ded0e52f-c064-4e2e-8030-5ed81a6cabed · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-226-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06934-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 50.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB DnB NORD lizingo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui R.

R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Maldimas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB DNB lizingas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 7 013,79 Lt delspinigių, 37 265,04 Lt baudos, iÅ¡ viso – 85 313,12 Lt, ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. tarp ieÅ¡kovo (lizingo davėjo) ir trečiojo asmens UAB „Maldimas“ (lizingo gavėjo) buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 200805F-4478 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo nuosavybės teise lengvÄ jį automobilį Mercedes Benz GL 420CDI ir suteikė teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu automobilį valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2008 m. gegužės 30 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 200805F-4478-G.

UAB „Maldimas“ Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nepaisant ieÅ¡kovo siųstų pretenzijų skolos negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas 2010 m. rugpjūčio 4 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Lizingo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Maldimas“ bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 5 d. Atsakovas – laiduotojas, už trečiojo asmens prievoles atsako ieÅ¡kovui solidariai. Pagal Lizingo sutarties 8.9 punktÄ , nutraukus sutartį, lizingo gavėjas turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui lizingo objektÄ , sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos.

Turtas buvo grÄ Å¾intas, todėl BUAB „Maldimas“ skola (ir ieÅ¡kovo patvirtintas kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje) pagal Lizingo sutartį yra 85 313,12 Lt: pradelsti lizingo mokėjimai iki sutarties nutraukimo – 41 034,29 Lt, delspinigiai – 7 013,79 Lt, bauda – 37 265,04 Lt. Atsakovas R. R. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atsiimtÄ lizingo objektÄ pardavė pelningai, jokių nuostolių dėl Lizingo sutarties nutraukimo neturėjo.Trečiasis asmuo BUAB „Maldimas“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 7 013,79 Lt delspinigių ir 6 211 Lt baudos, iÅ¡ viso – 13 224,79 Lt ir 772 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei – 26,55 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. 2011 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas iÅ¡taisė 2011 m. birželio 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, t.y. 13 224,79 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2010 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi BUAB „Maldimas“ bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas kreditoriaus UAB DnB NORD lizingo 85 403,12 Lt finansinis reikalavimas, tačiau pagrindinio skolininko bankroto byloje sprendžiami klausimai nelemia laiduotojo atsakomybės Å¡ioje byloje.

Pirmosios instancijos teismo manymu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 41 034,29 Lt dydžio pradelstus lizingo mokėjimus yra nepagrįstas, kadangi, nutraukus sutartį, lizingo objektas ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intas ir ieÅ¡kovo realizuotas už 158 000 Lt. Nesumokėta suma pagal Lizingo sutartį sudarė 124 216,79 Lt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.574 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Suma, gauta už automobilio realizavimÄ , padengė ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti pradelstus lizingo mokėjimus. Lizingo sutarties 7.4 punktu Å¡alys numatė 0,1 procentų dydžio delspinigius kaip atsakomybės formÄ už prievolės termino pažeidimÄ . Taigi Å¡alys susitarė dėl netesybų, kurios sutarties pažeidimo atveju laikomos iÅ¡ anksto nustatytais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į pradelstų mokėjimų dydį ir pradelstÄ terminÄ (metai), praÅ¡omi delspinigiai (7 013,79 Lt) nėra neprotingai dideli.

Tačiau atsižvelgiant į prievolės vertę, į tai, kad dalis jos buvo įvykdyta, įvertinus, kad prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ sÄ lygojo bankroto bylos iÅ¡kėlimas, kad turtas buvo grÄ Å¾intas ir netrukus realizuotas, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl delspinigių priteisimo buvo patenkintas visiÅ¡kai, praÅ¡oma priteisti bauda (30 procentų – 37 265,04 Lt) yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina iki 5 procentų. UAB „Maldimas“ nemaÅ¾Ä dalį prievolės įvykdė, buvo sumokėjęs 89 999,99 Lt pradinės įmokos ir 49 491,56 Lt lizingo mokėjimų bei 13 224,22 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 62 715,78 Lt, neapmokėta suma sudarė 124 216,79 Lt.

PraÅ¡omų priteisti netesybų suma turi bÅ«ti vertinama santykyje su ieÅ¡kovo realiai patirtais nuostoliais. Nutraukus Lizingo sutartį, ieÅ¡kovas turtÄ realizavo už 158 000 Lt, nepatyrė papildomų automobilio saugojimo ar pardavimo iÅ¡laidų. Automobilio pardavimo vertė yra už Lizingo sutarties ribų, tačiau pardavimo kaina gali turėti įtakos vertinant ieÅ¡kovo nuostolius dėl sutarties pažeidimo. Netesybos atlieka tik kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , tačiau negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-12/2009, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-409/200).

Teismas turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB DnB NORD lizingas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ dalyje, kuria sumažinta bauda iki 6 211 Lt, ir atmestas ieÅ¡kinys dalyje dėl 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 37 265,04 Lt baudÄ , ir priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo 85 313,12 Lt sumos bei atitinkamai pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti pradelstus lizingo mokėjimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lizingo sutarties nevykdymo atveju lizingo davėjo teisė į nesumokėtas įmokas ir minimalius nuostolius iš esmės nekvestionuojama. Lizingo gavėjas (taip pat laiduotojas) gali ginčyti tik reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, viršijantį minimalius nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis byloje Nr. 2-1582/2011).

Teismas, pažeisdamas pacta sunt servanda ir sutarčių laisvės principus, netaikė nenuginčytos Lizingo sutarties nuostatos – 8.9 punkto, pagal kurį nutraukus sutartį lizingo gavėjas turi pareigÄ grÄ Å¾inti lizingo objektÄ ir sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos. IeÅ¡kovas turi teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti jam priklausančiu turtu ir gauti pelnÄ , jis neturi teisinės pareigos už lizingo objekto pardavimÄ gautų lėšų užskaityti skolininko skolai ieÅ¡kovui padengti.

Tai prieÅ¡tarautų CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams. Lizingo davėjo gautos pajamos iÅ¡ atgauto turto nepaÅ¡alina lizingo gavėjo (ir laiduotojo) civilinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymÄ . Teismas konstatavo, kad lizingo objekto pardavimo tretiesiems asmenims sandoris yra už lizingo sutarties ribų, tačiau vis tiek atsisakė priteisti pradelstus mokėjimus – teismo motyvai prieÅ¡taringi.Teismas padarė aritmetinę klaidÄ , nurodydamas, kad nesumokėta suma pagal sutartį sudarė 124 216,79 Lt.

IÅ¡ mokėjimų grafiko matyti, kad pradelsti mokėjimai sudaro 41 034,29 Lt, o likusi neapmokėta lizingo objekto vertė 124 216,79 Lt, taigi nesumokėta suma pagal sutartį sudaro 165 251,08 Lt. Likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės – 124 216,79 Lt – ieÅ¡kovas neprašė priteisti. IeÅ¡kovas, remdamasis sutarties 8.9 punktu ir CK 6.189 straipsniu, reikalavo priteisti nesumokėtas įmokas pagal sutarčių grafikus (41 034,29 Lt) ir netesybas (baudÄ ir delspinigius). IÅ¡ viso ieÅ¡kovas pagal sutartį negavo 169 802,04 Lt (165 251,08 Lt + 4 550,96 Lt palÅ«kanų).

Turtas buvo realizuotas už 158 000 Lt, tačiau 27 421,49 Lt yra valstybei sumokamas PVM, taigi realiai ieÅ¡kovas gavo 130 578,51 Lt. Gautos pajamos padengia tik nuostolius, kurių, kaip minėta, ieÅ¡kovas neprašė priteisti. Remiantis sutarties 8.9 punktu, ieÅ¡kovas, be kita ko, turi teisę reikalauti sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudÄ , t.y. 37 265,04 Lt (124 216,79 Lt x 30 procentų). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo srityje ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar realiais nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio, kitaip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo, reikšmė ir sutarčių laisvės principas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.574 straipsnis).Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad UAB „Maldimas“ yra iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 85 313,12 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Maldimas“ dėl 37 265,04 Lt baudos. SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, nes teismai turi vadovautis procesiniais sprendimais, kurie priimti tos pačios ar aukÅ¡tesnės instancijos teismo.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, todėl pasisakys dėl apelianto apeliaciniame skunde nurodomų ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindų. Dėl ieÅ¡kovo teisės į nesumokėtus lizingo mokėjimus iki lizingo sutarties nutraukimo Kolegija pažymi, kad nors lizingo davėjo teisė į pradelstus lizingo mokėjimus iki lizingo sutarties nutraukimo dienos CK6.574 straipsnyje yra tiesiogiai neįvardyta, Å¡i teisė yra aiÅ¡kiai pripažįstama teismų praktikoje, nurodant, kad lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti sutartį, susigrÄ Å¾inti turtÄ , iÅ¡siieÅ¡koti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiÅ¡kai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sÄ Å¾iningai bei protingai besielgiant, nepavyko iÅ¡vengti (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-228/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-462-2/2010).

Lizingo gavėjo pareiga sumokėti įsiskolinimÄ , atsiradusį iki lizingo sutarties nutraukimo dienos, negali bÅ«ti tapatinama su lizingo gavėjo pareiga atlyginti lizingo davėjui dėl sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius, kadangi pareiga sumokėti Å¡ias sumas yra kildinama ne iÅ¡ civilinės lizingo gavėjo atsakomybės, o tiesiogiai iÅ¡ lizingo sutarties, galiojusios iki jos nutraukimo, ir tos aplinkybės, kad iki sutarties nutraukimo ir lizingo objekto atsiėmimo lizingo gavėjas naudojasi lizingo objektu.

Taigi apeliantas pagrįstai pažymi, kad jo reikalaujama 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų suma yra ne jo dėl lizingo sutarties nutraukimo patirti nuostoliai, o lizingo objekto vertės dengimai ir palÅ«kanos, kuriuos lizingo gavėjas privalėjo mokėti pagal lizingo sutartį iki jos nutraukimo dienos, t.y. įsiskolinimas pagal lizingo sutartį. Lizingo davėjo pelnas pardavus atsiimtÄ lizingo objektÄ gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tik sprendžiant dėl lizingo davėjo teisės į nuostolių atlyginimÄ (CK 6.249 straipsnio 5 dalis) arba dėl sutartimi sulygtų netesybų dydžio (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau jis negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti priteisti ar sumažinti lizingo davėjui pagal sutartį priklausančias mokėjimo sumas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti iÅ¡ atsakovo, pagal laidavimo sutartį atsakančio ieÅ¡kovui tokia pat apimtimi, kaip lizingo gavėjas, iki sutarties nutraukimo atsiradusį įsiskolinimÄ negali bÅ«ti pripažinta ir pagrįsta.

Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentu, kad Lizingo sutarties 8.9 punkto nuostata, pagal kuriÄ nutraukus sutartį lizingo gavėjas turi pareigÄ grÄ Å¾inti lizingo objektÄ ir sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo Å¡ios nuostatos netaikyti. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieÅ¡kovui 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų yra nepagrįsta ir naikintina.

Dėl netesybų (baudos) sumažinimo Už sutartinės prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir (ar) nuostolių atlyginimÄ (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. CK 6.574 straipsnis, nustatydamas lizingo davėjo teisę į nuostolių atlyginimÄ , nereglamentuoja netesybų klausimų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pagal lizingo sutartis netesybos apskritai negali bÅ«ti nustatomos. Lizingo sutarties 8.9 punkte numatyta trisdeÅ¡imties procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda (b.l.

9) laikytina sutartinėmis netesybomis – iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Tačiau sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ teismo gali bÅ«ti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Nors apeliantas teisus teigdamas, kad netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio, tai nereiÅ¡kia, kad lizingo davėjo realiai patirti nuostoliai yra nereikÅ¡mingas kriterijus, į kurį negali bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl sutartinių netesybų sumažinimo.

Netesybos iÅ¡ esmės yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius, o ne bausti skolininkÄ už nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apelianto neginčijama, kad ieÅ¡kovas po Lizingo sutarties nutraukimo atsiėmė lizingo objektÄ ir jį realizavo už 158 000 Lt. Apeliantas pripažįsta, kad atskaičius PVM, ieÅ¡kovui liko 130 578,51 Lt suma (b.l. 91). Tuo tarpu likusios mokėtinos sumos pagal Lizingo sutartį po sutarties nutraukimo (palÅ«kanos ir turto vertės dengimai) sudarė 128 767,74 Lt, taigi konstatuotina, kad jokių nuostolių dėl Lizingo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas nepatyrė (ieÅ¡kovo teisė į pagal Lizingo sutartį mokėtinas sumas iki sutarties nutraukimo kolegijos aptarta anksčiau).

Ä® Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė spręsdamas dėl sutartinių netesybų dydžio. Nors sutartyje numatytos netesybos atleidžia ieÅ¡kovÄ nuo pareigos įrodinėti nuostolių dydį, byloje neginčijamai nustačius, kad nuostoliai patirti nebuvo, 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudos priteisimas neatitiktų kompensacinės netesybų paskirties, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria sumažintos sutartinės netesybos, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti Å¡iÄ sprendimo dalį apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Apelianto teigimu, sumažindamas sutartinių netesybų dydį pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išdėstytų nuostatų, įpareigojančių teismus vadovautis savo pačių priimtais sprendimais analogiškose bylose, ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens BUAB „Maldimas“ bankroto byloje ieškovo kreditorinis reikalavimas, kylantis iš Lizingo sutarties, patvirtintas visa apimtimi, t.y. nemažinant baudos dydžio.

Kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip jau minėta, teismui sprendžiant dėl sutartinių netesybų mažinimo CK 6.73 ir 6.258 straipsnių pagrindu, individualus reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių vertinimas turi bÅ«ti atliekamas kiekvienoje byloje. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikÅ¡tas fiziniam asmeniui – laiduotojui, ir jau vien tai leidžia nagrinėjamos situacijos nelaikyti identiÅ¡ka BUAB „Maldimas“ bankroto byloje nagrinėtai situacijai. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2322-661/11 (b.l.

60) matyti, kad atsakovas R. R. nagrinėjant ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ nedalyvavo, todėl Å¡i nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nagrinėjamoje byloje neprieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarčiai, kurioje konstatuota Å¡alių laisvė susitarti dėl netesybų dydžio, kadangi tokia Å¡alių teisė ginčijamu sprendimu nėra neigiama, o dėl netesybų sumažinimo įstatymo pagrindu nuspręsta įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keistinas juo nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ padidinant, atsižvelgiant į teismo patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, iki 3166,64 Lt (1627,52 Lt žyminio mokesčio ir 1539,12 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų). IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jam iÅ¡ atsakovo taip pat priteistina 1297,8 Lt už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio ir 871,2 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Bendra iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 5335,64 Lt. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a.k.: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo AB DnB NORD lizingo, į.k.: 124385737, buveinė:

Žalgirio g. 92, Vilniuje, naudai 41034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 7013,79 Lt delspinigių ir 6211,00 Lt baudos, iÅ¡ viso – 54259,08 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 54259,08 Lt sumos nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. ieÅ¡kovo UAB DnB NORD lizingo naudai 5335,64 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. į valstybės biudžetÄ 26,55 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų“. Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka