2K-682/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-682/2012 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00985-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.2.3; 1.1.8.1.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. (T. M.) ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą trejų metų laisvės atėmimu. Iš T. M. nukentėjusiajai L. M. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 8405,02 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti, 31,90 Lt – proceso išlaidų valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą,

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2009 m. spalio 18 d., apie 15.00–16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame L. M. priklausančiame bute, buitinio konflikto metu kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius sutuoktinei L. M. į veidą ir taip padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. sunkiai sužalojo šeimos narį.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes iš anksto įvertino įrodymus. Atmesdamas kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą skirti kompleksinę teismo medicinos ekspertizę, šios instancijos teismas nurodė, kad papildomai apklausus teismo ekspertą D. Vitkų, išklausius jo parodymų, paaiškėjo situacija dėl nukentėjusiosios sužalojimų, taip pat dėl jos būsenos po sužalojimo, todėl nutarė tokios ekspertizės neskirti, t. y. iki įrodymų tyrimo pabaigos viešai išsakė savo poziciją dėl teismo medicinos specialisto išvados ir taip, pasak kasatorių, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnį ir buvo šališkas. Tai prieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-138). Taip pat kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis T. M. parodymais, duotais nagrinėjant bylą Šilutės rajono apylinkės teisme, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nurodymo kruopščiai patikrinti nuosprendžio teisėtumą, pažeidė BPK 20, 22, 44 straipsnių nuostatas.

Kasatoriai taip pat teigia, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog veikia prieš šeimos narį, ir norėjo taip veikti. Nesant tiesioginės apibrėžtos tyčios kvalifikuojančio požymio atžvilgiu veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. T. M. proceso metu nuosekliai parodė, kad L. M. nelaiko savo sutuoktine, į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo tik retkarčiais, neturėdamas tikslo jos aplankyti, važiuodavo aplankyti savo dukters, pažvejoti. Pasak kasatorių, teikiama finansinė parama buvo nukreipta į dukters A. M. ir anūko materialinį išlaikymą, o ne šeimos santykių su L. M. palaikymą.

Kasatoriai teigia, kad T. M. asmenybė, gyvenimo pokyčiai rodo, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus tokią laisvės atėmimo bausmę, T. M. prarastų darbą, galimybę teikti materialinę paramą savo dukrai ir jos mažamečiams vaikams, rūpintis šeima, taip pat kasatorius visą laiką padėdavo ir padeda nukentėjusiajai, kuriai neliko jokių padarinių po sužalojimo. Nuteistasis iš anksto neplanavo savo veiksmų prieš L. M., nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, tad yra pagrindas vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir paaiškino, kodėl jie atmetami, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė T. M. gynėjo prašymą skirti ekspertizę, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Prokurorė, remdamasi byloje Daktaras prieš Lietuvą, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009, 2K-393/2010, 2K-246/2011, 2K-183/2008 pateiktais teismo nešališkumo išaiškinimais, nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų buvęs šališkas ir negalėtų dalyvauti procese. Taip pat atsiliepime pažymima, kad T. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, suduodamas smūgius kumščiu L. M. ir sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, jis suvokė, kad smurtauja prieš šeimos narį, ir to norėjo. T. M. tinkamai paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį mažinti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teisinio pagrindo nėra.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Kasatorių teigimu, nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nuteistojo veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ginčijamas tuo pagrindu, kad nukentėjusioji nėra jo šeimos narė.

2012 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų jo sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai <...> BK 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais nusikaltimais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į kitas konstitucines vertybes.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad pagal santuokos sudarymo akto įrašą (duomenys neskelbtini) 1990 m. rugsėjo 12 d. nuteistasis ir nukentėjusioji susituokė. Jų santuoka iki šiol nenutraukta. Iš nukentėjusiosios L. M. ir liudytojų parodymų taip pat nustatyta, kad jie vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. M. ėmė neigti bendrą gyvenimą su žmona, tik pakeitus kaltinimą į sunkesnį; nepaisant to, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamuosiuose posėdžiuose jis L. M. visada vadino savo žmona arba sutuoktine.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.).

Už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Nuteistajam T. M. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismas, skirdamas šią bausmę T. M., atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą: padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), T. M. nebaustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis, po padaryto nusikaltimo rūpinosi nukentėjusiąja, pirkdamas medikamentus, teikdamas išlaikymą (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas ir vienos atsakomybę sunkinančios (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybės buvimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės dydis yra tinkamas, atitinkantis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas T. Melnikui bausmę, atsižvelgė, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių T. Melnikui paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų pernelyg griežta ir būtų pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl teismo ekspertizės skyrimo tikslingumo

Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2009, 2K-494/2012). Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato.

Byloje pateikta 2009 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas D. Vitkus, kuris paaiškino specialisto padarytas išvadas, atsakė į klausimus, susijusius su nukentėjusiajai L. M. padarytais sužalojimais ir jų mechanizmu. Teismo išvada dėl teismo ekspertizės skyrimo netikslingumo nėra nuteistojo T. M. teisių procese suvaržymas, o įrodymų vertinimo jų pakankamumo aspektu dalis. Pagrįstas atsisakymas skirti teismo ekspertizę nesuponuoja teismo šališkumo.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. M. (T. M.) ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis

Viktoras Aidukas