2K-635/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-635/2012 Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00810-2011-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.11.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukta ir kaltinamasis E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

n u s t a t ė :

E. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 18 d., apie 20–21 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Tauragėje, Vytauto g. 83, prie UAB „Tauragės viešbutis“, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, įsigijo 6,608 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir jas gabeno, kol 2011 m. spalio 19 d., apie 15 val., J. Tumo–Vaižganto ir Stoties g. sankryžoje jį sulaikė ir asmens kratos metu narkotines medžiagas paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo už tai, kad jis savo namuose, Tauragėje, (duomenys neskelbtini), kambario spintoje neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė vieną fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį, skirtą įvairių modelių pistoletams ir pistoletams–kulkosvaidžiams, kol 2011 m. spalio 19 d. 16.45 val. kratos metu jį rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartį ir parduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo gimęs 1993 m. kovo 27 d, o nusikaltimą, už kurį esu nuteistas, padarė 2011 m. spalio 18 d., t. y. vos sulaukęs pilnametystės (aštuoniolikos metų amžiaus). Nepaisant to, teismai visiškai nesvarstė galimybės taikyti E. M. BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekvietė specialistų, nesiaiškino, kokia nuteistojo socialinė branda. Kasatoriaus nuomone, byla turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, siekiant gauti specialistų išvadas dėl nuteistojo socialinės brandos ir galimumo jam taikyti BK 90–94 straipsnių nuostatas.

Taip pat kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai išaiškino bei pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas. Nusikaltimas, už kurį E. M. nuteistas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kasatoriaus teigimu, tokio pobūdžio nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, būdamas vos 18 metų amžiaus ir tokios socialinės brandos, kuri neprilygsta pilnamečiui, subrendusiam asmeniui. Nuteistasis nurodo, kad įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų ketindamas pats naudoti, išbandyti, o ne platinti. Pasak kasatoriaus, tai rodo, kad kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų savo veiksmais jis nepažeidė.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas suėjo 2011 m. spalio 26 d., o nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, E. M. padarė 2011 m. spalio 18 d., t. y. likus tik aštuonioms dienoms iki bausmės vykdymo atidėjimo termino suėjimo. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje teismai visiškai nevertino aplinkybės kad nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, jis padarė prieš pat pasibaigiant bausmės vykdymo atidėjimo laikui, o nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau buvo suėjęs. Kasatoriaus nuomone, jo bylą nagrinėję teismai privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir galėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda prašo šį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras pažymi, kad, atsižvelgdamas į bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę vertinti, ar tikslinga nuteistajam taikyti BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau nuteistasis apeliaciniu skundu prašė paskirti jam švelnesnę bausmę, neprašydamas taikyti BK 90–94 straipsnių nuostatų. Todėl prašymas dėl BK 81 straipsnio 2 dalies taikymo kasacine tvarka nenagrinėtinas.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti asmuo gali būti nubaustas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. M. anksčiau teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo laikotarpiu, baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro nuomone, E. M. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, nepažeidžia teisingumo principo, nėra aiškiai per griežta ir yra tinkamai individualizuota.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės, nurodė motyvus, dėl kurių mano, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat svarstė BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam galimybę, tačiau, atsižvelgęs į padarytos veikos aplinkybes, į kasatoriaus asmenybę apibūdinančius požymius, nenustatė pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. M. nusikalstamą veiką padarė vos sulaukęs 18 metų amžiaus, narkotines medžiagas įsigijo tik savo reikmėms, bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo jau beveik pasibaigęs, prokuroro teigimu, teismų buvo įvertintos, tačiau jos nelaikytos išimtinėmis ir nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad už šio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios aplinkybės turėjo reikšmės paskiriant kasatoriui bausmę, artimą minimaliai BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

Bylos medžiaga rodo, kad galutinės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajam lėmė tai, jog jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, taip pat atsižvelgus į tai, kad jis anksčiau jau tris kartus buvo teistas, tarp jų ir už plėšimą, teismas tris kartus jam jau buvo atidėjęs bausmę. Nors teismas ir turėjo formalią teisę dar kartą atidėti bausmės vykdymą, tačiau atsižvelgęs į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas ankstesniais nuosprendžiais teigiamų rezultatų nedavė, paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad teismas, taip spręsdamas, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir paskyrė neteisingą bausmę.

Kasaciniame skunde pabrėžiamas jaunas nuteistojo amžius ir galimybė, vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalimi, taikyti nuteistajam baudžiamojo įstatymo nuostatas, skirtas nepilnamečiams. Pažymėtina, kad šis klausimas proceso metu keliamas nebuvo ir pirmą kartą paminėtas tik kasaciniame skunde. Kita vertus, baudžiamojo įstatymo nuostatos, skirtos nepilnamečių atsakomybės klausimams, į kurias daro nuorodas kasatorius, neįpareigoja teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės asmeniui, kuriam anksčiau kelis kartus jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymėtina, kad BK 92 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 91 straipsnio 3 dalis nustato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Kaip matyti iš nuosprendyje pateiktų motyvų, teismas atsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, tačiau reali laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta būtent dėl to, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su galimybe prilyginti nuteistąjį nepilnamečių asmenų kategorijai, nepagrindžia paskirtos bausmės neteisingumo ir neatitikimo bausmės skyrimo taisyklių bei bausmės tikslų.

Kasaciniame skunde pabrėžiamos aplinkybės, kad nusikaltimą E. M. padarė likus tik aštuonioms dienoms iki bausmės vykdymo atidėjimo termino suėjimo, taip pat tai, kad naujai padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kad nuteistasis tik norėjo išbandyti narkotikus, bet ne platinti, nepagrindžia išvados, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Dalia Bajerčiūtė Armanas Abramavičius Olegas Fedosiukas