ¡spręsti Å¡iÄ sudėtingÄ situacijÄ .

Mano, kad visi jo nurodyti asmenys turi pasisakyti.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o dėl pareiÅ¡kėjo keliamo reikalavimo spręsti teismo nuožiÅ«ra.             Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius yra nustatęs, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas savavaliÅ¡kai, t. y. neturint privalomo statybÄ leidžiančio dokumento.

Pažymi, kad į statinį, pastatytÄ , pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nuosavybės teisė negali bÅ«ti įgyjama įgyjamosios senaties bÅ«du. SavavaliÅ¡kai pastatytų statinių įteisinimas yra galimas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o dėl pareiÅ¡kėjo keliamo reikalavimo spręsti teismo nuožiÅ«ra.             Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam 1990-02-15 protokolu buvusios (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos komiteto buvo skirtas 12 arų žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. 1990-05-23 potvarkiu Mažeikių rajono savivaldybė patvirtino šį sprendimÄ .

Teigia, kad Å¡ių duomenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriuje nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos duomenimis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, sklypas nesuformuotas, už žemės sklypÄ nesumokėta. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę (ar kitÄ naudojimosi teisę) į žemės sklypÄ galės įgyti, tik teisiÅ¡kai įregistravęs nuosavybės teisę į statinius.

Pagal LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas įteisinti galima tik tokių statinių statybÄ (rekonstrukcijÄ ), kuri yra galima tame žemės sklype pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavaliÅ¡ka statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams. Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, kompetencijai yra priskirta iÅ¡duoti sutikimus statyti naujus Statybos techninio reglamento „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkte nustatytas sÄ lygas atitinkančius statinius.

Visais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba iÅ¡duoda sutikimus, kai šį sutikimÄ praÅ¡oma iÅ¡duoti iki naujų statybos veiksmų atlikimo. Kai praÅ¡oma sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai jau atliktÄ statybÄ , bÅ«tina nustatyti, ar statyba bÅ«tų buvusi galima, jeigu statytojas bÅ«tų vykdęs Å¡iÄ statybÄ pagal teisės aktų reikalavimus. Å i statytojo teisė nustatoma pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯ Nacionalinę žemės tarnybÄ nesikreipė.Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viena iÅ¡ sÄ lygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du.

Pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi bÅ«ti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du. Kitokiu atveju pareiÅ¡kėjo teisės negali bÅ«ti ginamos, nes iÅ¡ neteisės negali bÅ«ti kildinama teisė ir jos teismas negina. Daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.

Pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukÅ«rimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos bÅ«du (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).Susipažinus su tiek su pareiÅ¡kėjo S. Å . pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tiek su atskiruoju skundu, matyti, kad pareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti savavaliÅ¡kai, neturint tam statybos leidimo (b. l. 1-5, 10-12).

Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas S. Å . nurodo, jog neturi suformuoto ir įteisinto žemės sklypo su pažymėtomis kadastro ribomis, ant kurio jis yra savavaliÅ¡kai pastatęs pareiÅ¡kime nurodytus pastatus ir kurių valdymo faktÄ nuosavybės teisėmis praÅ¡o pripažinti kaip įgyjant juos įgyjamÄ ja senatimi, nes jis juos pagamino statybos bÅ«du kaip naujÄ daiktÄ . Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį nurodo, kad žemės sklypas, adresu(duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, sklypas nesuformuotas, už žemės sklypÄ nesumokėta.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę (ar kitÄ naudojimosi teisę) į žemės sklypÄ galės įgyti, tik teisiÅ¡kai įregistravęs nuosavybės teisę į statinius. Taip pat nurodoma, kad kai praÅ¡oma sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kai jau atliktÄ statybÄ , bÅ«tina nustatyti, ar statyba bÅ«tų buvusi galima, jeigu statytojas bÅ«tų vykdęs Å¡iÄ statybÄ pagal teisės aktų reikalavimus. Å i statytojo teisė nustatoma pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯ Nacionalinę žemės tarnybÄ nesikreipė (b. l. 28-30).Teismas nėra įstatymo įpareigotas spręsti visus pareiÅ¡kėjams iÅ¡kilusius klausimus ar konsultuoti Å¡iais klausimais. Juridinių faktų nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus normos, o nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymÄ reglamentuoja XXXIV skyriaus trečiojo skirsnio normos, ir teismas privalo jų laikytis bei jomis vadovautis.

Dėl iÅ¡dėstyto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus turi bÅ«ti sprendžiama pagal Statybos įstatyme nustatytÄ tvarkÄ , o ne taikant įgyjamosios senaties institutÄ reglamentuojančias teisės normas. PareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti dokumentus, kurių pagrindu ne teismo tvarka galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas jo nuosavybės teisių į pareiÅ¡kime nurodytus pastatus įregistravimo klausimas.

Todėl nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimÄ pagrįstai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistÄ .       Teisėja                                                                                               Danutė Matiukienė