2019-07-17 Nr. AB-14445-3-62-3-02256-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1674-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02256-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje kamerų tipo patalpose Nr. 1, 6, 8, 20, 23, 24, 14, 17 atliko nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. Kamerose sąlygos buvo siaubingos, antisanitarinės, kietasis inventorius (stalas, suolai, spintelės, lovos ir drabužių kabyklos) techniškai netvarkingos, sulūžusios, neremontuojamos, aštriomis briaunomis, lovos ir spintelės surūdijusios. Kamerų patalpų sienų ir lubų danga atsilupusi, pajuodusi, pasidengusi pelėsiu dėl kameroje esančios drėgmės.

3. Kameroje esančių langų rėmai sudaužyti, negalėdavo atidaryti langų, kadangi iš abiejų pusių buvo grotos. Per langą nepatekdavo natūralus apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas, todėl tai pakenkė pareiškėjo regėjimui. Minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo pasenęs. Kamerose sumontuoti sanitariniai mazgai (klozetas, skylė grindyse, su nuleidimo sistema) techniškai netvarkingi. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Kriauklė metalinė, aštriais šonais, techniškai netvarkinga. Kriauklės kranas buvo tiesiog laistymo ventilis.

4. Pareiškėjo teigimu, kameroje nepakako laisvo grindų ploto judėjimui, kadangi kamerose būdavo nuo 1 iki 3 asmenų.

5. Pareiškėjas teigė, kad dušinės buvo netvarkingos, purvinos, vietomis pelėsis.

6. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė neturtinę žalą, kadangi atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų, dėl jų pareiškėjas patyrė dvasinius ir emocinius sukrėtimus, (duomenys neskelbtini), išgyvenimus, orumo pažeminimą.

7. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrintas jo užimtumas, integravimas į visuomenę.

8. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje 2 sektoriuje bausmę ginčo laikotarpiu atliko nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. Minimaliai vienam kaliniui kameros tipo patalpose tenkanti ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovo atstovas teigė, kad inventoriumi kameros aprūpinamos vadovaujantis teisės aktais.

10. Atsakovo atstovo teigimu, kamerų sienos ir lubos tvarkingos, danga neatsilupusi. Nuteistieji savo patalpų švara turi rūpintys patys, tam yra paskiriami budintys. Nuteistieji yra aprūpinami priemonėmis.

11. Atsakovo atstovo teigimu, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą ir drėgmės palaikymą kamerose. Kamerose stiklo paketai tvarkingi, sudaužyti keičiami naujais. Ant langų kamerų tipo patalpose sumontuotos grotos. Įstaigos išduodamas minkštas inventorius yra tinkamas naudoti. Kamerų tipo patalpose įrengta kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai, o gavus informacijos apie perdegusias lempas jos nedelsiant yra pakeičiamos. Sanitariniai mazgai kamerose atskirti siena iki lubų nuo gyvenamosios erdvės. Sanitariniuose mazguose įrengti klozetai, vandens nuleidimo sistema tvarkinga, esant poreikiui tvarkoma. Kamerų tipo patalpų tualetuose yra įrengta atskira vėdinimo sistema. Nuteistieji būdami kamerų tipo patalpose gali dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.

12. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 100 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė.

14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. kamerų tipo patalpose.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.247 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu, nustatančiu, ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. už rėžimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 1, 6, 8, 20, 22, 24, 14 ir 17, kuriose teko nuo 3,61 iki 6,94 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Pareiškėjas nepagrindė fakto, jog ginčo laikotarpiu nuobaudą atlikinėjo ir 23 kameroje, todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais dokumentais. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo nuo 1 iki 3 nuteistųjų, tačiau nedetalizavo ir nenurodė tiksliai kamerų numerių, kuriose buvo 1, 2 ar 3 nuteistieji, todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis. Be to, ir atsakovas pateikdamas duomenis nurodė, jog kamerose buvo nuo 1 iki 3 miegamųjų vietų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpoje nepaneigė. Teismas konstatavo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, todėl šią pareiškėjo argumentų dalį atmetė.

17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nurodė, jog kamerose esantis kietasis inventorius (stalas, suolas, spintelės, lovos ir drabužių kabyklos) buvo techniškai netvarkingas, sulūžęs, neremontuojamas, netinkamas naudoti, aštriomis briaunomis, lovos ir spintelės surūdijusios, taip pat nurodė, jog minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės ir antklodės) pasenęs, netinkamos būklės, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, nedetalizavo bei grindė tik abstrakčiais teiginiais. Teismo nuomone, tai deklaratyvūs, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Atsakovas teismui buvo pateikęs kamerų nuotraukas, kurios patvirtino, jog kietasis inventorius yra tinkamas naudoti. Atsakovas taip pat buvo nurodęs, jog įstaigoje yra suteikta galimybė išsiskalbti ir gauti švarią patalynę. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą šiuo aspektu, nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent tinkamo inventoriaus (tiek kietojo, tiek minkštojo) nebuvimas sukėlė pareiškėjui didelių nepatogumų bei pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl netinkamo kietojo (ar minkštojo) inventoriaus, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 17, 39 punktais. Teismas nustatė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas pažymėjo, atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-996(16.3.187.2.12) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo patikrinta kamerų Nr. 1, 6, 24, 22, 17 dirbtinė apšvieta. Higienos normos HN 134:20156 14 punkto pažeidimas buvo nustatytas 6 ir 17 kameroje (6 kameroje dirbtinės apšvietos vertė siekė 87 lx, 17 kameroje – 137 lx.). Tačiau pareiškėjo patikrinimo metu minėtose kamerose nebuvo, todėl nustatyti pažeidimai nevertinti. Daugiau pažeidimų dėl kamerų dirbtinės apšvietos nebuvo nustatyta. Pareiškėjas skunde irgi nedetalizavo, kurioje kameroje buvo netinkamas apšvietimas, o kalbėjo apie visas kameras, nors tai iš dalies paneigė Patikrinimo aktas.

20. Teismas nurodė, kad Patikrinimo akte taip pat buvo nustatyta, jog gyvenamosiose patalpose yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, taip pat veikia mechaninė ventiliacija. Ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų vizualiai matomo pelėsio nepastebėta. Dušo patalpoje ant lubų yra matomas pelėsis. Santykinės oro drėgmės matavimai kamerose nebuvo atlikti, kadangi kamerų langų stiklai suskilę (išdaužyti). Atsižvelgęs į Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, teismas iš dalies pripažino, jog pareiškėjo teiginiai, kad duše yra pelėsis bei kamerose išdaužyti langai, yra pagrįsti.

21. Teismas nurodė, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:215 37 p.). Atsakovas nurodė, jog kamerų budėtojai yra aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494, numatytos pareigos paskirtam budinčiajam, kuris turi tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrenginius, išnešti šiukšles, ją vėdinti). Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose atlikinėjo kartais ir vienas bei su kitais nuteistaisiais, todėl pareiškėjui ar kitam paskirtam asmeniui ir teko pareiga tvarkytis kameros patalpas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nešvarių patalpų, netvarkingo, nešvaraus sanitarinio mazgo atmesti kaip nepagrįsti.

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose sanitariniai mazgai įrengti (skylė grindyse) netinkamai, vandens nuleidimo sistema neveikė bei netinkama ventiliacija, kriauklė metalinė, aštriais kraštais, čiaupas netinkamas, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punktu, kuriame nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupiami, todėl šie pareiškėjo argumentai laikyti teisiškai nepagrįstais. Taip pat nurodyta, jog sanitariniame mazge įrengiama ir praustuvė, tačiau teisės akte nedetalizuoti praustuvės konstrukciniai ypatumai, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo praustuvo atmesti. Reikalavimų sanitariniam mazgui nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. teisės aktai nereglamentavo.

23. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog nebuvo užtikrintas jam suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrintas užimtumas, todėl teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nebuvo pateikęs, tačiau nurodė jog buvo atsiradę odos išbėrimai. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. medicininiame pažymėjime nurodė, jog buvo kelis kartus kreiptasi į dermatologą, tačiau duomenų apie skirtą gydymą nepateikta. Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų atliekant bausmę pataisos namuose nesikreipė, tačiau pažymėjo, jog nuteistasis psichologų konsultuojamas dėl kitokio pobūdžio problemų. Teismo nuomone, byloje yra tam tikrų įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

25. Atsižvelgiant į tai, teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

26. Įvertinęs nustatytus pažeidimus (pelėsis dušo patalpose, sudaužyti kamerų langai), nesant įrodymų, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl minėtų pažeidimų, nenustatęs, jog pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų ar sutriko sveikata, teismas nusprendė, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikyti pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 27. Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde skundžia Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir prašo tenkinti jo skundą.

28. Pareiškėjo teigimu, nebuvo atsižvelgta į netinkamų kalinimo sąlygų sukeltus sveikatos pablogėjimą bei susirgimus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gydomą medikamentais, regėjimo pablogėjimą, savęs žalojimą bei mėginimą atimti savo gyvybę.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes.

31. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. J. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui neužtikrino higienos normų reikalavimų (buvo pelėsis dušo patalpose, sudaužyti kamerų langai), ir, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesdamas kaip nepagrįstą.

34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuriame teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog kalinimo sąlygos lėmė sveikatos pablogėjimą, taip pat siekia, kad pastarajam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (visa jo prašyta neturtinės žalos atlyginimo suma).

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Marijampolės PN nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai (buvo pelėsis dušo patalpose, sudaužyti kamerų langai), todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Kiek tai susiję su kitais pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais dėl kalinimo sąlygų pažeidimo, teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, ir jų atskirai nekartoja, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė tokias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų ar įrodymų.

37. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2017 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. 73/2-603 patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė, tačiau nuteistasis psichologų konsultuojamas dėl kitokio pobūdžio problemų ((duomenys neskelbtini), nepasitenkinimo administracijos darbu ir pan.). Byloje taip pat nenustatyta, kad būtent higienos normų reikalavimų pažeidimai (pelėsis dušo patalpose, sudaužyti kamerų langai) iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai.

38. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013; kt.). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; kt.).

39. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

40. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų higienos sąlygų pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė