dee16b4c-a7e8-4f77-8ae0-e1396e5ec2d7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3939-423/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00819-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; (S) 20.2.3.2.; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. spalio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

K., jo atstovei advokatei Ingridai Vinklerytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovams PravieniÅ¡kių pataisos namams – atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017-11-21 raÅ¡tÄ Nr. 7-2446 (b. l.

60) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-01-23 sprendimÄ Nr. 2S-244 (b. l. 63-64), įpareigoti atsakovus perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kalėjimÄ tęsti bausmės atlikimo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 Eur ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 20-26).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė paaiÅ¡kino, kad bausmę atlieka PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN). Kadangi dalį laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs kalėjime, kur pareiÅ¡kėjas juto teigiamÄ poveikį savo asmenybei, buvo skatinamas nebenusikalsti, tolesnę laisvės atėmimo bausmę taip pat pageidauja atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime. 2017-11-10 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ , praÅ¡ydamas perkelti jį į kalėjimÄ tęsti bausmės, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , paliko galioti PravieniÅ¡kių PN sprendimÄ ir skundo netenkino. PareiÅ¡kėjas teigia, jog abu ginčijami sprendimai buvo nepagrįsti, atsakovas ignoravo teisės aktų nuostatas, kuriose nurodoma, jog nuteistasis, esant jo raÅ¡ytiniam sutikimui, gali bÅ«ti perkeltas tęsti bausmę į kalėjimÄ . Tokį sutikimÄ pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo praÅ¡yme ir tai yra savaiminis pagrindas perkelti jį iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ .

Kadangi atsakovas to neįvykdė, pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinį susidorojimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nuomone, skundžiami aktai yra nepagrįsti ir naikintini, atsakovas yra įpareigotinas perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kalėjimÄ tęsti bausmės, pareiÅ¡kėjui taip pat priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas PravieniÅ¡kių PN su skundu nesutiko ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯statymų leidėjo numatytas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Pagal BVK 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , atsakovės atstovas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina bÅ«tent iÅ¡ jo neperkėlimo į kitus pataisos namus, o Å¡iuo atveju nustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Prašė skundÄ atmesti (b. l. 40-43). Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau- Kalėjimų departamentas) atsiliepime nurodė, kad BVK 11 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog specialiÄ sias nuteistųjų teises nustato atskirų rÅ«Å¡ių bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojantys Å¡io kodekso skyriai. Pažymėtina, kad nei BVK, nei kiti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, nenustato teisės nuteistiesiems pasirinkti laisvės atėmimo vietos atlikimo įstaigos.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės aktus dėl nuteistojo siuntimo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ ir nuteistojo perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , laikytina, kad Kalėjimų departamento sprendimas netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo perkelti jį iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ , tai yra iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN į LukiÅ¡kių TI-K, nelaikytinas pareiÅ¡kėjo teisių suvaržymu, ar juo labiau pažeidimu. Toks nuteistojo perkėlimas iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ , kaip nustatyta BVK 69 straipsnio 2 dalyje, yra organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklÄ .

Kaip numato įstatymo leidėjas, perkėlimo pagrindas nėra nuteistojo praÅ¡ymas, tokiam perkėlimui iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ Ä¯gyvendinti reikalingas tik nuteistojo sutikimas. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ar bÅ«tų pažeidęs imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su pataisos įstaigų vidaus tvarka bei kad galimai neteisėtai ir nepagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise. Prašė skundÄ atmesti (b. l. 53-56).

Skundas atmestinas. Nagrinėjamo ginčo esmė – PravieniÅ¡kių PN 2017-11-21 raÅ¡to Nr. 7-2446 ir Kalėjimų departamento 2018-01-23 sprendimo Nr. 2S-244, kuriais buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas perkelti jį tęsti bausmės atlikimo iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ , teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2017-11-10 pataisos namų direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ , perkelti jį tęsti bausmės atlikimo į kalėjimÄ (b. l. 50-52).

Ginčijamame PravieniÅ¡kių PN pateiktame atsakyme pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais (b. l. 60).

PareiÅ¡kėjui apskundus šį raÅ¡tÄ Kalėjimų departamentui, Å¡is 2018-01-23 sprendimu Nr. 2S-244 skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad BVK 69 straipsnio nuostatos suteikia pataisos įstaigai teisę, bet ne pareigÄ organizuoti nuteistojo perkėlimÄ Ä¯ kalėjimÄ , atsižvelgiant į jo praÅ¡ymÄ . Be to, klausimas dėl perkėlimo gali bÅ«ti sprendžiamas tik kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių laikyti nuteistÄ jį toje pačioje įkalinimo įstaigoje. Kalėjimų departamentas atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme dėl perkėlimo nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių jo nebÅ«tų galima laikyti tuose pačiuose pataisos namuose (b. l. 63-64).

Vertindamas bylos aplinkybes, teismas visų pirma pažymi, jog pagal BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, o perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos ar kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima arba kitais BVK nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, iÅ¡skyrus BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, iÅ¡ pataisos namų gali bÅ«ti perkeltas į kalėjimÄ tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-21 iki 2018-04-06) 3.3.1-3.3.3 punktuose numatyta perkėlimo tęsti bausmės atlikimo į kalėjimÄ nuteistojo sutikimu tvarka. Tokiu atveju, perkeliančioji įstaiga (Å¡iuo atveju – PravieniÅ¡kių PN) pateikia Kalėjimų departamentui iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo perkėlimo ir raÅ¡ytinį nuteistojo sutikimÄ .

Patvirtintos iÅ¡vados pagrindu priimamas nutarimas perkelti nuteistÄ jį į kalėjimÄ . Atsižvelgiant į minėtÄ reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tam, jog nuteistasis bÅ«tų perkeltas iÅ¡ vienos į kitÄ pataisos įstaigÄ , svarbu nustatyti svarbias priežastis, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje įstaigoje negalima, o perkeliant į kalėjimÄ â€“ papildomai gauti ir nuteistojo sutikimÄ . Be to, iÅ¡ Å¡ių teisės aktų nuostatų negalima spręsti, jog pataisos įstaigoms yra nustatyta imperatyvi pareiga organizuoti nuteistojo perkėlimÄ Ä¯ kalėjimÄ , Å¡iam pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ .

Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims nesuteikė teisės pasirinkti, kurioje pataisos įstaigoje jie pageidauja kalėti. BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Å iuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamÄ nuteistojo pataisos procesÄ , kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų bÅ«ti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės (BVK 111straipsnis) ir tokiu bÅ«du bÅ«tų siekiama bausmės vykdymo tikslų.

Nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯statymų leidėjo numatytas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jis nori bÅ«ti perkeltas atlikti likusiÄ bausmės dalį į kitÄ pataisos įstaigÄ â€“ kalėjimÄ , tačiau nei praÅ¡yme pataisos namų direktoriui, nei skunde Kalėjimų departamentui nenurodė jokių tokio praÅ¡ymo motyvų ar priežasčių, pagrindžiančių perkėlimo bÅ«tinumÄ .

Skunde teismui pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad bausmės atlikimas kalėjime jam yra efektyvesnis, taip geriau įgyvendinamas teisingumo principas. PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ir tai pagrindžiančių duomenų, dėl kurių toliau laikyti jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobÅ«džio, grindžiamos subjektyviais teiginiais ir niekaip nepagrįstos įtikinamais įrodymais, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ apie egzistuojančias svarbias priežastis, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį PravieniÅ¡kių PN negalima.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisės normas, teismas konstatuoja, kad PravieniÅ¡kių PN neturėjo pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kalėjimÄ tęsti bausmės, todėl nėra ir teisinio pagrindo naikinti ginčijamÄ PravieniÅ¡kių PN raÅ¡tÄ . Nors iÅ¡ dalies sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog raÅ¡tas nėra pakankamai motyvuotas, kadangi jame iÅ¡dėstytos tik nuteistųjų perkėlimÄ reglamentuojančios teisės normos, teismas taip pat pažymi, jog pats pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme dėl perkėlimo nenurodė jokių motyvų, faktinių aplinkybių ir priežasčių, kurias pataisos namų administracija bÅ«tų turėjusi svarstyti, atlikdama iÅ¡samesnį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo bei jo perkėlimo bÅ«tinumo.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Kalėjimų departamentas, priimdamas sprendimÄ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ , nurodė iÅ¡samias atmetimo priežastis, iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo įstaigos visais atvejais perkelti nuteistÄ jį į kalėjimÄ esant jo praÅ¡ymui. Pažymėjo, kad toks klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kliudančioms asmeniui toliau atlikti bausmę toje pačioje įstaigoje. Kalėjimų departamentas atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių perkėlimo bÅ«tinumÄ pagrindžiančių motyvų, taip pat pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui perkėlimo tvarkÄ .

Todėl atitinkamai nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento 2018-01-23 sprendimÄ Nr. 2S-244, kadangi Kalėjimų departamentas, kaip centrinė vieÅ¡ojo administravimo institucija, pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Å is sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Nepatenkinus pagrindinių skundo reikalavimų dėl ginčijamų aktų panaikinimo, atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl įpareigojimo PravieniÅ¡kių PN ir Kalėjimų departamentÄ tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ perkelti jį iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ : pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti patenkinamas tik nustačius neteisėtus PravieniÅ¡kių PN administracijos arba Kalėjimų departamento veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjų nurodomus veiksmus, iÅ¡ kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , jog PravieniÅ¡kių PN administracija ir Kalėjimų departamentas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priimdami ginčijamus aktus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų, jog pareiÅ¡kėjo ginčyti administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, teismas konstatuoja, kad nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės atlyginti neturtinę žalÄ sÄ lygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o tokiu bÅ«du - ir pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių ar interesų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Asta Urbonienė Jolanta Medvedevienė Audrius Grauželis