2022-02-02 Nr. AB-3512-4-49-3-00243-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1199-415/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00243-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei Z. H. A. A.,

pareiškėjos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovui Modestui Anzui,

vertėjams: Hicham Ibrahim ir Shayma Mustafa,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietei Z. H. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. H. A. A. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei Z. H. A. A..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. H. A. A., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietė, pareiškėja) 2021 m. gruodžio 1 d. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė skirti Užsienietei alternatyvią faktiniam sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – ir VSAT) apie savo buvimo vietą, leisti Z. H. A. A. apsigyventi jos pasirinktoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. liepos 30 d. atvyko į Lietuvą su didžiuoju migrantų srautu per Baltarusiją ir iš karto pasiprašė prieglobsčio. Atvykusi į Lietuvą pareigūnams ji pateikė savo asmens dokumento ir kitų jos asmenybę patvirtinančių dokumentų kopijas, todėl jos asmenybės patvirtinimas neturėtų kelti abejonių. Su kitais užsieniečiais ji buvo apgyvendinta Medininkų stovykloje, konteinerių miestelyje, kur gavo tik minimalias išgyvenimui sąlygas. Stovykloje ji elgiasi pavyzdingai, vidaus tvarkos ar bendrųjų elgesio normų nėra pažeidusi, yra draugiška ir empatiška kitų kartu gyvenančių asmenų atžvilgiu.

Užsienietė taip pat nurodė, kad savo prašymo dėl prieglobsčio motyvus ir argumentus išsamiai išdėstė Departamento apklausoje, apklausą atlikusiam specialistui elektroniniu paštu išsiuntė begalę jos prašymą pagrindžiančių dokumentų. Departamentas priėmė skubotą sprendimą ir prašymo suteikti prieglobstį netenkino, todėl šis sprendimas buvo apskųstas.

Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis gyvena Vokietijoje, todėl Departamentas turėjo visų pirma įvertinti situaciją ir pagal Dublino rezoliuciją perkelti jos prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą į Vokietiją. Toks Užsienietės elgesys vertinamas kaip aktyvus geranoriškas bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos pareigūnais. Galutinis sprendimas dėl prieglobsčio dar nėra priimtas.

Užsienietė nurodė, kad gyvena Medininkų užsieniečių apgyvendinimo centre, kuris buvo įrengtas laikina, skubos tvarka, vidury laukų sustatytuose, tvoromis aptvertuose konteineriuose, kuriuos saugo pareigūnai su šunimis. Tokios sąlygos, pasak pareiškėjos, paprastai taikomos už nusikalstamas veikas nuteistų asmenų atžvilgiu. Nors konteineriuose šiuo metu šilta, užsieniečiams šiuo metu pateikiamas šiltas maistas, pasirinkti jo pagal savo poreikius Užsienietė negali. Konteineryje yra dviaukštės lovos, vienas stalas su kėde ir siauras praėjimas, taigi, gyvenimo sąlygos yra tinkamos tik išgyventi, bet ne oriam gyvenimui, kurį Užsienietė, būdama Europos Sąjungoje, gali sau leisti savo, o ne Lietuvos valstybės lėšomis. Nuolatinis triukšmas ir jokios asmeninės aplinkos nebuvimas veda prie fizinio išsekimo.

Pareiškėja patvirtino, kad dėl daugybės patirtų itin dramatiškų išgyvenimų savo gimtojoje šalyje turi reikšmingų sveikatos sutrikimų, dar būdama sulaikyta Medininkų užsieniečių apgyvendinimo centre, kelis kartus buvo gydoma ligoninėje.

Pareiškėja pažymėjo, kad nors tiesiogiai itin artimų socialinių ryšių Lietuvoje neturi, tačiau dėl asmeninių savo charakterio savybių yra užmezgusi draugiškus santykius su savanoriais, dirbančiais stovykloje.

Pareiškėja akcentavo, kad, visų pirma, laikomas kalėjimo sąlygomis asmuo turi labai ribotas galimybes užmegzti socialinius ryšius, ir tai tiesiogiai priklauso nuo jo gyvenimo sąlygų, kurias jam institucija ir riboja. Net ir tokiomis aplinkybėmis pareiškėja sugebėjo prisitaikyti ir jau turi asmenų, kuriuos gali vadinti bičiuliais.

Pareiškėja labai aiškiai patvirtino, jog jai yra žinomos ir išaiškintos pasitraukimo iš Lietuvos pasekmės nesulaukus galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo ir kad tai, remiantis šiuo metu vyraujančia praktika, reikštų grąžinimą į Lietuvą ir sulaikymą neapibrėžtam laikotarpiui. Tokia perspektyva yra aiškiai suprantama, bei, akivaizdu, nei kiek nepatraukli. Pareiškėja savo asmeniniu elgesiu niekaip nėra sudariusi pagrindo tikėtis, kad ji iki šiol pažeidinėjo ar ateityje ketina pažeisti jos atžvilgiu taikytas priemones ar ribojimus. Apie pareiškėjos geranoriškumą ir bendradarbiavimą su institucijomis posėdžio metu galės patvirtinti ir VSAT atstovas. Vien ta aplinkybė, kad asmuo turi šeimos narių ne Lietuvoje, pasak pareiškėjos, savaime nesudaro faktinio pagrindo teigti, kad jis gali pasislėpti, nes tai yra visiškai teorinė prielaida, pernelyg nutolusi savo turiniu nuo faktinių bylos aplinkybių, ir neindividualizuota tinkamai, kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėja laukia kol bus priimtas galutinis sprendimas jos atžvilgiu ir nori susitikti su savo sutuoktiniu, kuris ją jau aplankė keletą kartų, tačiau šiuo metu, kol galioja teisės aktais nustatyta ypatingoji padėtis, apimanti pasienį ir užsieniečių registracijos centrą, to padaryti negali.

Posėdžio metu Užsienietė, išdėstydama bylos aplinkybes, pažymėjo, kad jau baigiasi 6 mėnesių terminas, kuomet Užsienietė gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis.

Posėdžio metu VSAT Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) atstovas nurodė, kad sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Užsienietės byloje yra priimtas. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė turėtų piniginių lėšų, bet egzistuoja tikimybė, kad pasišalins iš Lietuvos Respublikos ir todėl, pasak Centro, prašymo tenkinti negalima.

II. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl alternatyvios faktiniam sulaikymui priemonės taikymo atmetė.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad Užsienietė 2021 m. liepos 30 d. neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką. Ji pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietė taip pat pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi buvo apgyvendinta Medininkų užsieniečių apgyvendinimo centre. Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Z. H. A. A. prieglobsčio ir papildomos apsaugos; išsiųsti Z. H. A. A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Minėtas sprendimas apskųstas teismui.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, taip pat išsakė nuomonę, kad vertinant Užsienietės apgyvendinimo sąlygas, tai, kad jos sutuoktinis gyvena Vokietijoje bei tai, kad galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra aiškūs teismo motyvai dėl prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo, sprendė, kad šiuo metu egzistuoja rizika, kad ji, pasinaudodama laisvu judėjimu, gali išvykti į trečiąją šalį arba į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir priimtas bei įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje ir nustatyta jos teisinė padėtis. Be to, Užsienietės nurodytas adresas, kuriame ji planuoja apsigyventi, neužtikrina to, kad ji iš nurodytos gyvenamosios vietos nepasišalins.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai taikoma faktinio sulaikymo priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams ir šiuo metu nėra pagrindo Užsienietei taikyti alternatyvią faktiniam sulaikymui priemonę.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. A20-1854-627/2021 ir priimti naują sprendimą, pareiškėjos prašymą tenkinti; skirti pareiškėjai alternatyvią faktiniam sulaikymui priemonę – nustatyti, jog Z. H. A. A., gim. 1999 m. kovo 5 d. elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; leisti pareiškėjai apsigyventi jo pasirinktoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia didžiąja dalimi tais pačiais motyvais, kaip ir pareiškime pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja itin reikšminga aplinkybe nurodo tai, jog po skundžiamo sprendimo priėmimo Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis buvo pakeista ir išdėstyta taip: „Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“, taigi sprendimo priėmimo metu galiojęs 5 straipsnio 6 dalies redakcijoje numatytas apribojimas nesuteikiant užsieniečiams teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra panaikintas.

Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog net esant Įstatyme numatytam judėjimo laisvės ribojimui, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes teismas turi teisę taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su laisvės ribojimu. Pasak pareiškėjos, akivaizdu, jog panaikinus tokį ribojimą įstatyme, bei atsižvelgiant į konstitucinio asmens laisvės principo reikšmę, nebeliko įstatymiškai apibrėžtos pareigos taikyti užsienietės atžvilgiu su laisvės ribojimu susijusią alternatyvią sulaikymui priemonę. Nors įstatymai nėra taikomi atgal, aukščiau aptarti argumentai pagrįstai leidžia teigti, jog teismas privalėjo svarstyti, vertinti ir detaliai pasisakyti dėl švelnesnių alternatyvių priemonių taikymo.

Teismas, pasak pareiškėjos visiškai nepagrįstai sprendime kaip teisinį pagrindą nurodė Įstatymo 113 straipsnio nuostatas, nes remiantis šio straipsnio nuostatomis teismas turėjo Užsienietės atžvilgiu taikyti sulaikymą. Šiame straipsnyje detaliai aptarti sulaikymo pagrindai, o teismo nurodyta 5 dalis ir apibrėžia aiškiai, kokiu atveju turi būti vertinama, jog yra faktinis pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, o nustačius šias aplinkybes, gali būti taikomas sulaikymas. Akivaizdu, jog nustačius šio straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes teismas taiko sulaikymą, o nustatęs Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėja akcentuoja, kad šiuo atveju teismo diskrecijos teisė nėra absoliuti, ir netaikydamas įstatyme numatytų švelnesnių, mažiau užsienietės teises ribojančių priemonių, tokį savo sprendimą teismas turi motyvuotai ir išsamiai pagrįsti.

Pareiškėja pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą reglamentuoja ne teismo nurodytas 113 straipsnis, o 115 straipsnis. Šiame straipsnyje yra aptartos alternatyvios sulaikymui priemonės ir šio straipsnio 5 dalis numato, jog alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinti užsienietį VSAT su arba be judėjimo apribojimų, gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Galutinis sprendimas be jokios abejonės siejamas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kadangi pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, pasisakydamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės remiantis Įstatymo 115 straipsniu, teismas gali rinktis tik iš 115 straipsnio 1-3 dalyse numatytų priemonių. Kaip jau minėta aukščiau, teismas negali tik atmesti pareiškėjos prašymą, nepasisakydamas dėl konkrečios priemonės jos atžvilgiu, o įstatymų leidėjas labai aiškiai dėl to pasisakė, t. y. neesant galutinio teismo sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsienietei išbuvus faktinio sulaikymo sąlygomis ilgiau nei Įstatyme numatyti 6 mėnesiai, jos atžvilgiu gali būti taikomos tik 115 straipsnio. 1-3 dalyse numatytos alternatyvios priemonės. Pareiškėja teigia, kad teismo posėdžio metu šis argumentas buvo akcentuotas, tačiau teismo apie tai sprendime visiškai nėra pasisakyta.

Pareiškėja akcentuoja, kad net jei pareiškėjos asmenybė formaliai ir būtų laikoma nenustatyta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tai nėra esminė priežastis, nulemianti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo negalimumą. Šis įvardijamas tikslas – nustatyti pareiškėjos asmenybę – reikštų, jog užsienietės atžvilgiu yra atliekami konkretūs veiksmai siekiant nustatyti bei patikrinti, jog pareiškėja nurodė neteisingus duomenis apie save, klaidino institucijas ar pan., tačiau ginčo atveju taip nėra – niekas byloje neginčija, jog asmuo yra būtent tas, kuriuo prisistato, tik nebuvo pateiktas originalus asmens užsienio kelionėms skirtas dokumentas. Tačiau tokios aplinkybės, pareiškėjos teigimu, nėra lygiavertės ir negali būti aiškinamos plečiamai tokia apimtimi, vertinant, jog jos asmenybė nėra nustatyta. Be to, nėra ir jokių duomenų, jog institucijos dėl „asmenybės nustatymo“ atliktų kokius veiksmus šiuo tikslu, ir būtent tam būtų reikalingas asmens sulaikymas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs begalę nutarčių, kuriose, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ir nesant pateikto originalaus asmens dokumento į bylą, t. y. formaliai vertinant, jog asmens asmenybė nėra patvirtinta originaliu kilmės šalies išduotu dokumentu, asmeniui yra taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės

Be to, akcentuoja pareiškėja, kaip iš bylos duomenų žinoma, pareiškėjai atvykus į Lietuvą, buvo paimti jos pirštų antspaudai, šie duomenys suvesti į duomenų bazę ir pagal šį požymį pareiškėja bet kurioje Europos Sąjungos šalyje bus identifikuota. Be to, pareiškėja yra pateikusi ne vieną dokumentą, tame tarpe ir santuokos liudijimą, kitus dokumentus, kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog ši Užsienietė prisistato savo vardu ir pavarde. Todėl argumentas, jog pritaikius užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymo priemonę nebus pasiekti tikslai (nustatyta jos asmenybė), taip pat yra formalus ir apsimestinis, nesusijęs su realiomis bylos aplinkybėmis ir atmestinas.

Pareiškėja pabrėžia, kad šiuo atveju Užsienietė yra iš esmės sulaikyta pusmetį, o tai yra itin ilgas laikotarpis prieglobsčio prašytojo atžvilgiu, valstybei sąžiningai siekiant deklaruojamų tikslų ir įvertinus tai, jog Užsienietė bendradarbiauja su institucijomis, turi finansines galimybes su sutuoktinio pagalba išsilaikyti pati, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jos atžvilgiu pritaikyti ribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs. Sulaikymo sąlygomis gyvenantis asmuo turi pagrįstą lūkestį žinoti, kokiam konkrečiam laikui jo teisės yra tiek esminiai apribotos, tuo tarpu ar pasibaigus sprendime nurodytam terminui ji gaus laisvę, nėra jokio aiškumo. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulėje numatyta, kad sulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu turėtų būti ribojamas ir atitikti proporcingumo principą priemonių, kurių imamasi, ir siekiamų tikslų atžvilgiu. Sulaikymas yra pateisinamas tik tada, kai rengiamasi grąžinimui arba išsiuntimo procesui, ir jei švelnesnių priverstinių priemonių nepakaktų. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų kraštutinės priemonės pareiškėjos atžvilgiu taikymą ir objektyviai paneigtų galimybę taikyti švelnesnes priemones. Pareiškėja akcentuoja, kad net už kriminalinius nusikaltimus nuteisti asmenys žino, kiek laiko jie bus priversti praleisti nelaisvėje, tuo tarpu prieglobsčio prašytojai tokia, rodos, savaime suprantama teisė nėra suteikta.

Pareiškėja teigia, jog skundžiamame sprendime teismas tinkamai neįvertino ir nemotyvavo savo išvados apie prašomos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą siekiamiems tikslams, tik formaliai nurodė, jog taikant pareiškėjos nurodytą priemonę tikslai nebus pasiekti. Kaip minėta, tapatybė nustatyta. Kitas įstatyme apibrėžtas tikslas yra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio, laikoma, kad motyvai galutinai nėra išaiškinti. Tačiau teismas, pasak pareiškėjos, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos argumento ir motyvo, kodėl taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę šis tikslas gali būti sėkmingai pasiektas taip pat.

Pareiškėja mano, kad šiuo metu taikoma priemonė nėra nei adekvati nei proporcinga, įvertinus itin ilgą prieglobsčio prašytojos sulaikymo laiką nuo jos atvykimo į Lietuvą momento. Negali būti toleruojama situacija, (net ir atvykus į Lietuvą 4000 prieglobsčio prašytojų), kad viena iš pagrindinių žmogaus teisių - teisė į laisvę – būtų tiek ilgai ribojama tik dėl tos priežasties, jog nėra priimtas galutinis sprendimas, nes tai nuo pareiškėjos valios visiškai nepriklauso.

Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo (duomenys neskelbtini) pilietės Z. H. A. A., skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą Centras motyvuoja tuo, kad Užsienietė neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Centras teisiniu pagrindu nurodo Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, pagal kurią prieglobsčio prašytojas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo Užsienietei – prieglobsčio prašytojai.

Užsienietė, manydama, jog jos apgyvendinimas Centre, yra per griežta priemonė, prašė teismo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, leisti Z. H. A. A. apsigyventi jos pasirinktoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas jos pareiškimo netenkino, nurodęs, jog švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrins tokia priemone siekiamų tikslų.

Apeliaciniame skunde Užsienietė akcentuoja savo gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakankamo bylos faktinių aplinkybių vertinimo aspektu ir prašo taikyti jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Byloje nustatyta, kad Užsienietė neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką. Ji pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietė taip pat pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir, remiantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi buvo apgyvendinta Centro teritorijoje Medininkuose. Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Z. H. A. A. prieglobsčio ir papildomos apsaugos; išsiųsti Z. H. A. A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Minėtas sprendimas apskųstas teismui.

Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) 6 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (be kita ko) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais šio procesinio sprendimo 34 punkte nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021).

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažymi, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji apgyvendinta moduliniame namelyje, kuriame užtikrintos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos. Užsienietės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl jos sveikatos būklės savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti jai judėjimo laisvės apribojimo, nes Centro atstovas patikino, kad, nepriklausomai nuo alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jai yra ir bus užtikrinamos tos pačios medicinos paslaugos, įskaitant ir chirurgo konsultaciją ar planinę medicininę operaciją.

Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Prieglobsčio prašytojos sutuoktinis gyvena Vokietijoje, Lietuvos Respublikoje ji neturi socialinių ryšių, jos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo atmestas (nors ir apskųstas teismui) ir ši aplinkybė, jeigu Užsienienei būtų suteikta galimybė laisvai judėti, gali tapti paskata mėginti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pirmiausia, Vokietiją, teisėjų kolegija taiko Prieglobsčio prašytojai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šią priemonę taikant iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikymo trukmė viršija maksimalius Įstatyme nustatytus terminus, todėl ji keičiama į paminėtą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsienietės Z. H. A. A.apeliacinį skundą patenkinti iš dalies .

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.

Skirti Z. H. A. A., gim. 1999 m. kovo 5 d., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Šią priemonę taikyti iki įsiteisės teismo sprendimas dėl Z. H. A. A. prieglobsčio prašymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys