dedee1bb-098a-4be8-a75e-083d3dbe47ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.

1A-204/2011

Proceso numeris: Procesinio sprendimo kategorijos:

1-01-2-00039-2010-9 1.1.4.2; 1.2.14.3.2.5; 1.2.4.2.10Â Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Lino Šiukštos, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta - M. N. ,

gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam byla nutraukta - M. N. - gynėjo advokato Egidijaus Bičkausko ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro Zdzislavo TuliÅ¡evskio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria M. N. , kaltintam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ , baudžiamoji byla nutraukta, suėjus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L.

G. , D. G. , civilinio ieÅ¡kovo vieÅ¡osios įstaigos „Kauno medicinos universiteto klinikų“ civiliniai ieÅ¡kiniai bei civiliniai ieÅ¡kiniai dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už M. N. pervežimÄ iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ , L. G. atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ proceso veiksmams atlikti ikiteisminio tyrimo metu ir jos atvykimÄ Ä¯ teismÄ â€“ palikti nenagrinėti.

Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

M. N. buvo kaltinamas tuo, kad 1997 m. sausio 25 d., apie 19 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, įsibrovė į L. G. butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas fizinį smurtÄ - bendrininkams sudavus rankomis ir kojomis ne mažiau 6 smÅ«gius L. G. į veidÄ ir kÅ«nÄ , pagriovus jÄ ant grindų, užriÅ¡us akis ir suriÅ¡us rankas, jÄ smaugiant, jis (M.

N. ) grasino peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ â€“ įrėmęs peilį nukentėjusiajai į Å¡onÄ bei pažadėjęs papjauti jos mažametį sÅ«nų, taip atimdamas

L. G. galimybę priešintis, sukrovė į tam paruoštus krepšius

L. G. priklausantį 36 350 litų vertės turtÄ : 800 JAV dolerių (3200 litų), žiedÄ su rubinu ir deimantais platinoje 1500 litų vertės, auksinį žiedÄ su deimantais 4000 litų vertės, žiedÄ su deimantu 2000 litų vertės, gėlytės formos žiedÄ su deimantu 2200 litų vertės, senovinį žiedÄ su deimantu 2000 litų vertės, žiedÄ su platinine juostele ir trimis deimantais 2000 litų vertės, gėlytės formos auksinius auskarus su deimantais 2500 litų vertės, gėlytės formos pakabukÄ su deimantais 1500 litų vertės, auksines grandinėles 500 litų vertės, vyriÅ¡kÄ grandinėlę 2000 litų vertės, auksinį kryžių 500 litų vertės, kryželio formos auskarus su kryželiu ant kaklo 300 litų vertės, du 60 ir 100 litų vertės kryželius, auksinį pakabukÄ su tamsiai mėlynu akmeniu 50 litų vertės, auksinius auskarus su perlais 250 litų vertės, 2 poras auskarų su perlais 400 litų vertės, žiedÄ su pailga rubino akimi 800 litų vertės, žiedÄ su stambia rubino akimi 300 litų vertės, auksinį žiedÄ su platinos juostele ir rubino akmenukais 500 litų vertės, auksinį žiedÄ 300 litų vertės, auksinę apyrankę su deimantais 2000 litų vertės, sidabrinius auskarus

200 litų vertės, sidabrinę grandinėlę 100 litų vertės, vestuvinį žiedÄ 200 litų vertės, kailinius 1800 litų vertės, muzikinį centrÄ 1000 litų vertės, žaidimų kompiuterį su valdymu 500 litų vertės, telefono aparatÄ 200 litų vertės, telefono aparatÄ 150 litų vertės, vaizdo grotuvÄ 2000 litų vertės, vaizdo grotuvÄ â€žAkai“ 800 litų vertės, dujinį pistoletÄ 350 litų vertės, Å¡ovinius iÅ¡ viso 70 litų vertės, stiklinę žvakidę 10 litų vertės, dekoratyvinę žvakidę 10

litų vertės. Å iais veiksmais M. N. pasikėsino pagrobti L. G. didelės vertės turtÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl

aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, nes L. G. kaimynai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir sutrukdė pagrobti visus iÅ¡neÅ¡imui paruoÅ¡tus daiktus, privertę M. N. ir kitus bendrininkus palikti dalį turto ir

pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto su pagrobtu 29 460 litų vertės turtu. Å iais veiksmais M. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK

22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

Be to, M. N. buvo kaltinamas tuo, kad po to, kai 1997 m. sausio 25 d., apie 19 val. 30 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, pasikėsino pagrobti L. G. didelės vertės turtÄ ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ nusikaltimo vietos, bėgdamas laiptais link išėjimo iÅ¡ namo Nr. 9 laiptinės, jam (M. N. ) ir kitiems su juo buvusiems asmenims keliÄ užstojo ir bandė juos sulaikyti pilietinę pareigÄ vykdęs R. G. , stvėręs prieÅ¡ M.

N. bėgantį bendrininkÄ . Tuomet M. N. , siekdamas netrukdomas pasiÅ¡alinti iÅ¡ nusikaltimo vietos, sudavė R. G. vienÄ smÅ«gį peiliu į pilvÄ , padarydamas pavojingÄ gyvybei durtinį pilvo sužalojimÄ su kepenų, skrandžio ir kasos pažeidimu, taip sunkiai sužalodamas piliečio pareigÄ vykdžiusį nukentėjusįjį. Å iais veiksmais M. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad, vadovaujantis 1961 m. baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 1 dalies 4 punktu, M. N. negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip 10 metų, o senaties eiga per šį laikotarpį nebuvo sustojusi, nes M. N. veiksmais, susiję su iÅ¡vykimu į LondonÄ 1997 m. vasario 15 d. nelaikytini jo pasislėpimu nuo tardymo ar teismo.

Asmens, kuriam byla nutraukta - M. N.

- gynėjas advokatas Egidijus Bičkauskas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d.

nutartį pakeisti ir priimti dėl M. N. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo paneigta, jog M. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs. Tačiau advokato nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo ginamasis apskritai padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo kaltinamas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad M. N. negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes yra suėję senaties terminai, tuo pačiu konstatavo, kad jo kaltės klausimas nesprendžiamas, ir Å¡is sprendimas neužkerta kelio vėlesniems sprendimams dėl civilinio ieÅ¡kinio ar proceso iÅ¡laidų priteisimo civilinio proceso tvarka. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalis bei neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutarties bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimo nuostatas, savo sprendime neatsakė į pagrindinį klausimÄ â€“ ar M. N. yra kaltas padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo kaltinamas. Apelianto nuomone, dėl Å¡ios priežasties skundžiama nutartis tik iÅ¡ dalies yra teisinga.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M.

N. jau 13 metų tiesiogiai ar netiesiogiai yra persekiojamas dėl nusikalstamų veikų, kurių nepadarė. Per šį laikotarpį dėl teisėsaugos institucijų padarytų klaidų, jis 4 mėnesius buvo suimtas, daugiau kaip 1,5 metų dėl paskirtos kardomosios priemonės sÄ lygų buvo priverstas gyventi atskirai nuo Å¡eimos.Â

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis sudaro prielaidas manyti, kad neišaiškinta nusikalstama veika yra išaiškinta, todėl tolimesnis tyrimas nėra reikalingas. Advokato nuomone, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 1 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras Zdzislavas TuliÅ¡evskis apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme M. N. parodė žinojęs apie tai, kad 1997 m. sausio 25 d. – 1997 m. vasario 15 d. laikotarpiu, prieÅ¡ jam iÅ¡važiuojant į AnglijÄ , jo namuose kelis kartus lankėsi Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, norėdami su juo atlikti proceso veiksmÄ â€“ atpažinimÄ . Po Å¡io apsilankymo, bijodamas policijos pareigÅ«nų bei to, kad negalės iÅ¡vykti į AnglijÄ , M. N. apie savaitę laiko

gyveno pas tetÄ M. Č. . Prokuroras teigia, kad M. N. taip pat parodė, kad dienÄ prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ , laikraÅ¡tyje

„Kauno diena“ jis pamatė straipsnį, jog yra ieÅ¡komas. Jau bÅ«damas Londone, 1997 m., jis sužinojo, kad yra ieÅ¡komas policijos dėl L. G. turto pagrobimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. N. , pirmosios instancijos teisme atsakydamas į prokuroro jam užduotÄ klausimÄ parodė, kad žinodamas, jog yra ieÅ¡komas, vengė vykti į LietuvÄ , nes nepasitikėjo teisėsaugos institucijomis. Prokuroro nuomone, Å¡ias aplinkybes patvirtina liudytojų M. Č. ir R. G. parodymai

bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: policijos pareigūnų apsilankymas M. N. namuose, laikraštyje „Kauno diena“ išspausdintas

straipsnis apie pastarojo paieÅ¡kÄ , nutarimas paskelbti M. N. paieÅ¡kÄ bei jam iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Apeliantas taip pat pažymi, kad 2005 m. apklausta M. N. motina R. V. parodė, kad sÅ«naus nematė apie 8 metus, jis išėjo iÅ¡ namų ir dingo. Be to, Å¡i liudytoja teigė, kad jos sÅ«nus neplanavo iÅ¡vykti į užsienį, nes net neturėjo tam lėšų. Prokuroras taip pat nurodo, kad 2005 m. balandžio 25 d. Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariate buvo gautas advokato R. J. Bagdono raÅ¡tas,

kuriame nurodyta, jog jis turi susitarimÄ ginti užsienyje esantį kaltinamÄ jį M. N. , kuriam paskelbta paieÅ¡ka. Å is advokatas 2005 m.

rugsėjo 12 d. pateikė savo orderį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. N. 2006 m. telefonu apie bylÄ kalbėjo su L. G. ir R.

G. .

Apelianto nuomone, iÅ¡vardintos aplinkybes leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. N. 1997 m. - 2007 m. laikotarpiu sÄ moningai, tyčia, žinodamas apie vykdomÄ jo paieÅ¡kÄ bei jam pateiktus įtarimus, vengė atvykti į LietuvÄ ir slapstėsi. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties eiga nebuvo sustojusi ir M. N. nesislapstė, yra nepagrįsta.

Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad M. N. palankesnis yra nusikaltimo padarymo metu galiojęs 1961 m. baudžiamasis įstatymas, numatęs trumpesnį senaties terminÄ . Tačiau apeliantas nurodo, kad tuo atveju, kai senaties taikymo klausimas nėra sprendžiamas, M. N. palankesnės Å¡iuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso normos, nes jose numatytos sankcijos yra Å¡velnesnės, todėl nusikalstamos veikos, dėl kurių jis buvo kaltinamas, pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį bei 135 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ .

Nukentėjusioji L. G. atsikirtime į apeliacinius skundus praÅ¡o M. N. gynėjo advokato Egidijaus Bičkausko apeliacinį skundÄ atmesti, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro Zdzislavo TuliÅ¡evskio apeliacinį skundÄ patenkinti.

Nukentėjusioji nesutinka su M. N. gynėjo advokato apeliacinio skundo teiginiais, kad jo ginamasis nesislėpė nuo tardymo ir teismo ir nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. L.

G. teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina M. N. kaltę dėl nusikaltimų, kuriais jis buvo kaltinamas bei tai, kad pastarasis žinodamas ir suprasdamas, kad padarė Å¡iuos nusikaltimus, už kuriuos gresia baudžiamoji atsakomybė, dėl to yra ieÅ¡komas, tyčia, vengdamas gresiančios bausmės, sÄ moningai pasislėpė nuo tardymo ir teismo ir slapstėsi iki tol, kol buvo sulaikytas pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį.

L. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso

49 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma pasislėpimu nuo tardymo ar teismo. Nukentėjusiosios teigimu, dauguma nusikaltimų atskleidžiami ir juos padarę asmenys nustatomi tik praėjus kažkuriam laikui. Todėl pasislėpimu turėtų bÅ«ti laikomi ir tokie veiksmai, kai esant pagrįstam pareigÅ«nų įtarimui, nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bet kokiomis priemonėmis sÄ moningai ir tyčia vengia pareigÅ«nų bei bÅ«ti apklaustas ar kad su juo bÅ«ti atlikti kiti proceso veiksmai, ir yra priimtas nutarimas pripažinti šį asmenį įtariamuoju ar kaltinamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė ir yra paskelbta Å¡io asmens paieÅ¡ka. Atsikirtime į apeliacinius skundus teigiama, kad M. N. , žinodamas, kad padarė nusikalstamas veikas, suprasdamas, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, vengdamas procesinių veiksmų su juo atlikimo, tyčia iki 1997 m. vasario

15 d. slapstėsi pas tetÄ M. Č. ir kitose vietose, iÅ¡ dienraščio „Kauno diena“ sužinojęs, kad yra ieÅ¡komas, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, 1997 m. vasario 15 d. pasislėpė nuo tardymo ir teismo, iÅ¡vykdamas į Jungtinę Karalystę ir ten slapstėsi iki tol, kol 2007 m. birželio 6 d. buvo sulaikytas. Be to, pareigÅ«nams nustačius, kad M. N. pasislėpė, 1997 m. birželio 9 d. nutarimu jis buvo patrauktas kaltinamuoju, 1997 m. birželio 10 d. paskelbta jo paieÅ¡ka, 1997 m. birželio 12 d. jam paskirta

kardomoji priemonė – suėmimas, 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimus M. N. pripažintas įtariamuoju, 2006 m. lapkričio 15 d.

nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2006 m. lapkričio 29 d. dėl jo išduotas Europos arešto orderis.

L. G. mano, kad slėpimusi nuo tardymo ir teismo negali bÅ«ti laikomi vien tik tokie veiksmai kaip pabėgimas nuo sulaikyti bandančių pareigÅ«nų arba iÅ¡ sulaikymo ar suėmimo vietos, prieÅ¡inimasis sulaikymui, aktyvus slapstymasis, gyvenimas konspiraciniuose butuose ar patalpose, vengimas pasirodyti vieÅ¡umoje, gyvenimas su padirbtais ar svetimais dokumentais ar panaÅ¡Å«s veiksmai. Nukentėjusiosios teigimu, slėpimusi laikomi ir tokie veiksmai, kai, asmuo, žinodamas ir suprasdamas, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , nepagrįstai, neplanuotai, skubiai iÅ¡vyksta iÅ¡ gyvenamosios vietos, staigiai ir nepaaiÅ¡kinamai nutraukia ryÅ¡ius su artimais žmonėmis, ilgai negrįžta gyventi į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , palieka be priežiÅ«ros visÄ ar didelę dalį savo turto, vengia atvykti pas pareigÅ«nus ir panaÅ¡iai. Jeigu tokie veiksmai atliekami nuosekliai, tai rodo akivaizdų, tyčinį ir aktyvų asmens bandymÄ iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės ir tuo atveju, kai jis nėra įtariamasis ar kaltinamasis, jam nepaskirta kardomoji priemonė.Â

Nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl M. N. kaltės, turėjo teisę nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ , suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. L. G. taip pat teigia, kad neiÅ¡sprendus minėto klausimo dėl M. N. kaltės, buvo pažeistos jos, kaip nukentėjusiosios, teisės. Priėmus skundžiamÄ nutartį, lieka neaiÅ¡ku, kas privalo atlyginti jai padarytÄ Å¾alÄ .

Atsikirtime į apeliacinius skundus sutinkama su visais

prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, patvirtinančiais, jog M. N. slapstėsi nuo tardymo ir teismo bei pritariama

prokuroro praÅ¡ymui grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau nukentėjusioji nurodo, kad gynėjo advokato E. Bičkausko apeliacinio skundo praÅ¡ymas priimti dėl jo ginamojo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį yra visiÅ¡kai nepagrįstas. L. G. pažymi, kad apeliacinės instancijos

teismas tokio nuosprendžio priimti neturi teisinio pagrindo, nes dėl M. N. nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Lietuvos Respublikos

generalinės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, o M. N. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. M.

N. gynėjas ir M. N. prašė M. N. gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, bet baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl senaties netaikymo atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinamas, o M. N. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Baudžiamoji byla M. N. nutraukta, suėjus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nusikaltimams, kurių padarymu kaltinamas M. N. , senaties terminas yra 10 metų (tokį terminÄ numato 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau Å¡io straipsnio 3 dalis nustatė, kad senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimÄ asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Å iais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas M.

N. , padaryti 1997-01-25, o 1997-02-15 M. N. iÅ¡ Vilniaus lėktuvu iÅ¡skrido į LondonÄ , kur savo vardu gyveno iki sulaikymo dienos, t. y. iki 2007-06-06. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad Å¡iuo laikotarpiu senaties eiga sustojo, nurodydamas, kad nuo 1997-01-25 iki tol, kol M. N. iÅ¡skrido į LondonÄ , jam nebuvo pareikÅ¡ti

kaltinimai, nebuvo paskirta kardomoji priemonė, nėra rašytinių įrodymų, kad M. N. būtų šaukiamas į tardymo institucijas, jis nebuvo

sulaikytas ir pabėgęs, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad M. N. iÅ¡vykdamas į LondonÄ pasislėpė nuo tardymo ar teismo.

Motyvuodamas tokiÄ pozicijÄ pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad pasislėpti nuo tardymo ar teismo „gali tik toks asmuo, kuriam yra pareikÅ¡tas kaltinimas dėl padaryto nusikaltimo, arba kuris buvo sulaikytas kaip įtariamasis ir pabėgo nuo suėmimo“.

Su tokiu įstatymo traktavimu sutikti nėra pagrindo. Cituotoje 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje kalbant apie asmenį, kuriam senaties eiga sustoja dėl to, kad jis pasislėpė nuo tardymo ar teismo, nepavartotos sÄ vokos „įtariamasis“, „kaltinamasis“, ar „sulaikytasis“. Vietoj to įstatyme pavartota sÄ voka „padariusis nusikaltimÄ asmuo“. Taigi, 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje apibÅ«dinamam subjektui nebÅ«tini tokie požymiai, kaip paskelbimas, kurio nusikaltimo padarymu jis įtariamas 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 138 straipsnio tvarka, kaltinimo pareiÅ¡kimas ar sulaikymas, įtariant kad asmuo padarė nusikaltimÄ Â ir vėlesnis pabėgimas iÅ¡ sulaikymo. Todėl pasislėpimas, kaip teisinė sÄ voka, gali bÅ«ti taikomas bet kuriam nusikaltimÄ padariusiam ir nuo tardymo, ikiteisminio tyrimo ar teismo pasislėpusiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar tyrimo organai šį asmenį jau nustatė, apklausė, pareiÅ¡kė įtarimus ar kaltinimus.

Å iuo atveju iÅ¡ bylos matyti ir tai, kad M. N. buvo pakankamai informuotas apie tai, kad jis yra įtariamas padaręs nusikaltimÄ , kad su juo bylÄ tiriantys pareigÅ«nai nori atlikti tyrimo veiksmus. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodomi tai patvirtinantys duomenys. IÅ¡ tikro pirmosios instancijos teisme M.

N. parodė žinojęs apie tai, kad 1997 m. sausio 25 d. – 1997 m. vasario 15 d. laikotarpiu, prieÅ¡ jam iÅ¡vykstant į Jungtinę Karalystę, jo namuose kelis kartus lankėsi Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, norėdami su juo atlikti proceso veiksmÄ â€“ atpažinimÄ . Po Å¡io apsilankymo, bijodamas policijos pareigÅ«nų bei to, kad negalės iÅ¡vykti į Jungtinę Karalystę,

M. N. apie savaitę laiko gyveno pas tetÄ M. Č. . M. N. taip pat parodė, kad dienÄ prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, laikraÅ¡tyje „Kauno diena“ jis pamatė straipsnį, jog yra ieÅ¡komas policijos, tačiau į policijÄ nenuvyko, o iÅ¡skrido į LondonÄ . Jau bÅ«damas Londone, 1997 m., jis sužinojo, kad yra ieÅ¡komas dėl L. G. turto pagrobimo. M. N. , pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinodamas, jog yra ieÅ¡komas, vengė vykti į LietuvÄ , nes nepasitikėjo teisėsaugos institucijomis (b. l. 135-136, t. 4). 2005-04-22 kaip liudytoja apklausta M. N. motina R. V. parodė, kad sÅ«naus nematė apie 8 metus, jis išėjo iÅ¡ namų ir dingo. Be to, Å¡i liudytoja teigė, kad jos sÅ«nus neplanavo iÅ¡vykti į užsienį, nes net neturėjo tam lėšų. 2005 m. balandžio 25 d. Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariate buvo gautas advokato R. J. Bagdono raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog jis turi susitarimÄ ginti užsienyje esantį kaltinamÄ jį M. N. , kuriam paskelbta paieÅ¡ka. Å is advokatas 2005 m. rugsėjo 12 d. pateikė savo orderį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 21-24, t. 3). M.

N. paieÅ¡ka paskelbta 1997-06-10, taigi, apie tai jo gynėjas negalėjo nežinoti. M. N. pirmosios instancijos teisme parodė ir tai, kad 2006 m. telefonu apie bylÄ kalbėjo su L. G. ir R. G. (b. l. 135, t. 4).

Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad M. N. , žinodamas, kad tiriama byla, kurioje jis taip pat yra

įtariamas, iÅ¡vykdamas į užsienį ir vengdamas grįžti į LietuvÄ , pasislėpė nuo tardymo ir teismo. Todėl laikotarpis nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos 1997-02-15 iki jo sulaikymo 2007-06-06 sustabdė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties eigÄ ir Å¡iuo metu senatis dar nėra suėjusi. Taigi, objektyviai tokios kliÅ«ties baudžiamojo proceso tęsimui, kokiÄ nurodė pirmosios instancijos              teismas, nėra. Dėl Å¡ios priežasties skundžiama nutartis panaikinama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų) pritaikymo ir baudžiamoji byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 369 straipsnio 2 dalis).

Tuo prokuroro apeliacinis skundas patenkinamas, o iÅ¡ dalies patenkinamas ir M. N. gynėjo apeliacinis skundas, nes ir jis prašė panaikinti skundžiamÄ nutartį. Patenkinti pastarÄ jį skundÄ visa apimtimi ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra teisinės galimybės, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalyje tarp sprendimų, kuriuos gali priimti apeliacinės instancijos teismas dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, nėra numatyta galimybė, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų apkaltinamÄ jį ar iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus dėl kaltinimų M. N. pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Â

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas

Teisėjai

Aloyzas Kruopys

Linas Šiukšta

Linas Žukauskas