ded1e8ff-7599-4407-a4d7-d217956ee7a3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja RPranešėjas Almantas Padvelskis                                   Civilinė byla Nr. 2A-408-538/2014             Teisėja Lina Jociuvienė                                            (Proceso Nr. 2-24-3-01680-2012-1)     Procesinio sprendimo kategorijos (S)      35.5.; 35.6.1.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. D., K. A., trečiasis asmuo AB DnB bankas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-02-28 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovų K. A. ir V. D., taikyti restitucijÄ priteisiant V.

D. iš K. A. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės V. D. 19 000 Lt ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad atsakovas K. A. ieškovui yra skolingas 49214,11 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų pagal eilę vekselių. Pinigai atsakovui K. A. buvo skolinami turto, parduodamo iš varžytinių, įsigijimui.

Minėta suma yra priteista, tačiau neiÅ¡ieÅ¡kota, atsakovas nedirba, skolos nedengia. Apie atsakovo K. A. skolas, jo atžvilgiu eilę užvestų vykdomųjų bylų dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo žinojo ir atsakovė V. D., tačiau, nors ir žinodama, 2012-02-28 su atsakovu sudarė ½ dalies žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ pardavė už 19 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovas mano, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, todėl tuo pagrindu praÅ¡o pripažinti negaliojančia minėtÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, taikant restitucijÄ ir grÄ Å¾inant minėtÄ sklypÄ atsakovei V.

D., iš jos priteisiant ieškovui 19000 Lt ir tokiu būdu apginant kreditoriaus teises. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-25 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. J. 100,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad kilo ginčas dėl to, ar atsakovė V. D., žinodama, kad atsakovas K. A., turėdamas finansinę prievolę ieškovui R. J. bei eilę kitų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teisėtai pardavė dalį žemės sklypo atsakovui K.

A. ir už sklypÄ paėmė 19000 Lt. Taip pat nurodė, kad Actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Å iuo atveju nustatyta, kad atsakovas K. A. įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu ieÅ¡kovui R. J. buvo skolingas ir savo prievolės nėra įvykdęs. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises, t.y. kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditoriaus interesų Actio Pauliana taikymo kontekste, t. y. sandoris jokios įtakos skolininko mokumui neturėjo, nes atsakovas K. A. ne sumažino turtÄ , o įgijo ir tokiu bÅ«du padidino savo nuosavybės teise valdomÄ turtÄ . Dėl sudaryto sandorio ieÅ¡kovas R. J. neprarado galimybės patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies ir dėl to reali grėsme įsipareigojimų įvykdymui nei padidėjo, nei sumažėjo. Taip pat pažymėjo, kad sudarytu sandoriu nebuvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui.

Ginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Å iuo atveju pažymėjo, kad tokios bÅ«tinybės nebuvo, tačiau tiek iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, tiek iÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad tokiu bÅ«du, didindamas žemės sklypÄ , atsakovas K. A. siekė padidinti parduodamo turto vertę su tikslu atsiskaityti su kreditoriais (pagal atsakovo žodinį paaiÅ¡kinimÄ - atliko detalųjį planavimÄ , iÅ¡dalino žemės sklypÄ atskirais sklypais su tikslu juos parduoti už didesnę sumÄ , negu visÄ sklypÄ be detaliojo planavimo ir neiÅ¡skaidytÄ Ä¯ atskirus sklypus).

Kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jei sandoris atlygintinis. Å iuo atveju pažymėjo, kad atsakovas K. A. turto neperleido, nesumažino, prieÅ¡ingai – turtas buvo padidintas. Jokių duomenų, kad atsakovas K. A. turėjo pinigų ir ieÅ¡kovui R. J. negrÄ Å¾ino dalies skolos, taip pat nėra. Kaip nėra ir duomenų apie atsakovės V. D. nesÄ Å¾iningumÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R.

J. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino negaliojančia 2012-02-28 žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp K. A. ir V. D. nuo sudarymo momento, ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra tokiu bÅ«du: priteisti V. D. iÅ¡ K. A. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui R.

J. priteisti iÅ¡ V. D. 19 000 litų ir 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditoriaus interesų actio Pauliana taikymo kontekste, t.y. sandoris jokios įtakos skolininko mokumui neturėjo, nes atsakovas K. A. ne sumažino turtÄ , o jį įgijo ir tokiu bÅ«du padidino savo nuosavybės teise turimÄ turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos įvairiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.

Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais. Pažymėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu skolininkas K. A. faktiškai buvo nemokus. Yra užvestos 23 vykdomosios bylos dėl skolų priverstinio išieškojimo, iš jo išieškomų skolų bendra vertė sudaro apie 300 000 litų (arešto mastas tik DnB Nord bankui sudaro 62 875 eurus arba 213 775 litus), konkrečiai ieškovui R. J. - 49 214,11 Lt su 5 proc. metinėm palūkanom, tuo tarpu skolininko turimo turto vertė nesudaro ir 200 000 litų (sklypas pardavinėjamas už 144 000 lt, varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas).

Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, kad ginčijamu sandoriu ne tik nebuvo padidintas, bet, priešingai, buvo dar labiau sumažintas skolininko K. A. mokumas, padidinti jo įsipareigojimai bankui ir dėl to pažeistos kreditoriaus R. J. teisės, kadangi skolininko įgyta dalis žemės sklypo nuo 2010 metu buvo apsunkinta AB DnB banko hipoteka. Skolininko mokumas tokiu atveju būtu padidintas tik tada, jeigu įkeisto turto vertė viršytu skolos hipotekos kreditoriui dydį.

Taigi, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, skolininkas neteko turėtų piniginių lėšų 19 000 Lt, o nuosavybėn įgyta hipoteka apsunkinta žemės sklypo dalis dar labiau sumažino jo mokumÄ , atsiskaitymams skirto turto verte ir finansinės naudos neatnešė. Taip pat nurodo, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo kilo realiai pagrista grėsmė, kad hipoteka apsunkinto žemės sklypo dalies ne tik nebus patenkinti AB DnB banko reikalavimai, bet dėl ginčijamo sandorio sudarymo dar labiau sumažėjo (ne padidėjo) skolininko mokumas ir dėl to pažeisti kreditoriaus R.

J. interesai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė V. D. turėjo žinoti ir žinojo apie skolininko nepadengtus kreditorinius įsiskolinimus R. J. ir atsakovo nemokumÄ (nes antstoliui A. Selezniovui nepavyko prisijungti prie antstolės V. D. vykdyto iÅ¡ieÅ¡kojimo ir taip iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ieÅ¡kovui). Todėl sudarydama ginčijamÄ sandorį – parduodama nemokiam skolininkui K. A. žemės sklypo dalį ir priimdama iÅ¡ nemokaus atsakovo 19 000 Lt mokėjimÄ atsakovė V. D. privalėjo žinoti ir suvokti, kad toks sandoris pažeidžia K.

A. kreditorių, įskaitant R. J. interesus. Visa tai leidžia konstatuoti atsakovės V. D. nesÄ Å¾iningumÄ CK 6.66 str. 2 d. prasme ir tuo pagrindu tenkinti actio Pauliana ieÅ¡kinį atsakovų atžvilgiu.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo R. J. apeliacinį skundÄ atsakovė V. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimÄ bei priteisti 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad rizika dėl skolininko prievolių įvykdymo nei padidėjo, nei sumažėjo, jam įsigijus dalį žemės sklypo. Taip pat pagrįstai konstatavo, kad nėra CK 6.66 str. numatytų sÄ lygų Pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia.Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad 2010-01-19 ieÅ¡kovas R. J. pareikalavo iÅ¡ antstolės V. D. informacijos apie vykdomÄ sias bylas, kuriose K. A. yra iÅ¡ieÅ¡kotojas (b.l.

26) ir 2010-03-23 antstolė V. D. suteikė praÅ¡omÄ informacijÄ (b.l. 26-30). 2010-05-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu iÅ¡ K. A. R. J. priteisė 36 500 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 14 600 Lt baudos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 9-11). Å io sprendimo pagrindu iÅ¡duotas 2011-04-19 vykdomasis raÅ¡tas bei antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 00100/11/01434. 2012-02-28 tarp V.

D. ir K. A. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kuriÄ K. A. už 19000,00 Lt nusipirko ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-21). Antstolis 2012-10-16 informavo ieÅ¡kovÄ , kad skolininkas K. A. nusipirko ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuotas (b.l. 14). VÄ® „Registrų centro“ 2012-07-04 duomenimis nuosavybės teisė įregistruota K. A. vardu į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), pagal 2007-10-16 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2012-02-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25).

K. A. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007-10-16 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, DNB bankui 2008-02-07 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikus kreditÄ , o kitÄ Â½ dalį žemės sklypo nusipirko V. D.. Kredito sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-56). Kreditorius 2011-12-21 sutiko, jog dalis V.

D. įkeisto turto bÅ«tų perleista K. A. (57 b.l.). IÅ¡ vykdomųjų bylų suvestinių matyti, jog yra užvesta 20 vykdomųjų bylų, kuriose skolininkas yra K. A. ir viena vykdomoji byla Nr. 0004/09/02921, kurie iÅ¡ieÅ¡kotojas yra K. A. (85-89, 99-130 b.l.). Antstolis Giedrius Jonauskas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iÅ¡ varžytinių AB DNB banko naudai (b.l.139-140).IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė 2012-02-28 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti restitucijÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio netenkino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei teigia, kad yra pagrindas taikyti actio Pauliana. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais.CPK 178 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sandoris ginčijamas CK 6.66 straipsnio tvarka, o actio Pauliana instituto taikymas reiÅ¡kia tam tikrÄ sutarties laisvės principo apribojimÄ . Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sÄ lygos.Ginčijami sandoriai turi pažeisti kreditoriaus teises.

Ieškovas teigia, jog jo teisės pažeistos, kadangi ginčijamo sandorio sudarymo momentu skolininkas K. A. faktiškai buvo nemokus. Yra užvestos 23 vykdomosios bylos dėl skolų priverstinio išieškojimo, iš jo išieškomų skolų bendra vertė sudaro apie 300 000 litų (arešto mastas tik DnB Nord bankui sudaro 62 875 eurus arba 213 775 litus), konkrečiai ieškovui R. J. - 49 214,11 Lt su 5 proc. metinėm palūkanom, tuo tarpu skolininko turimo turto vertė nesudaro ir 200 000 litų (sklypas pardavinėjamas už 144 000 Lt, varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas).

Tai reiÅ¡kia, kad buvo dar labiau sumažintas skolininko K. A. mokumas, padidinti jo įsipareigojimai bankui ir dėl to pažeistos kreditoriaus R. J. teisės, kadangi skolininko įgyta dalis žemės sklypo nuo 2010 metu buvo apsunkinta AB DnB banko hipoteka. Sudarydamas ginčijamÄ sandori, skolininkas neteko turėtų piniginių lėšų 19 000 Lt, o nuosavybėn įgyta hipoteka apsunkinta žemės sklypo dalis dar labiau sumažino jo mokumÄ , atsiskaitymams skirto turto verte ir finansinės naudos neatnešė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimÄ , ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, teismui reikÅ¡minga nustatyti, ar dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus; jei ginčijamu sandoriu nesukeltas skolininko nemokumas, tai turint tikslÄ konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo faktÄ nustatytina, ar faktiÅ¡kai sumažėjo tiek skolininko turto, kad likusio nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Pažymėtina, kad tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pirkimo sutarties sudarymas įtakos skolininko K. A. mokumui neturėjo, kadangi ginčijamu sandoriu skolininkas turtÄ Ä¯gijo, o ne pardavė. Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad ginčijamas sandoris sumažino skolininko mokumÄ ir buvo padidinti jo įsipareigojimai bankui. Pažymėtina, kad visas Žemės sklypas buvo įkeistas K.

A. prievolių bankui užtikrinimui., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad rizika dėl skolininko prievolių įvykdymo nei padidėjo, nei sumažėjo, jam įsigijus dalį žemės sklypo. Taip pat byloje nustatyta, kad įrodymų, jog skolininkas turėjo pinigų nėra, o pinigai buvo sumokėti trečiojo asmens. CK 6.50 str. nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti skolininko prievolę ir toks vykdymas reiÅ¡kia tinkamÄ prievolės įvykdymÄ .Dėl sandorių privalomumo.IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovai sandorio sudaryti neprivalėjo.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas ar teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokios bÅ«tinybės nebuvo, tačiau tiek iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, tiek iÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad tokiu bÅ«du, didindamas žemės sklypÄ , atsakovas K. A. siekė padidinti parduodamo turto vertę su tikslu atsiskaityti su kreditoriais.Dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo.Viena iÅ¡ CK 6.66 str. taikymo sÄ lygų – teismo nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas.

Ginčijamo sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis kreditoriaus teises. Kaip jau minėta, atsakovas turtÄ Ä¯gijo, o ne pardavė. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neįrodytas atsakovo nesÄ Å¾iningumas. Taip pat vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ skolininko niekaip nepagrindžia ir atsakovės nesÄ Å¾iningumo sudarant Pirkimo sutartį, kadangi sandorio sudarymas jo kreditorių interesų nepažeidė.

Dėl trečiųjų asmenų, sudariusių sandorį su skolininku, nesÄ Å¾iningumo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, jog jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis 3K-3-463/2013).

Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as baigtinis, todėl, sandorio Å¡alių veiksmams nepatenkant į Å¡iuos atvejus, sandorio Å¡alys laikytinos sÄ Å¾iningomis ir įstatyme nepreziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumo faktÄ turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. Tais atvejais, kai įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesÄ Å¾iningo, asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam, jog ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti nustatyta, kad pirmiau nutarime nurodytos actio Pauliana sÄ lygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Be to, minėta, kad teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl, sprendžiant dėl actio Pauliana sÄ lygų, bÅ«tina atsižvelgti į vienodos normalios verslo rizikos, pavyzdžiui, rizikos dėl kreditoriui įkeisto turto nuvertėjimo, padalijimÄ Å¡alims. Tai reikia turėti omenyje vertinant skolininko sÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčo sandorį. Å iuo atveju, kaip minėtÄ turtÄ Ä¯gijo ne trečiasis asmuo, o skolininkas iÅ¡ trečiojo asmens bei byloje nėra nustatytas nei skolininko nei trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, nurodytas CK 6.67 straipsnyje (CPK 178 str., 185 str.).Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos actio Pauliana sÄ lygos, ieÅ¡kinys tuo pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

J. atsakovei V. D. priteistina 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1d., b. l. 181).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                        n u t a r i a: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo R. J. atsakovei V. D. priteisti 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                    Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai                                                    Rimvida Zubernienė                                                                                                                                                                         Žydrūnas Bertašius