dee7bd7b-c200-48e2-a20e-bda1c0b71a7a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-387-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05185-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.9. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 1 d.Vilnius               Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atstovams A. N. ir advokatei Z. M., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei V. J., nedalyvaujant trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui SÄ® (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,           n u s t a t ė :

                          ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini): 1) 839,97 EUR skolos už bendro naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiÅ«ros paslaugas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-01 2) 160,02 EUR delspinigių 3) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 4) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kurias patikėjimo teise valdo tretysis asmuo SĮ (duomenys neskelbtini) 2005-12-19 Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šios patalpos buvo išnuomotos V.

T. B.. Pasibaigus terminuotos sutarties laikotarpiui nuomos sutartis nebuvo pratęsta. N. V. T. B. 2012-08-25 mirė. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-01 ieškovė teikė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už kurias nurodytu laikotarpiu susidarė 839,97 EUR įsiskolinimas. Ieškovė kreipėsi dėl minėto įsiskolinimo padengimo į atsakovę, tačiau atsakovė skolos neapmokėjo.

IeÅ¡kovė papildomai už praleistÄ apmokėti terminÄ atsakovei paskaičiavo 160,02 EUR delspinigius. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieÅ¡kovė praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.            Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2007-01-01 iki 2008-05-28 ginčo patalpų neadministravo, todėl pateikia Å¡ioje byloje nuomonę tik dėl skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2008-05-28 iki 2009-08-01.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju faktinė paslaugų gavėja skolos susidarymo laikotarpiu buvo patalpų nuomininkė V. T. B., kuri ir turėjo mokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas. Tokia pareiga faktinei nuomininkei kilo tiek iÅ¡ nuomos sutarties, tiek iÅ¡ teisės aktų nuostatų analizės. Tretysis asmuo nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog tokiais atvejais skolas tektų apmokėti savininkui, bet ne nuomininkui, nes tai bÅ«tų visiÅ¡kai nesÄ Å¾ininga, nepagrįsta ir neteisinga kitų miesto gyventojų atžvilgiu, be to tokia situacija visiÅ¡kai paneigtų galiojančių teisės aktų nuostatas, numatančias, jog už komunalines paslaugas mokesčius apmoka nuomininkas, o nesumokėti mokesčiai ir delspinigiai iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nuomininko iÅ¡ieÅ¡komi įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, tretysis asmuo praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.           Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o teismo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pakeisti byloje netinkamÄ Å¡alį tinkama ir atsakovais byloje patraukti socialinio bÅ«sto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkės V. T. B., mirusios 2012-08-25, pilnamečius paveldėtojus pagal įstatymÄ :

R. B. ir L. B., įtraukiant (duomenys neskelbtini) savivaldybę byloje trečiuoju asmeniu. IeÅ¡kovei nesutikus pakeisti ieÅ¡kinyje Å¡ias Å¡alis, siÅ«lo patraukti atsakovu byloje SÄ® (duomenys neskelbtini), įtraukiant (duomenys neskelbtini) byloje trečiuoju asmeniu. Nesutikus ir su Å¡iuo bylos Å¡alių pakeitimu, atsakovė praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės neapsisprendimas dėl proceso Å¡alių padėties galėtų bÅ«ti byloje traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir proceso koncentruotumo bei greito bylos iÅ¡nagrinėjimo principų pažeidimas.

Å iuo nagrinėjamu atveju ginčo butas buvo iÅ¡nuomotas V.T. B. Å¡eimai terminuota Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Å iai sutarčiai pasibaigus, nuomininkė su Å¡eimos nariais faktiÅ¡kai ir toliau gyveno nuomojamose patalpose iki 2009-08-19 kol buvo iÅ¡keldinti. Pažymėjo, kad nuomininko Å¡eimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas, todėl turėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iÅ¡ sutarties. Be to pažymėjo, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti skolos dydis yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovės 839,97 EUR sumÄ Ä¯siskolinimo, nors dalis ieÅ¡kinio jau yra apmokėta, kai UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-10-01 apmokėjo 671,35 Lt (194,44 EUR) sumÄ , tačiau Å¡i apmokėta suma nebuvo iÅ¡skaičiuota į pagrindinį ieÅ¡kinyje nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ .

Taip pat nurodė, kad remiantis LR CK 6.72 str., susitarimas dėl netesybų visais atvejais turi bÅ«ti raÅ¡ytinis, o Å¡iuo atveju jokio susitarimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės dėl netesybų nėra, todėl atsakovei visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ir kaip ieÅ¡kovė paskaičiavo praÅ¡omus priteisti delspinigius. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovė praÅ¡o byloje pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, o ieÅ¡kovei nesutinkant, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .         Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Papildomai teismui nurodė, jog Å¡ioje civilinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti trečiaisiais asmenimis R. B. ir L. B., nes bÅ«tų pagrindas jas įtraukti tik tada, jei jos bÅ«tų priėmusios mirusios motinos nuomininkės V. T. B. palikimÄ , tačiau Testamentų registro duomenimis savo motinos palikimo jos nepriėmė, todėl ieÅ¡kovė dar kartÄ tikslinti ieÅ¡kinį neketina. Be to nuomininkė V. T. B. buvo sudariusi tik trumpalaikę nuomos sutartį ir vėliau gyveno Å¡iame bute jau be jokios nuomos sutarties.

Pažymėjo, jog prie patikslinto ieÅ¡kinio pateikta patikslinta pažyma ir paaiÅ¡kinimai prie patikslintos pažymos, kuriuose nurodyta kaip susidariusi skola už suteiktas paslaugas buvo apskaičiuota. Pažymi, kad pirminiame ieÅ¡kinyje nebuvo nurodyti du atlikti mokėjimai (2009-03-01 dienos 151,95 Lt sumai ir 2009-02-01 dienos 100 Lt sumai), o tai buvo padaryta dėl buhalterės klaidos. Nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė kitokių skaičiavimų, nenurodė prieÅ¡ingų priteisintų sumų, todėl praÅ¡o vadovautis jų skaičiavimais ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

         Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, jog atsakovė ateityje galimai gali reikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį R. B. ir L. B., todėl mano, jog yra tikslinga, jas įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis. Taip pat atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodytas skolos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai, kad jis turėtų bÅ«ti mažinamas, nes pagal teismų praktikÄ , visos komunalinės iÅ¡laidos skirstomos į 3 grupes:

į turto administravimo iÅ¡laidas, į namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas bei su buto naudojimu susijusias asmenines iÅ¡laidas. Å iuo atveju ieÅ¡kovė paskaičiavo visas iÅ¡laidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su nuomininkais ir buto gyventojais, kurios neturėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ buto savininko, t.y. Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, Å¡altas vanduo, Å¡altas vanduo paÅ¡ildymui ir eksploatacinės iÅ¡laidos. Å ios iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ faktinės nuomininkės V.

T. B. iki jos iÅ¡keldinimo ir iÅ¡ jos turto paveldėtojų. Taip pat atsakovė nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, kuriems turėtų bÅ«ti taikomas 6 mėnesių senaties terminas, be to teismui nėra pateikta duomenų kaip Å¡ie delspinigiai buvo paskaičiuoti, atitinkamai teismui mažinus ieÅ¡kinio sumÄ , turėtų bÅ«ti mažinami ir delspinigiai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovės atstovė praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o ieÅ¡kinį patenkinus, praÅ¡o ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti sumas mažinti.

         Trečiojo asmens SÄ® (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. PraÅ¡yme pažymėjo, jog tretysis asmuo palaiko savo pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį.          Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. teismui nurodė, jog yra ieÅ¡kovės buhalterė ir gauna darbo užmokestį iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pažymėjo, jog prisimena ginčo buto nuomininkę V.

T. B., jai kaip ir visiems bendrijos gyventojams buvo iÅ¡raÅ¡omos ir pateikiamos apmokėjimui sÄ skaitos už suteiktas bendrijos paslaugas. SÄ skaitos buvo paskaičiuojamos pagal turimo buto plotÄ . Liudytoja patvirtino, kad Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, bendrojo naudojimo elektra, Å¡altas vanduo, vanduo paÅ¡ildymui buvo skaičiuojamas nuo gyventojų skaičiaus. V. T. B. gana ilgÄ laikÄ mokesčių nemokėjo, tačiau vienÄ kartÄ atliko didelį mokėjimÄ , vėliau vėl nustojo mokėti, o paskutinė jos atlikta įmoka bendrijai buvo 100 Lt.

Taip pat pažymėjo, jog apie pasibaigusiÄ nuomos sutartį ji pastebėjo ir informavo apie tai bendrijos pirmininkę, vėliau apie tai buvo informuota ir atsakovė, kadangi bendrija tuo metu nežinojo, ar toliau imti iÅ¡ nuomininkės nuomos mokestį, kurį bendrija, gavusi iÅ¡ nuomininkės, visada pervesdavo atsakovei. Taip pat bendrija informavo atsakovę apie nemokamus nuomininkės mokesčius, nuolat bendradarbiavo su atsakove, prašė spręsti klausimus dėl nuomininkės iÅ¡keldinimo arba naujos nuomos sutarties sudarymo.

Kiek liudytojai yra žinoma, po to kai V. T. B. buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ ginčo buto, su ja buto nuomos sutartis nebuvo pratęsta.         IeÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies.        IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 40,60 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (senasis adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ patikėjimo teise valdo tretysis asmuo SÄ® (duomenys neskelbtini).

Å is dviejų kambarių butas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-07 įsakymu Nr. 30-1937 buvo metams iÅ¡nuomotas V. T. B. Å¡eÅ¡ių asmenų Å¡eimai, kuriÄ sudaro: V. T. B., jos dukra su vyru bei jų trys vaikai. 2005-12-19 UAB (duomenys neskelbtini) su V. T. B. pasirašė Socialinio bÅ«sto terminuotÄ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 83 taip pat buvo pasiraÅ¡yta pastato administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų ir apmokėjimo sutartis. Nurodytas nuomos terminas - iki 2006 m. gruodžio 7 d.

Už suteiktas paslaugas tinkamai nebuvo atsiskaitoma, tačiau nebuvo reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo nuomininkams įstatymo nustatyta tvarka. 2006-12-07 pasibaigus nuomos sutarčiai, V. T. B. toliau liko gyventi bute iki tol kol buvo iškeldinta, t.y. faktinis (ne nuomos sutarties pagrindais) nuomininkės V. T. B. gyvenimas šiame atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute tęsėsi iki tol kol 2009 m. kovo 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-155/09 nuomininkė ir jos šeimos nariai buvo iškeldinti iš buto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. 2010-03-31 Vilniaus 3 apylinkės teismo sprendimu šis sprendimas buvo pakeistas iš dalies, t.y. iškeldinta tik V.

T. B., o dėl jos šeimos narių iškeldinimo procesas buvo nutrauktas, atsisakius ieškinio reikalavimų jų atžvilgiu. Buto nuomininkė T. B. mirė 2012 m. rugpjūčio 25 d. Byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens teisių ir pareigų perėmėjus, turto paveldėtojus (tomas Nr. 1, b.l. 10).         Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. teikė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Kadangi už paslaugas tinkamai nebuvo atsiskaitoma, todėl ieÅ¡kovės teigimu susidarė 839,97 EUR dydžio įsiskolinimas. Susidariusio įsiskolinimo paskaičiavimai teismui nurodyti byloje esančioje patikslintoje pažymoje (tomas Nr. 1, b.l. 85-86). IeÅ¡kovė pateikė taip pat paaiÅ¡kinimus prie patikslintos pažymos kaip Å¡i suma buvo apskaičiuota (tomas Nr. 1, b.l. 87).         Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas atsakovas byloje, o teismui pripažinus, jog byloje (duomenys neskelbtini) yra tinkamas atsakovas, praÅ¡o mažinti ieÅ¡kovės paskaičiuotÄ Ä¯siskolinimÄ .

Konkrečiai atsakovė nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, kurių paskaičiavimo pagrindas nėra aiÅ¡kus, be to jiems taikyti praÅ¡o taikyti senatį, taip pat nesutinka su tam tikrais atskirais mokesčių mokėjimais (t.y. Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, bendrojo naudojimo elektra, Å¡altas vanduo, vanduo paÅ¡ildymui), kurie atsakovės manymu gali bÅ«ti priteisiami tik iÅ¡ faktinių buto gyventojų, o ne iÅ¡ buto savininko. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

       IeÅ¡kovė reikalavimus Å¡ioje byloje reiÅ¡kia atsakovei (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje. Atsakovės vertinimu, tinkamu atsakovu byloje laikytini nuomininkės V. T. B. paveldėtojai arba tretysis asmuo SÄ® (duomenys neskelbtini).       Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Dėl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Taigi ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovei, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t.y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ . Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje.      CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.       Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris pagal ieÅ¡kinį gali atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu pakeisti pradinį atsakovÄ kitu tinkamu atsakovu.

Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu buvo spręstas procesinis klausimas, ar ieškovė byloje reikalavimus reiškia būtent atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovės atstovai nurodė, kad, jų vertinimu, pasirinktas atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje.          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, išaiškino, jog CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Taigi įstatymu pareiga apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012, dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiÅ«ros iÅ¡laidas formuoja praktikÄ , kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro raÅ¡ytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje bÅ«tų aptarta Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas.         Teismo vertinimu, atsakovės (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose iÅ¡dėstytos aplinkybės apie tai, kad esÄ yra įsteigta SÄ® (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tent ji turėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, nepaneigia aukščiau nurodytos įstatyme įtvirtintos pareigos bÅ«tent savininkui ((duomenys neskelbtini)) atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-144-567/2015, pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus).

SĮ (duomenys neskelbtini) dalyvavo šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl (duomenys neskelbtini) turi procesinę teisę reikšti reikalavimus kitoje byloje SĮ (duomenys neskelbtini), tuo tarpu dėl patraukimo atsakovais mirusios nuomininkės V. T. B. įstatyminius įpėdinius yra nepagrįstas, kadangi Testamentų registro duomenimis (tomas Nr. 1, b.l.

10) V. T. B. palikimas nebuvo priimtas (palikimo faktų nenustatyta), be to byloje nėra neginčijamų duomenų (gimimo liudijimų ar kitų įrodymu), kad atsakovės nurodyti asmenis (R. B. ir L. B.) tikrai yra V. T. B. vaikai (įstatyminiai įpėdiniai), nes GRT duomenimis V. T. B. vaikų neturi (tomas Nr. 1, b.l. 63), o kituose išvestiniuose dokumentuose irgi neaiškiai nurodomas jos giminystės ryšys pagal pačios buvusios nuomininkės žodinius paaiškinimus, pvz. buities tyrimo akte nurodyta, kad V.

T. B. gyveno su dukra R. B. bei jos vaikais, bet vėliau tame pačiame akte pažymėta, kad moteris patvirtino, jog su R. B., jos jokie giminystės ryÅ¡iai nesieja (tomas Nr. 1, b.l. 65-66). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės (duomenys neskelbtini) nurodytų asmenų R. B. ir jos pilnametės dukros L. B. nėra pagrindo ne tik, kad patraukti atsakovėmis, tačiau ir trečiaisiais asmenimis. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovės argumentai esÄ ieÅ¡kovės reikalavimai yra pareikÅ¡ti netinkamam atsakovui laikytini nepagrįstais (CPK 45 str.).          Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-579/2003).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtÄ , su juo turi elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali bÅ«ti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus prieÅ¡prieÅ¡inti vieÅ¡ajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2000-12-21, 2002-03-14, 2002-09-19 ir kt. nutarimai).         Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DNSBÄ®) 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymo ir naudojimosi jais iÅ¡laidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiÅ«ros ir atnaujinimo.          Pagal bylos medžiagÄ matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovei kartu su kitais Å¡io namo butų ir kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o ji kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiÅ«rėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.           CK 4.83 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais – gali bÅ«ti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 str. 2 d.), o turto administratoriumi gali bÅ«ti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.).

CK 4.84 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.          Į bylÄ teikti duomenys, patvirtina, kad Å¡is daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtas administruoti ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini).          Buto savininko pareiga iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iÅ¡ įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.).

Atsakovės pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) iÅ¡laikymÄ yra besÄ lyginė ir imperatyvi, todėl prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37, 6.38, 6.63 str.). IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ nuo 2007-01-01 iki 2009-08-01, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, jog skola apskaičiuota remiantis byloje patikslinta pažyma bei paaiÅ¡kinimu prie patikslintos pažymos (tomas Nr. 1, b.l. 85-87), o Å¡ioje pažymoje ir paaiÅ¡kinimuose nurodyta, jog papildomai dar įskaičiuotas terminas nuo 2009-09-01 iki 2010-06-01 per kurį liko neapmokėta dar 329,02 Lt suma.

Atsakovė nepateikė teismui jokių kitų skaičiavimų, kokia konkreti įsiskolinimo suma atsakovės manymu yra teisinga (LR CPK 178 str.), tačiau atsakovės atstovė abstrakčiais teiginiais teismo posėdžio metu kvestionavo priskaičiuotų sumų teisingumÄ , didesnį dėmesį atkreipdama į reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo.          Bylos duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovei (duomenys neskelbtini). Å is butas laikotarpiu nuo 2005-12-19 iki 2006-12-07 buvo iÅ¡nuomotas nuomininkei Va.

T. B.. Pasibaigus nuomos terminui iki pat iškeldinimo V. T. B. šiame bute iš esmės gyveno be teisinio pagrindo, o tai patvirtina teismo sprendimai, kuriais V. T. B. buvo iškeldinta, nes buvo pasibaigus sudaryta nuomos sutartis. Būtent nuo 2007-01-01 laikotarpio (kai jau buvo pasibaigus nuomos sutartis) susidarė ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas įsiskolinimo laikotarpis. Byloje nėra duomenų, kad minėtu skolos susidarymo laikotarpiu aptariamas butas savininko (atsakovės (duomenys neskelbtini)) teisiniu pagrindu buvo perduotas valdyti ir(ar) naudotis kitiems asmenims, todėl nurodytu laikotarpiu pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas būtent (duomenys neskelbtini) kaip šio buto savininkė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, susidarius tokiai situacijai kaip šioje byloje.

Tai, kad V. T. B. po nuomos sutarties pasibaigimo faktiÅ¡kai gyveno Å¡iame bute, tačiau gyveno be teisinio pagrindo, o savivaldybė kaip Å¡io buto savininkė nepasirÅ«pino, jog bÅ«tų su buvusia nuomininke sudaryta kita raÅ¡ytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje bÅ«tų aptarta visų iÅ¡laidų apmokėjimo tvarka ir kitos sÄ lygos, tai savivaldybei, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti visas Å¡ias iÅ¡laidas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovai ir teisme liudijusi liudytoja A. S. teismui nurodė, kad savivaldybei buvo praneÅ¡ta apie pasibaigusiÄ nuomos sutartį ir tinkamai V. T. B. nemokamus mokesčius. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į Å¡iuos praneÅ¡imus buvo reaguota, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių, V. T. B. iÅ¡keldinimo procedÅ«ra užtrÅ«ko. Teismo vertinimu, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, Å¡ios faktinės aplinkybės neatleidžia atsakovės (kaip buto savininkės) nuo pareigos sumokėti visas susidariusias iÅ¡laidas už butÄ , kai V.

T. B. per tokį ilgÄ laikÄ , kurį sudaro beveik 3 metai gyveno minėtame atsakovei priklausančiame bute dėl kurio su ja nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis į teismÄ dėl V. T. B. ir kitų asmenų iÅ¡keldinimo buvo kreiptasi su ieÅ¡kiniu tik 2008-12-29 (civilinės bylos Nr. 2-511-155/2009 žymos), t.y. nuomos terminas buvo iki 2006 m. gruodžio 7 d., ir po jo pasibaigimo, daugiau nei 2 metus, nebuvo atlikti aktyvÅ«s veiksmai, kad bÅ«tų sudaryta nauja sutartis su buvusia nuomininke arba Å¡i bÅ«tų iÅ¡keldinta suėjus nuomos sutarties terminui, buvo delsiama, pareigos buvo vykdomos aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, kas sudarė situacijÄ kurioje pasibaigus nuomos sutarties terminui ir jos nepratęsus, nuomininkė liko gyventi nuomotame bute iÅ¡ esmės nemokėdama už butui teikiamas paslaugas, sudarydama įsiskolinimų už komunalines paslaugas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini) privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (tarp jų ir dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo, Å¡alto vandens ir kt.). Patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti skolos laikotarpis yra nuo 2007-01-01. Nuo Å¡io laiko buto nuoma jau nebuvo įforminta pagal teisinį reglamentavimÄ , jis nebuvo iÅ¡nuomotas pagal raÅ¡ytinę nuomos sutartį, nuo Å¡io laikotarpio atsakovo kaip Å¡io buto savininko veiksmai nebuvo pakankamai rÅ«pestingai, atsakovas nesielgė taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta įsiskolinimo.

PrieÅ¡ingų aplinkybių byloje nėra, byloje nėra duomenų rodančių, kad atsakovė atliko veiksmus kurie atleistų jÄ nuo pareigos padengti ieÅ¡kovui susidariusias iÅ¡laidas. Teismo sprendimo priėmimo dienai buvusi faktinė buto gyventoja yra mirusi, jos paveldėtojų nėra. IeÅ¡kovės pateiktoje patikslintoje pažymoje (tomas Nr. 1, b.l.

85) yra detaliai nurodytos iÅ¡laidos už kiekvienÄ atskirÄ mėnesį, jos apskaičiuotos už laikotarpį, kai butas nebuvo iÅ¡nuomotas. Atsakovės nurodyta 671,35 Lt suma ir dar 2 mokėjimai (151,95 Lt ir 100 Lt) yra įskaičiuoti. Tačiau atsakovė teismui nepateikė prieÅ¡ingų skaičiavimų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės argumentai buvo abstraktÅ«s, nebuvo remiamasi konkrečiais skaičiavimais. Vien pasvarstymai, apie ieÅ¡kovės pažymoje nurodytÄ dalį mokesčių, tokių kaip už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , Å¡altÄ vandenį, vandenį paÅ¡ildymui negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.

Tokiu bÅ«du daroma iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės netinkamÄ pareigų vykdymÄ (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, bÅ«tent ieÅ¡kovė informavo buto savininkę (atsakovę), kad nuomos sutartis yra pasibaigusi ir netinkamai mokami mokesčiai už butÄ , prašė atsakovės pradėti iÅ¡keldinimo procedÅ«ras.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius Å¡ių teiginių pagrįstumÄ (Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1046-611/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1395-611/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-431-262/2012;

Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-223-265/2011).          Teismo vertinimu, atsakovės argumentai nepaneigia jos pareigos sumokėti už suteiktas administravimo ir kitas paslaugas. Teismas, konstatuodamas skolos dydį patikrina jo skaičiuotę atsižvelgdamas į tai, ar ieÅ¡kovė konvertuodama valiutas nepadarė klaidų, ar skaičiuotėje skolos dydis apskaičiuotas už reikalaujamÄ ieÅ¡kinyje terminÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė tiek pradiniame ieÅ¡kinyje, tiek ir patikslintame ieÅ¡kinyje įvardijo konkrečiÄ reikalaujamÄ iÅ¡ atsakovės priteisti sumÄ ir už konkretų laikotarpį nuo 2007 -01-01 iki 2009-08-01, savo procesiniuose dokumentuose pateikė visus argumentus dėl pareikÅ¡to reikalavimo atsakovui už reikalavimo laikotarpį.

Jokių argumentų, įrodymų, aplinkybių nurodančių reikalavimÄ Â priteisti mokėtinas sumas už kitokį ne ieÅ¡kinyje (patikslintame ieÅ¡kinyje) nurodytÄ laikotarpį nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovės pateikta skaičiuotė ir pažymÄ patvirtinantį šį skaičiavimÄ (tomas Nr. 1, b.l. 85-87) parodo, kad skola apskaičiuota už kitokį negu ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį. Laikotarpis nuo 2009-09-01 iki 2010-06-01 yra nesusijęs su nagrinėjamoje byloje reikalaujamu laikotarpiu, jis neliečia bylos ir labiau tikėtina, kad yra įtrauktas į naujai padarytÄ skaičiuotę tik nepagrįstai atsikertant į atsakovės nurodytus duomenis apie 671,35 Lt. sumokėjimÄ .

Todėl ieÅ¡kovės nurodyta suma , sudaranti 329,02 Lt, atitinkamai 95,29 Eur yra apskaičiuota nepagrįstai nagrinėjamo ieÅ¡kinio turinio ir atžvilgiu ir atitinkamai Å¡ia dalimi turi bÅ«ti sumažinamas įsiskolinimo dydis.IeÅ¡kovė reikalauja 839,97 EUR skolos priteisimo. Byloje yra tik lentelės patvirtinančios skolos dydį, kuris nurodomas tuo metu galiojančia valiuta –Litais. Patikslintos lentelės duomenys rodo, kad ieÅ¡kovė apskaičiavo 284,79 Lt skolÄ . Å is dydis konvertuojant jÄ Ä¯ Eurus sudaro ne 839,97 EUR, bet (2847,79 :3,4528) 824,78 EUR.

IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 329,02 Lt, kas sudaro (329,02:3,4528) 95,29 EUR mokėjimo apskaičiuoto už laikotarpį iÅ¡einantį iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo ribų susidaro 729,49 EUR pagrindinės skolos dydis. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Å¡io dydžio skola yra įrodyta leistinų įrodymų visuma, todėl teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir aukščiau paminėtas įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas remiasi Å¡alių į bylÄ teiktais įrodymais apie skolos faktÄ ir jos dydį bei tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, t.y. dėl 729,49 EUR skolos priteisimo, atsakovei tinkamai nevykdžius CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos.

            Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 160,02 EUR (552,75 Lt sudaro 160,09 EUR) delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-08-01. Nors byloje ir teismo posėdžio metu buvo keliamas delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo klausimas, tačiau ieškovės atstovai nenurodė teisinio pagrindo kaip buvo apskaičiuoti delspinigiai, o patikslintame ieškinyje nurodė tik teisę į delspinigius pagrindžiančias normas - CK 6.70-6.72, 6.245 str.

Atsakovė ir tretysis asmuo nesutinka su reikalavimu priteisti delspinigius, praÅ¡o taikyti suėjusios senaties pasekmes. Teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais Å¡ioje dalyje, kad už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-08-01 paskaičiuoti delspinigiai yra už ilgesnį negu 6 mėnesių laikotarpį (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl atsakovei praÅ¡ant taikyti senatį, teismas negalėtų byloje priteisti didesnio už 6 mėnesių terminÄ dydžio delspinigius.            Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.).

Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat yra laikomos viena iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo bÅ«das, turi bÅ«ti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Todėl tik tokiu atveju, kai yra raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«do (CK 6.72 str.) arba kai tokiÄ netesybų formÄ konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas, delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami.           IeÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų, kokiu pagrindu paskaičiavo juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) (atsakovei) delspinigius, nors Å¡is ginčo klausimas buvo keliamas ne kartÄ ir teismo posėdžio metu.

Jei šiuo atveju ieškovė rėmėsi „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ įstatymu, tai šis įstatymas ginčo atveju negali būti taikomas, nes reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo reiškiami Vilniaus miesto savivaldybei, t.y. juridiniam asmeniui (CK 2.35 str. 1 d.), gi aptariamo įstatymo nuostatos numato, kad jis yra taikomas fiziniams asmenims. Tarp ieškovės ir atsakovės taip pat nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl delspinigių, todėl atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 160,02 EUR delspinigių priteisimo yra nepagrįstas bei atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 185 str.).

          IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas, iÅ¡ atsakovės priteisiant 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo - 2013-02-19 - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.           Bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, paskirstymo, grÄ Å¾inimo ir priteisimo klausimus teismas turi iÅ¡spręsti ex officio.

Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).            DNSBÄ® 23 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (iÅ¡skyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismÄ dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.).

Todėl byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis, taip pat iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu) yra dengiamos iÅ¡ valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.). IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , sumokėjo 95 Lt (27,51 EUR) žyminio mokesčio (tomas Nr. 1, b.l. 7). Å i žyminio mokesčio suma grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.)          Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (LR CPK 93 str. 1 d.).

Å iuo nagrinėjamu atveju patenkinta 72,95 procento ieÅ¡kinio reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 84 procentai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.          Nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminis mokestis grÄ Å¾inamas): 1000 Lt (289,62 EUR) (tomas Nr.1, b.l.

6) už teisinę advokatės pagalbÄ pirmosios instancijos teisme, 800 Lt (231,70 EUR) (tomas Nr.1, b.l. 158) už teisinę advokatės pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, 300 EUR (tomas Nr. 2, b.l.

51) už teisinę advokatės pagalbÄ kasaciniame teisme, iÅ¡ viso bendrai 821,32 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę advokatės pagalbÄ . Atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų nenustatyta.             Dėl atstovavimo iÅ¡laidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų iÅ¡laidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, bÅ«tinos, pagrįstos.

Å iuo atveju atsižvelgiant į advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, sprendžiant byloje kilusį ginÄÄ , jų teiktų ieÅ¡kovei paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , į bylos sudėtingumÄ (byla priskirtina prie sudėtingų, jau yra buvusi apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme), teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ yra pagrįstos.            Todėl Å¡iuo atveju iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisiama 599,15 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (72,95 proc.).          Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.

                  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,           n u s p r e n d ž i a :                      patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.          Priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), naudai – 729,49 EUR skolos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2013-02-19 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 599,15 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.           Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

          GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 380-ajai daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124793258) 95 Lt (27,51 EUR) dydžio žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovei, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija.        Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Rima KruÅ¡nienė