dee55e02-7c6d-4476-9dfb-33fe03e65444 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-719/2016Teisėja Silvija Jakštienė             Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00310-2014-2             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant: prokurorui Aurelijui Navickui,nuteistajam L.

S.,gynėjui advokatui Žygimantu Rutkauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 euro) dydžio bauda.Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje buvo nutraukta (BK 38 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl to apeliaciniai skundai nepaduoti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,nustatė:L.

S. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. kovo 16 d. apie 13.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. L. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, niekindami elementarias moralės bei elgesio taisykles, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. krepÅ¡inio varžybų metu, varžybų dalyvių ir žiÅ«rovų akivaizdoje, bendrai sudavė rankomis ir įspyrė kojomis ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam G.

B. į galvos sritį ir įvairias kÅ«no vietas bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba Å¡iÄ nuosprendžio dalį pakeisti pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas cituoja skundžiamÄ nuosprendį, BPK 20, 54 straipsnius, pateikia savÄ jį byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir teigia, kad apylinkės teismas neteisingai aiÅ¡kino specialisto iÅ¡vadose užfiksuotus duomenis. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien liudytojo E. S. parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja kitų liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymams bei bylos duomenims. Nukentėjusysis G. B. nurodė, kad akistata su juo (L. S.) baigėsi po spjÅ«vio ir bandymu jam smÅ«giuoti.

Liudytojas M. D. nurodė, kad nukentėjusįjį mušė sirgaliai. Liudytojas D. P. ir kaltinamasis R. L. nurodė, jog jis (nuteistasis) dalyvavo konflikte, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nenurodė, jog jis buvo prie nukentėjusiojo G. B. tuo metu, kai prieÅ¡ pastarÄ jį buvo smurtaujama. Liudytojo E. S. parodymai yra tik fragmentiÅ¡ki ir nekonkretÅ«s, iÅ¡imtinai tik apie jo (apelianto) atliktus veiksmus, jie nesutampa nei su liudytojo M. D., nei su nukentėjusiojo parodymais, todėl prieÅ¡taringais ir nekonkrečiais liudytojo E. S. parodymais apkaltinamasis nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas, o visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos jo (nuteistojo) naudai.

Kartu apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo (apelianto) parodymus, nes jis viso proceso metu nuosekliai neigė atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Be to apeliantas tvirtina, kad po kilusio konflikto buvo pritaikytos sankcijos jo krepšinio komandai – jiems buvo skirta didžiulė piniginė nuobauda, keli žaidėjai buvo diskvalifikuoti, komandai buvo užskaitytas techninis pralaimėjimas ir nebuvo skirti taškai turnyrinėje lentelėje. Apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir į tai, jog konfliktų sporto varžybų metu, kurie baigtųsi smurto panaudojimu tarp žaidėjų ar sirgalių, pasitaiko neretai, tačiau teismų praktikos šios kategorijos bylose nėra, nes už tokį elgesį asmenys nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl daugelio sporto organizacijų turimų efektyvių prievartos priemonių ir bausmių taikymo procedūrų, kuriomis pasiekiami atpildo tikslai.

Todėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡iuo atveju derėtų taikyti tik tada, kai nusikaltimo laipsnis pakankamai aukÅ¡tas, o nusikaltimas pakankamai sunkus ir nemažareikÅ¡mis.Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir panaÅ¡iose vietose, o sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos. Jis nuteistas už visuomenės rimties ir tvarkos trikdymÄ krepÅ¡inio rungtynių metu, kai sirgaliams ir žaidėjams yra įprasta elgtis emocingai ir triukÅ¡mingai, tad tik iÅ¡ tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė, tuo tarpu vienas kitam iÅ¡sakyti priekaiÅ¡tai, kad ir agresyvia forma, negali bÅ«ti laikomi tiek pavojingais, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Kartu apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog konfliktas, kurio metu nukentėjo G.

B., kilo bÅ«tent po nukentėjusiojo jo (apelianto) komandos žaidėjams iÅ¡sakytos replikos pavadinant juos „banditais“, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, praeityje jis buvo teistas už visai kitokio pobÅ«džio veikos padarymÄ , Å¡iuo metu teistumas iÅ¡nykęs, jis turi Å¡eimÄ , iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, todėl apeliantas mano, kad apylinkės teismas paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ ir prieÅ¡taraujančiÄ teisingumo principui bausmę.Atsižvelgdamas į tai nuteistasis L.

S. tvirtina, kad smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusį G. B. atliko sirgaliai, o jo konfliktas su nukentėjusiuoju pasireiÅ¡kė tik apsižodžiavimu, reaguojant į netinkamÄ užgaulų paties nukentėjusiojo elgesį, už kÄ jis (apeliantas) jau buvo nubaustas pagal Panevėžio krepÅ¡inio lygos nuostatus. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir bausmės paskyrimo yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, jo kaltę grindė prieÅ¡taringais įrodymais, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų nepatvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, apylinkės teismas neatskyrė baudžiamosios atsakomybės nuo sporto federacijų taikomų sankcijų Å¡iurkščiai taisykles pažeidusiems sportininkams, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalius įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas nuteistÄ jį L. S. kaltu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir iÅ¡vardijo jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų konstatavimui reikÅ¡mės turinčius įrodymus, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ .

Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ . Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paties nuteistojo L.

S. pozicija nėra nuosekli – apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti apeliantas čia pat, netiesiogiai iÅ¡ esmės pripažindamas savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, alternatyviai praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad nukentėjusysis G. B. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad matė Å¡alia savęs vienÄ komandos (duomenys neskelbtini) žaidėjÄ , kuris spyrė jam.

Šį žaidėjÄ nuo jo atitraukė jo komandos (duomenys neskelbtini) žaidėjas (1 t., 23–29 b. l.). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas E. S., kuris nurodė, kad jis žaidė komandoje (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip nuteistasis L. S. su dar trimis asmenimis spardė nukentėjusįjį G. B., kaip jis spyrė nukentėjusiajam į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Liudytojas nurodė, kad jis nuramino abu nuteistuosius (1 t., 95–98 b. l.). Savo parodymus E. S. patvirtino ir akistatos su L.

S. metu (1 t., 101 – 103 b. l.). Liudytojas D. P. ir nuteistasis R. L. nors ir nenurodė konkrečių nuteistojo L. S. veiksmų, tačiau nurodė, kad matė pastarÄ jį konfliktuojant su nukentėjusiuoju G. B. (1 t., 60–61, 123–126 b. l.). Tokius savo parodymus minėti proceso dalyviai patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (2 t., 91–98, 119–120 b. l.). Vertinant Å¡ių proceso dalyvių parodymus pažymėtina, kad visi jie iki įvykio nepažinojo vieni kitų. Byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde nuteistasis L.

S. nepateikė jokių daugiau ar mažiau pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kad nukentėjusysis G. B., liudytojai E. S., D. P. ir nuteistasis R. L. iki įvykio bÅ«tų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti L. S., kaltinant padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Å ių proceso dalyvių parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti Å¡iais parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.Nuteistasis L.

S. taip pat neneigė, kad jis dalyvavo konflikte su nukentėjusiuoju G. B., gÄ sdino nukentėjusįjį mojuodamas kumščiu, bet neigia pataikęs nukentėjusiajam ir sudavęs jam kokius nors smÅ«gius. Tačiau nuteistojo L. S. pateikta versija apie tai, kad jis, vienas iÅ¡ pirmųjų įsivėlęs į konfliktÄ su nukentėjusiuoju, vienas iÅ¡ pirmųjų pribėgęs prie jo, mojuodamas kumščiu ir kitaip demonstruodamas savo agresijÄ , priėjus kitiems konflikto dalyviams staiga galėjo pakeisti savo elgesį, tapti nebeagresyviu ir daugiau nieko nebedaryti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikino.

Kitų asmenų, dalyvavusių konflikte ir galėjusių kartu su nuteistuoju R. L. sužaloti nukentėjusįjį G. B., nuteistasis L. S. nenurodė. Matyti, kad nuteistasis L. S. davė kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams prieštaraujančius parodymus, savo parodymus derindamas prie byloje esančių duomenų, bet nenurodydamas jokių jam nepalankių aplinkybių. Todėl tokie jo parodymai iš esmės vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir noras palengvinti savo teisinę padėtį.

Tikėti nuteistojo L. S. pateikta versija, kuri iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims, nėra pagrindo.Tai, kad konfliktas kilo sporto varžybų metu, kad dėl kilusio konflikto nuteistojo L. S. komandai (duomenys neskelbtini) ir jos nariams buvo pritaikytos sankcijos pagal Panevėžio krepÅ¡inio lygos nuostatus, nerodo mažesnio nuteistojo L. S. veikos pavojingumo visuomenei ir negali eliminuoti nuteistojo L. S. atsakomybės už jo padarytÄ nusikaltimÄ .Paminėtų įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas leidžia apeliacinės instancijos teismui sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent nuteistasis L.

S., kartu su kitu nuteistuoju, įvykio metu vieÅ¡oje vietoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį G. B., sužalojo jį ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė į visas tinkamam bausmės individualizavimui reikÅ¡mės turinčias bylos aplinkybes. Paskyręs nuteistajam L. S. vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – baudÄ , kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytÄ tokios bausmės vidurkį, apylinkės teismas BK reikalavimų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai teigti, jog apylinkės teismas netinkamai taikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias teisės normas ir skyrė nuteistajam L. S. aiÅ¡kiai per griežtÄ ir dėl to neteisingÄ bausmę, pagrindo nėra.Nuteistasis L. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nes konfliktas su nukentėjusiuoju G. B. kilo bÅ«tent po nukentėjusiojo jo (apelianto) komandos žaidėjams iÅ¡sakytos replikos pavadinant juos „banditais“.

Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis (rizikingas) nukentėjusio asmens elgesys, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar nukentėjusio asmens elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan. Taigi, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta, kai moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusio asmens elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jį.

Gi nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neatliko neteisėtų ar įžeidžiančių veiksmų, kurie galėjo iÅ¡provokuoti nuteistÄ jį L. S. nusikalsti. Atvirkščiai, pagal byloje esančius duomenis pats nuteistasis L. S. su savo krepÅ¡inio komandos (duomenys neskelbtini) nariais rungtynių metu, prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ , žaidė pažeisdami krepÅ¡inio taisykles, provokavo prieÅ¡ininkų komandos (duomenys neskelbtini) narius ir nukentėjusįjį konfliktui, siÅ«lė jiems „į dantis“, koneveikė krepÅ¡inio rungtynių teisėjus ir kitaip elgėsi nepriimtinai.

BÅ«tent dėl to nuteistajam L. S. ir jo krepÅ¡inio komandai buvo pritaikytos sankcijos (piniginė nuobauda), keli žaidėjai buvo diskvalifikuoti, komandai buvo užskaitytas techninis pralaimėjimas ir nebuvo skirti taÅ¡kai turnyrinėje lentelėje. Be to, pagal byloje esančius duomenis seka, kad nukentėjusysis G. B. žodį „banditai“ iÅ¡sakė kaip atsakÄ nuteistojo L. S. komandos nariams į jų pačių užgauliojimus, provokavimÄ konfliktui ir netinkamÄ elgesį. Tokiu bÅ«du nuteistojo L.

S. veiksmus padarant nusikalstamÄ veikÄ vertinti kaip iÅ¡provokuotÄ kokiais nors neteisėtais ar rizikingais nukentėjusiojo G. B. veiksmais, o tuo pačiu ir pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo.Ä®vertinęs tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, pagrįstai pripažino nuteistÄ jį L.

S. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , paskyrė jam teisingÄ bausmę ir tinkamai iÅ¡sprendė kitus klausimus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį taip, kaip to praÅ¡o nuteistasis L. S., apeliaciniame skunde dėstomais motyvais pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Nuteistojo L.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             ArtÅ«ras RidikasTeisėjai             Valdas Meidus             Evaldas Vanagas