Legislator Case Law & Legislation
dee8d25a-1bb0-4f2b-9efe-6660e35cb675 AI generated

dee8d25a-1bb0-4f2b-9efe-6660e35cb675 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number dee8d25a-1bb0-4f2b-9efe-6660e35cb675
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-37-1139/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37629-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.151.1; 2.1.15.1.2;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 10 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė, sekretoriaujant Jūratei Svobutienei, Kristinai Priedininkienei, dalyvaujant prokurorėms Vijoletai Meškauskienei, Olgai Alibajevai, kaltinamajam T.

Legislator headnote

AI generated

dee8d25a-1bb0-4f2b-9efe-6660e35cb675 · TelÅ¡ių apylinkės teismas: Iki tol nukentėjusioji važiavo užsisegusi dirÅ¾Ä . Kai trenkė jam, tai ji dar buvo prisisegusi dirÅ¾Ä , bet tuo momentu, kai pradėjo jį draskyti, ji ir atsisegė dirÅ¾Ä , nes pradėjo pypsėti maÅ¡inos garsinis signalas, kai neužsisegi diržo. Tada stabdyti pradėjo. Važiavo su BMW 5 serijos, angliÅ¡kas variantas, deÅ¡inėje pusėje vairas. Tai bÅ«tent tuo momentu ir pradėjo cypti, tai jis dėl to ir stabdė. Tada ji ir atsitrenkė. Nukentėjusioji taip pradėjo elgtis gal dėl to, kad įsižeidusi buvo dėl jo žodžių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-37-1139/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37629-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.151.1; 2.1.15.1.2;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 10 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė, sekretoriaujant Jūratei Svobutienei, Kristinai Priedininkienei, dalyvaujant prokurorėms Vijoletai Meškauskienei, Olgai Alibajevai, kaltinamajam T.

S., jo gynėjui advokatui Jurijui Malininui, nukentėjusiajai G. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Mažeikiuose (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagrindinio iÅ¡silavinimo, neteistas, 2017 m. kovo 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės 1. T. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kelyje Palanga- Mažeikiai, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, važiuojant automobilyje BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį jis pats vairavo, trenkė vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu nukentėjusiajai G. N. į veidÄ , padarydamas nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje. Å ioje T. S. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių. 1.1.

Prokurorei pateiktus praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytÄ veikos kvalifikavimÄ , T. S. kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2019 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kelyje Palanga - Mažeikiai, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, važiuojant automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį jis pats vairavo, trenkė vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu nukentėjusiajai G. N. į veidÄ , padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje.

T. S. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių.

2. Teismo posėdžio metu T. S. savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad su G. susipažino per pažinčių programėlę „Badoo“. Pats įvykis įvyko, todėl, kad nukentėjusioji įsižeidė nes jis jai pasakė, kad nieko tarp jų nebuvo. Tada ji parašė jo draugei, kad jie turėjo romanÄ , dar parašė, kad jis ant vaikų sakė, kad neįgalÅ«s vaikai. Jis nukentėjusiÄ jÄ vežėsi į Mažeikius dėl to, kad ji pasikalbėtų su jo sugyventine ir paneigtų, kÄ buvo jai sakiusi.

Susitarė su G. N., kad jis atvažiuos jos pasiimti. JÄ pasiėmė iÅ¡ Palangos (duomenys neskelbtini) ir važiavo į Mažeikius. Tuo metu įvyko konfliktas, ji buvo nepatenkinta kažkuo, pati pradėjo ant jo pulti, draskytis, apibraižė jį, segėsi dirÅ¾Ä , norėdama pulti ant jo. Jis stabdė maÅ¡inÄ , sakė „Nusiramink“, ji trenkėsi. Jis stabdė, bet visiÅ¡kai nesustojo, nes greitis tai buvo. Taip nebuvo, kad aÅ¡ kažkur per miestÄ važiuotų. Pati atsitrenkė, bet nieko jai ten nebuvo.

Paskui pati apsiramino ir ramiai sėdėjo. O žodinis konfliktas dėl ko įvyko, nepamena. Nukentėjusioji jam pati pirma trenkė tiesiai į veidÄ , jis jÄ stÅ«mė, ji pradėjo draskytis su nagais, jam visas petys, visa galva buvo nudraskyti. Vairavo angliÅ¡kÄ maÅ¡inÄ . Nuvažiavo iki Mažeikių, sustojo, tada norėjo pasiskambinti J., bet J. jau nebenorėjo susitikti. G. dar prieÅ¡ važiuojant į Mažeikius sakė, kad jis jÄ parveÅ¡. Kai jau atvažiavo ir J. nenorėjo susitikti, tai jis vežti jos nebenorėjo, tai nuvežė prie taksi ir įsodino.

Ji dar pati skambino savo mamai, sako man „PaaiÅ¡kink, kada grįšiu“, čia dėl raktų, jos mama norėjo raktų, nes ji buvo iÅ¡sivežusi raktus. Jis paaiÅ¡kino situacijÄ , kad dabar yra Mažeikiuose, kad įsodins jÄ Ä¯ taksi ir grįš neužilgo. Nuvežė iki taksisto, sumokėjo už taksi, įsėdo pati į taksi ir iÅ¡važiavo. Tuo viskas dar nepasibaigė. Po to susitikimo dar J. raÅ¡inėjo grasinančias žinutes, pinigų reikalaudavo. Kai jis atvažiavo į PalangÄ pas nukentėjusiÄ jÄ , pyktis buvo.

Pyktis dėl to, kÄ ji prisimelavusi. Nukentėjusioji žinojo jo atvykimo tikslÄ , jis jai sakė, kad nori atvažiuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ji yra prisiÅ¡nekėjusi ir viskas. IÅ¡ pradžių ji nenorėjo važiuoti, bet paskui sutiko su juo važiuoti į Mažeikius. Kai įvyko konfliktas, jau buvo nuvažiavę kažkiek. Kelyje Plungė-Mažeikiai įvyko tas konfliktas. Važiavo tuo keliu, sukant pro KretingÄ link Plungės. Gerai tų kelių nežino, bet atrodo, kad jau KretingÄ buvo pravažiavę, kai įvyko konfliktas.

Ar pravažiavus KretingÄ , ar sukant į KretingÄ , kažkur ten įvyko. Gal ir pro patį miestÄ važiavo, gerai irgi negali pasakyti, kaip ten viskas vyko, bet jau važiavo keliu, ne pačiame mieste. Ä® Mažeikius važiavo pro Plungę, kelias Palanga-Plungė-Mažeikiai. MaÅ¡inoje, kai įvyko konfliktas, jis jai sakė: „Tu esi barakuda, tu pinigų nori, kÄ tu čia Å¡neki“. Taip, jis keikėsi, bet nebuvo taip, kad rėktų. Su pagieža, aiÅ¡ku, sakė, dabar visų tiksliai žodžių nepasakys.

Jie susiginčijo. Nukentėjusioji tai tylėjo, tai pati atgal kažkÄ sakė, o paskui ji jam trenkė, puolė jį draskyti, jis su ranka jÄ stÅ«mė, tada ji atsisegė dirÅ¾Ä ir pradėjo ant jo pulti. Jis stabdė, ji pasviro į priekį, paskui atgal, dar jis rankÄ kiÅ¡o, bet paskui ji nusiramino, užsisegė dirÅ¾Ä ir važiavo ramiai. Visų pirma iÅ¡ jos buvo smÅ«gis tiesiai į veidÄ jam, o jis vairavo. Tada iÅ¡ karto draskyti pradėjo. Ir jis rankÄ jai kiÅ¡o, kad jÄ atitraukti, nes ji buvo dirÅ¾Ä atsisegusi, kad galėtų prieiti prie jo dar arčiau.

Iki tol nukentėjusioji važiavo užsisegusi dirÅ¾Ä . Kai trenkė jam, tai ji dar buvo prisisegusi dirÅ¾Ä , bet tuo momentu, kai pradėjo jį draskyti, ji ir atsisegė dirÅ¾Ä , nes pradėjo pypsėti maÅ¡inos garsinis signalas, kai neužsisegi diržo. Tada stabdyti pradėjo. Važiavo su BMW 5 serijos, angliÅ¡kas variantas, deÅ¡inėje pusėje vairas. Tai bÅ«tent tuo momentu ir pradėjo cypti, tai jis dėl to ir stabdė. Tada ji ir atsitrenkė. Nukentėjusioji taip pradėjo elgtis gal dėl to, kad įsižeidusi buvo dėl jo žodžių.

Ji su savimi visÄ laikÄ turėjo telefonÄ . Dar ausines turėjo, raktus turėjo, dėl ko jos mama ir norėjo, kad ji grįžtų. Po to konflikto jie ramiai važiavo. Jis jos neramino, ji pati nusiramino. Gal nuo to smÅ«gio. Ji apsiramino tada, kai atsitrenkė į panelę, kai jis stabdė automobilį. Po to, kai ji atsitrenkė į panelę, nematė, kad ji susižalojo. Nieko jai nebuvo. Visoj Å¡itoj situacijoj daugiau jis buvo sužalotas. Patį faktÄ , kaip ji atsitrenkė į panelę, matė, nes jis stabdė, bet kad jai kažkas ten bÅ«tų, tai tikrai nebuvo.

Jis tik stabdė, bet nesustojo, toliau važiavo. Bet ji ramiai sėdėjo, nieko nebesakė, gal jai kas ir skaudėjo, jis to nežino, bet jokių garsų neleido, nieko. Vizualiai nieko nebuvo. Automobilį stabdė dėl to, kad ji atsitrauktų, nes galėjo avarijÄ padaryti nuo jos puolimo, ji jam trukdė vairuoti. Greitis staiga sumažėjo, nes jis stabdė. Stabdė instinktyviai. Nuo to stabdymo ji trenkėsi į panelę. Ji atsitrenkė veidu. Tiksliai negalėjo matyti, kuria veido dalimi trenkėsi, nes kai stabdė, žiÅ«rėjo į keliÄ .

Akies kraÅ¡teliu matė, kad ji trenkėsi. Taip, galėjo nosimi atsitrenkti. Matėsi, kad apskritai jai nieko net nebuvo. Nosies kaulų lūžis jai galėjo gautis nuo atsitrenkimo į panelę. Jis jai nesudavė nė vieno smÅ«gio. IÅ¡ jo pusės buvo gynyba, gintis nuo jos puolimo. To įvykio metu kad ji nedraskytų jo, jis tiesiog su ranka jÄ laikė, nes tiek jis ir tegalėjo, vis stÅ«mė ir stÅ«mė jÄ , nes su kita ranka vairavo. Jos niekur neužkliuvo, jÄ tik nusistÅ«mė nuo savęs, jai netrenkė, jos nežalojo.

Tuo metu, kaip jam atrodo, nukentėjusioji buvo be akinių. Jis pats buvo pas ekspertÄ , jam irgi nustatyta, kaip buvau sužalotas. Nežino, ar po to įvykio ji kam nors skambino, ar ne, bet ji „telefone buvo“. Ji visÄ laikÄ klausėsi muzikos su ausinėm. Nežino, neatsimena, ar ji skambino mamai, ar jai skambino mama, kai jie atvažiavo į Mažeikius, bet ji kalbėjo su savo mama. Ji primygtinai kiÅ¡o telefonÄ ir prašė jo pasikalbėti su mama. Ji dar prieÅ¡ tai bendravo su kažkokiu savo draugu, kol jie važiavo.

Tiksliai negali pasakyti, kokioje vietoje ji bendravo su savo draugu, bet bendravo jiems dar važiuojant. Ji su tuo savo draugu derinosi, kad jÄ pusiaukelėje atvažiuotų paimti. Nežino, ar raÅ¡inėjosi, ar kalbėjo su juo, bet ji sakė: „Mano draugas atvažiuos“, nes ji klausė manęs: „Ar parveÅ¡i?“. Tiksliai tų aplinkybių nelabai gali pasakyti. Ji pati sakė, kad pas jÄ draugas turi atvažiuoti. Tai tÄ ir užfiksavo. TÄ ji pasakė tada, kai jie važiavo. Ji dar maÅ¡inoje sėdėdama pasakė:

„Tu man sumokėsi daug pinigų“. Atvažiavus į Mažeikius, sustojo prie kalnų, kurie yra prieÅ¡ pat Mažeikius. Jos mama pranešė apie tai, kad policija jo ieÅ¡ko. Po Å¡ito įvykio nukentėjusioji jam dar skambino, bet jis su ja nebebendravo. O iÅ¡ jos pusės dar buvo žinučių, jo draugei J. raÅ¡inėjo visokius grasinimus, įžeidinėjimus, reikalavimus pinigų. Dėl jo sužalojimų, jis taip pat rašė pareiÅ¡kimÄ . 2.1. Dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių norėjo tik pinigų iÅ¡ jo.

Nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu. Su Å iaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. II. Ä®rodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai 3. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad su T. susipažino per internetinę svetainę „Badoo“. Dėl jos sužalojimo nurodė, kad kaltinamasis jÄ pasiėmė iÅ¡ Palangos, nes jo panelei pasakė, kad turėjo romanÄ . Jis supykęs atvažiavo ir norėjo turbÅ«t, kad tai merginai pasakytų, kad viskÄ iÅ¡sigalvoja.

Ä®sisodino jÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , iÅ¡sivežė, pasakė, kad tiesiog važiuos pasikalbėti. Bet iÅ¡sivežė jÄ iÅ¡ Palangos, kažkur link Mažeikių pusės. VisÄ keliÄ Å¡aukė ant jos, rėkė. Ji labai iÅ¡sigando. Sakė, kad parvežtų atgal. Tada jai draugas paskambino. Ji buvo su akiniais, be jokių ausinių, turėjo tik telefonÄ ir raktus nuo vieÅ¡bučio, buvo tik su maudymosi kostiumėliu. Kažkur prie Skuodo visas tas įvykis buvo. Tiesiog buvo Å¡viesoforas, jai skambino draugas, jis atėmė tuo momentu telefonÄ , pasidėjo į automobilio dureles savo pusėje.

Ji bandė siekti tų daiktų, tada buvo Å¡viesoforas įsijungęs, nevažiavo greitai. Galėjo kažkiek apdraskyti, pavadino jį „lochu“ ar „duchu“, tikrai nepamena, ir jis jai trenkė į nosį. Tada buvo su akiniais ir nuo tų akinių buvo smÅ«gis, kažkiek gal dėl to ir lūžo ta nosis, nes buvo su akinais. Nuvažiavo iki Mažeikių. Kai T. jÄ paėmė iÅ¡ Palangos, tikrai pamena, kad pravažiavo pro SkuodÄ , buvo ženklas. Nepamena, ar pro KretingÄ pravažiavo. Tikrai pamena, kad buvo Skuodo ženklas.

Buvo kažkokia sankryža, Å¡viesoforas buvo, tenai ir buvo suduota jai per veidÄ . Sudavė iÅ¡ kairės plaÅ¡takos. Tai prie Skuodo Å¡viesoforo ir buvo suduotas smÅ«gis. Tikrai ne Palangoj, nežino, gal ir prie Kretingos, kaip kad jis sako, ji tų miestų tikrai neskiria. Viskas buvo prie Å¡viesoforo, kada jis atėmė telefonÄ , ji norėjo atsiimti savo telefonÄ , raktus nuo vieÅ¡bučio ir iÅ¡lipti tiesiog iÅ¡ maÅ¡inos, kad pabėgti, nes buvo iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje ir norėjo pabėgti nuo jo.

Tada, kai automobilyje ji draskė kaltinamÄ jį, jis jÄ stÅ«mė ranka. Pats įvykis, kai jis jai sudavė smÅ«gį, įvyko automobiliui stovint prie Å¡viesoforo. Po jai suduoto smÅ«gio, ji atsisegė dirÅ¾Ä , norėjo pasiimti savo daiktus, kažkiek tai jį apdraskė ir norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Jis pirma jai trenkė, tada atėmė daiktus. Toliau visÄ keliÄ jis rėkė ant jos. Ji užsidėjo akinius ir verkė. Telefono nepasiekė, įsijungė žalia Å¡viesoforo Å¡viesa ir toliau nuvažiavo į Mažeikius.

Tada jis sustojo prie kažkokio miÅ¡ko, paaiÅ¡kino, kad jie čia atvažiavo į tuos Mažeikius tam, kad ji jo draugei pasakytų, kad aÅ¡ viskÄ iÅ¡sigalvojo. Jo draugė nenorėjo iÅ¡eiti paÅ¡nekėti, tai jis tiesiog jÄ Ä¯sodino į taksi ir taksistas nuvežė iki Skuodo, iÅ¡ ten pasiėmė jos draugas. Jis matė, kad nosis buvo iÅ¡tinusi. Mama vakare irgi pamatė, kad nosis visa iÅ¡tinusi. Grįžus į Vilnių, nuvažiavo iÅ¡ karto į ligoninę apie 1 val. nakties, dar perÅ¡vietė nosį ir iÅ¡ ligoninės pranešė policijai.

Pati kitÄ dienÄ rugsėjo 2 d. ar 3 d. paskambino T., nes pareigÅ«nas atvažiavo ir paėmė kažkokius pareiÅ¡kimus ir pasakė, kad jeigu susitaikys, galės atsiimti. IÅ¡ karto iÅ¡važiavus iÅ¡ policijos, paskambino T., siÅ«lė taikytis, iÅ¡ pradžių jis sutiko taikytis, bet vėliau jis neatrašė į jos žinutes. Vėliau jis jos mamai pasakė, kad jis nekaltas. Jis taip stipriai trenkė, kad ji nesuprato kas įvyko. IÅ¡ karto pradėjo skaudėti galvÄ . VisÄ vakarÄ verkė, buvo iÅ¡sigandusi.

Tuo momentu, kai sudavė smÅ«gį, ji buvo prisisegusi dirÅ¾Ä . Akiniai nesulūžo. Kai sudavė smÅ«gį, kraujas iÅ¡ nosies nebėgo. Jai sudavė plaÅ¡taka, į tÄ vietÄ tarp akių. DirÅ¾Ä atsisegė tuo momentu, kai buvo raudona Å¡viesoforo Å¡viesa, norėjo pasiimti savo daiktus, bet neišėjo, prisisegė dirÅ¾Ä ir toliau važiavo. Jokio signalo maÅ¡inoje nebuvo dėl to, kad aÅ¡ atsisegė dirÅ¾Ä . Kai kaltinamasis trenkė į veidÄ , ji buvo Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡sigando, iÅ¡mušė prakaitas, Å¡alta pasidarė, galvÄ skaudėti pradėjo.

Jie dar prieÅ¡ tai ginčijosi kažkÄ , bet po to smÅ«gio ji buvau iÅ¡sigandusi, tiesiog sėdėjo ir tylėjo, verkė. Jis grasino, kad jÄ iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ ir tenai užmuÅ¡, užkas. Nebuvo tokio atvejo važiuojant kartu, kad kaltinamasis staigiai stabdytų automobilį. Buvo tik tokia situacija, kad jis buvo labai iÅ¡sigandęs ir gal staigų posÅ«kį darė, kai aÅ¡ norėjau iÅ¡ to automobilio iÅ¡lipti, užrakino dureles, tada jis žiÅ«rėjo ir į jÄ kartu, ir į keliÄ . Iki įvykio ji važiavo su akiniais.

Nebuvo nusiėmusi akinių. Atvažiavus į Mažeikius jis paskambino mamai, pasakė, kad saugiai jÄ parveÅ¡ į PalangÄ pas mamÄ , bet įsodino į kažkokį taksi. Sumokėjo taksistui 80 eurų. Taksisto paprašė, kad jÄ prie Skuodo paleistų. Pasiėmė iÅ¡ taksisto 40 eurų. Draugas pasiėmė nuo Skuodo ir su juo grįžo iki savo vieÅ¡bučio. Draugui sakė, kad su draugu susipyko, apsimušė truputį, daugiau nieko nepasakojo. Nuo to laiko nebematė daugiau T.. TelefonÄ atgavo tik tada, kai su T. susitarė, kad ji jo draugei pasakys, kad viskÄ iÅ¡sigalvojo, o jis paskambins jos mamai ir pasakys, kad saugiai mane parveÅ¡.

Jis davė telefonÄ paskambinti mamai ir pasakyti, kad esu su juo. Pats T. mano mamai pasakė, kad jis jÄ saugiai parveÅ¡ namo, nes kitu atveju ji bÅ«tų nesutikusi jo draugei nieko pasakyti. T. vairavo angliÅ¡kÄ automobilį, vairas buvo deÅ¡inėje pusėje, todėl kairiÄ ja ranka griebė ir atėmė jos telefonÄ . Ji buvo su maudymosi kostiumėliu, deÅ¡inėje rankoje laikė raktus ir telefonÄ . Kai T. pamatė, jog jai skambina M., jis susinervino ir atėmė telefonÄ . Vakare labai skaudėjo galvÄ , nosies neskaudėjo.

Vakare su mama grįžo apie 9-10 val. į tÄ vieÅ¡butį. Mama tuo momentu pamatė, kad nosis yra iÅ¡tinusi. Nosis buvo iÅ¡tinusi, daugiau ant veido jokių žymių nebuvo. Skaudėjo galvÄ , buvo sutrenkta galva. Gal akys buvo kažkiek raudonos, bet tiksliai negali pasakyti. Mamai sakė, kad skauda galvÄ , bet buvo vakaras ir nuėjo miegoti. Grįžus į Vilnių kitÄ dienÄ iÅ¡ karto važiavo į ligoninę, kur perÅ¡vietė tÄ nosį ir pasakė, kad yra lūžusi. Tikrai nepasakys, kokia buvo savaitės diena, kai kaltinamasis vežėsi į Mažeikius.

Gal ketvirtadienis. Žino, kad buvo rugsėjo 3 d. ar 2 d. IÅ¡ karto, kai mama pastebėjo, kad jos nosis iÅ¡tinusi, nesikreipė į medikus dėl to, kad Palangoje, gal nebuvo tokių įstaigų, o Klaipėdoje tų ligoninių nelabai žinojo. Mama pasakė, kad Vilniuje nuvažiuos. Ä® Vilnių atvažiavo apie 1 val. nakties. Jau buvo rugsėjo 4 d. Kai aÅ¡ grįžo iÅ¡ Mažeikių į PalangÄ , tai dar parÄ pabuvo Palangoje. Su liudytoja J. O. susiraÅ¡inėjo, nes supyko ant T. ir norėjo pasakyti, kad su T. turėjo romanÄ .

Norėjo, kad jie tarpusavyje susipyktų. Nosies operacijos nepadarė, nes tuo momentu neturėjo pinigų. Joks gydymas nebuvo taikytas. Nosis savaime neužgijo, ji yra kreiva. Minimaliai, bet matosi. Jaučia didelius kvėpavimo pakitimus, dÅ«sta. Nosies operacija nereikalinga, bet sake, kad bus sunku kvėpuoti, jeigu nepasidarysi tos operacijos. Turi gydytojos iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ „Northway“ klinikos, kad reikia tos operacijos. OperacijÄ reikėjo atlikti tÄ patį mėnesį, kai buvo sulaužyta nosis. Dėl pinigų skambino T., o tai merginai rašė tik dėl to, kad operacijÄ reikėjo atlikti per mėnesį, kol nosis nesusistatė į tas kreivas vietas.

Jeigu jie bÅ«tų man davę pinigų operacijai, bÅ«tų atsiėmusi pareiÅ¡kimÄ . Nosis buvo lūžusi, bet tik vaikystėje. Dabar kreiva nosis, kai krito vaikystėje, tokia nosis jos nebuvo.

4. Liudytoja J. O. teismo posėdžio metu parodė, kad su T. gyveno ir augino vaikus, jai žinom, kad G. N. turėjo romanÄ su T. S.. G. visada su ja kontaktavo, kalbėjo telefonu ir žinutėmis. Su T. kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį. Kiek jai žinoma, G. pati puolė jį draskyti. KitÄ dienÄ buvo susitikusi su T., matė, kad jam buvo apibraižytas kaklas, kakta, nugara. Jis pasakojo, kad jie važiavo, G. puolė jį draskyti, o jis bandė jÄ sulaikyti. Greičiausia, stabdant maÅ¡inÄ , ji pati atsitrenkė į maÅ¡inos priekį.

G. parašė, kad jai trenkė, bet ji į tai nesigilino. Ji nuolat minėjo, kad su T. yra dėl pinigų, nori, kad nupirktų paspirtukÄ . Sakė, kad ir ji gali pasinaudoti T. pinigais. Nukentėjusiosios nebuvo sutikusi, Å¡iandien mato pirmÄ kartÄ . Per „Messenger“ parašė žinutę, sakė, kad nori nosies operacijos. Sakė: „tavo bernas trenkė“. Lūžo nosis, todėl reikalinga operacija. Ä®vardijo 2000 eurų. Su ja susisiekė ne vienÄ kartÄ , vis paraÅ¡ydavo ta pačia tema.

PrieÅ¡ Å¡itÄ Ä¯vykį su nukentėjusiÄ ja nebendravo. T. prašė, kad susitiktų su nukentėjusiÄ ja, bet atsisakė. Apie patį įvykį žino tiek, kiek pasakojo T.. Pamatė, kad jis yra apibraižytas ir paklausė kas atsitiko. Pasakė, kad G. apibraižė. Sakė, kad G. kelyje pradėjo pulti, draskytis. Jis bandė jÄ stabdyti, po to maÅ¡inÄ ir ji atsitrenkė. Jis neminėjo, kodėl pradėjo draskytis. Å iÄ Ä¯vykio versijÄ T. papasakojo kitÄ dienÄ po įvykio. T. sake, kad stabdymo smÅ«gio, G. veidu atsitrenkė į priekinę panelę.

5. Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su seserimi buvo Palangoje. Kadangi turėjo tik vienus raktus, juos paliko dukrai G. N.. PenktÄ valandÄ gavo G. žinutę, kurioje tekstas: „T. mane iÅ¡vežė į Mažeikius, grasina, kad neparveÅ¡, raktai pas mane“. Ji skambino, atrodo, kad atsiliepė G., bet atrodo, jog kalbėjo ir su T.. T. balsas buvo susijaudinęs, matėsi, kad konfliktas yra. Jis jÄ nuramino, kad viskas bus gerai, o G. parveÅ¡. IÅ¡ paplÅ«dimio grįžo apie septintÄ valandÄ , G. jau buvo.

Ji sėdėjo prie vieÅ¡bučio su akiniais, nusiminusi. Buvo kraujosruva, prakirtimas, raudona, patinimas, mėlyna. Atidavė raktus ir papasakojo kaip kas buvo. Prakirsta buvo ant nosies kuprelės. TÄ patį vakarÄ dėjo ledus, Å¡aldė. KitÄ dienÄ patinimas buvo žymiai stipresnis. Sakė, kad sudavė per veidÄ . Ji norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos ar pasiimti savo daiktus, nes iÅ¡ jos atėmė ir įsidėjo į savo durelės, kadangi ji raÅ¡inėjosi. Sakė, kad vienu metu, kai sustojo ar Å¡viesoforas, ar posÅ«kis buvo, ji norėjo pagriebti raktus, o jis jai kirto, sudavė ar atstÅ«mė, kad nelystų.

Ji buvo su akiniais ir akivaizdžiai buvo prakirsta, iÅ¡tinusi nosis. Jai skaudėjo, bet buvo vakaras, todėl laukė rytojaus. Vakare ėjo pasivaikščioti ir sutiko G. draugÄ M.. Jis, kaip supranta, paėmė jÄ iÅ¡ Skuodo. Jis sakė, kad saugotų dukrÄ , nes visokių „idiotų“ yra. KitÄ dienÄ dar praleido Palangoje ir vakare važiavo namo. Vakare į medikus nesikreipė, nes norėjo su seserimi praleisti dienÄ . IÅ¡ nosies kraujas nebėgo. G. sakė, kad jai skauda nosis ir nuvažiavo į ligoninę.

Ten perÅ¡vietė ir gydytoja pasakė, kad yra nosies lūžis. KitÄ dienÄ ji paskambino T. ir papasakojo, kad gydytojai, sužinoję aplinkybes kaip atsitiko įvykis, perdavė policijai ir užvedė bylÄ . KitÄ rytÄ tyrėjas viskÄ apklausė, surašė dokumentus dėl abdukcijos ir jos toliau tvarkėsi reikalus dėl nosies. Su T. kontaktavo porÄ dienų, jis netikėjo, kad galėjo sulaužyti. Jo žodžiais: „aÅ¡ tik nestipriai“. AiÅ¡ku, kad konfliktas buvo, T. minėjo, kad G. negražiai kalbėjo apie jo vaiko mamÄ , apie berniukÄ .

T. siÅ«lė susitaikyti, sakė, kad nereikia to ikiteisminio tyrimo. Jis nuramino, kad jokio pykčio ar kerÅ¡to neturi. Apgailestavo ir kaltino G., kad jį iÅ¡provokavo. Akivaizdžiai matėsi, kad ji sužalota, bet galvojo, kad po nakties praeis, atslÅ«gs skausmas. Ji neatrodė tragiÅ¡kai, pati nustebo, kad lūžo nosis. Kraujosruva nebuvo didelė, gal pusės centimetro. Mano, kad akiniai prakirto tÄ kauliukÄ . G. pasakojo, kad tas kivirčas įvyko kažkur pusiaukelėje. G. pasakojo kaip jÄ iÅ¡sivežė iÅ¡ vieÅ¡bučio teritorijos.

Sakė, kad jis pradėjo Å¡aukti, bet ten buvo treneriai, todėl nenorėjo skandalo ir sėdo pas jį, kad ramiau pasikalbėtų kažkur nuoÅ¡alioje kavinėje. Kai ji pastebėjo, kad veža už miesto, atsirado nerimas, klausė kur jÄ veža, prašė grÄ Å¾inti į miestÄ . G. sakė, kad jÄ Ä¯ Mažeikius vežėsi tuo tikslu, kad ji T. draugei paneigtų savo žodžius, kad ji viskÄ pamelavo, kad tarp jų nebuvo jokių santykių. Viskas vyko Å¡eÅ¡tadienį. IÅ¡ ryto ji jÄ pasiėmė iÅ¡ Klaipėdos, o vakare gavo žinutę, kad jÄ iÅ¡sivežė.

Sakė, kad iÅ¡važiavo toliau už Palangos, pasakojo daug detalių. Sakė, kad matė miÅ¡kus, laukė kol maÅ¡ina sustos ir bus saugu pabėgti. T. buvo labai supykęs, grasino, žemino, gÄ sdino. IÅ¡ jos suprato, kad T. atėmė raktus, telefonÄ ir pasidėjo prie savo durų. Ji atsisegė dirÅ¾Ä ir tuo momentu, kai maÅ¡ina buvo sustojusi, norėjo pabėgti, bet reikėjo pasiimti savo daiktus. Jis jÄ nubloÅ¡kė atgal. Ji neiÅ¡lipo ir nepabėgo, jis pats kažkur jÄ paleido. Negali pasakyti, kaip trenkė.

Kad bloÅ¡kė su ranka ir pats T. yra sakęs, tik jo žodžiais, tai buvo nestipriai. Sakė, kad negalėjo nuo tokio smÅ«gio lūžti nosis. Tada ji nutilo, nesiginčijo, suprato, kad reikia galvoti apie savo gyvybę. Ji tikrai buvo labai iÅ¡sigandusi. Ji T. pasakė, kokie yra G. medicininiai iÅ¡raÅ¡ai, jis nepatikėjo, todėl jam juos iÅ¡siuntė. Suvokdamas kaip yra, jis pasakė, kad jÄ atstÅ«mė, ar bloÅ¡kė. T. žodžiais: „aÅ¡ nestipriai, negali bÅ«ti, kad nuo tokio smÅ«gio taip bÅ«tų”.

T. nesakė, kad tuo metu buvo kažkokia avarinė situacija, ar kad G. atsitrenkė. Dėl nosies buvo dukrÄ užregistravusi į privačiÄ klinikÄ â€žNorthway“, tinimas praėjo, sakė geriau neoperuoti, nes labai didelis skausmas, galima ir taip gyventi. Sakė, kad dėl tiek neverta operuoti, nebent ateityje, jeigu trukdytų kvėpavimui. IÅ¡ gydytojų suprato, kad didelių komplikacijų nebuvo. Nesiskundė dėl kvėpavimo, ji labiau dėl kosmetinės iÅ¡vaizdos norėjo. G. dėl iÅ¡vaizdos labai blogai jaučiasi.

Vaikystėje buvo lūžusi nosis, gražiai viskas suaugo, buvo ideali nosis. Jos manymu, nosies kuprelė yra ne centre. G. nuo vaikystės serga neurologine liga – paauglių epilepsija. Nuo 14 metų geria vaistus nuo epilepsijos, vaistai reikalingi kiekvienÄ dienÄ , ji vaistus geria reguliariai, priepuoliai labai senai buvo, po priepuolio neatsimindavo daugelio detalių. Ne, įvykio metu negalėjo bÅ«ti. Visada priepuolis bÅ«na gilus, ji susikandžiotų liežuvį, bÅ«tų visai kitokia. Ji labai gerai žino, kaip ji atrodytų po priepuolio.

Ji T. siÅ«lė nutraukti teismus, įvardijo sumÄ â€“ 2 500 Eu. Jis neigė, sakė, kad jis nekaltas. Sakė geriau sumokės advokatui, be ne G..

6. Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta G. ir jos mamÄ . Su nukentėjusiÄ ja yra draugai. Jis buvo Palangoje, vakare jam paskambino G. ir paprašė, kad jis jai padėtų ir parvežtų nuo Skuodo į PalangÄ , jis nuvažiavo ir parvežė. Ji sėdėjo prie geležinkelio pervažos, buvo su maudymosi kostiumėliu ir batais. Ji visÄ keliÄ dengė veidÄ , jis nekreipė dėmesio. Nepamena, ar ji buvo su akiniais. Kiek pamena, kažkas buvo nosiai. G. parvežė mamai į PalangÄ .

Å is įvykis buvo senokai, todėl 100 procentų neprisimena, kaip atrodė G.. Sakė, kad draugas pasiėmė iÅ¡ Palangos ir iÅ¡sivežė, jos draugo nežino. Dabar kai priminė, atsimena, sakė, kad sumušė draugas. Sakė, kad skauda. Ji verkė, buvo nuliÅ«dusi. Nosis gal buvo patinusi, ji vis slėpė veidÄ , gal skaudėjo. Nosis buvo patinusi truputį aukščiau, maždaug tarp akių. Neatsimena, ar kitur buvo patinę. Sakė, kad jai trenkė, buvo su akiniais. Su kuo trenkė, nežino, gal ranka.

Nežino, kiek smÅ«gių trenkė. Gal nesakė, gal ir neatsimena. Sakė, kad draugas trenkė, vardo neatsimena. Matė, kad buvo patinusi nosis, ji verkė ir dangstėsi. Nesakė, ar ji sužalojo draugÄ . G. sakė, kad akiniai sulūžo nuo smÅ«gio. G. paėmė prie Skuodo, ten yra traukinių pervaža, nuo Palangos pusės. Atrodo, kad ji iki Skuodo atvažiavo su taksi. Taksi automobilio nematė, kai atvažiavo, ji jau sėdėjo. 6.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsini liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis teismo posėdžio metu patvirtino.

Liudytojas M. G. parodė, kad jis G. N. pažįsta apie du metus, dažnai bendrauja internetu, susiraÅ¡inėdami per įvairias programėles. Kai vyksta į Vilnių, stengiasi pasimatyti su G. N. bei atsigerti kartu kavos. Jie su G. N. yra geri draugai. 2019-08-31 dienÄ jis buvo Palangoje, poilsiavo, maždaug apie 18.00 val. tikslaus laiko nepamena, jam paskambino G. N., kuri telefonu prašė, kad jai padėtų, sakydama, kad jÄ sumušė, iÅ¡vežė ir neparveža atgal į PalangÄ . Kalbėdami telefonu su G. sutarė, kad susitiks prie įvažiavimo į SkuodÄ .

Jis iÅ¡ kart sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Ä®važiuodamas į SkuodÄ , pastebėjo, kad prie geležinkelio ant akmens sėdėjo ir jo laukė G.. Ä®sisodinus G. į maÅ¡inÄ , ji jo prašė, kad jÄ nuvežtų atgal į PalangÄ , kur poilsiavo su savo mama. Važiuodami automobiliu su G. kalbėjo, ji jam pasakojo, kad jai T. trenkė į veidÄ ranka, taip sulaužydamas akinius, bei sukeldamas didelį skausmÄ . Matė, kad G. veidas buvo sužalotas, patinusi nosis, akys atrodė, kaip nusiverkusios, buvo liÅ«dna, palūžusi, o daugiau sužalojimų nematė, nes visÄ keliÄ su ranka vis dengėsi veidÄ .

G. pasakojo, kad į Mažeikius jÄ atsivežė T., kuris jÄ ir sumušė. Po konflikto su T., G. paskambino jam, kad jÄ paimtų iÅ¡ Skuodo, o ji iki Skuodo atvyko taksi automobiliu. Apie telefonÄ ir vieÅ¡bučio rakto paėmimÄ ar G. jam sakė, nieko nepamena. Jis G. parvežė į PalangÄ ir perdavė mamai, bei pasakė, kad saugotų jÄ . Apie pareiÅ¡kimo raÅ¡ymÄ G. taip pat nieko nesakė( t. 2, b. l. 42-43).

7. Ekspertė R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad atsitrenkiant į automobilio panelę, kur yra lygus pavirÅ¡ius, sutrenkimas turėtų bÅ«ti labiau priekiniame pavirÅ¡iuje, o čia yra kraujosruva, kuri yra nedidelė. Jeigu viskas bÅ«tų įvykę staigiai stabdant, kad nosies nugarinėje dalyje bÅ«tų tokia maža kraujosruva - mažai tikėtina, nebent pasitaikytų mažas, riboto pavirÅ¡iaus daiktas, į kurį atsitrenkė pakreipusi galvÄ . Jeigu atsitrenkė į automobilio panelę – mažai tikėtina.

Jeigu automobilio panelė yra lygi – tokia galimybė yra atmetama. Jeigu nukentėjusioji buvo su akiniais, išvada labai smarkiai pasikeisti negali. Atmeta tiesioginę galimybę dėl atsitrenkimo į automobilio panelę su akiniais. Kraujosruva kairėje pusėje yra daugiau būdinga smūginiam poveikiui, nes staiga stabdant ir žmogui atsitrenkus į automobilio panelę, turėtų būti daugiau sužalojimų veide. Staigiai stabdant, pirmiausia palinksta galva, todėl būtų liesta kaktinė sritis.

Jeigu priekine dalimi trenkiasi į plokščiÄ pavirÅ¡ių, tada remiasi kaktiniai gumburiai, nosies viršūnė. Jeigu pasisuka į Å¡onÄ , turėtų kliÅ«ti skruostas. Yra tam tikri taÅ¡kai, į kuriuos atsitrenkiant kliÅ«na ir į kitus taÅ¡kus, o ne į vienÄ , labai konkrečiÄ , ribotÄ anatominę struktÅ«rÄ . Jeigu žmogus trenkiasi su akiniais, tada tikrai paliktų žymės ir kitose vietose. Ji konstatuoju faktÄ , kad yra bÅ«ta smÅ«ginio poveikio. Automobilio panelė yra pakankamai platus pavirÅ¡ius veido atžvilgiu.

Didesnė tikimybė, kad buvo smÅ«ginis poveikis. ŽiÅ«rint į automobilio panelę ir žiÅ«rint į delnÄ , didesnė tikimybė, kad toks sužalojimas atsirado trenkiant delnu. Turėtų bÅ«ti smÅ«ginis daikto poveikis, kuris turėtų bÅ«ti ne tokio didelio ploto, kaip automobilio panelė. Ta vieta, kur buvo sužalojimas, turėjo liestis. Kur yra kraujosruva, turėjo bÅ«ti didžiausia veikimo jėga – tÄ vietÄ turėjo kliudyti. Taip, automobilio panelė turėjo atsiremti ir į kitus veido taÅ¡kus.

Ä® tÄ vietÄ , kur buvo nustatytas sužalojimas, turėjo bÅ«ti nukreipta didžiausia jėga. Jeigu bÅ«tų platus, plokščias pavirÅ¡ius, turėtų bÅ«ti daugiau sužalojimų. Jeigu bÅ«tų didesnis greitis ir staigus stabdymas, atsitrenkiant į automobilio panelę, bet kokiu atveju bÅ«tų atsižymėjusios ir kitos kÅ«no dalys. Toje vietoje, kur yra Å¡iek tiek įlinkęs kaulas, buvo kraujosruva. Å iuo atveju, prieÅ¡ keletÄ metų buvęs sužalojimas, tiesioginės įtakos neturėjo.

Tas lūžis, kuris buvo, jis buvo konstatuotas anksčiau. Dabar yra tik kraujosruva, nėra lūžio. Lūžio visai nėra užfiksuota, jo nėra, jį tik galima įtarti. Papildomoje išvadoje pataisė, kad vis dėl to yra tik kraujosruva, nes kai jie ir radiologas atidarė radiologinius įrašus, lūžio nebuvo. Šviežio lūžio nebuvo. Pirminėje išvadoje nebuvo pateikta rentgeno nuotrauka, rėmėsi tik dokumentais ir apžiūra, todėl nematė kaip yra. Paskui buvo pateikta DVD laikmena su įrašytomis rentgenogramomis, tomis pačiomis, kurios buvo darytos.

Taip pat buvo pateiktas gydytojo radiologo įrašas, kuriame buvo parašyta, kad galima įtarti nosikaulio lūžį. Ji lūžio nematė, todėl dėl patikslinimo ir įvertinimo siuntė radiologui. Buvo parašyta, kad aiškių nosikaulio lūžių, radiologinių požymių nematyti. Dėl to, jos paskutinėje išvadoje, užfiksuota tik kraujosruva. Sveikatos mastas dėl to gali skirtis. Dabar yra nežymus sveikatos sutrikdymo mastas.

8. Iš 2019-09-02 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 146 straipsnį 2 dalį. (t 1, b. l. 6). Iš 2020-05-12 nutarimo nustatyta, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 146 straipsnį 2 dalyje (t. 1, b. l. 29);

9. Iš 2019-09-02 Policijos informacinėje sistemoje registruoto informacinio pranešimo ROIK Nr. 0119000469969, matyti, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad kreipėsi G. N., dgn. nosies kaulo lūžimas, sumušė pažįstamas (t. 1, b. l. 21);

10. IÅ¡ 2020-02-27 R. N. savanoriÅ¡kų daiktų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. N. pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ el. paÅ¡to, iÅ¡ „Messenger“ programėlės ir iÅ¡raÅ¡Ä su SMS, gautais nuo T. S.. Matyti, kad R. N. siuntė T. S. medicininius iÅ¡raÅ¡us, t. y. pateikė vienÄ lapÄ su iÅ¡raÅ¡u su sms praneÅ¡imu gautu nuo T. S. iÅ¡ R. N. mobilaus ryÅ¡io telefono. Sms nurodoma data Mon, 2 Sep, 21:08. Atsiųstas tekstas T. S. elektroninio paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini) IÅ¡ el. p. (duomenys neskelbtini) matoma, kad iÅ¡ R. N. el. p. (duomenys neskelbtini) 2019-09-02 22.25 iÅ¡siųstas elektroninis laiÅ¡kas T. S. el. p. (duomenys neskelbtini) LaiÅ¡ke paraÅ¡yta „Jei iÅ¡raÅ¡as neatsidarys, ryt per kompÄ persiųsiu, kartu su tyrėjo popieriais", prie laiÅ¡ko pridėtas priedas „Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/ siuntimas“ (t 2, b. l. 27-33). 11. 2019-09-02 nutarimu G. N. pripažinta nukentėjusiÄ ja (t. 1, b. l. 49);

12. IÅ¡ 2020-02-04 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji G. N. savanoriÅ¡kai pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Iphone apple 7, su jame įdėta SIM kortele (t. 1, b. l. 74);

13. Iš 2020-02-04 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji G. N. susirašinėjo su J. O. ir su T. S. per programėlę „Massenger“, susirašinėjimas prasideda 12-18 15:18 val., Iš susirašinėjimo su J. O. matyti, kad nukentėjusioji G. N. prašė pinigų nosies operacijai, rašė, kad T. S. jai nosį sulaužė. Per programėlę „Whats app“ su T. S. susirašinėjimas prasideda 2019-06-25. Susirašinėjimas nuo 2019-08-20 iki 2019-12-25 yra nufotografuotas. Apiūrimos žinutė, yra viena SMS žinutė nuo asmens užvadinto „T.LT“, susirašinėjimas prasideda 2019-08-05. Iš jų matyti, kad G. N. susirašinėjo su „T. A.“, iš susirašinėjimo matyti, kad G. N. po įvykio „T. A.“ 2019 m. rugsėjo 24 d. klausė, kada duos pinigų nosies operacijai (t. 1, b. l. 78-200).

14. IÅ¡ 2020-01-30 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. O. pateikė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung A50 (t 2, b. l. 49). IÅ¡ 2020-01-30 daiktų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas mobilaus ryÅ¡io telefonas Samsung A50, kurį pateikė J. O.. Matyti, kad per programėlę „Massenger“ G. N. susiraÅ¡inėjo su J. O.. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad G. N. praÅ¡o J. O., kad ji turėjo romanÄ su T. S., kad jai reikia pinigų nosies operacijai, raÅ¡o „kaip duhelis perpiso nosi ir apsisikes ispiso i uk“, „tavo diedas man privare traumu, as bijau is namu iÅ¡eiti.

Baisiai atrodau“, „man nosi supiso“, „Krc. Pasakyk jam kad apmoka tegul mano operacija nosies“ ir kt. (t. 2, b. l. 52-96); 2020 m. sausio 14 d. T. S. pateikto susirašinėjimo tarp G. N. ir J. O., išrašai, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusioji reikalauja pinigų už tai, kad jai buvo sulaužyta nosis, reikalavo 2500 Eur, rašė, kad jei nenori susitarti gražiuoju, ji pridarys problemų. kaip nurodo pats T. S., susirašinėjimas vyksta nuo 2019 m. gruodžio mėn. (t. 3, b. l. 69-97); 15. 2019-09-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3132/2019(01) nurodyta, kad G.

N. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos. Nustatytas sužalojimas nėra bÅ«dingas savęs žalojimui. įprastinėmis sÄ lygomis patiriant tokio pobÅ«džio sužalojimÄ yra juntamas fizinis skausmas. (t 2, b. l. 100-101); 16. 2020-03-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 942/2019 (01) nurodyta, kad G.

N. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, paveikus kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros, neatmetama, kad 2019-08-31. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikėtina smūgiu kieto buko daikto poveikiu. Pačios G. N. susižalojimo galimybė, veidu atsitrenkiant į automobilio priekinę panelę, mažai tikėtina. ( t 2., b. l. 113-114) 17. Iš specialisto išvados Nr. G 1206/2019(04) nustatyta, kad T. S. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, kairėje sprando pusėje ir kaiaimae petyje padaryti bukais kietais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku.

T. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 50-51);

18. Iš Medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad G. N. 2019 , rugsėjo 2 kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nurodytas traumos laikas: 2019 m. rugsėjo 1 d. 16:30 val. Pacientė skundėsi, kad kreiva nosies ašis, skausmas po traumos., nurodyta, kad sužalojo kiti, nurodė, kad mašinoje trenkė pažįstamas. Specialioji būklė nurodyta: nosies ašis į dešinę k. nosikaulis impr. padėtyje, yra kraujosruva nosies nugarėlės srityje, rinkoskopija be ypat., pertvaros pozicija gera, nurodyta praėjus tinimui kreiptis po 3-4 d.

į RVUL planinės reg. LOR kabinetÄ dėl Respozicijos tikslinimo (t. 3, b. l. 98-99, t. 4, b. l. 59-70); 19. 2020-01-15 Ekspertizės akte Nr. EG 147/2021(01) konstatuota, kad G. N. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Nustatytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal savo morfologines savybes poodinė kraujosruva padaryta prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros, todėl neatmetama, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2019-08-31. 2019-09-02 VšĮ RVU ligoninėje nustatyta nosies kaulų lūžio diagnozė, kuria remiantis specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3132/2019(01) kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris nebuvo grįstas radiologiniu tyrimu.

Ä®prastinėmis sÄ lygomis G. N., sužalojimo jai padarymo metu ir po to, galėjo jausti fizinį skausmÄ . Specialisto iÅ¡vadoje pG 942/2019 G. N. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . G. N. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje buvo padaryta kietu, buku, maÅ¾Ä kontaktavusį pavirÅ¡ių turėjusiu daiktu (galimai akinių nosies atramėle), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas G.

N. įvykio metu esant su akiniais, turėjusiais nosies atramėles nuo smÅ«ginio, kito, buko daikto poveikio, pavyzdžiui, kumščio. Atsižvelgiant į kraujosruvos lokalizacijÄ , pačios G. N. sužalojimo galimybė veido atsitrenkiant į automobilio priekinę panelę, mažai tikėtina (t. 4, b. l. 91-93);

20. IÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros (Akmenė) 2020 m. birželio 30 d. nutarimo matyti, kad buvo padėtas G. N. ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau jis vadovaujantis BPK nutrauktas nenustačius visų nusikalstamos veikos požymių. t. y. konstatuota, kad G. N. veikoje nėra subjektyviosios pusės požymių, t. y. tiesioginės ar netiesioginės tyčios sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam T. S.. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetus nukentėjusiojo T. S. atstovo advokato J Malinino skundÄ , palikta galioti TelÅ¡ių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria buvo paliktas 2020 m. liepos 22 d. nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl 2020 m. birželio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-55011-19.

21. T. S. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau prokurorė pareiÅ¡kimu prašė pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kad kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

22. Kaltinamasis T. S. nesutiko su jam pareikÅ¡tu kaltinimu, ginčijo sukėlęs nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat ginčijo ir tai, kad jis savo veiksmais galėjo sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

23. Teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodyta, kad T. S. sukėlė nukentėjusiajai G. N. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtina, kad nukentėjusiajai įvykio metu buvo sulaužyta nosis, t. y. kad jai vis tik buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta tik poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

24. Kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ekspertizės aktas Nr. EG 147/2021 (01), kuriame nurodyta, kad G. N. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Ekspertizės akte nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. VšĮ RVU ligoninėje nustatytas nosies kaulų lūžio diagnozė, kuria remiantis specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3132/2019(01) kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kurs nebuvo grįstas radiologiniu tyrimu. Be to, ekspertė R.

G. apklausta teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajai nebuvo nustatytas nosies kaulų lūžis, jai buvo nustatyta tik poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, nurodė, kad naujo lūžio nebuvo, nurodė, kad pirminėje išvadoje ekspertams nebuvo pateikta rentgeno nuotrauka, todėl rėmėsi tik dokumentais ir apžiūra, todėl nematė kaip yra. Po to, buvo pateikta DVD laikmena su įrašytomis rentgenogramomis, pateiktas ir gydytojo radiologo išrašas, kuriame nurodyta, kad galima įtarti nosikaulio lūžį, aiškių nosikaulio lūžių nematyti, todėl paskutinėje išvadoje, darytoje 2020 m. kovo 30 d. užfiksuota tik kraujosruva.

Ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje padaryta prieÅ¡ 3-6 paras, neatmetama, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. (t. 2, b. l. 113-114, t. 4, b. l. 62-64, 91-93). Liudytojas M. G., atvykęs iÅ¡ karto po įvykio pasiimti nukentėjusiosios iÅ¡ Skuodo, nurodė, kad nukentėjusioji dengė veidÄ , sakė, kad sumušė draugas, kad jai skauda. Nurodė, kad nosis buvo patinusi truputį aukščiau, maždaug tarp akių. Nukentėjusioji sakė, kad jai trenkė, kad tuo metu buvo su akiniais, verkė, buvo nuliÅ«dusi.

Liudytoja R. N. taip pat parodė, kad tÄ patį vakarÄ , kai kaltinamasis jÄ buvo iÅ¡sivežęs į Mažeikius, ji pastebėjo, kad dukros nosis buvo iÅ¡tinusi, jai skaudėjo, kad buvo prakirsta nosies kuprelė, buvo kraujosruva. Taip pat liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji neatrodė tragiÅ¡kai, pati liudytoja nustebo, kai gydytojai pasakė, kad nukentėjusiajai lūžo nosis. Visi Å¡ie įrodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota bÅ«tent įvykio dienÄ , t. y. 2019 m. rugpjūčio 31 d., tuo metu, kai kaltinamasis T.

S. nukentėjusiÄ jÄ vežėsi iÅ¡ Palangos į Mažeikius. Pats kaltinamasis neginčija, kad tarp jo su nukentėjusiÄ jÄ kelionės metu buvo įvykęs konfliktas, tvirtino, kad ji galėjo atsitrenkti į automobilio panelę, kai jis staiga stabdė arba atsitrenkti į jo iÅ¡teistÄ rankÄ , kai jis jÄ nuo savęs stÅ«mė (t. 4, b. l. 107-108).

25. Nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių.

Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sÄ moningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu.

26. Kaltinamasis ginčija savo kaltę ir teigdamas, kad ne dėl jo tyčinių veiksmų nukentėjusioji galėjo patirti sužalojimus. Tvirtino, kad nukentėjusioji jam staiga stabdant automobilį, atsitrenkė į automobilio panelę, ir taip galėjo susižaloti nosį. Vėliau teigė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ir atsitrenkusi į jo rankÄ , kai jis gindamasis nuo jos puolimo buvo iÅ¡tiesęs ir stÅ«mė jÄ nuo savęs. Taigi iÅ¡ esmės T. S. neigia, kad dėl jo tyčinių veiksmų buvo sužalota nukentėjusioji.

27. Teismas, įvertinę byloje surinktų įrodymų visetÄ , konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad T. S. tyčia trenkė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai į veidÄ taip sukeldamas nukentėjusiajai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios, liudytojų, iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymus bei raÅ¡ytinę medžiagÄ .

28. Teismas kaltinamojo iÅ¡keltas versijas dėl nukentėjusiosios susižalojimo aplinkybių, vertintina kaip gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir nepagrįstÄ jokiais objektyviais duomenimis. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti atsitrenkdama į automobilio panelę jam staiga stabdant automobilį, tačiau Å¡i versija yra paneigta byloje surinktais objektyviais įrodymais. Ekspertizės akte Nr. EG 147/2021(01) konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje buvo padaryta kietu, buku, maÅ¾Ä kontaktavusį pavirÅ¡ių turėjusiu daiktu (galimai akinių nosies atramėle), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas G. N. įvykio metu esant su akiniais, turėjusiais nosies atramėles nuo smÅ«ginio, kito, buko daikto poveikio, pavyzdžiui, kumščio. Atsižvelgiant į kraujosruvos lokalizacijÄ , pačios G. N. sužalojimo galimybė veido atsitrenkiant į automobilio priekinę panelę, mažai tikėtina (t. 4, b. l. 91-93). Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė R. G. taip pat tvirtino, kad tokio sužalojimo negalėjo patirti atsitrenkus į automobilio panelę, ir reikÅ¡mės neturi, koks buvo stabdymas: staigus ar ne, be to, nurodė, kad iÅ¡vada pasikeisti negali ir dėl to, ar nukentėjusioji buvo su akiniais ar ne (nuosprendžio 7 punktas) (t. 4, b. l. 62-64).

Å iÄ versijÄ paneigia ir tai, kad, kaip tvirtino nukentėjusioji, ji nebuvo atsitrenkusi į panelę, ir jai smÅ«gis buvo suduotas stovint prie Å¡viesoforo. Nukentėjusioji dėl to, kad yra Vilniaus gyventoja, dėl vietų nežinojimo, negalėjo tiksliai nurodyti kokiame mieste jie buvo sustoję prie Å¡viesoforo, ar Skuode, ar Kretingoje, teigė, kad nuo Palangos buvo nuvažiavę apie 15-20 km. (t. 4, b. l. 25). Taigi kaltinamojo iÅ¡kelta versija, kad nukentėjusioji sužalojimus galėjo patirti dėl atsitrenkimo į automobilio panelę jam staiga stabdant yra paneigta.

29. Kaltinamojo vėliau iÅ¡kelta versija, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti atsitrenkdama į jo iÅ¡tiestÄ rankÄ , kai jis gynėsi nuo jos puolimo, taip pat paneigta byloje surinktų įrodymų visetu. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad T. S. buvo sužalotas (t. 3, b. l. 50-51), tačiau ikiteisminis tyrimas dėl jo sužalojimo buvo nutrauktas nenustačius G. N. veiksmuose visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. nenustatyta, kad G. N. tyčia sužalojo T.

S.. Be to, nutraukiant minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nustatyta, kad T. S. pareiÅ¡kimÄ dėl jo sužalojimo pateikė praėjus nuo galimo prieÅ¡ jį padarytos nusikalstamos veikos beveik keturiems mėnesiams, t. y. po to, kai 2019 m. gruodžio 19 d. jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl G. N. sveikatos sutrikdymo ir dėl to jo parodymai vertinti kaip nepatikimi. Taigi kaltinamojo versija, kad jis tik gynėsi nuo kaltinamosios tyčinio puolimo, yra paneigta. Ekspertizės akte nurodyta, kad tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu, buku, maÅ¾Ä kontaktavusį pavirÅ¡ių turėjusiu daiktu (galimai akinių nosies atramėle), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas G. N. įvykio metu esant su akiniais, turėjusiais nosies atramėles nuo smūginio, kito, buko daikto poveikio, pavyzdžiui, kumščio. Pažymėta, kad nustatytas sužalojimas nėra būdingas savęs sužalojimui (t. 2, b. l. 113-114, t. 4, b. l. 91-93). Teismo posėdžio metu ekspertė nurodė, kad ji konstatuoja, kad šiuo atveju būta smūginio poveikio, didesnė tikimybė, kad sužalojimas atsirado trenkiant delnu (t. 4, b. l. 65).

Nors kaltinamasis teigė, kad ji pati galėjo atsitrenkti į jo rankos plaÅ¡takÄ , kuri yra kieta (susideda iÅ¡ kaulų), tačiau ekspertė aiÅ¡kiai nurodė, kad tai smÅ«ginis poveikis ir kad toks sužalojimas nėra bÅ«dingas savęs sužalojimui. Be to, kaltinamojo versija, kad nukentėjusioji pati atsitrenkė į jo iÅ¡tiestos rankos plaÅ¡takÄ (delnÄ ) yra mažai tikėtina ir dėl paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių. Kaltinamasis teigė, kad jis iÅ¡tiesęs rankÄ stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ nuo savęs, kad ji, kaip tvirtino kaltinamasis, jo nepultų, todėl mažai tikėtina, kad jo plaÅ¡taka (delnas) tuo metu buvo ties nukentėjusiosios veidu, kad ji galėtų pati atsitrenkti bÅ«tent į kaltinamojo iÅ¡tiestos rankos plaÅ¡takÄ .

Kaltinamasis teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ties kuria nukentėjusiosios kÅ«no vieta buvo jo iÅ¡tiesta ranka tuo metu, kai jis stÅ«mė jÄ nuo savęs. Be to, Å¡i iÅ¡kelta versija taip pat yra paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jai sudavė kumščiu, po to, patikslindama savo parodymus bei duodama parodymus teisme, teigė, kad jai buvo suduota kairės rankos plaÅ¡taka (delnu) (t. 1, b. l. 46-47, 70-71; t. 2, b. l. 10; t. 4, b. l. 41-42).

Liudytojas M. G. taip pat parodė, kad jam atvykus pasiimti nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ Skuodo, matė, kad jos nosis sužalota ir ji jam teigė, kad draugas trenkė. Liudytoja R. N. parodė, kad pats T. S. jai sakė, kad bloÅ¡kė su ranka, tik jo žodžiais tariant, tai buvo nestipriai, sakė, kad negalėjo nuo tokio smÅ«gio lūžti nosis (t. 4, b. l. 47). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja analogiÅ¡kai teigė, kad T. S. pokalbio su juo metu, pats teigė, kad iÅ¡ tikrųjų sudavė G. delnu per veidÄ , bet sakė, kad nuo tokio smÅ«gio jai neturėtų lūžti nosis (t. 1, b. l. 14-15).

Taigi surinkti įrodymai paneigia iÅ¡keltas kaltinamojo versijas dėl galimo nukentėjusiosios susižalojimo. Taip pat byloje surinktais įrodymais paneigta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad tuo metu, kai jis nukentėjusiÄ jÄ nuvežė ir paliko taksi vairuotojui, buvo visiÅ¡kai sveika. Pažymėtina, kad apklausti ir surasti taksi vairuotojÄ , vežusį G. N., nebuvo galimybės, nes nė vienas asmuo negalėjo nurodyti tikslesnių duomenų apie taksi vairuotojÄ , kad bÅ«tų galima jį nustatyti. 29.1.

Nors liudytojai R. N. gali bÅ«ti suinteresuota duoti nukentėjusiajai palankius parodymus, tačiau Å¡iuo atveju jos nurodytos aplinkybės vertintinos kitų įrodymų kontekste, ir jie vienas kitam neprieÅ¡tarauja. Kita vertus, tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytoja R. N. nurodė, kad kaltinamajam buvo siÅ«lyta taikytis, kad jos nenorėjo veltis į teisminius ginčus, tai rodo, kad jos nuo pat pradžių nebuvo suinteresuotos specialiai pakenkti kaltinamajam ir duoti neteisingus parodymus. Dėl liudytojo M. G. duotų parodymų teismas pažymi, kad pats liudytojas nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja nebebendrauja, todėl netikėti jo parodymais, kurie taip pat sutampa su nukentėjusiosios, liudytojos G.

N. ir iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymais, taip pat nėra pagrindo. Be to, liudytojų R. N. bei M. G. nurodytos aplinkybės dėl G. N. sužalojimo patvirtina ir raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai (ekspertizės aktas, medicininiai iÅ¡raÅ¡ai). Tai pat Å¡ių liudytojų teisme duoti parodymai nesikeitė nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai bylÄ nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais.

Å iuo atveju nenustatyta, kad liudytojai siektų apkalbėti kaltinamÄ jį ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu.

30. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimÄ , bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Analizuojamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Pats kaltinamasis teigė, kad jis buvo piktas, kad jis keikėsi, kalbėjo su pagieža, vadino „barakuda“ (t. 4, b. l. 21), kad jÄ vežėsi į Mažeikius dėl to, kad ji jo draugei paneigtų, kÄ buvo sakiusi, kÄ buvo priraÅ¡iusi žinutėse.

Pateikti susiraÅ¡inėjimai patvirtina, kad nukentėjusioji iÅ¡ tiesų rašė kaltinamojo draugei įžeidžiančio pobÅ«džio žinutes, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Taigi kaltinamasis turėjo pretekstÄ ant jos pykti. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡sivežė iÅ¡ Palangos į Mažeikius jai bÅ«nant tik su maudymosi kostiumėliu, nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis nuolat rėkė ant jos, pats kaltinamasis to fakto neginčijo. Nukentėjusioji neginčijo, kad ji apdraskė T.

S., tačiau visÄ laikÄ teigė, kad tai darė norėdama pasiimti savo daiktus, kuriuos T. S. atėmė, t. y. telefonÄ , raktus. Taigi pati konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, jos staigus vežimasis į Mažeikius, tikslas (pasikalbėti su jo drauge, pasiėmėm neapsirengusiÄ , turinčiÄ tik telefonÄ ir raktus), jÄ vertinant kartus su prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybės, rodo, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai į veidÄ reaguodamas į susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ .

31. Sprendžiant klausimÄ , kieno duoti parodymai turi bÅ«ti pripažinti įrodymais, o kurie parodymai turi bÅ«ti atmesti, pirmiausia atsižvelgiama į parodymų nuoseklumÄ ir į tai, ar tie parodymai atitinka kitas įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Vertinant nukentėjusiosios G. N. parodymus matyti, kad jos nurodytos aplinkybės viso tyrimo metu esmingai nesikeitė, nesikeitė jos nurodytos aplinkybės dėl suduoto smÅ«gio į veidÄ , dėl smÅ«gio sudavimo aplinkybių, ar jai padaryto fizinio poveikio pobÅ«džio.

Ji nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad kaltinamasis jai trenkė į nosį ir tuo metu jos daiktai jau buvo iÅ¡ jos paimti. Vien tai, kad nukentėjusioji neprisiminė tikslios pačių veiksmų eigos, t. y. ar pirmiau ji siekė pasiimti atimtus daiktus: raktus, telefonÄ , ar pirmiau jai kaltinamasis sudavė į veidÄ , nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad jai vis tik buvo suduota. Vien tai, kad nukentėjusioji, kurios gyvenamoji vieta yra Vilniuje, negalėjo tiksliai įvardyti, pro kokius miestus važiavo į Mažeikius, taip pat nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, juolab, kad pats kaltinamasis taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, pro kuriÄ vietÄ važiavo.

Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis iÅ¡sivežė jÄ iÅ¡ Palangos į Mažeikius su tikslu, kad ji pasikalbėtų su jo sugyventine, kad kelionės metu jie susipyko, kad jai konflikto metu buvo suduota į veidÄ , patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo parodymai. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios versija, kuri skiriasi nuo kaltinamojo versijos, kad iÅ¡ jos kaltinamasis atėmė telefonÄ , nes ji Å¡ias aplinkybes nurodė nuo pat pradžių ir jos nesikeitė.

Tvirtino, kad jai telefonÄ atėmė kažkur prie Skuodo, todėl ji pusę kelio buvo be telefono, tvirtino, kad atėmė po to, kai jai skambino draugas (t. 2, b. l. 100). Kad nukentėjusioji bendravo su draugu, neneigė ir kaltinamasis. Nukentėjusioji teigė, kad ji mamai paskambinti galėjo tik atvažiavus į Mažeikius, kai jai kaltinamasis atidavė daiktus. Pats kaltinamasis taip pat teigė, kad jis kalbėjo su jos mama jau atvažiavęs į Mažeikius, iki tol ji su mama nekalbėjo. IÅ¡ užfiksuotų nukentėjusiosios raÅ¡ytų sms žinučių nustatyta, kad 16:55 val. rašė mamai, kad „T. iÅ¡sivežė į Mažeikius ir grasina neparvežti“, 19:24 val. paraÅ¡o, kad „mes grįžom“.

Daugiau jokių žinučių nefiksuota, tai rodo, kad nukentėjusioji kurį laikÄ neturėjo telefono. Kita vertus, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji, jei bÅ«tų turėjusi telefonÄ , nebÅ«tų susisiekusi su mama po įvykio, nes kaip pati nurodė, ji po jai suduoti smÅ«gio buvo iÅ¡sigandusi, bijojo dėl savo gyvybės, nes kaltinamasis nuolat ant jos rėkė, sakė nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ .

32. Tuo tarp kaltinamojo parodymai nebuvo nuo pat pradžių nuoseklÅ«s, kėlė naujas versijas dėl nukentėjusiosios galimų susižalojimo aplinkybių. Kaltinamasis neneigė, kad tarp jų vyko susistumdymas, kad jie susipyko, tačiau iÅ¡ pradžių nuo kaltinimo gynėsi iÅ¡keldamas versijÄ , kad nukentėjusioji atsitrenkė į automobilio panelę jam staiga stabdant ir tik vėliau (prieÅ¡paskutinio ir paskutinio teismo posėdžio metu) iÅ¡kėlė versijÄ , kad nukentėjusioji susižaloti galėjo pati atsitrenkusi į jo iÅ¡tiestÄ rankÄ , nors iÅ¡ pradžių kaltinamasis teigė, kad jis tik stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ nuo savęs, jos nekliudė.

Be to, kito kaltinamojo versija ir dėl to, ar nukentėjusioji buvo su akiniais tuo metu ar ne. Kaltinamasis teismo posėdyje tvirtino, kad nukentėjusioji buvo be akinių (t. 4, b. l. 24), tačiau jau vėlesnio teismo posėdžio metu, kaip ir sutiko, jog nukentėjusioji, jei buvo su akiniais, galėjo atsitrenkti į jo rankÄ ir tokiu bÅ«du susižaloti nosį. Tuo tarpu nukentėjusioji visada nuosekliai teigė, kad ji buvo su akiniais ir kad jai į veido sritį trenkė T. S..

33. Kaltinamasis teigia, kad G. N. jį apkaltindama smurtu siekia tik materialinės naudos, kad pati nukentėjusioji įžeidinėjo jo draugę, o jis siekė, kad ji tai paneigtų. Byloje yra surinkti duomenys, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji rašė kaltinamojo draugei J. O. žinutes, kuriose ji reikalavo pinigų nosies operacijai, kad rašė įžeidžiančius tekstus J. O., tačiau toks nukentėjusiosios elgesys savaime nepaneigia prieÅ¡ jÄ vartoto smurto. PrieÅ¡ingai, susiraÅ¡inėjimo metu tiek su J.

O., tiek su kaltinamuoju, nukentėjusioji ne kartÄ nurodė, kad jai T. S. sudavė į nosį. Ji reikalavo pinigų už tai, kad jÄ T. S. sužalojo, kad jai buvo padaryta žala, kaip įvardijo nukentėjusioji, „diedas nosį sulaužė man“, „man nosi supiso“, prašė apmokėti už operacijÄ , nurodė, kad jai reikia pinigų nosies operacijai (t. 1, b. l. 82-116, t. 2, b. l. 53-96, t. 3, b. l. 70-97). Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji reikalavo iÅ¡ kaltinamojo pinigų ir jo draugei rašė įžeidžiančias žinutes, savaime nepaneigia, kad prieÅ¡ jÄ nebuvo smurtauta.

Vien šių aplinkybių buvimas, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusioji apkaltino T. S. smurtu vien siekdama turtinės naudos.

34. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu nukentėjo G. N., kad jai kairės rankos plaÅ¡taka buvo suduota į veidÄ . Tokiais kaltinamojo T. S. veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nosies nugarėlės sužalojimas. T. S., suduodamas į nukentėjusiosios veidÄ , neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusiÄ jÄ ir to siekė. Nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas yra reikÅ¡mingos ir svarbios pasekmės. Pažymėtina, kad jei ir nukentėjusiosios elgesys nebuvo tinkamas, tai fizinio smurto vartojimas negali bÅ«ti pateisinamas.

35. Ä®vertinus įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad byloje yra aiÅ¡kios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad T. S. 2019 m. rugpjūčio 31 d. trenkė nukentėjusiajai į veidÄ , taip padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje. Tačiau byloje neginčijamai neįrodyta, kad T. S. nukentėjusiajai į veidÄ trenkė kumščiu. Ä®vertinus pačios nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jai vis tik buvo suduoda kairės rankos plaÅ¡taka, tai, kad jai buvo suduota tuo metu, kai T.

S. vairavo automobilį, kurio vairas yra deÅ¡inėje pusėje, darytina iÅ¡vada, kad T. S. sudavė nukentėjusiajai į veidÄ kairės rankos plaÅ¡taka, o ne kumščiu. Dėl nurodytų priežasčių Å¡i kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina. Pažymėtina, kad patikslinta aplinkybė veikos kvalifikavimo nekeičia. Ä®vertinus byloje surinktų duomenų visetÄ , įvykių sekÄ , konflikto ir dėl to įvykusių veiksmų priežastis, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis, prieÅ¡ingai nei teigia, suprato, kad smurtauja prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmÄ , jÄ Å¾aloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

36. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neginčijamai įrodyta, kad T. S. 2019 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kelyje Palanga - Mažeikiai, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, važiuojant automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį jis pats vairavo, trenkė vienÄ kartÄ kairės rankos plaÅ¡taka nukentėjusiajai G. N. į veidÄ , padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje.

T. S. padarytoje veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. III. Bausmės skyrimo motyvai 37. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

38. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formÄ (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadijÄ (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

39. Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo, neteistas (2017-03-02 nutarimu vadovaujantis BPK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) (t. 3, b. l. 9-15), daug kartų baustas administracine tvarka (iÅ¡ viso per 5 metus 14 kartų, vien per 2019 m. baustas 13 kartų, paskutinį kartÄ 2019 m. gruodžio 12 d.).

Padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu (t. 3, b. l. 21-30). T. S. psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3, b. l. 33), dirba (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 34) 40. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, į BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmių rūšis: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis nei laisvės atėmimas.

T. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Ä®vertinus tai, jog T. S. teisiamas pirmÄ kartÄ (iki tol buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra duomenų, kad kaltinamasis buvo teistas užsienyje 2012, 213 m, 2016 m.), jam skirtina laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiÅ«ros. Skirti vieÅ¡uosius darbus nėra pagrindo, nes T. S. yra dirbantis. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei BK 48 straipsnyje numatytas Å¡ios rūšies bausmės vidurkis, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir sukeltas pasekmes – smurtinė veika, kuri nesukėlė ilgalaikių pasekmių, tai pat į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat taikytini teismo įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, t. y.

įpareigojant kaltinamÄ jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 val. sveikatos priežiÅ«ros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

41. Kaltinamajam 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. IV. Civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas 42. Baudžiamojoje byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė Å iaulių teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusioji G. N.. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio 43. Nukentėjusioji praÅ¡o priteisti jai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nusikaltimÄ prieÅ¡ jÄ padarė jos draugas, kuriuo pasitikėjo ir kuris prieÅ¡ jos valiÄ iÅ¡sivežė, atėmė daiktus ir grasino, todėl bijojo dėl savo gyvybės. Kaltinamojo veiksmai atrodė neprognozuojami, ji negalėjo pabėgti nei apsiginti.

Dėl nusikalstamos veikos jai buvo sulaužyta nosis, dėl to ji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir pažeminimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Po įvykio jaučia įtampÄ , nemigÄ , stresÄ . Be to, dėl to paties įvykio ji buvo nepagrįstai apkaltinta, buvo uždrausta jai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, todėl prarado darbÄ , dėl kurio buvo sutarusi užsienyje. Atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis po įvykio jai žadėjo atlyginti žalÄ , tačiau dabar kaltę neigia, todėl yra susirÅ«pinusi dėl savo Å¡eimos saugumo ir galimo kaltinamojo kerÅ¡to ar naujų smurto veiksmų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jai dėl sužalotos nosies yra sunku iki šiol kvėpuoti, todėl būtina operacija.

44. Kaltinamasis nesutiko su pareikštu ieškiniu ir tvirtino, kad nukentėjusioji apkaltindama jį nebūtais dalykais siekia tik materialiai pasipelnyti.

45. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

46. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, kadangi jis suprato kÄ daro ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

47. Ä®statymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. JÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti dvasinių ir fizinių kančių patyrimÄ vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžias, ilgÄ laikÄ trunkančias ar iÅ¡ esmės neįmanomos paÅ¡alinti neteisėtų veiksmų pasekmes, lydėsiančios nukentėjusįjį visÄ gyvenimÄ , materialinės naudos siekimÄ , recidyvas; laiko tarpÄ nuo pažeidimo padarymo, sunkiÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinę padėtį, neatsargų žalÄ padariusio asmens veikimÄ , teigiamÄ Å¾alÄ padariusio asmens elgesį po žalos padarymo (atgaila, atsipraÅ¡ymas, aktyvus siekimas suÅ¡velninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiÅ¡kÄ ar dalinį turtinės, neturtinės žalos kompensavimÄ , nekentėjusiojo netinkamÄ , provokuojamÄ elgesį, pirmÄ kartÄ padarytÄ pažeidimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobÅ«džio bylose svyruoja nuo 300 Eur iki 1 000 Eur.

48. Nagrinėjamu atveju prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, vienÄ kartÄ suduota nukentėjusiajai į veidÄ ir pagal byloje esančius medicininius duomenis, ekspertizės iÅ¡vadas nustatyta, kad nukentėjusiajai vis tik padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o ne nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai nebuvo sulaužyta nosis, jai buvo padaryta tik poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – iÅ¡gÄ stį, baimę, nesaugumo jausmÄ , pažeminimÄ , nusivylimÄ ir pasitikėjimo praradimÄ .

Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, juo nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl smurto jautė skausmÄ , turėjo vykti į gydymo įstaigÄ , vartojo vaistus, smurto žymės (mėlynės, patinimas) gijo kurį laikÄ , dėl to ji patyrė ne tik dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus, tai akcentavo ir teismo posėdžio metu. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl prieÅ¡ jÄ pavartoto smurto ji iki Å¡iol patiria nepatogumus, t. y. kad negali normaliai kvėpuoti, kad bÅ«tent dėl to liko kreiva jos nosis ir bÅ«tina operacija.

Nukentėjusioji Å¡ias pasekmes akcentavo tvirtindama, kad jai buvo sulaužyta nosis, tačiau, kaip minėta, byloje esantys duomenys (ekspertizės iÅ¡vados, ekspertės parodymai teismo posėdžio metu), nepatvirtino Å¡ių pasekmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad buvo suduota į veidÄ vienÄ kartÄ , į visÄ Ä¯vykių sekÄ (iÅ¡sivežė jÄ apsirengusiÄ tik maudymosi kostiumėliu, turinčiÄ tik raktus ir telefonÄ , kilusį konfliktÄ ir po to sekusius įvykius) kas akivaizdu nukentėjusiajai sukėlė stresÄ , baimę bei fizinius ir psichologinius padarinius, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pakankama kompensacija yra 600 Eur neturinės žalos priteisimas.

Teismas nukentėjusiosios praÅ¡omÄ 5 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti vertina kaip subjektyvų, racionaliais argumentais nepagrįstÄ pageidavimÄ , kurio tenkinti pilna apimtimi nėra pagrindo. Teismo vertinimu, teisingumo principÄ , nustatantį tinkamÄ nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų balansÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitinka 600 Eur neturtinės žalos dydis, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo T. S.. Dėl Å iaulių teritorinė ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio 49.

Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 79,21 Eur turtinei žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas atlyginti (t. 3, b. l. 108-114). Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. N., todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl 79,21  Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiÅ¡kai, įpareigojant kaltinamÄ jį T.

S. atlyginti padarytÄ Â 79,21  Eur turtinę žalÄ . V. Proceso iÅ¡laidos ir kiti klausimai 50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti gali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos iÅ¡laidos.

Tokių iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. IÅ¡laidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigÄ asmenį pripažinus kaltu iÅ¡ pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylÄ nagrinėjantis teismas turi diskrecijÄ dėl to priimti sprendimÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktu įrodymus dėl patirtų iÅ¡laidų.

51. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatas R. M.. Pateiktas advokato orderis Nr. 763705, išrašytas 2020 m. vasario 28 d. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu advokatas R. M. siuntė ikiteisminio tyrimo pareigūnams laiškus, kad jis sudarė paslaugų sutartį dėl G. N. interesų atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 160-176). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta,, kad R. M. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jam buvo išsiųstas kaltinamasis aktas susipažinti (t. 3., b. l. 113-123).

Advokatas R. M. pateikė ir advokato orderį, kuriuo jam pavesta atstovauti nukentėjusiosios interesus, (orderio Nr. 763761) (t. 4, b. l. 20), tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. gautas advokato praneÅ¡imas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios G. N. teisinių paslaugų sutartis nutraukta ir pateikė civilinio ieÅ¡kinio, kurį pasirašė pati nukentėjusioji, kopijÄ (t. 4, b. l. 9). Iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos 2021 m. gegužės 11 d. gautas R. N. (nukentėjusiosios G. N. mama) praÅ¡ymas prijungti papildomus dokumentus, t. y. 2020 m. kovo 3 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ RM0672 už advokato paslaugas, kurioje nurodytas paslaugų gavėjas R. N., 2020 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad R. N. advokatui R. M. sumokėjo 500 Eur.

52. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas J. Malininas bei prokurorė neprieÅ¡taravo duomenų apie patirtas atstovavimo iÅ¡laidas ir kitas iÅ¡laidas pridėjimo prie bylos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas pagal byloje pateiktus duomenis. Taigi praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas nukentėjusioji pati iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu. Nurodė, kad jos mama sudarė sutartį su advokatu R. M., kad jÄ atstovautų Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Negalėjo tiksliai pasakyti, kas sumokėjo už advokato paslaugas. Nurodė, kad jÄ mama iÅ¡laiko, jų biudžetas bendras, gal grÄ Å¾ino mamai sumokėtus pinigus už advokato pagalbÄ . Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad G. N. ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatas R. M. ir kad jam bÅ«tent už nukentėjusiosios atstovavimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo metu) buvo sumokėta 500 Eur. Vien tai, kad už atstovavimÄ advokatui sumokėjo nukentėjusiosios artimas asmuo, su kuriuo kartu gyvena (turi bendrÄ biudžetÄ ), nesudaro pagrindo jų nepriteisti.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (bylos Nr. 3K-3-256-684/2015), praÅ¡ymas (tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo, kai yra jų dydį (realumÄ ) patvirtinantys dokumentai, turi bÅ«ti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, kas faktiÅ¡kai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju, t. y. ar tai bÅ«tų byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar tai bÅ«tų kitas asmuo, kuris už jį, nors ir byloje nedalyvaujantis asmuo, faktiÅ¡kai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju.

Taigi analizuojamu atveju nors ir iÅ¡ PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros matyti, kad sutartį su advokatu sudarė R. N., tačiau pateikti advokato R. M. orderiai, jo atlikti veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad pagal susitarimÄ advokatas R. M. teisinę pagalbÄ suteikė bÅ«tent G. N., t. y. atstovavo jÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir bÅ«tent dėl jos atstovavimo buvo patirtos iÅ¡laidos – 500 Eur. Patikrinus duomenis Teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nerasta bylų, kuriose R.

N. būtų proceso dalyvis (2019-2020 m.).

53. Esant išdėstytiems argumentams, nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų prasta, teismas neturi.

54. Byloje taip pat pateiktas prašymas priteisti nukentėjusiosios turėtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad šias išlaidas patyrė ne nukentėjusioji, o jos motina R. N., todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

55. Pripažinus kaltinamÄ jį T. S. kaltu, nėra pagrindo jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nukentėjusiosios.

56. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys bylos tomo 3, gale, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, 40 val. iÅ¡dirbti sveikatos priežiÅ«ros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. T. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendį paskelbus – panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės G. N. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T. S. civilinei ieÅ¡kovei G. N. priteisti 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieÅ¡kovės Å iaulių teritorinė ligonių kasa civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ T. S. priteisti 79,21 Eur (septyniasdeÅ¡imt devynis eurus, 21 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iÅ¡ T. S. nuketėjusiosios G. N. naudai 500 Eur patirtų atstovavimo iÅ¡laidų. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka skundÄ paduodant Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė