ded894ba-0fdc-4c6b-a7be-e9756be9abee · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-623-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02193-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

D. ieÅ¡kinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl laikino tėvo valdžios ribojimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo J. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) laikinai apriboti atsakovo J. V. tėvo valdžiÄ nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini);

2) pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , nustatant, jog atsakovas turi teisę bendrauti su dukra dalyvaujant vaiko motinai – ieÅ¡kovei – du kartus per kalendorinį mėnesį – neporinių savaičių trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val.;

3) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su dukra iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4593-676/2020 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Teismo patvirtinta sutartimi ieškovės ir atsakovo dukters M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18 val. bei šeštadieniais nuo 13 val. iki 15 val.

Sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ dukrai po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės. Atsakovas tiek bendravimo su dukra M. V. metu, tiek kitu laiku savo veiksmais daro jai žalÄ , taipogi ir ieÅ¡kovės vyresniajai dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bendrauti su dukra atvyksta į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes atsakovo gyvenamojoje vietoje dukrai bendrauti su atsakovu bÅ«tų itin nesaugu dėl atsakovo vaiko priežiÅ«ros įgÅ«džių stokos.

Bendravimas vyksta ieÅ¡kovei dalyvaujant, nes dukra dar tik 1 metų kÅ«dikis, o atsakovas jokio supratimo apie vaiko poreikius neturi (nėra auginęs, prižiÅ«rėjęs nė vieno savo vaiko). Bendravimas su dukra atsakovui yra tik pretekstas atvykti į ieÅ¡kovės namus. Tačiau bendravimo metu atsakovas dėmesį ir laikÄ skiria ne dukrai, bet nuolat kabinėjasi prie ieÅ¡kovės. Komentuoja ieÅ¡kovės gyvenimÄ , Å¡Å«kauja, rėkia, keikiasi, iÅ¡vadina ieÅ¡kovę įvairiais epitetais, nuolat grasina, kad vaikas atsidurs kÅ«dikių globos namuose, nes jis paslėpsiÄ s ieÅ¡kovės namuose narkotinių medžiagų, smurtauja, veržiasi į butÄ ne lankymo laiku.

IeÅ¡kovės vyresniÄ jÄ dukrÄ E. veja iÅ¡ namų. Atsakovas pavyduliauja ir nuolat iÅ¡sako ieÅ¡kovei priekaiÅ¡tus dėl ieÅ¡kovės bute neva gyvenančių vyrų, bendravimo su dukra metu visÄ dėmesį koncentruoja ne į vaikÄ , o į ieÅ¡kovės gyvenimo aplinkybes. Atsakovas stokoja socialinių įgÅ«džių, yra labai žemo socialinio supratingumo. Vaikui nenori pakeisti net sauskelnių. Tačiau deklaruoja dukrÄ labai mylįs ir ji jam labai rÅ«pinti. Dukters gyvenimu atsakovas nesidomi, auklėjime nedalyvauja, niekada nėra nuėjęs pasidomėti vaiko sveikata pas Å¡eimos gydytojÄ .

Atsakovas atvyksta prie ieÅ¡kovės buto durų (gyvena bendrabutyje) dažnai nakties metu, klausosi pokalbių prie buto durų, jas daužo, spardo, taip gÄ sdindamas vaikus, tenka kviesti policijÄ . Siekiant užfiksuoti atsakovo elgesį ir galbÅ«t jį atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų, įrengė vaizdo kameras ieÅ¡kovės bute, nes iÅ¡kvietus policijÄ atsakovas pasiÅ¡alina ir atvykę pareigÅ«nai jo jau neberanda. Toks atsakovo elgesys itin kenkia kÅ«dikiui, taip pat ir ieÅ¡kovės paauglei dukrai.

3. IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovas taipogi nevykdo ir savo pareigos teikti dukrai iÅ¡laikymÄ . 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinus Å¡alių sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ po 200 Eur per mėn., iki 2020 m. liepos 28 d. atsakovas iÅ¡laikymo iÅ¡vis neteikė. Pagrasinus kreiptis dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo atsakovui, atsakovas pradėjo iÅ¡ dalies vykdyti savo pareigas. Vėliau vėl nustojo mokėti dukters iÅ¡laikymui skirtas lėšas.

Å ių metų sausio ir vasario mėn. pervedė tik po 50 Eur – kad nebÅ«tų įmanoma jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo lėšų nėra jokios galimybės, nes atsakovas visÄ gyvenimÄ nedirba, savo vardu jokio turto neregistruoja, turi daug vykdomųjų bylų, įskaitant ir dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo sÅ«nui. Taigi atsakovas tyčia neužtikrina savo dukrai tinkamų gyvenimo sÄ lygų, gydymo, maitinimo, vaiko vystymosi aplinkos, taip darydamas vaikui žalÄ ir veikdamas prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Atsakovas išlaikymo nemokėjimo ir tinkamo išlaikymo pareigos nevykdymo niekaip nemotyvuoja.

4. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovas dažnai bÅ«na neblaivus. IeÅ¡kovės vyresnioji dukra atsakovo labai bijo, dar tebeprisimena 2016 metais atsakovo vartotÄ smurtÄ prieÅ¡ jÄ pačiÄ ir ieÅ¡kovę. Atsakovas už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. I-47-659/2017. Tačiau iÅ¡vadų nepadarė. IeÅ¡kovė pagalbos kreipėsi į Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centrÄ , kad atsakovui bÅ«tų sudarytos sÄ lygos su dukra bendrauti neutralioje erdvėje – tam tinkamoje centro patalpoje, kad galėtų iÅ¡vengti kontakto su atsakovu ir neigiamos atsakovo veiksmų įtakos kÅ«dikiui.

Tačiau centras paaiÅ¡kino, kad tokios pagalbos suteikti negali. Dėl atsakovo piktybiÅ¡kų veiksmų susiklostė itin nepalanki ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės vaikams situacija, kai atsakovas savo netinkamais veiksmais žaloja ieÅ¡kovės vaikų psichikÄ , juos savo elgesiu ir agresyvumu baugindamas, vaikai nesijaučia saugÅ«s, nes ieÅ¡kovė pati viena negali nei jų apginti nuo atsakovo, nei tuo labiau apsiginti pati. Vaikų aplinka, atsakovui lankantis ieÅ¡kovės bÅ«ste, tampa nesaugi tiek fizine, tiek psichologine prasmėmis.

Jaunėlės dukters emocinė bÅ«klė tiesiogiai priklauso nuo ieÅ¡kovės, nes judviejų ryÅ¡ys yra glaudus. Atsakovui nuolat keliant konfliktus prie kÅ«dikio, dukra tapo irzli, nerami. Dėl atsakovo keliamos grėsmės ieÅ¡kovės nepilnamečiams vaikams yra reikalinga laikinai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžiÄ dukters atžvilgiu. Atsakovas nededa jokių pastangų pakeisti susidariusiÄ situacijÄ ir Å¡iuo metu duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti, nėra. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, turi problemų su Å¡ia priklausomybe, tačiau vengia gydytis nuo alkoholizmo.

Dėl atsakovo visiÅ¡ko emocinio nesivaldymo, ekspresyvaus agresyvumo jaunėlė dukra tapo verksminga, nerimastinga, dirgli, sutriko miegas, krÅ«pčioja nuo garsų. Dažni susitikimai (net 3 per savaitę po 2 val.) tiek ieÅ¡kovei, tiek ieÅ¡kovės nepilnamečiams vaikams žalingi, kenkia mergaičių sveikatai. PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės padės iÅ¡vengti neigiamų psichologinių padarinių ne tik dukrai M. V., bet ir ieÅ¡kovės dukrai E. S., taipogi ieÅ¡kovei, užkirs keliÄ Å¾alai padidėti, apsaugos vaikų neturtinius interesus į ramiÄ , saugiÄ , psichologiÅ¡kai sveikÄ aplinkÄ .

Be kita ko, skatins atsakovÄ siekti operatyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo.

5. Atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praÅ¡o ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti.

6. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodoma, kad ieÅ¡kovė tiek savo ieÅ¡kiniu, tiek praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia apriboti atsakovo teises bendrauti su savo vaiku, o tai yra ne tik atsakovo, bet ir vaiko neturtinių teisių pažeidimas – atėmimas vaiko teisės bendrauti su tėvu ir jį pažinti. IÅ¡ pateiktų prie bylos ieÅ¡kovės dokumentų tikrai negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovo bendravimas su dukra kažkokiu bÅ«du kenktų jos interesams, kad jai bÅ«tų daroma kažkokia žala.

IeÅ¡kovė akcentuoja Å¡alių tarpusavio santykius ir santykius su jos vyresne dukra, tačiau tai nėra Å¡ios bylos dalykas. Pati ieÅ¡kovė ir jos dukra savo elgesiu inicijuoja konfliktines situacijas, visokeriopai siekdamos trukdyti atsakovo bendravimÄ su dukra, nebendrauja ir nesidalija informacija dėl dukros, be perstojo kviečia policijÄ dėl bet kokios menkavertės priežasties. Å tai 2020 m. liepos 9 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal jos skundÄ , kad atsakovas atėjo ne teismo sprendimo nustatytu laiku, nors į atsakovo žinutes apie dukros savijautÄ po skiepo ieÅ¡kovė neatsakinėjo ir atsakovas tik atėjo pasiteirauti dėl dukros sveikatos.

Å iame nutarime nurodyta, kad ieÅ¡kovė kvietė policijos pareigÅ«nus ne kartÄ , tačiau niekada neteigė, kad atsakovas kada nors bÅ«tų neblaivus, nors dabar ieÅ¡kinyje kaltina atsakovÄ piktnaudžiavimu alkoholiu. Å alys gyvena kaimynystėje, toje pačioje gatvėje, todėl bÅ«na, kad lauke pamatęs vaikÅ¡tančiÄ ieÅ¡kovę su vaiku, atsakovas norėtų prieiti, pažiÅ«rėti, tačiau ieÅ¡kovė Å¡aukia, rėkia, kad atsakovui tokia teisė nenumatyta, kad gali bendrauti tik numatytu laiku.

O atėjus bendrauti teismo numatytu laiku atsakovui daromos kliÅ«tis, yra vejamas lauk. Prie ieÅ¡kinio pridėti vaizdo įraÅ¡ai patvirtina atsakovo žodžius – spalio mėn. įraÅ¡e matyti, kaip ieÅ¡kovė su dukra atsakovÄ pargriovė ir net spardė, neleido įeiti, o rugsėjo mėnesio – irgi, kad atsakovÄ iÅ¡varė, nesudarė sÄ lygų pabendrauti su dukra. IeÅ¡kovė, matyt, skatina savo vyresniÄ jÄ dukrÄ atsakovui daryti kliÅ«tis, trukdyti bendravimui. Nors ieÅ¡kovės dukra turi savo kambarį, bet atsakovui atėjus bendrauti su savo dukra, ji visada taip pat ateina ir atsakovui trukdo, tai matyti ir rugsėjo mėn. įraÅ¡e. Jeigu ieÅ¡kovė nedarytų kliūčių atsakovui bendrauti su dukra, tai nebÅ«tų ir jokių konfliktų.

7. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ teigiama, jog atsakovas siekia tik vieno – maksimaliai bendrauti su savo dukra be kliūčių, praÅ¡o ieÅ¡kovės ja rÅ«pintis ir teikti apie jÄ atsakovui informacijÄ . Bendravimas su vaiku tik ieÅ¡kovės namuose ir jai dalyvaujant nėra geriausias sprendimas, tÄ pripažįsta ir vaikų teisės (2021 m. kovo 19 d. Pagalbos planas), todėl siÅ«loma keisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , bet ne jÄ ribojant, o atsakovui leidžiant su dukra bendrauti nedalyvaujant motinai.

Atsakovas kreipėsi tuo klausimu dėl mediacijos, bet ieÅ¡kovė, sužinojusi apie tai, vietoj to, kad ieÅ¡kotų kompromiso, pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl tėvo valdžios apribojimo. Jos praÅ¡ymas uždrausti atsakovui bendrauti su dukra, iki nebus įsiteisėjęs sprendimas Å¡ioje byloje (o tai gali užtrukti pusę metų ir daugiau), yra netgi nelogiÅ¡kas, nes ji pati savo ieÅ¡kiniu vis dėlto pripažįsta, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir praÅ¡o nustatyti bendravimo tvarkÄ , todėl nesuprantama, kodėl ji visiÅ¡kai atsakovui turėtų bÅ«ti atimta.

Savo ieÅ¡kinyje teigia, kad atsakovas nesirÅ«pina savo dukra, nesidomi ir čia pat, prieÅ¡taraudama sau, praÅ¡o apriboti atsakovo teises bendrauti su dukra ir kartu ja rÅ«pintis. Nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. sausio 7 d. Å¡alys buvo susitaikiusios, gyveno kartu, Å¡ventė Kalėdas ir Naujuosius metus, atsakovas vienas, ieÅ¡kovei išėjus su reikalais, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi judviejų dukra, jokių pretenzijų ieÅ¡kovė atsakovui neturėjo ir nereiÅ¡kė. VisÄ sausio mėnesį, net po to, kai atsakovas vėl išėjo gyventi atskirai, ieÅ¡kovė netgi leido atsakovui matytis su dukra faktiÅ¡kai kasdien, pasiimti į namus, vaikÅ¡tinėti lauke.

Po to vasario mėnesį ieÅ¡kovei vėl nuotaikos persimainė, prasidėjo trukdymai, nes atsakovas prašė susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos – kad galėtų pasiimti dukrÄ pas save, kreipėsi dėl mediacijos. Paskutiniu metu ieÅ¡kovė vėl lyg ir normaliai atsakovui leidžia bendrauti su dukra teismo sprendimo nustatytu laiku, paskutinis susitikimas praėjo sklandžiai. Nežino ieÅ¡kovės pasikeitimo priežasčių – ar dėl to, kad kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo, ar dėl to, kad esant bylai teisme vaikų teisių atstovė buvo atėjusi ir tikrino Å¡alių (bent jau atsakovo) gyvenimo sÄ lygas.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atimti atsakovui teisę bendrauti su dukra. O teiginys, kad, pritaikius tokias priemones, atsakovas neva bus paskatintas nevilkinti bylos, iÅ¡vis skamba ciniÅ¡kai. Vaiko teisės, atsakovo teisės negali bÅ«ti ribojamos siekiant padaryti atsakovui spaudimÄ , nes ne toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis.

8. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius), iÅ¡vada nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

9. Išvadoje nurodoma, kad iš bylos medžiagos bei Skyriaus turimų duomenų matyti, jog atsakovo bendravimas su dukra, kuriai vos vieneri metai, neatitinka geriausių vaiko interesų. Šeima Skyriui žinoma nuo 2018 m. spalio 23 d., kai šeimai buvo skirta atvejo vadyba bei priimtas sprendimas šeimai teikti socialines paslaugas. Šeimoje situacija nepasikeitė, per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gimė dukra, tačiau ir toliau šeiniai reikalinga specialistų pagalba. Nors šalys kartu negyvena, tačiau šalių tarpusavio santykiai įtempti, atsakovas nekeičia savo elgesio, atvykęs bendrauti su dukra, sukelia konfliktus, todėl dažnai kviečiami policijos pareigūnai.

Skyriaus duomenimis, per 2020–2021 metus gauti net 7 praneÅ¡imai iÅ¡ policijos. Vertinant turimÄ informacijÄ , akivaizdu, jog atsakovo dukra nuo gimimo patiria emocinį smurtÄ , vaikui neužtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sÄ lygos, žalojama psichinė sveikata, dėl to, ieÅ¡kovės teigimu, vaikas tapo irzlus, neramus, verksmingas, sutriko miegas, krÅ«pčioja nuo garsų. Su Å¡eima nuo 2018 m. dirba specialistai, Å¡eimai teikiama kompleksinė pagalba, tačiau intensyvus darbas rezultatų nedavė.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai teismas nusprendžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos aplinkybės ateityje gali pasikeisti ir laikinas tėvų valdžios apribojimas bus taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams. Todėl, Skyriaus nuomone, laikinas tėvo valdžios ribojimas J. V. nenustatant konkrečios bendravimo su dukra tvarkos Å¡iuo atveju geriausiai atitiktų vaiko interesus, užtikrinant vaiko teisę į saugias ir sveikas gyvenimo sÄ lygas, garantuojančias vaiko raidÄ .

Skyriaus nuomone, bÅ«tų tikslinga įpareigoti atsakovÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei iÅ¡klausyti tėvystės įgÅ«džių kursus, gavus tai patvirtinančius dokumentus, bÅ«tų pagrindas kreiptis į teismÄ dėl laikino tėvo valdžios ribojimo panaikinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės A. D. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

11. Teismas iÅ¡ byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatė, kad jau seniai Å¡alių santykiai yra konfliktiniai, kad vyksta nuolatiniai tarpusavio Å¡alių ginčai, ginčų sprendimams Å¡alių dažnai kviečiami policijos pareigÅ«nai, tačiau nepateikta įrodymų, jog bÅ«tent atsakovo elgesys kelia grėsmę Å¡alių nepilnamečiams vaikams. Atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-47-659/2017 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau, teismo vertinimu, vien Å¡is faktas bei nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti nagrinėjamu atveju pagrindas uždrausti atsakovui matytis su dukra, nes ieÅ¡kovė vadovaujasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ir įvertintos gerokai prieÅ¡ nepilnametės dukros gimimÄ , taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik dėl Å¡alių nepilnametės dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ fiksuotos aplinkybės, kad Å¡alys nuolat konfliktuoja dėl įvairių buitinių priežasčių bei dėl jų bendro vaiko auginimo, tačiau vien ieÅ¡kovės teigimas, kad jaučia baimės ir nesaugumo jausmÄ , neparemti jokiais objektyviais duomenimis bei įrodymais, o iÅ¡ surinktų duomenų atsakovo veiksmuose nėra įžvelgiama nusikalstamos veikos, todėl pradėti ikiteisminį tyrimÄ nėra teisinio pagrindo.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iÅ¡ sutuoktinių vartoja prieÅ¡ vaikus ar kitÄ sutuoktinį fizinę ar kitokiÄ prievartÄ .

12. Teismas kartu įvertino ir tai, jog ieÅ¡kovės taip pat nurodomas praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra skatinimas atsakovÄ operatyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad objektyvių duomenų bei įrodymų, jog tėvas darytų vaikui neigiamÄ Ä¯takÄ ir (ar) pažeistų jo teises ir interesus, byloje nepateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieÅ¡ savo dukterį bÅ«tų naudojęs psichologinį smurtÄ , keltų stresÄ , neigiamai veiktų vaiko psichologinę bÅ«klę.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinumo Å¡ioje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis ir bendrauti su dukra. Teismas pažymi, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais.

Akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai apribotų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį ir neatitiktų geriausių vaiko interesų, be to, pažeistų tėvų valdžios lygybės principÄ , t. y. tėvo asmeninio pobÅ«džio teisę, taip pat ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl ieÅ¡kovė, teikdama prioritetÄ vaiko interesams, privalo vengti jos ir atsakovo ginčų, ypač vaiko akivaizdoje, ir siekti atsakovui ne uždrausti bendrauti su vaiku, bet leisti jam matytis ir bendrauti su dukra, taip sudarant vaikui sÄ lygas palaikyti ryšį su jam artimu žmogumi tęstinumÄ ir stabilumÄ , užtikrinant visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vaiko raidÄ .

Teismas vertina, kad nustačius bent minimalaus bendravimo galimybę, su ieÅ¡kovės pagalba galima užtikrinti stabilų ir nekenksmingÄ tėvo ir vaiko bendravimÄ . Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡oma laikinoji apsaugos priemonė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kontekste neabejotinai reiÅ¡kia ne tik atsakovo, bet ir Å¡alių nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių teisių ribojimÄ , tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiÅ¡kus teisinis ir faktinis pagrindas. PrieÅ¡ingas minėtų nuostatų taikymas prieÅ¡tarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kurioje yra nurodoma, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

13. Teismas, įvertinęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas (uždrausti matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose) bei atsižvelgęs į atsakovo teisę bei pareigÄ bendrauti su vaiku ir vienodai su ieÅ¡kove rÅ«pintis jo auklėjimu, tinkama jo priežiÅ«ra, mano, kad draudimas atsakovui iÅ¡ esmės matytis su vaiku bÅ«tų neprotingas ir yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, t. y. kad atsakovo bendravimas su vaiku jam yra žalingas ar atsakovo elgesys dėl vaiko yra netinkamas bei sukeliantis neigiamas pasekmes.

Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas be pagrindo ribotų vieno iÅ¡ tėvų teisę dalyvauti auklėjant vaikÄ ar matytis su juo. Pritaikius nurodytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų tam reikÅ¡mingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, susidarytų situacija, kad vieno iÅ¡ tėvų teisė matytis, bendrauti su vaiku bÅ«tų nepagrįstai apribota, dėl to gali vaiko ryÅ¡ys su tėvu atitolti ar net visiÅ¡kai nutrÅ«kti. Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas uždrausti atsakovui matytis su dukra netenkintinas.

III. Atskirojo skundo argumentai 14. IeÅ¡kovė A. D. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, tačiau atsakovas nesilaiko įstatymų numatyto reikalavimo Å¡iÄ asmeninę teisę ir pareigÄ vykdyti tik vaiko interesais. Atsakovas privalo vengti ginčų su ieÅ¡kove, ypač vaiko akivaizdoje, koncentruotis ne į santykių su ieÅ¡kove aiÅ¡kinimÄ si, domėjimÄ si jos gyvenimu, tačiau bendrauti su dukra, taip sudarant vaikui sÄ lygas palaikyti ryÅ¡ių su jam artimu žmogumi tęstinumÄ ir stabilumÄ , užtikrinant visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vaiko raidÄ .

Atsakovo elgesys nė iÅ¡ tolo neatitinka geriausių 1-erių metų vaiko interesų. Atsakovas nė karto nebuvo pasilikęs su dukra pats vienas. Kokius keturis kartus atsakovui buvo sudarytos sÄ lygos pasiimti vaikÄ bendravimui į savo namus, tačiau į praÅ¡ymus parvesti jÄ namo apie 20 val. nereagavo, nors vaikui tuo metu reikėjo gerti vaistus, valgyt. Vaiko dienos režimas dukrai vykstant į atsakovo namus yra sutrikdomas. Mergaitė yra įpratusi pietų miegÄ miegoti savoj aplinkoj, tad atsakovo namuose tebuvo užmigusi 20-čiai minučių.

Nors praÅ¡yta dukrÄ parvest namo, kai bus laikas miegot, atsakovas to praÅ¡ymo nepaisė. Tik kÄ atsikėlusiÄ (tiesiai iÅ¡ lovytės) atsakovas vedė dukrÄ namo lauke esant -12? C, po to vaikas susirgo. Prie vaiko gydymo jis neprisidėjo, nors pagalbos iÅ¡ jo buvo praÅ¡yta. IÅ¡laikymÄ nuo 2021 m. atsakovas piktybiÅ¡kai teikia tik po 50 Eur – kad nebÅ«tų įmanoma jam iÅ¡kelti baudžiamosios bylos. Neva prisideda, kiek gali. Tačiau aplinkybės, kad atsakovas savo vardu neregistruoja jokio turto, nors turi ir automobilį, ir butÄ (mamos vardu), kad metų metais nedirba, nes jam neapsimoka (begalė vykdomųjų bylų vykdomų antstolių kontorose), o tik registruotas užimtumo tarnyboje, kad galėtų turėti sveikatos apsaugÄ to prireikus ir kad nereikėtų mokėti sveikatos draudimo įmokų, yra svarbi ir parodanti atsakovo sistemingÄ piktnaudžiavimÄ valstybės teikiamomis garantijomis.

16. Atskirajame skunde teigiama, jog atitinkamai itin piktybiÅ¡kas elgesys yra ir situacijose dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje per Å¡ventes, ieÅ¡kovė stengėsi dėl vaiko gerovės – kad bÅ«tų abu tėvai. Tačiau atsakovas siekė kitko – jam įdomu buvo ieÅ¡kovės telefonas bei žmonės, su kuriais ieÅ¡kovė bendrauja. Pasinaudojęs proga, ieÅ¡kovei nematant, iÅ¡trynė vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ jos telefono, dokumentų nuotraukas. Atsakovas nuolat įkyriai bando grįžt į ieÅ¡kovės gyvenimÄ kaip partneris.

IeÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus konkrečiÄ ir kategoriÅ¡kÄ nuomonę, kad bendraujama bus tik dėl vaiko, kad atsakovas nedomina jos kaip vyras, iÅ¡ atsakovo pusės pasipylė grasinimai, jog ramiai su vaikais ieÅ¡kovė negyvens, prieÅ¡ ieÅ¡kovę vėl prasidėjo agresija. Atsakovas neturi jokių įgÅ«džių vienas pats rÅ«pintis vaiku. Nesuvokia vaiko poreikių – kada vaikas alkanas, kada pavargęs. Atsakovui 2020 m. spalio 31 d. vienam su vaiku bÅ«nant lauke, jis net nesugebėjo vaiko prisegti vežimėlio saugos diržais, dukra iÅ¡krito iÅ¡ vežimėlio ant galvos ir teko vykti į ligoninę bei daryti rentgeno nuotraukÄ , siekiant įvertinti, ar patyrė sužalojimus.

Atsakovui atvejo vadybos posėdyje siÅ«lyta lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus. Tačiau, soc. darbuotojos duomenimis, atsakovas kursus lankyti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad neturi galimybės prisijungti nuotoliniu bÅ«du, tai yra visiÅ¡kas melas. Karantino metas yra nepaprastai gera terpė atsakovo piktybiÅ¡kumui realizuoti, nes galima dėl visų pareigų nevykdymo karantinu prisidengti. IeÅ¡kovės patarimų, kaip elgtis su mažu vaiku, nepriima ir nepaiso iÅ¡vis. Vaikas jam ne tik kad nerÅ«pi, bet jis daro žalÄ dukrai bendravimo metu kabinėdamasis prie ieÅ¡kovės, melagingai kviesdamas pareigÅ«nus (dėl to baustas administracine tvarka), psichologiÅ¡kai terorizuodamas, ir nėra kas pagelbėja (nei policija, nei vaiko teisių apsaugos institucija), tačiau net ir teismas neįžvelgia atsakovo veiksmuose nieko žalingo vaikui ir ieÅ¡kovei.

BÅ«tent aplinkybės, kad atsakovas inicijuoja daugkartinius konfliktus vaikų akivaizdoje, pakanka konstatuoti atsakovÄ psichologiÅ¡kai smurtaujant ir prieÅ¡ vaikÄ . Atsakovo negebėjimas susivaldyti, panaudoti savo psichines galias iÅ¡vengiant pavydo scenų, konfliktų su ieÅ¡kove apskritai arba susilaikant nuo jų vaiko akivaizdoje leidžia spręsti apie atsakovo nusistovėjusių ypatybių visumos, lemiančios bei prognozuojančios jo elgsenÄ , netinkamumÄ vaiko auklėjimui Å¡iuo metu. Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, teismas neteisingai įvertino aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo uždrausti atsakovui laikinai (iki sprendimo byloje įsiteisėjimo) bendrauti su dukra.

17. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovė neneigia atsakovo bendravimo teisės su vaiku, tačiau toks praÅ¡ymas dėl laikino draudimo bendrauti su dukra buvo pareikÅ¡tas dėl bÅ«tinybės apsaugoti tiek vaiko, tiek motinos teisę į saugiÄ aplinkÄ . Be to, tik iki kol įsiteisės teismo sprendimas. Laikinas uždraudimas tėvo teisės matytis ir bendrauti su vaiku yra bÅ«tinas todėl, kad Å¡iuo metu nebebÅ«tų papildomai traumuojama dukra. Tuo atveju, jei teismas mano, kad praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tinkama pagal esamas aplinkybes, jis turi teisę parinkti geriausius vaiko interesus užtikrinančiÄ kitÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, pvz., nustatyti bendravimÄ vienÄ kartÄ ar du per mėnesį po porÄ valandų.

Teismas taipogi galėjo nustatyti papildomÄ sÄ lygÄ atsakovo ir vaiko bendravimui – psichologo pagalbÄ bendravimo laikotarpiu, tokiu bÅ«du užtikrinant tiek kÅ«dikio, tiek ieÅ¡kovės, tiek paties atsakovo teisių balansÄ bei stabilų ir nekenksmingÄ tėvo ir vaiko bendravimÄ . Byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų (vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta medžiaga ir iÅ¡vada, vaizdo įraÅ¡ai), kad dėl atsakovo elgesio jam atvykus bendrauti su dukra tikrai kyla grėsmė ieÅ¡kovei ir vaikams.

Dėl amžiaus dukters neįmanoma nei apklausti, nei sužinoti jos nuomonės. Tačiau vaiko psichologinei bÅ«klei, baziniam emocinio saugumo poreikiui užtikrinti, atsakovui bÅ«tina taikyti bendravimo su dukra ribojimÄ . Vaiko interesams yra realus ir pagrįstas pavojus, kadangi dėl tokių atsakovo agresyvių veiksmų prieÅ¡ ieÅ¡kovę daroma žalinga įtaka jų nepilnamečiam vaikui. Nuolatinis maksimalus atsakovo su vaiku bendravimas kenkia vaiko interesams ir sukelia neigiamas pasekmes – dirglumÄ , irzlumÄ , jautrumÄ , krÅ«pčiojimÄ nuo garsų, neįprastÄ verkimÄ naktimis.

Tolimesnėje ateityje, jei situacija užsitęs, tai sÄ lygos nervinio pobÅ«džio pakenkimus, atsiradusius dėl per didelės įtampos ar psichologinės traumos (neurozes, neurastenijas ir (ar) kt.). Todėl atsakovo teisė bendrauti su vaiku, atliekant tai netinkamai ir žalingu kitiems asmenims – dukrai, ieÅ¡kovei ir jos kitai nepilnametei dukrai – bÅ«du, turi bÅ«ti ribojama iki bylos iÅ¡nagrinėjimo.

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek ieÅ¡kovės ir atsakovo dukra, tiek ieÅ¡kovė, tiek ieÅ¡kovės vyresnė dukra bÅ«tų bent laikinai apsaugotos nuo psichoemocinės agresijos iÅ¡ atsakovo. Tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias žalai padidėti tuo atveju, jei teismas tenkintų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Svarbu tai, kad atsakovo elgesys sukelia neatitaisomus ir negrįžtamus pakitimus nepilnametės Å¡alių dukters psichikai. Atsakovo elgesys pats savaime yra neatitinkantis atsakingo, pareigingo, rÅ«pestingo tėvo standarto.

Jei tokį atitiktų, atsakovas visų pirma rÅ«pintųsi dukters gerove, jos nuotaika, užsiimtų su ja, žaistų, maitintų, keistų sauskelnes, plėstų jos akiratį, o ne kabinėtųsi prie ieÅ¡kovės, keltų pavydo scenas, kaltintų nebÅ«tais dalykais (girtavimais, narkotikų vartojimu ir t. t.). Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeistų atsakovo teisės bendrauti su vaiku, kuri nėra svarbesnė už vaiko teisę į saugiÄ , harmoningÄ aplinkÄ bendravimo metu, prieÅ¡ingai, laikinai užtikrintų vaiko ir Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , leistų vaikams ir ieÅ¡kovei atsikvėpti ir pailsėti nuo atsakovo psichologinio smurto.

19. Atsakovas J. V. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apylinkes teismo 202l m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

20. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad savo atsiliepime paneigė visus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teiginius ir tik papildomai norėtų atkreipti apygardos teismo dėmesį į tai, jog: 1) ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, įvardydama visas atsakovo lyg tai esamas neigiamas savybes (piktnaudžiavimÄ alkoholiu, netinkamÄ elgesį vaiko akivaizdoje, neprisidėjimÄ prie vaiko iÅ¡laikymo) nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, ir nors, kaip teismas nurodė, kad Å¡ioje stadijoje neatlieka įrodymų tyrimo, parodo pačios ieÅ¡kovės netinkamÄ elgesį – bet kokiais bÅ«dais parodyti teismui, kad atsakovas netinkamai atlieka savo, kaip vaiko tėvo, pareigas; 2) pagrįsdama savo ieÅ¡kinyje iÅ¡keltÄ reikalavimÄ apriboti atsakovo, kaip vaiko tėvo, valdžiÄ vaikui ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias ieÅ¡kinio apsaugos priemones ieÅ¡kovė pati sau prieÅ¡tarauja – ieÅ¡kinyje nurodo „rÅ«pintis savo vaiku yra abiejų tėvų pareiga, tačiau atsakovas jÄ vykdo netinkamai – neauklėja savo nepilnametės dukters, su ja nebendrauja, nežaidžia, neplečia jos akiračio, nesirÅ«pina jos sveikata, nesudaro palankių sÄ lygų dukrai augti ir visapusiÅ¡kai harmoningai vystytis, nededa pastangų formuotis tėvo ir dukters tarpusavio ryÅ¡iui, dukters materialiai neiÅ¡laiko“ ir tuo pagrindu nori, kad atsakovas iÅ¡vis su dukra nebebendrautų, t. y. kad vaikas nuo atsakovo atprastų, užmirÅ¡tų, kad atsakovas – jos tėvas, tada vaiko motina galėtų visoms institucijoms teigti, jog ir jo emocinis ryÅ¡ys su dukra yra nutrÅ«kęs;

3) atsiliepime į ieškinį atsakovas detaliai paneigė visus ieškovės teiginius ir tai, kad pateikė priešieškinį, įrodo, kad atsakovas norėtų aktyviau dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime. Svarbiausias šioje civilinėje byloje atskirojo skundo motyvas – gauti aukštesnės instancijos nuomonę dėl iškeltų ieškinyje reikalavimų, ieškovė tikisi, kad atskirasis skundas bus tenkinamas, ir apygardos teismas, pirmosios instancijos teismui neišsprendus bylos iš esmės, neištyrus įrodymų, pasisakys dėl spręstinų ieškinyje reikalavimų, taigi ieškovei bus sudarytas pagrindas remtis aukštesniojo teismo išsakyta nuomone dėl jos reikalavimų.

Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės A. D. praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

24. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nepagrįstai padarė iÅ¡vadas, jog objektyvių duomenų bei įrodymų, kad tėvas (atsakovas) darytų vaikui neigiamÄ Ä¯takÄ ir (ar) pažeistų jo teises ir interesus, byloje nepateikta, taip pat, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieÅ¡ dukterį bÅ«tų vartojęs psichologinį smurtÄ , keltų stresÄ , neigiamai veiktų vaiko psichologinę bÅ«klę ir jog ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinumo Å¡ioje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su dukra.

Dėl laikino iÅ¡laikymo 25. Nagrinėjamu atveju teismas dar nėra iÅ¡nagrinėjęs bylos iÅ¡ esmės ir skundžiama nutartimi buvo iÅ¡spręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

26. Pažymėtina, jog pagal savo tikslÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti kelių rÅ«Å¡ių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ ; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios keliÄ Å¾alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , gali bÅ«ti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Å eimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

27. Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Todėl nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

28. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , teismas gali taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Å i norma yra taikoma visais atvejais, kai bÅ«tina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus.

Tokių priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iÅ¡ sutuoktinių vartoja prieÅ¡ vaikus ar kitÄ sutuoktinį fizinę ar kitokiÄ prievartÄ . Toks galimas pavojus turi bÅ«ti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

29. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka iÅ¡samaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, teismas tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

30. Sutiktina, jog pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iÅ¡ vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

31. Tačiau taip pat pažymėtina, jog vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4593-676/2020 buvo patvirtinta ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl nepilnamečio vaiko – dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo. Teismo patvirtinta sutartimi ieÅ¡kovės ir atsakovo dukters M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18 val. bei Å¡eÅ¡tadieniais nuo 13 val. iki 15 val. Å alių paaiÅ¡kinimais ir kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas į susitikimus su dukra atvyksta į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje taip pat gyvena ieÅ¡kovės vyresnė dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

33. Tačiau byloje nėra ginčo, kad Å¡alių santykiai jau kurį laikÄ yra itin konfliktiÅ¡ki, vyksta nuolatiniai tarpusavio Å¡alių ginčai, ginčų sprendimams Å¡alių dažnai kviečiami policijos pareigÅ«nai. Å ias aplinkybes patvirtina ir pačios Å¡alys, taip pat byloje pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose, be kita ko, matoma Å¡alių konfliktų metu pradedanti verkti jų dukra, ir kt. Vykstant teisminiam ginčui ir toliau atsakovui lankantis ieÅ¡kovės ir jos vaikų gyvenamojoje vietoje, kuri yra ir ieÅ¡kovės ir atsakovo dukros gyvenamoji vieta, iÅ¡lieka didelė rizika ir toliau provokuoti konfliktus.

Nors tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugiÄ aplinkÄ , sudarančiÄ galimybes jiems visapusiÅ¡kai vystytis, Å¡alių konfliktus neabejotinai mato jų nepilnamečiai vaikai. Dėl to Å¡alių nepilnamečiai vaikai gali patirti psichologinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, kurie gali neigiamai paveikti jų psichologinę bÅ«senÄ ir raidÄ . Vaikai matydami ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktus bei galimÄ smurtÄ namuose yra traumuojami.

34. Pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadoje taip pat nurodyta, kad iš bylos medžiagos bei Skyriaus turimų duomenų matyti, jog atsakovo bendravimas su dukra, kuriai vos vieneri metai, neatitinka geriausių vaiko interesų. Teigiama, kad šeima Skyriui žinoma nuo 2018 m. spalio 23 d., kai šeimai buvo skirta atvejo vadyba bei priimtas sprendimas šeimai teikti socialines paslaugas.

Nurodoma, kad Å¡eimoje situacija nepasikeitė, per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gimė dukra, tačiau ir toliau Å¡eimai reikalinga specialistų pagalba. Teigiama, kad nors Å¡alys kartu negyvena, tačiau Å¡alių tarpusavio santykiai įtempti, atsakovas nekeičia savo elgesio, atvykęs bendrauti su dukra sukelia konfliktus, todėl dažnai kviečiami policijos pareigÅ«nai. Teigiama, kad, Skyriaus duomenimis, per 2020–2021 metus gauti net 7 praneÅ¡imai iÅ¡ policijos. Nurodoma, kad vertinant turimÄ informacijÄ , akivaizdu, jog atsakovo dukra nuo gimimo patiria emocinį smurtÄ , vaikui neužtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sÄ lygos, žalojama psichinė sveikata, dėl to, ieÅ¡kovės teigimu, vaikas tapo irzlus, neramus, verksmingas, sutriko miegas, krÅ«pčioja nuo garsų.

Teigiama, kad su Å¡eima nuo 2018 m. dirba specialistai, Å¡eimai teikiama kompleksinės pagalba, tačiau intensyvus darbas rezultatų nedavė. Skyriaus nuomone, laikinas tėvo valdžios ribojimas J. V. nenustatant konkrečios bendravimo su dukra tvarkos, Å¡iuo atveju geriausiai atitiktų vaiko interesus, užtikrinant vaiko teisę į saugias ir sveikas gyvenimo sÄ lygas, garantuojančias vaiko raidÄ . Teismas neatlikęs iÅ¡samaus įrodymų vertinimo, kuris bus atliekamas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, neturi pagrindo nepritarti Skyriaus nuomonei.

35. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-659/2017 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tas, kas Å¡io straipsnio BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 straipsnio 2 dalis). Tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-659/2017 pripažino įrodyta, kad kaltinamasis J. V. 2016 m. lapkričio 19 d. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, muÅ¡damas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį – sugyventinę A. D. bei muÅ¡damas nežymiai sužalojo mažametę E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nors kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ios aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos gerokai prieÅ¡ atsakovo nepilnametės dukros gimimÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos laikytinos charakterizuojančiomis atsakovÄ .

36. Kadangi CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad Å¡eimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o minėtos aplinkybės patvirtina, jog esama situacija kelia pagrįstÄ grėsmę vaikų gerovei, saugumui ir interesams, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė geriausiai garantuoja taip pat ir vaikų gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugÄ , iki bus iÅ¡spręstas ginčas tarp Å¡alių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei iÅ¡vengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus.

Apeliacine tvarka vertinama nutartis Å¡ių tikslų įgyvendinimo neužtikrina. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioms principinėms nuostatoms nusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iÅ¡spręstas, prioritetiniu pripažįstant vieno iÅ¡ vaikų interesÄ bendrauti su tėvu, tačiau neužtikrinant saugios abiejų ieÅ¡kovės vaikų asmeninės gyvenamosios aplinkos ir neužkertant kelio tolimesniam galimam jų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui.

Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, netinkamai iÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ir pažeidė teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principus.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei sutuoktinio interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip minėta, nėra sprendžiamas.

38. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai, kaip neturintys reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, Å¡ioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

39. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Dėl bylos procesinės baigties 40. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirÄ jį skundÄ tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pritaikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui J.

V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4329-676/2021 dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria: Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pritaikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4329-676/2021 įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Erika Misiūnienė