2024-03-27 Nr. AB-5026-3-61-3-00415-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-193-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00415-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės T. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės T. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietė T. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S34530 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 3 d. 3 p.). Pareiškėja nurodė, jog Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti jos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o atsižvelgus į tai, jog pareiškėja kilmės valstybėje neturi jokių ryšių bei gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje augina nepilnametį vaiką, kuris čia lanko mokyklą, pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos Respublikos neigiamai paveiktų pareiškėją ir jos nepilnamečius vaikus.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjos T. B. skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, jog skundo priėmimo stadijoje šios priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai, ir tai, teismo vertinimu, nebūtų proporcinga. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai (pareiškėja) gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėja T. B. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja akcentuoja, jog ji Lietuvos Respublikoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų ir su kilmės valstybe neturi jokių ryšių, jos nėra lankiusi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo, bus priimtas sprendimas dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos, o tai turės neigiamą poveikį pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams, nes jie bus priversti pakeisti aplinką bei tam tikrą laikotarpį neiti į mokyklą. Pareiškėja akcentuoja, jog tokiu atveju jos vaikai praras ryšius su biologiniais tėvais. Be to, Sprendimu panaikinus jos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja negali kreiptis į finansų, gydymo bei ugdymo įstaigas, siekdama tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju jos šeiminės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo bus padaryta neatitaisoma didelė žala.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsakovas teigia, jog nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nes pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos T. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti byloje ginčijamo Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo. Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas priėmė Sprendimą įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, nes ji (pareiškėja) pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir užpildė Departamento klausimyną, į kurio 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai) atsakė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir papildomai rusų kalba užrašė „tiesiog taip galvoju“.

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia priežastimis, susijusiomis su jos šeiminėmis aplinkybėmis. Pareiškėjos vertinimu, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, ji kartu su vaikais bus priversta grįžti į kilmės valstybę, o tai neigiamai paveiks šiuos asmenis, be to, neturėdama leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja negali kreiptis į finansų, gydymo bei ugdymo įstaigas bei tinkamai tenkinti savo vaikų poreikius.

Kaip matyti iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose bei Sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių, pareiškėja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) metais, o (duomenys neskelbtini) metais šis leidimas buvo pakeistas. Pareiškėjos sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių gyvenamosios vietos yra deklaruotos (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pagal to paties straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad ginčijamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-80-968/2024; kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017; kt.).

Vertinant pareiškėjos argumentus, susijusius su įpareigojimu išvykti ir (ar) išsiuntimu į kilmės valstybę, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas(-i) byloje pareikštas(-i) konkretus(-ūs) reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo atveju pagal pareiškėjos skundą iškeltoje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas – Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos argumentų, pareiškėja galimą žalos atsiradimą ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme pirmiausia sieja ne su leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo faktu, bet su galimu jos (pareiškėjos) ir (ar) jos vaikų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija būtų priėmusi sprendimą (ar ketina skubiai priimti) įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę.

Įvertinus tai, darytina išvada, jog kadangi šiuo atveju Sprendimu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos fizinio buvimo Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjos įpareigojimas išvykti ir (ar) išsiuntimas nesudaro administracinės bylos pagal pareiškėjos skundą dalyko, su tuo susiję pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėja tikėtinai pagrindė tai, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Taigi pareiškėjos prašymas sustabdyti Sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo galiojimą, taip de facto (faktiškai) siekiant užkirsti kelią pareiškėjos įpareigojimui išvykti ir (ar) išsiuntimui į kilmės valstybę, nėra susijęs su pareiškėjos skunde pareikštu konkrečiu reikalavimu, o tokio pobūdžio prašymo tenkinimas sudarytų prielaidas be pagrindo ginti galbūt pažeistas pareiškėjos teises prevenciškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-561-502/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-66-556/2024; kt.).

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, dėstydama argumentus dėl sunkumų, su kuriais ji (pareiškėja) susiduria panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, pareiškėja nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prielaida, jog proceso dalyvis gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Šiuo atveju grįsdama prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog dėl tiesiogiai su Sprendimo priėmimu susijusių priežasčių pareiškėjai užkirstas kelias naudotis finansų, gydymo bei ugdymo įstaigų paslaugomis, taip sukeliant neigiamas pasekmes jai ir (ar) jos nepilnamečiams vaikams. Taigi pareiškėjos nurodyti argumentai šiuo aspektu pripažintini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo spręsti priešingai nei pirmosios instancijos teismas.

Taip pat pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6733-952/2024 tenkino pareiškėjos skundą, t. y. panaikino Sprendimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus bylos faktines aplinkybes bei pareiškėjos atskirojo skundo argumentus nenustatytas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pripažintinas nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepakeičiama, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės T. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė