dee89bc0-f534-4193-a7f9-e60616cb237a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4513-983/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02655-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3; VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir Vilniaus PN) 102 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2019 m. birželio 27 d. buvo kalinamas Vilniaus PN netinkamomis sÄ lygomis. Teigia, jog įstaigoje (iÅ¡skyrus 4–5 kartus) jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetėlis, skutimosi peiliukai, muilas, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, antiperspirantai ir kita.

Dėl to pareiÅ¡kėjui sugedo dantys, atsirado nemalonus kvapas iÅ¡ burnos, jautėsi nemaloniai, žeminamas. Skundžiamu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo apribota jo teisė įsigyti norimų maisto produktų ir kitų prekių. PaaiÅ¡kina, jog Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta didžiausia pinigų suma, už kuriÄ nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Å i suma priklauso nuo grupės, kuriai yra priskirtas kalinys.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, tokie apribojimai yra diskriminacinio pobÅ«džio ir yra neteisėti. Skunde teigiama, jog Teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu pakeitė nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų sÄ raÅ¡Ä â€“ nuteistiesiems buvo apribotas leidžiamų įsigyti ir turėti vaisių ir daržovių kiekis. Dėl nurodytų, jo vertinimu, neteisėtų, apribojimų pareiÅ¡kėjas jautėsi alkanas, susirgo depresija, buvo irzlus.

Laikymo Vilniaus PN metu pareiÅ¡kėjui, kadangi jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, patalynė, čiužinys ir pagalvė buvo iÅ¡duodami tik miego metu. Kadangi nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjo teigimu, gali buvo skirta nuteistajam bet kuriuo metu, jis visÄ ginčo laikotarpį jautė baimę, nerimÄ ir stresÄ . Be to, dėl ligų, kuriomis serga pareiÅ¡kėjas, laikymas tokiomis sÄ lygomis gali bÅ«ti prilyginamas kankinimui. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundÄ teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–13).

Atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R- 139 ,,Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (toliau – Aprūpinimo normos) iki 2017 m. sausio 1 d.

Vilniaus PN nuteistiesiems per mėnesį buvo iÅ¡duodama tualetinio muilo 100 g., skalbiamojo muilo 200 g., tualetinio popieriaus 1 rulonas, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ buvo iÅ¡duodama po 30 g muilo. Å is teisės aktas iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliuku, skalbimo milteliu, antiperspiranto suteikimo nuteistiesiems, todėl iki 2017 m. sausio 1 d. Vilniaus PN administracija neturėjo aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis higienos priemonėmis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ Aprūpinimo normas išdėstė nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Vilniaus PN nemokiems nuteistiesiems iÅ¡duodamos visos AprÅ«pinimo normose nustatytos higienos priemonės. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 5 punktÄ , drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, o pagal 13 punktÄ , laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Tais atvejais, kai nuteistasis Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Taigi, po 2017 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjas skunde nurodytomis higienos priemonėmis, tais laikotarpiais, kai jis savo sÄ skaitoje disponavo mažesne nei 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigu suma bei teikė praÅ¡ymus Vilniaus PN administracijai dėl higienos priemonių skyrimo, jos jam buvo skiriamos. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui Vilniaus PN administracija papildomai skirdavo paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokÄ .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kuriÄ nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, keturių bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems, dviejų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

PareiÅ¡kėjo ginčijamas ribojimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymÄ (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818). Å io įstatymo projekto AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad siekiant mažinti pataisos įstaigų subkultÅ«ros apraiÅ¡kas, nustatyti nuteistųjų teisinės padėties standartus ir atsižvelgiant į užsienio Å¡alių praktikÄ , siÅ«loma nustatyti maksimaliÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ nuteistieji per mėnesį galėtų pirkti maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra maitinami visaverčiu ir fiziologines mitybos normas atitinkančiu maistu, papildomų maisto produktų įsigijimas susijęs tik su papildomu Å¡ių asmenų poreikių tenkinimu. Todėl, atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu (t. y. diferencijuojant pagal grupę, kuriai jie yra priskirti), siÅ«loma, kad jie galėtų per mėnesį pirkti maisto produktus atitinkamai už 2-4 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio pinigų sumÄ .

Nuteistojo teisinė padėtis visų pirma turi priklausyti nuo paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Todėl maksimalių pinigų sumų, už kurias nuteistajam per mėnesį leidžiama apsipirkti laisvės atėmimo vietų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, nustatymas sudaro galimybes papildomai drausminti nuteistuosius ir skatinti juos dirbti ar aktyviai dalyvauti socialinėje reabilitacijoje, kadangi skatinimo už gerÄ elgesį tvarka (pavyzdžiui, perkėlus į lengvÄ jÄ grupę) arba įsidarbinus, nuteistieji savo papildomiems poreikiams tenkinti gali iÅ¡leisti daugiau pinigų, o blogai besielgiantys (laikomi drausmės grupėje) – mažiau.

Be to, apsipirkimas pataisos namų parduotuvėje yra susijęs su papildomų nuteistųjų poreikiu tenkinimu, kadangi pagrindiniai nuteistųjų poreikiai tenkinami valstybės lėšomis (visiems nuteistiesiems teikiamas fiziologines mitybos normas atitinkantis nemokamas maistas, teikiamos nemokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, o nemokÅ«s nuteistieji valstybės lėšomis yra aprÅ«pinami drabužiais, avalyne ir bÅ«tiniausiomis higienos priemonėmis). Vilniaus PN administracija ginčo laikotarpiu užtikrino nuteistiesiems galimybę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, tÄ pripažįsta ir pareiÅ¡kėjas.

Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus PN administracija, ribodama nuteistiems asmenims leistinÄ laisvės atėmimo vietos parduotuvėje iÅ¡leisti sumÄ , tinkamai įgyvendino BVK nuostatas ir Å¡iuos Vilniaus PN administracijos veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus. Dėl vaisių ir daržovių kiekio bei maisto produktų pakuočių pasisakytina, jog Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as yra nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) (18 priedas). Nuo 2018 m. spalio 20 d. Taisyklių 18 priedas iÅ¡dėstytas nauja redakcija. Nustatyti tam tikri apribojimai dėl vaisių ir daržovių kiekio įsigijimo bei maisto produktų pakuotėms. Vilniaus PN administracija privalo vykdyti Taisyklių reikalavimus. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 220 punktÄ , patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Vilniaus PN nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose iÅ¡duodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Vilniaus PN direktorius 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3-76 „Dėl nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtino dienotvarkę nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, pagal kuriÄ nustatytas miego laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Taigi, pareiÅ¡kėjo teisės iÅ¡duodant patalynę tik miego laikui pažeistos nebuvo.

Vilniaus PN administracija užtikrina teisės aktuose nustatytus režimo reikalavimus. Pažymi, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tu pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Vilniaus PN, 102 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog, iÅ¡skyrus keletÄ kartų, jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R- 139 ,,Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (toliau – AprÅ«pinimo normos) iki 2017 m. sausio 1 d.

Vilniaus PN nuteistiesiems per mėnesį buvo iÅ¡duodama tualetinio muilo 100 g., skalbiamojo muilo 200 g., tualetinio popieriaus 1 rulonas, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ buvo iÅ¡duodama po 30 g muilo. Å is teisės aktas iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliuku, skalbimo milteliu, antiperspiranto suteikimo nuteistiesiems, todėl iki 2017 m. sausio 1 d. Vilniaus PN administracija neturėjo aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis higienos priemonėmis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ Aprūpinimo normas išdėstė nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Vilniaus PN nemokiems nuteistiesiems iÅ¡duodamos visos AprÅ«pinimo normose nustatytos higienos priemonės. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 5 punktÄ , drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, o pagal 13 punktÄ , laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Tais atvejais, kai nuteistasis Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Taigi, po 2017 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjas skunde nurodytomis higienos priemonėmis galėjo bÅ«ti aprÅ«pinamas esant dviem sÄ lygoms, t. y. pareiÅ¡kėjui esant nemokiam bei pareiÅ¡kėjui pateikus atitinkamÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . IÅ¡ atsakovo pateikto Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. matyti, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį bausmės atlikimo Vilniaus PN laikotarpio disponavo pakankamai didelėmis piniginėmis lėšomis, todėl negalėjo bÅ«ti pripažintas nemokiu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde pripažino, kad tuo laikotarpiu, kai jis savo sÄ skaitoje disponavo mažesne nei 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigu suma bei teikė praÅ¡ymus Vilniaus PN administracijai dėl higienos priemonių skyrimo, jos jam buvo skiriamos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog jam nepagrįstai nebuvo teikiamos higienos priemonės, laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjo teigimu, skundžiamu laikotarpiu buvo apribota jo teisė įsigyti norimų maisto produktų ir prekių.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kuriÄ nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, keturių bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems, dviejų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

PareiÅ¡kėjo ginčijamas ribojimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymÄ (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818). Å io įstatymo projekto AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad siekiant mažinti pataisos įstaigų subkultÅ«ros apraiÅ¡kas, nustatyti nuteistųjų teisinės padėties standartus ir atsižvelgiant į užsienio Å¡alių praktikÄ , siÅ«loma nustatyti maksimaliÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ nuteistieji per mėnesį galėtų pirkti maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra maitinami visaverčiu ir fiziologines mitybos normas atitinkančiu maistu, papildomų maisto produktų įsigijimas susijęs tik su papildomu Å¡ių asmenų poreikių tenkinimu. Todėl, atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu (t. y. diferencijuojant pagal grupę, kuriai jie yra priskirti), siÅ«loma, kad jie galėtų per mėnesį pirkti maisto produktus atitinkamai už 2-4 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio pinigų sumÄ .

Teismas pažymi, kad nuteistojo teisinė padėtis visų pirma turi priklausyti nuo paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Todėl maksimalių pinigų sumų, už kurias nuteistajam per mėnesį leidžiama apsipirkti laisvės atėmimo vietų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, nustatymas sudaro galimybes papildomai drausminti nuteistuosius ir skatinti juos dirbti ar aktyviai dalyvauti socialinėje reabilitacijoje, kadangi skatinimo už gerÄ elgesį tvarka (pavyzdžiui, perkėlus į lengvÄ jÄ grupę) arba įsidarbinus, nuteistieji savo papildomiems poreikiams tenkinti gali iÅ¡leisti daugiau pinigų, o blogai besielgiantys (laikomi drausmės grupėje) – mažiau.

Be to, apsipirkimas pataisos namų parduotuvėje yra susijęs su papildomų nuteistųjų poreikiu tenkinimu, kadangi pagrindiniai nuteistųjų poreikiai tenkinami valstybės lėšomis (visiems nuteistiesiems teikiamas fiziologines mitybos normas atitinkantis nemokamas maistas, teikiamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, o nemokūs nuteistieji valstybės lėšomis yra aprūpinami drabužiais, avalyne ir būtiniausiomis higienos priemonėmis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde pripažįsta, jog Vilniaus PN administracija ginčo laikotarpiu užtikrino nuteistiesiems galimybę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ir jis ta galimybe naudojosi.

Ä®vertinęs nurodytÄ reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, jog Vilniaus PN administracija, ribodama nuteistiems asmenims leistinÄ laisvės atėmimo vietos parduotuvėje iÅ¡leisti sumÄ , tinkamai įgyvendino BVK nuostatas ir Å¡iuos Vilniaus PN administracijos veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo neteisėtai suvaržyta galimybė įsigyti jo norimų vaisių ir daržovių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 (toliau – ir Ä®sakymas) pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Ä®sakymo 1.12 punkte Taisyklių 18 priedas iÅ¡dėstytas nauja redakcija, nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, chalva, Å¡okoladas, Å¡okoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, rieÅ¡utai, aliejus, margarinas, natÅ«rali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes); gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ ; taip pat įtvirtinta, kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), Å¡alikÄ , pirÅ¡tines (iÅ¡skyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirÅ¡tines) ir kt.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad minėtas reguliavimas neteisėtas, be kita ko, dėl to, kad jis nustatytas ne įstatyme, o Teisingumo ministerijos įsakyme, taigi, pagal formÄ yra prieÅ¡taraujantis Konstitucijai bei įstatymams. Teismas nesutinka su tokiu pareiÅ¡kėjo vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sÄ raÅ¡as“, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymu Nr. XII-1818 minėtas sÄ raÅ¡as nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios.

Paminėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis), maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ ; maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis).

Vadinasi, Teisingumo ministerija pagal pacituotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas turėjo teisinį pagrindÄ tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , taip pat jų bendrÄ masę. Teismas neabejoja minėtų Bausmių vykdymo kodekso, turinčio įstatymo galiÄ , nuostatų konstitucingumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus.

Pareiškėjo abejonės dėl perkamų maisto produktų kiekio ribojimo, t. y. nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), apskritai nepagrįstos, nes visi minėtieji maisto produktai yra perkami papildomai, kadangi nuteistieji ir taip maitinami pataisos įstaigose.

Toks maisto produktų ribojimas yra visiÅ¡kai pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesudarymo sÄ lygų sveikai maitintis yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog jam kamerų tipo patalpose patalynė buvo iÅ¡duodama tik miego laikui, taip pat nebuvo sudaryta galimybė minkÅ¡tai atsisėsti. Pabrėžtina, kad Ä®sakymo 1.5 punkte yra nustatytas itin griežtas režimas nuteistiesiems, laikomiems kamerose: nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ , greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ , ilgai saugoti ir dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami, apie tai suraÅ¡omas aktas, kuris, nuteistajam pasiraÅ¡ius, įsiuvamas į jo asmens bylÄ .

PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sÄ lygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkÅ¡tai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, be to, nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl to jis kentėjo stiprius nugaros skausmus, jam iÅ¡sivystė hemorojus, tačiau teismui jokių įrodymų dėl savo sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sÄ lygoti ta aplinkybė, kad kalint jam nebuvo sudaryta galimybė minkÅ¡tai atsisėsti ar atsigulti, nepateikė.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundais ir praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ dėl to nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas valstybės civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas. Tačiau jo teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, pareiÅ¡kėjas nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės (nepateikė duomenų, kad valdžios institucijos darbuotojais neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti), priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisėtos veiklos ir kilusių pasekmių.

Skunde nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės nulėmė realų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Nenustatyta, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai bei kiti darbuotojai bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, nenurodo, kuo jis grindžia nurodytos žalos dydį, kaip apskaičiuoja praÅ¡omÄ priteisti žalÄ . Teismas pažymi, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygÅ«s, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiÅ«rų ir partiÅ¡kumo, iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose Bausmių vykdymo kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. Å ioje byloje nenustatyta jokių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, negali kilti vieÅ¡oji civilinė atsakomybė. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė