2019-06-26 Nr. AB-13375-3-62-3-00043-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1684-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00043-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslino, priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – ir atsakovas) 44,55 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas teisės aktų pagrindu privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti Savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267, kuriais pavedė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas naudojasi nekilnojamojo turto objektais, esančiais Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 13), nuo 2005 m. lapkričio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. (išregistravimo įrašas galioja nuo 2016 m. gegužės 10 d.) ir adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodo sklypas , (duomenys neskelbtini) 15), nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. sausio 7 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui. Todėl pagal Nuostatų 5 punktą atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Už šiuos objektus atsakovas laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 17 d. (už Sodo sklypą 15) ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (už Sodo sklypą 13) nėra sumokėjęs pareiškėjui 44,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10–12 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Aplinkybė, jog asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą deklaravęs ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas buvo įspėtas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, tačiau įspėjimus ignoravo, į pareiškėją nesikreipė.

3. Atsakovas V. K. atsiliepime į pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu jis nuosavybės teise valdė du sodų sklypus, esančius Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 13 ir (duomenys neskelbtini) g. 15, tačiau nei pastatų tinkamų gyventi, nei elektros įvado nebuvo, todėl nėra pagrindo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5. Atsakovas nurodė, kad sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 13 pardavė 2010 m. gruodžio 1 d., kitą sklypą pardavė antstolis S. V. 2013 m. gruodžio 17 d., atšaukęs varžytines, nes atsakovas pasiūlė savo sklypo pirkėją.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo V. K. pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 32,97 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas iš byloje esančiū duomenų nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir atsakovui siųstas įspėjimas patvirtino, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Teismas nurodė, kad savivaldybės teisė nustatyti vietines rinkliavas bei numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas įtvirtinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, kuriame vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.

8. Teismas nurodė, kad Nuostatų normų analizė patvirtina, kad atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas, nes yra nekilnojamojo turto savininkas (Nuostatų 3–5 p.) ir todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

9. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji negali būti laikoma komunaline paslauga.

10. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikė pagrįstu, tačiau spręsdamas dėl priteistinos rinkliavos dydžio ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsniu ir darė išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. Todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2012 metus teismas atmetė ir apskaičiavo, kad pritaikius senatį pareiškėjui iš atsakovo už sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 15, priteistina 5,79 Eur, už sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 13 – 27,18 Eur.

11. Kadangi pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, teismas sprendė, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (38,12 Eur) atitiko Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą maksimalią ribą, tačiau tokio pobūdžio bylose kvalifikuota teisinė pagalba nebūtina. Teismas darė išvadą, jog prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl ją sumažino iki 15 Eur ir šią sumą priteisė pareiškėjui.

III. 12. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą.

13. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, t. y. notaro patvirtintą sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, kad sodo sklypą ((duomenys neskelbtini) g. 13) ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 metų valdė naujas savininkas ir pareiškėjas turėjo iš jo reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą. Sodo sklypą ((duomenys neskelbtini) g. 15) pardavė antstolis 2013 m. gruodžio mėn. Abu sklypai Registrų centre registruoti kaip žemės sklypai, o pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje. Tuo laiku, kai abu sklypai priklausė atsakovui, nebuvo tinkamų gyventi pastatų, elektros įvadų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisingas ir neatitinkantis tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 44,55 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d., priteisimo iš atsakovo V. K. pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo vietinę rinkliavą – iš viso 32,97 Eur, susidariusią nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 17 d. už sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 15, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. už sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui priklausė nekilnojamasis turtas, esantis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, todėl jis privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes sodo sklypuose tinkamų gyventi pastatų nebuvo, ginčo laikotarpiu jis nebuvo vieno sklypo savininkas, kitas taip pat buvo parduotas. Pareiškėjo teigimu, jis pagal Nuostatus negalėjo būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, nes turėjo tik žemės sklypus, tinkamų gyventi pastatų neturėjo.

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.).

18. Dėl atsakovo skundo argumentų, kad jis pagal Nuostatų 5 punktą negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, teisėjų kolegija pažymi, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Atkreiptinas dėmesys, kad šie Nuostatai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo keičiami. Savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T3-175 pakeitė originalios redakcijos Nuostatų 5 punktą ir patikslino vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką nustatydama, kad jais yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (tarp jų ir laikinais), žemės sklypais Savivaldybės teritorijoje. Minėtu pakeitimu buvo pakeista Nuostatų priedo 16 eilutė ir nustatyta, kad sodų valdai (esanti sodų bendrijoje) be pastato taikomas 20 Lt (5,79 Eur) vietinės rinkliavos dydis, mokamas vieną kartą per metus.

19. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjui su kilusiu ginču susijusiu laikotarpiu priklausę žemės sklypai pagal naudojimo būdą buvo mėgėjų sodo žemės sklypai, atsakovas atsiliepime į prašymą, taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad šie žemės sklypai buvo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, atsakovas buvo tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas, nes nuosavybės teise turėjo dvi sodų valdas, o tokio nekilnojamojo turto valdymas, naudojimas, disponavimas lemia atsakovo pareigą mokėti vietinę surinkimą už komunalinių atliekų surinkimą. Aplinkybė, kad šiose sodų valdose nebuvo tinkamų naudoti pastatų, yra teisiškai nereikšminga, nes sodo valda su pastatu ar be jo pagal Nuostatų priedą priskirta nekilnojamojo turto kategorijoms, kurį naudojant, valdant, disponuojant kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 4 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti apeliacinio skundo argumentai, kad jis nuosavybes teise valdomu turtu nesinaudoja ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos (žr. pvz. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad vieną sklypą (esantį (duomenys neskelbtini) g. 13) jis pardavė 2010 m. gruodžio 1 d., o kitą sklypą (esantį (duomenys neskelbtini) g. 15) 2013 m. gruodžio 17 d. pardavė antstolis atsakovo pasiūlytam pirkėjui. Dėl pastarojo sklypo pardavimo pažymėtina, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad šio žemės sklypo nuosavybės teisė naujam savininkui D. A. įregistruota 2014 m. sausio 17 d., įregistravimo pagrindas – 2014 m. sausio 7 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0127/11/01698 B-14-4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už šį nekilnojamojo turto objektą atsakovui nuo 2014 metų, t. y. pasikeitus savininkui, vietinė rinkliava nebuvo skaičiuojama. Todėl atsakovo argumentai, kad jis neturėjo pareigos už šį žemės sklypą mokėti vietinės rinkliavos 2013 metais, kol buvo sklypo savininku, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Dėl žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini) g. 13) pardavimo 2010 m. gruodžio 1 d. teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad šio žemės sklypo nuosavybės teisė naujai savininkei L. J. įregistruota 2016 m. gegužės 10 d., įregistravimo pagrindas – 2010 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4961 ir 2010 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 4962.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovo į bylą pateikta notarine forma 2010 m. gruodžio 1 d. sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad pardavėjai V. K. ir R. K. pardavė L. J. 0,0837 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o tą pačią dieną sudarytas perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad pardavėjai perdavė, o pirkėja priėmė šį turą, nuosavybės teisė į šį turtą pirkėjai perėjo nuo šio akto pasirašymo dienos.

24. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį atliekų darytoju pripažįstamas asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas). Atitinkamai Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad vietinių rinkliavų objektu yra rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Tai reiškia, kad atsakovas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. nebūdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 13, savininku, bei jo faktiškai nevaldydamas, negalėjo šiame žemės sklype sukurti bei turėti komunalinių atliekų. Dėl ko jis savo veikla, laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m., aptariamame žemės sklype nesukūrė vietinės rinkliavos objekto. Nagrinėjamu atveju, minėto sandorio įregistravimas 2016 m. gegužės 10 d. nekilnojamojo turto registre yra tik vienas iš įrodymų, kuris galėjo pareiškėjui sudaryti pagrįstą pagrindą teigti, kad atsakovas yra šio mokesčio mokėtojas, tačiau Rinkliavų įstatymo taikymo prasme, jam nesukūrė subjektinės pareigos mokėti šią rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kiek jais ginčijama pareiga mokėti vietinę rinkliavą už sodo sklypą (esantį (duomenys neskelbtini) g. 13) visu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 metų iki 2016 m. gegužės 10 d.

25. Atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas, sumažinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą (32,97 Eur) už sodo sklypą (esantį (duomenys neskelbtini) g. 13) atsakovui apskaičiuota ir nesumokėta vietinės rinkliavos suma, t. y. 27,18 Eur, ir priteisiant 5,79 Eur.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, be kita ko, iš atsakovo pareiškėjui buvo priteista 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl šios sumos pagrįstumo ir apskaičiavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nenustatė pagrindo nesutikti su teismo išvadomis šiuo klausimu, tačiau iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 8 Eur.

27. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 5,79 Eur (penkis eurus ir 79 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė