2013-07-31 Nr. AB-4004-3-63-3-00300-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-537/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00300-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. U. 2013 m. balandžio 4 d. (įteikimo paštui data) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame nurodė: jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius atsisakė jai kompensuoti už buto šildymą ir vandenį, jog kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, dėl giminaičių kreipėsi į prokurorus. Pareiškėja skunde taip pat dėstė faktus dėl palikimo negavimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 13–14) nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. balandžio 29 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y.: suformuluoti skundo reikalavimą, pasirašyti skundą, nurodyti savo asmens kodą, atsakovą, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tai patvirtinančius įrodymus, pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Pareiškėja 2013 m. balandžio 22 d. (įteikė paštui) pateikė teismui raštą (teisme gautas 2013 m. balandžio 25 d.), kuriame nurodo savo pensijos dydį, jog iš teismų nori teisingumo, mini prokurorų apklausas, nurodo savo giminaičius ir informaciją apie juos, kad vyksta teisminiai procesai bei kitas aplinkybes.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi (b. l. 19–20) nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – 2013 m. balandžio 25 d. pareiškime (skunde) vėl nenurodytas joks skundo reikalavimas, nenurodytos šalys, nepridėtas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio; nenurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai.

III. Pareiškėja J. U. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį.

Nurodo, kad skundžia Generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus vyriausiąją prokurorę S. P.. Nurodo, kad nebuvo kviesta į teisme vykusias bylas ir prašo atsiųsti teismo sprendimų kopijas arba nurodyti teismus, į kuriuos jai vykti paimti tokių dokumentų. Dėsto faktus, susijusius su S. M. palikimo priėmimu. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė jai skirti pašalpą už šildymą ir vandenį, nurodo, koks turtas jai priklauso. Teigia, kad neturi pinigų pasisamdyti advokatą. Aiškina, kad turi teisę į S. M. palikimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Įvertinus 2013 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gauto pareiškėjos procesinio dokumento turinį, galima daryti išvadą, kad pareiškėja nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria teismas nutarė laikyti jos skundą nepaduotu, jai nepašalinus nustatytų skundo trūkumų.

Nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atskiruoju skundu skundžiamos nutarties, tiek ir nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai, turinį, daro išvada, kad šios nutartys atitinka aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką – yra aiškios ir išsamios – teismas nurodė pareiškėjai ne tik kurių ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitinka pateiktas skundas, bet ir detaliai paaiškino, kaip pareiškėja turėtų pašalinti nustatytus skundo trūkumus.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, be kitų aplinkybių, pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė jai kompensuoti šildymo bei vandens išlaidas. Kartu su skundu pareiškėja pateikė 2013 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-2156 (b. l. 7), kuriuo atsisakyta tenkinti jos 2013 m. vasario 28 d. prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Iš šių aplinkybių būtų galima spręsti, kad pareiškėja siekia aptariamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus sprendimo panaikinimo, tačiau tokio reikalavimo skunde nesuformulavo, nenurodė viešojo administravimo institucijos, kuriai adresuojamas skundas (atsakovo), duomenų, taip pat nenurodė aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nustatė terminą šiems skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėja jų nepašalino.

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skundas priskirtinas žyminiu mokesčiu apmokestinamiems skundams, todėl, siekdama realizuoti teisę į teisminę gynybą, pareiškėja turėjo sumokėti žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų, kad šį teismo pagrįstai bei teisėtai nustatytą skundo trūkumą, trukdantį pareiškėjai realizuoti teisę į teisminę gynybą, pareiškėja būtų pašalinusi ir pateikusi dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimo faktą. Pareiškėja taip pat nepateikė ir motyvuoto bei pagrįsto prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pagrįstai bei teisėtai buvo nustatyti ir kiti pareiškėjos skundo trūkumai – asmens duomenų nenurodymas, skundo nepasirašymas. Šių skundo trūkumų pareiškėja taip pat nepašalino.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais pareiškėjai pasinaudoti teise į gynybą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad pareiškėjos skundas neatitinka esminių skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjai nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, pagrįstai bei teisėtai pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti skundą nepaduotu, todėl atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius