2020-04-29 Nr. AB-8752-3-61-3-04349-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-278-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04349-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. spalio 19 d. raštą Nr. 2D-14664(6.3.) „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. (23.2)-2D-12169)“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad į atsakovą kreipėsi su prašymu inicijuoti rašytinio pritarimo statinio projekto, kuriuo leista statyti vidaus kelią prie sklypo, nuginčijimo procedūrą ir inicijuoti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano, kuriuo numatoma daugiabučio gyvenamojo namo statyba paviršinio vandens apsaugos zonoje, nuginčijimo procedūrą. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu Raštu, nepagrįstai atsisakyta patenkinti pateiktus prašymus, o atsakovas nepagrįstai mano, jog privažiavimas prie sklypo patenka į detaliojo plano galiojimą ir pažymi, jog pagal teisės aktų nuostatas, jokie statiniai, t. y. ir kelias, negali būti projektuojami arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Žemės sklypo detalusis planas šiurkščiai pažeidžia aplinkos, paviršinių vandens telkinių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, o statybos darbai yra numatyti vandens telkinių apsaugos zonoje, kurioje tokio pobūdžio darbai yra draudžiami. Pareiškėjo teigimu, numatoma statyba patenka į apsaugos zonos ribas, o numatytas bendro naudojimo servitutas nėra įregistruotas viešame registre. Detaliuoju planu patvirtinta statyba nepatenka į teisės aktų nustatytas išimtis, pagal kurias ji yra leistina, o atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad detaliuoju planu numatyti statybos darbai negali būti vykdomi arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas prašymą dėl nuginčijimo procedūros inicijavimo nagrinėti iš naujo.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Inspekcija paaiškino, kad rėmėsi inžinerinių tinklų schema bei joje pažymėta paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos riba, tačiau pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius, pagrindiniame patvirtintame detaliojo plano brėžinyje pažymėta paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta tik nedidelę ginčo sklypo dalį, priešingai nei pagal pareiškėjos minimą inžinerinių tinklų schemą. Inžinerinių tinklų schemoje pavaizduota vandens telkinio apsaugos zona nėra detaliojo plano sprendinys, todėl privalu remtis detaliojo plano sprendiniu, kuris yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir jame nustatytu tvenkinio apsaugos zonos pločiu. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl servituto ir nurodė, kad pareiškėjas remiasi viešuoju registru, kuriame paskutiniai įrašai atlikti 2014 m. Viešai prieinama yra ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje skelbiama informacija, kurioje pagal ginčo sklypo kadastro numerį galima matyti informaciją apie ginčo sklypo funkcines zonas, nustatytus servitutus bei greta esančių paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ribas. Atsakovas nesutinka, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra numatytas statyti draudžiamoje teritorijoje, miestų bendruosiuose planuose numatytos užstatyti teritorijos patenka į teisės aktų nustatytą išimtį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intractus“ NŽT Vilniaus skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą tiesti komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti kitus statinius, kurie nurodyti UAB „archiDELTA“ parengtoje sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano inžinerinių tinklų schemoje ir pateiktas prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjas savo teiginius grindžia UAB „archiDELTA“ 2014 m. parengta detaliojo plano inžinerinių tinklų schema, nors tiesiogines pasekmes sukelia Vilniaus miesto savivaldybės 2016 m. patvirtintas sklypo detalusis planas, kuriame nustatyti kitokie parametrai, nei remiasi pareiškėjas. NŽT prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą patenkino, t. y. panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 19 d. raštą Nr. 2D-14664(6.3.) ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 21 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos departamentą su prašymu atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 5 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista statyti vidaus kelią iki sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nuginčijimo procedūrą ir inicijuoti žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) g, ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) sen., detaliojo plano nuginčijimo procedūrą, nes pareiškėjas mano, kad galėjo būti neteisingai nustatytas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotis. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-12169, kuriuo nenustatė esminių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir detalusis planas patvirtintas teisėtai. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu, pateikė skundą Inspekcijai, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą išnagrinėjo iš dalies, t. y. dalyje dėl 2016 m. gegužės 5 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista statyti vidaus kelią iki sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nuginčijimo procedūros nenagrinėjo, nes pareiškėjas nepateikė skundžiamo rašto neteisėtumo argumentų, o kitoje dalyje dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) sen., detaliojo plano nuginčijimo procedūros inicijavimo, nustatė, kad esminių teisės aktų nuostatų pažeidimų nėra.

8. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas remiasi 2014 m. inžinerinių tinklų schema, tačiau pareiškėjas vadovaujasi ne tuo dokumentu, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 1-731, kuriuo patvirtino sklypo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog tvenkinių apsaugos juosta ir zona patenka į detaliuoju planu suplanuotą žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas bendrojo naudojimo teritorijų žemės sklypo naudojimo būdas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis 2016 m. patvirtintu detaliuoju planu, atsiliepime nurodo, kad 50 metrų pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona patenka į ginčo žemės sklypo ribas ir pagal detaliojo plano sprendinius paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta nedidelę žemės sklypo dalį ir yra siauresnė, todėl detaliajame plane ji yra netinkamai nustatyta. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta tik nedidelę ginčo sklypo dalį. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, padarė išvadą, kad net ir vadovaujantis nauju 2016 m. patvirtintu detaliuoju planuoju, matyti, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta dalį ginčo žemės sklypo ir tą pripažįsta tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo.

10. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 127.9 punktu, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis.

11. Teismas, įvertinęs aptartą nuostatą, pažymėjo, kad ji nustato imperatyvų draudimą vandens telkinių apsaugos zonose statyti arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta nedidelę dalį ginčo žemės, tačiau teismo nuomone, dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų, jos kirtimas iš viso nėra galimas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai skundžiamame sprendime neįvertino, kokią dalį paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta ginčo žemės sklypą, kokią įtaką tai turi žemės sklypui, ar kertamoji dalis patenka į teisės aktų išimtis, o jei ne, atsakovas turėtų spręsti klausimą dėl detaliojo plano koregavimo ir užtikrinti, kad jis neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas Rašte nurodė, kad pareiškėjas neišdėstė argumentų dėl prašymo inicijuoti 2016 m. gegužės 5 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista statyti vidaus kelią iki sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nuginčijimo procedūros, todėl šios skundo dalies nenagrinėjo. Pareiškėjas mano, kad išdėstė visus su minėtu reikalavimu susijusius argumentus.

13. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatavo, kad atsakovo nurodytas atsisakymo nagrinėti skundo dalį pagrindas, t. y. nepakankama skundo argumentacija, nėra numatytas teisės aktuose, kaip pagrindas dėl kurio skundas gali būti nenagrinėjamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir pasisakyti dėl tų skundo argumentų, kurie buvo nurodyti. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, turėtų atsižvelgti į tai, jog pritarimas išduotas 2016 m. gegužės 5 d., t. y. anksčiau nei Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 1-731, kuriuo patvirtino sklypo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą. Todėl turėtų būti įvertinta, ar suteiktas rašytinis pritarimas neprieštarauja ir nepažeidžia šiuo metu galiojančio detaliojo plano.

14. Teismas konstatavo, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta nedidelę dalį ginčo žemės sklypo, tai pripažįsta tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas darė išvadą, kad toks žemės sklypo kirtimas, net jei jis apima nedidelę ginčo sklypo dalį, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl atsakovas turėtų pakartotinai įvertinti minėtą aplinkybę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti kitą pareiškėjo skundo dalį dėl rašytinio pritarimo statinio projektui nuginčijimo inicijavimo. Todėl ši Rašto dalis taip pat naikintina ir atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

III. 15. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias statybą už pakrantės apsaugos juostos ribų, neatsižvelgė į Sąlygų 127.9 punkte numatytą išimtį, kad draudimas vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, netaikomas miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Kadangi nagrinėjamu atveju numatoma statyba mieste, teismas netinkamai taikė minėtą Sąlygų 127.9 punkto nuostatą.

17. Atsakovas pažymi, kad rengiant Raštą buvo įvertintos teismo nurodytos aplinkybės, detaliajame plane nustačius 5 m – 12,5 m apsaugos juostą ir jos pločiui prilyginamą apsaugos zoną, apsaugos zonos plotis taip pat yra 5 m – 12,5 m, tačiau statybos apribojimas 50 m atstumu nuo minėtos zonos negalioja miesto teritorijoje. Detaliajame plane nurodyta paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir atitinkamai – apsaugos zona neapima detaliajame plane nurodytos užstatyti leidžiamos teritorijos. Todėl detaliojo plano sprendiniai dėl pastatų statybos zonos nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių statybą vandens telkinių apsaugos zonose ir apsaugos juostose. Todėl Inspekcija nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą įvertino visas minėtas aplinkybes ir pateikdama skundžiamą atsakymą į jas atsižvelgė. Teismas, įvertinęs, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta nedidelę dalį ginčo žemės sklypo, padarė nepagrįstą išvadą, jog toks žemės sklypo kirtimas, net jei jis apima nedidelę ginčo sklypo dalį, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, dėl ko atsakovas (Inspekcija) turėtų pakartotinai įvertinti minėtą aplinkybę.

18. Atsakovas pažymi, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl rašytinio pritarimo statinio projektui nuginčijimo, nors iš bylos dokumentų akivaizdu, kad ta skundo dalis, kuri susijusi su pareiškėjo prašymu išnagrinėti rašytinio pritarimo statinio projektui teisėtumą, buvo išnagrinėta ir apie nagrinėjimo išvadas pareiškėjas buvo informuotas ankstesniu Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (23.2)-2D-12169, kurio pareiškėjas neskundė. 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo skundu nebuvo pateikta jokių Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte pateiktos informacijos dėl rašytinio pritarimo teisėtumo nagrinėjimo prieštaravimų, nesutikimo su šios informacijos pateikimu argumentų.

Todėl Inspekcija pagrįstai ir teisėtai skundžiamame Rašte iš naujo nenagrinėjo rašytinio pritarimo teisėtumo klausimo, o pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 20 d. skunde tokio klausimo net ir nekėlė, tik skundo preambulėje atkartojo, dėl ko kreipėsi į Inspekciją 2017 m. liepos 11 d. prašymu. Inspekcija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 46.1 punktu, neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti šio klausimo pakartotinai.

Pareiškėjas nei 2017 m. rugsėjo 20 d. skunde Inspekcijai, nei skunde teismui nenurodė nesutikimo su rašytinio pritarimo statinio projektui teisėtumo patikrinimo rezultatais, todėl teismas padarė neteisėtas išvadas, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl rašytinio pritarimo statinio projektui nuginčijimo inicijavimo, dėl to ginčo apskritai nebuvo. Teismas neįsigilino į bylos metu surinktus duomenis, kurie rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 1-731 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas, o 2016 m. gegužės 5 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas įvažiavimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), vidaus keliui statyti ir detaliojo plano teritorija su kelio teritorija nesikerta, todėl ir jokio nėra pagrindo vertinti rašytinio pritarimo statinio projektui atitiktį detaliajam planui, o tokia teismo išvada vertintina kaip nepagrįsta.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir turėtų būti priimamas naujas sprendimas.

19. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė Sąlygų 127.9 punktą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi visu Sąlygų 127.9 punktu, o ne atskirais jo fragmentais, ir, įvertinęs visą bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą sistemiškai, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ji nustato imperatyvų draudimą vandens telkinių apsaugos zonose statyti arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos <...> dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų, jos kirtimas iš viso nėra galimas <...> kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos riba kerta nedidelę dalį ginčo žemės sklypo <...> žemės sklypo kirtimas, net jei jis apima nedidelę ginčo sklypo dalį, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas išsamiu ir teisingu, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjas neginčija, kad buvo gavęs Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, būtent 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. (23.2)-2D-12169 buvo skundžiamas 2017 m. rugsėjo 20 d. skundu Inspekcijos direktoriui, o gautas Raštas – Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl atsakovo motyvai dėl to, kad jis pagrįstai iš naujo nenagrinėjo rašytinio pritarimo teisėtumo klausimo yra nepagrįsti. Rašte vienintelis motyvas nenagrinėti 2017 m. rugsėjo 20 d. skundo dalies buvo tas, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir motyvų dėl Vilniaus departamento atsakymo dalies. Joks pareiškėjo teiktas dokumentas Inspekcijai nebuvo pakartotinis, o pareiškėjo raštai d buvo aiškūs ir motyvuoti, tad nepakankama skundo argumentacija, kaip atsisakymo nagrinėti skundą motyvas, nepagrįsta. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir teisingai pripažino, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti kitą pareiškėjo skundo dalį dėl rašytinio pritarimo statinio projektui nuginčijimui iniciavimo.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad NŽT nėra suteikta funkcija vertinti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymą ar taikomus apribojimus jose. NŽT nuomone, skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai neatsižvelgta į teisinį reglamentavimą, iš kurio galima teigti, kad draudimas statyti pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išimtis netaikoma miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose. Sprendžiant dėl paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos (apsaugos zonos) dydžio ginčo teritorijoje turi būti remiamasi ne UAB „archiDELTA“ 2014 m. parengta sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano inžinerinių tinklų schema, o šiuo metu galiojančio detaliojo plano sprendiniais, kuriuos pagal kompetenciją įvertino ne tik atsakovas, bet ir Aplinkos apsaugos agentūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 19 d. rašto Nr. 2D-14664(6.3.) „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. (23.2)-2D-12169)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir išnagrinėti kilusį ginčą neaptartu apeliaciniame skunde procesiniu aspektu dėl vieningos teismų praktikos taikymo užtikrinimo. Pažymėtina, kad byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas pripažįstamas pagrindu panaikinti teismo sprendimą, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), .), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.).

Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

25. Pagal aktualios bylai redakcijos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto arba pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 19 d. raštą pareiškėjo atstovas teigia gavęs 2017 m. spalio 23 d. Skundas dėl šio rašto Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2017 m. gruodžio 28 d., t.y. praleidus įstatymu nustatytą terminą.

26. ABTĮ 30 straipsnyje numatyta, kad administracinis teismas pareiškėjo prašymu skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis nuoseklioje teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

27. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

28. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė, kad atsakovo raštą pagal jame nurodytą tvarką apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o ši sprendimu atsisakė skundą priimti kaip nežinybingą, be to akcentavo keliamo klausimo aktualumą, pasižymintį visuomeniniu, viešuoju interesu. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją remdamasi atsakovės nurodyta apskundimo tvarka ir per teisės aktų nustatytą terminą, prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą tenkino.

29. Kaip jau minėta, skundžiamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 19 d. raštą pareiškėjo atstovas (advokatas) teigia gavęs 2017 m. spalio 23 d. Dėl šio rašto 2017 m. lapkričio 24 d. gautą skundą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu atsisakyta priimti kaip nežinybingą. Šį sprendimą pareiškėjo atstovas pripažįsta gavęs 2017 m. gruodžio 4 d., tačiau su skundu į pirmosios instancijos teismą kreiptasi tik 2017 m. gruodžio 28 d.

30. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jo manymu reikšmingas termino atnaujinimui, minėtų rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų individualiu aspektu, pažymėtina, kad pareiškėjo interesus nuo pat pradžių atstovavo advokatas, kuriam keliami aukšti profesionalumo reikalavimai. Advokatui, kaip ir bet kuriam kitam teisinį išsilavinimą turinčiam asmeniui, turi būti žinoma viešai prieinamais teisės aktais sureguliuota tvarka, kuria pasinaudojus asmenys gali ginti savo teises ar interesus, o atstovaujant tokius asmenis, advokatui tenka pareiga parinkti (pasiūlyti) tokios gynybos būdą, atitinkantį teisės reikalavimus. Todėl galimai netinkamas rašto apskundimo tvarkos išaiškinimas negalėtų būti vertinamas reikšminga termino pateikti skundą teismui praleidimo priežastimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovas savo pasirinktos pozicijos negynė ir nustatyta tvarka neteikė skundo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Minėta, jog skundas teismui pateiktas tik 2017 m. gruodžio 28 d., kas leidžia nepripažinti, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas operatyviai, per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios pareiškėjo atstovo teigimu sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, t.y. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo gavimo 2017 m. gruodžio 4 d.

31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam (jo atstovui) laiku paduoti skundą, o terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pareiškėjo (jo atstovo) nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis, atsidurti privilegijuotoje padėtyje kitų panašių teisinių santykių subjektų atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

32. ABTĮ 103 straipsnio 9 punkte numatytas pagrindas nutraukti bylą, jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nustačiusi šį pagrindą, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir administracinę bylą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė