2018-05-08 Nr. AB-10506-3-61-3-03277-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-22-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03277-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 pagal pareiškėjų A. B. (A. B.), P. D., S. B. ir S. B. (S. B.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. B., P. D., S. B. ir S. B. su 2017 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atlikti pareiškėjų pasų korekciją, įpareigoti atsakovą priimti A. B., P. D. ir jų nepilnamečių vaikų S. B. bei S. B. prieglobsčio prašymus ir leisti jiems atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. 14.25 val. traukiniu „Minskas–Vilnius“ atvyko į Vilniaus geležinkelio stotį, siekdami prašyti prieglobsčio Lietuvoje. Priėję prie Vilniaus geležinkelio stotyje esančio pasų kontrolės lango, jie žodžiu aiškiai ir garsiai pasakė, kad siekia prieglobsčio Lietuvoje ir pasienio tarnybos pareigūnui pateikė raštišką prašymą suteikti prieglobstį bei persekiojimą patvirtinančius dokumentus, tačiau Tarnybos įgalioti pasienio pareigūnai nepriėmė pareiškėjų pateikto prieglobsčio prašymo ir su prieglobsčio prašytojais susijusių procedūrų nepradėjo. Pareiškėjų pasuose buvo perbraukti atvykimo spaudai su c raide, kurie pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) V priedo A dalies 1 straipsnio b punktą bei V priedo B dalį reiškia, jog pareiškėjai neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Po 3 valandų nuo atvykimo į Vilniaus geležinkelio stotį, pareiškėjai buvo grąžinti į Baltarusiją.

3. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas jiems neįteikė neįleidimo į Lietuvos Respubliką sprendimo, kuriame būtų nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, todėl buvo apribota pareiškėjų teisė į veiksmingą gynybą. Atsakovas šiurkščiai pažeidė pareiškėjų teises, nepriimdamas prieglobsčio prašymų bei neįteikdamas sprendimo neįleisti į Lietuvos Respubliką, tokie veiksmai turėtų būti papildomai vertinami kaip akivaizdus Tarnybos piktnaudžiavimas savo padėtimi ypatingai pažeidžiamų asmenų – užsieniečių, siekiančių pasinaudoti prieglobsčio teise, atžvilgiu.

4. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jie buvo grąžinti į Baltarusijos Respubliką, o toks pareiškėjų, kurie turėtų būti vertinti kaip prieglobsčio prašytojai, išsiuntimas turi būti laikomas teisės likti valstybėje prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir negrąžinimo principo pažeidimu. Pareiškėjai turėjo teisę likti pasienyje, kol kompetentinga institucija priimtų atitinkamus sprendimus dėl jų prieglobsčio prašymo.

5. Pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jie yra čečėnų tautybės Rusijos Federacijos piliečiai, Baltarusijos Respublika turi būti vertinama kaip pareiškėjams nesaugi valstybė. Pažymėjo, kad Baltarusijos Respublika ypač paprasta tvarka Rusijos piliečius išduoda Rusijos teisėsaugos institucijomis, o tiek Rusijos Federacijos, tiek ir Čečėnijos Respublikos teisėsaugininkai gali nekliudomai veikti Baltarusijoje. Atkreipė dėmesį, kad A. B. yra patyręs kankinimus, o tai, kad Čečėnijoje jam yra pateikti įtarimai ir jis privalo atvykti į policijos įstaigą, leidžia teigti, jog pareiškėjų laisvei, saugumui ir gyvybei yra atsiradęs pavojus.

6. Pareiškėjai kartu su prieglobsčio prašymu pateikė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro raštą, kuriame nurodyta, kad jų prieglobsčio prašymai privalėjo būti priimti Lenkijos pasienyje bei pareiškėjus draudžiama grąžinti, kadangi jie jau bandė pateikti prieglobsčio prašymus Lenkijos pasienyje, todėl dėl atsakovo atsisakymo priimti prieglobsčio prašymą, pateiktų dokumentų neįvertinimo ir grąžinimo į Baltarusiją, dėl kurių pareiškėjai atsidūrė jiems nesaugioje valstybėje ir iki šiol išlieka grėsmė jiems patirti neatitaisomą žalą, yra pažeidžiamas Konvencijos 3 straipsnis. Kadangi pareiškėjai kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį, o Tarnyba neteisėtais veiksmais atsisakė leisti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką, atitinkamai pasuose padarytos žymos yra neteisėtos, todėl turi būti ištaisytos.

7. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsakovu pripažinti Tarnybos Vilniaus rinktinę, o Tarnybą laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

8. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigūno 2017 m. rugsėjo 14 d. surašyti atsisakymai leisti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, buvo priimti, kadangi pareiškėjai neturėjo galiojančių vizų ar leidimų laikinai gyventi. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad teisines pasekmes pareiškėjams sukėlė jos savarankiško struktūrinio padalinio – Vilniaus rinktinės Kenos užkardos – pareigūno priimti sprendimai, tačiau minėtus 2017 m. rugsėjo 14 d. jo priimtus sprendimus palaiko.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – įpareigojo Tarnybą leisti atvykti pareiškėjams į Lietuvos Respublikos teritoriją, leisti jiems pateikti prieglobsčio prašymus ir atlikti pareiškėjų pasų įrašų, atliktų 2017 m. rugsėjo 14 d., korekciją, likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendė, jog Tarnyba nesiėmė jokių tinkamų veiksmų, kad būtų priimti ir įvertinti pateikti prieglobsčio prašymai, todėl veikė priešingai gero administravimo principui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 19 bei 22.10 punktams. Todėl teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 19 punktu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 67 straipsnio 2 dalimi įpareigojo atsakovą leisti pareiškėjams pateikti prieglobsčio prašymus, leisti jiems atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kad pareiškėjai galėtų asmeniškai pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, taip pat patenkino ir išvestinį pareiškėjų skundo reikalavimą atlikti jų pasų įrašų korekciją, kadangi Tarnyba, neatlikusi jokių veiksmų, susijusių su prieglobsčio prašymu, netinkamai 2017 m. rugsėjo 14 d. atliko pareiškėjų pasų įrašus.

III. 11. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovas skunde nurodė, kad teismas padarė neteisingas ir tikrovės neatitinkančias išvadas, kad pareiškėjams nebuvo įteikti neįleidimo į Lietuvos Respubliką sprendimai, kuriuose būtų nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai. Pažymėjo, kad Baltarusijos Respublika pareiškėjams nėra nesaugi šalis, nes jie į Lietuvos Respubliką atvyko traukiniu „Minskas–Vilnius“ būtent iš Baltarusijos Respublikos, kurioje buvo teisėtai. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad pareigūnai privalėjo vadovautis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro raštu, kuriame nurodyta, jog pareiškėjų prieglobsčio prašymai privalėjo būti priimti, nes rašte teigiama, kad jų prašymai buvo pateikti Lenkijos pasienyje, tačiau nebuvo priimti. Tarnyba pažymėjo, kad pateikta medžiaga ir tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareiškėjai Tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigūnams Vilniaus geležinkelio stotyje nei Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rašto, nei prieglobsčio prašymų, nei kitų papildomų dokumentų nepateikė. Tarnyba akcentavo, kad jos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, vadovaujasi teisės aktais ir visapusiškai laikosi atitinkamos Europos Sąjungos teisės bei tarptautinės teisės su galimybe gauti tarptautinę apsaugą susijusių įpareigojimų, visų pirma, negrąžinimo principo ir pagrindinių teisių. Šiuo atveju užsieniečiai nepateikė prieglobsčio prašymų, neišreiškė noro jų pateikti, taigi vadovaujantis Šengeno sienų kodekso, nustatančio asmenų kontrolę, jiems kertant valstybių narių išores sienas, buvo priimti sprendimai dėl neįleidimo bei įteikti tai patvirtinantys dokumentai. Tarnyba nurodė, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, padarė procesinius pažeidimus ir nepagrįstas išvadas.

13. Pareiškėjai A. B., P. D., S. B. ir S. B. prašė teismo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visą pateiktą byloje medžiagą bei tinkamai identifikavo, jog ginčas kilo dėl to, kad Tarnybos pareigūnai atsisakė priimti pareiškėjų prieglobsčio prašymus. Pareiškėjų nuomone, jie į Lietuvos Respubliką buvo neįleisti nepagrįstai ir neteisėtai.

IV. 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. LVAT padarė išvadas, kad byloje esant įrodytam faktui, jog pareiškėjai prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė, bet jis nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi pareigą priimti tiek motyvuotus prieglobsčio prašymus, tiek nemotyvuotus, Tarnyba veikė priešingai gero administravimo principui ir Tvarkos aprašo 19, 22.10 punktams; pareiškėjai teikė prieglobsčio prašymus tinkamam subjektui, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba jų nepriėmė be jokių motyvų.

V. 17. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018.

18. Atsakovas prašymą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų), nurodydamas, kad teismui priimant 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 buvo netinkamai aiškinti ir taikyti teisės aktai, neteisingai konstatuojant, jog Tarnyba buvo tinkamas atsakovas šioje byloje, o tai turėjo įtakos priimant galimai neteisėtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018.

19. Atsakovo nuomone, nagrinėjamuoju atveju pareiškėjams teisines pasekmes sukėlė Tarnybos savarankiško struktūrinio padalinio – Tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigūnų galimai neteisėti veiksmai, tai yra skundo reikalavimas buvo kildinamas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigūnų veiksmų, jiems atsisakius pareiškėjams 2017 m. rugsėjo 14 d. leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną Vilniaus geležinkelio stotyje.

20. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos rinktinė yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, herbinį antspaudą, vėliavą ir ženklą. Be to, ir pareiškėjų atstovas advokatas, patikslintu skundu prašė teismo pakeisti proceso šalis, tačiau teismas nei pareiškėjų atstovo advokato, nei tarnybos prašymo pakeisti proceso šalis, netenkino. Kadangi teismas tenkinti pareiškėjų atstovo advokato ir tarnybos prašymą pakeisti proceso šalis atsisakė, buvo prašyta pakviesti į teismo posėdį tarnybą Vilniaus geležinkelio stotyje vykdžiusius Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigūnus, kurie galėtų aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinti, ar pareiškėjai pateikė prieglobsčio prašymus, ar prašymai atitiko nustatytus reikalavimus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau šis prašymas taip pat tenkintas nebuvo. Nepakeitus procesų šalių tarnyba turėjo ribotas teises tinkamai atstovauti savo ir Tarnybos Vilniaus rinktinės interesus.

21. Pažymi, kad LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 yra reikšminga ne tik tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos, bet ir kitų užkardų, pareigūnams vykdantiems tarnybą pasienio kontrolės punktuose. Aplinkybę, kad Vilniaus rinktinės Kenos užkardos Vilniaus geležinkelio stotyje tarnybą vykdžiusiems pareigūnams nebuvo pateikti prieglobsčio prašymai, patvirtina ir Tarnybos atsakymas į pareiškėjų skundus. Tačiau teismas, nagrinėdamas Tarnybos apeliacinį skundą atsisakė priimti papildomus įrodymus, t. y. Vilniaus rinktinės Kenos užkardoje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjų skundu.

22. Pažymi, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. tarnybos Vilniaus rinktinė buvo atskiras juridinis asmuo, galintis atstovauti savo interesus teismuose, dėl rinktinės pareigūnų veiksmų. Vilniaus rinktinė nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo reorganizuota jungimo būdu – prijungiant ją prie Tarnybos, kuriai pereina visos šios įstaigos teisės ir pareigos.

23. Pareiškėjai A. B., P. D., S. B. ir S. B. atsiliepime su atsakovo prašymu atnaujinti procesą nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir dėl jo teisių bei pareigų buvo pasisakyta, proceso šalies klausimo pakeitimas jau buvo nagrinėtas, atsakovas nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta ar atskleista. Pažymi, kad po įvykdytos reorganizacijos liko viena biudžetinė įstaiga – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, todėl nėra pagrindų atnaujinti procesą ir atsakovo prašymas turi būti atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 pagrįstumo klausimas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV dalyje ir jis yra pripažįstamas kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-438/2017; 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

27. Atsakovas prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

29. Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai išsprendė bylą, neįtraukdamas Tarnybos savarankiško struktūrinio padalinio – Tarnybos Vilniaus rinktinės, nes pareiškėjų skundo reikalavimas buvo kildinamas būtent iš Tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, jiems 2017 m. rugsėjo 14 d. atsisakius leisti atvykti pareiškėjams į Lietuvos Respubliką kertant sieną Vilniaus geležinkelio stotyje.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant proceso atnaujinimą šiuo pagrindu matyti, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė pats atsakovas (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), o ne Tarnybos Vilniaus rinktinė, todėl vien dėl šios aplinkybės (kaip savarankiško pagrindo) atsakovo prašymas negali būti tenkinamas. Tačiau teisėjų kolegija pasisakys ir dėl antrosios proceso atnaujinimo sąlygos, t. y. kai priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, nurodęs, jog LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 yra reikšminga ne tik tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos, bet ir kitų užkardų, pareigūnams vykdantiems tarnybą pasienio kontrolės punktuose, nepagrindė šio argumento jokiais išsamesniais paaiškinimais ar įrodymais. Be to, pabrėžtina, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą atsakovas, nebuvo sprendžiama konkrečiai dėl Tarnybos Vilniaus rinktinės teisių ir pareigų.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu, prašydami įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikti pareiškėjų pasų korekciją, įpareigoti atsakovą priimti A. B., P. D. ir jų nepilnamečių vaikų S. B. bei S. B. prieglobsčio prašymus ir leisti jiems atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsakovas dar bylos nagrinėjimo metu teikė prašymą prašė pakeisti proceso šalis ir atsakovu šioje byloje įtraukti ne Tarnybą, o jos struktūrinį padalinį – Vilniaus rinktinę Tarnybą įtraukiant trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartyje, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, sprendė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra tinkamas atsakovas byloje, o valstybinės migracijos procesų kontrolės įgyvendinimo funkcijos yra pavestos atlikti būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybai, o ne jos struktūriniam padaliniui (t. y. Tarnybos rinktinei). Todėl atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi taip pat nesprendė dėl Tarnybos Vilniaus rinktinės teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą nepateikė naujų argumentų, kurių iš esmės nebūtų nagrinėjęs LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018. Taip pat šiuo atveju atsakovas visiškai nepagrindė, kaip teismo procesinis sprendimas pažeidžia Tarnybos rinktinės teises ar įstatymų saugomus interesus.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. jį pateikė netinkamas subjektas ir neįrodė, kad teismo procesinis sprendimas pažeidžia neįtraukto į bylą asmens teises ar įstatymų saugomus interesus. Iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą argumentų matyti, kad jis nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi ir iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė.

34. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, todėl prašymas atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3309-575/2018 pagal byloje pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo panaikinimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė