ded00a7d-adc0-4ddd-811d-178cac7e86df · Vilniaus apygardos teismas

                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-468/2016                       Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04352-2013-5                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.9.; 1.2.5.4.; 2.4.7.                                                                                                                                                              (S)                  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA R T I S 2016 m. gegužės 13 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audriaus Cinino, Jolantos Čepukėnienės,sekretoriaujant Darjai Bočekovai,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nukentėjusiosios atstovui Vitalijui Vasilionok,gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,nuteistajam A. D.,nukentėjusiosios S. D. atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

D. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 str. 2 d. (2013-11-15 veika) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 140 str. 2 d. (2015-02-19 veika) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikotarpis 2013-11-15 bei nuo 2015-02-19 iki 2015-02-21 (nuosprendyje nenurodyta) kaip atlikta 6 dienų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 722 str., A. D. įpareigotas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. D. pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2013-11-15 apie 3.25 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktÄ , kurio metu du kartus spyrė nukentėjusiajai sutuoktinei S. D.

į nugaros sritį ir kojÄ , tampė jÄ už plaukų, taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį, sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmÄ , Be to, A. D. nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-11-15 apie 3.25 val. namuose, (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę S. D., grasino nukentėjusiÄ jÄ S. D. nužudyti, sakydamas: „Nori degti? Ir tave, ir jį pakasiu“, taip sudarydamas nukentėjusiajai S. D. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to, A.

D. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad jis 2015-02-19 apie 9.00 val. name, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.73‰ girtumo laipsnis), konflikto metu metė į nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę S. D. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pataikydamas juo S. D. į kairę blauzdÄ , taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį, sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padarytos muÅ¡tinės žaizdos kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 nuosprendį panaikinti ir A.

D. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad pagal įvykio metu galiojusiÄ BK 140 str. 3 d. redakcijÄ už BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas. Tačiau pagal BPK 407 str. nustatyta, kad tai yra privataus kaltinimo bylos, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir skundÄ paduoda bei kaltinimÄ teisme palaiko nukentėjusysis (BPK 408 str.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neteisėtai A. D. pripažino kaltu, jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 140 str. 2 d. kaip muÅ¡imÄ ar smurtÄ , padarytÄ mažamečiui, arba kaltinamajame akte nukentėjusiojo kankinimas A.

D. nebuvo inkriminuojamas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino BK 140 str. normÄ , neatsižvelgė į tai, kad veikos padarymo metu galiojo kita BK 140 str. redakcija. Kadangi Å¡iuo metu galiojanti BK 140 str. 2 d. redakcija griežtina asmens padėtį, tai A. D. atžvilgiu Å¡io straipsnio dalis negali bÅ«ti pritaikyta veikai, kuri buvo padaryta 2013-11-15. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti įrodymu visetÄ ir priimtų sprendimų teisėtumÄ , kadangi nuosprendyje konstatuota, jog 2013-11-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., tačiau teismas nenurodo, kokia įstatymo redakcija taikoma 2013-11-15 įvykio veiksmų kvalifikacijai.

Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino šį pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ teisėtu. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad A. D. pagal BK 145 str. 1 d. galėjo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik pagal nukentėjusiosios skundÄ (BK 145 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios skundas pagal BK 140 str. 1 d. negalėjo bÅ«ti priimtas policijoje, o visi ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl 2013-11-15 įvykio buvo neteisėti, neteisėtai buvo suraÅ¡ytas susitaikymo protokolas ir atitinkamai priimtas neteisėtas prokuroro 2015-09-23 nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ .

Anot apelianto, kadangi A. D. žodžius: „Nori degti? Ir tave, ir jį pakasiu“ pasakė konflikto metu, nukentėjusioji S. D. negalėjo prarasti saugumo jausmo, nes konfliktas buvo abipusis ir abi konflikto pusės galėjo pasakyti žodžius, kurie gali bÅ«ti suprantami kaip grasinimas. Be to, A. D. neveikė tyčia, nes po iÅ¡sakytų žodžių nesekė jokie veiksmai, tai buvo tik to konflikto metu iÅ¡sakyti žodžiai. Be to, A. D. 2014-05-14 parodė, kad: „kivirčo metu vartojau necenzÅ«rinius žodžius, keikiausi, priekaiÅ¡tavau, grasinau žmonai dėl ryÅ¡ių su kitu vyru – J., kadangi jos vairuotojas vienÄ naktį jÄ parvežė namo.

Grasinimų įvykdyti neketinau, tiesiog buvau labai įpykęs ir pasakiau”. Å ie parodymai patvirtina, kad nebuvo tyčios, kuri bÅ«tina norint inkriminuoti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto teigimu, A. D. žodžius: „Nori degti? Ir tave, ir jį pakasiu“ galima traktuoti kaip spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dusius žodžius konflikto metu, nes A. D. veiksmuose nebuvo tyčios įbauginti, jis tik konfliktavo su žmona S. D.. Be to, nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas bÅ«tų realizuotas.

Nei įvykio aplinkybės, nei įrodymų visetas nepatvirtina A. D. grasinimo realumo, teismas jokiais motyvais nepagrindė, kad šie žodžiai galėjo būti traktuojami kaip realus grasinimas. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad A. D. veikoje nėra BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Apeliacinio skundo dalyje dėl 2015-02-19 veikos nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad veikos padarymo metu galiojo kita BK 140 str. redakcija. Kadangi šiuo metu galiojanti BK 140 str. 2 d. redakcija griežtina asmens padėtį, A.

D. Å¡io straipsnio dalis negali bÅ«ti pritaikyta veikai, kuri buvo padaryta 2015-02-19.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino BK 140 straipsnį, tai yra taikė netinkamÄ Å¡io straipsnio redakcijÄ , dėl ko A.

D. pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) nuteistas nepagrįstai. Vertinant Å¡iuos esminius skundo argumentus, atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad abiejų A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (2013-11-15, 2015-02-19) galiojo ta pati BK 140 straipsnio, papildyto nauja 2 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, redakcija (2013-07-02 įst. Nr. XII-501, įgal. 2013-07-13, red.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BPK 407 str. nuostatas nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 2 d., nėra priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2013-11-15 veikos) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo pradėtas 2013-11-15, gavus nukentėjusiosios S. D. skundÄ (b.l. 9 1 t.). Atitinkamai dėl 2015-02-19 veikos pagal BK 140 str. 2 d. ikiteisminis tyrimas Å¡iame komisariate 2015-02-19 buvo pradėtas taip pat pagal nukentėjusiosios S. D. pareiÅ¡kimÄ (b.l. 57).

Taigi, kiekvienu atveju vada pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo nukentėjusiosios S. D. pareiÅ¡kimas (BPK 166 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas, nepažeidžiant BPK 166 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradžiÄ , reikalavimų. Apeliaciniame skunde be aukščiau paminėtų argumentų dėl netinkamos BK 140 straipsnio redakcijos nuteistajam A. D. pritaikymo nėra iÅ¡dėstyti jokie kiti argumentai dėl A.

D. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos), tik nurodytas teiginys, kad A. D. nuteistas nepagrįstai, nes nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, nepadarė. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo teiginį kaip nepagrįstÄ , sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais ir pripažįsta juos pagrįstais.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. D. kaltę padarius BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (2013-11-15) iÅ¡ esmės grindė nukentėjusiosios S. D. ir įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos S. D. parodymais.

Netikėti nukentėjusiosios S. D. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, atitinka kitus byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tokia iÅ¡vada darytina, įvertinus ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. D. prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė (b.l. 48, 49-50 1 t.). Nukentėjusiosios S. D., liudytojos S. D. parodymais, o taip pat ir paties A. D. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡reikÅ¡tu prisipažinimu byloje, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo duomenimis byloje pagrįstai nustatyta, kad A.

D. 2013-11-15 savo namuose spyrė nukentėjusiajai S. D. į nugaros sritį, tampė jÄ už plaukų, taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį (sutuoktinę), sukėlė S. D. fizinį skausmÄ . Pažymima, kad fizinis skausmas pasireiÅ¡kia nemaloniais pojūčiais, ir kad tai yra nukentėjusiojo subjektyvus suvokimas. Fizinio skausmo kilimas yra nukentėjusiojo reakcija į jam daromÄ fizinį smurtinį poveikį. Teisme nukentėjusioji S. D. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad dėl tampymo už plaukų ji jautė fizinį skausmÄ (b.l. 178 1 t.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. D. tyčiniais veiksmais, vartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, sukėlė fizinį skausmÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. D. nuteisimu ir dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (2015-02-19). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A.

D. pripažino kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais laikė nukentėjusiosios S. D. parodymus, vaizdo įraÅ¡Ä , specialisto iÅ¡vadÄ , specialisto paaiÅ¡kinimus ir kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, be to, įvertino ir nukentėjusiosios ryšį su nuteistuoju. Minėtų įrodymų visuma byloje pagrįstai nustatyta, kad A. D. metė į S. D. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo pataikydamas nukentėjusiajai į blauzdÄ , sukėlė pastarajai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padarytos muÅ¡tinės žaizdos.

Nors nuteistasis savo kaltę neigė ir neigia, teisme tvirtino, kad telefonÄ metė net ne į tÄ pusę, kur stovėjo nukentėjusioji, šį jo aiÅ¡kinimÄ paneigia vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, jog nuteistasis metė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bÅ«tent į nukentėjusiÄ jÄ , pataikydamas jai į blauzdÄ . Ä® šį smÅ«gį nukentėjusioji akivaizdžiai sureagavo, tai yra lietė sumuÅ¡imo vietÄ blauzdoje. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino teisingai, pagrįstai kaip prieÅ¡taringais bei nenuosekliais nesivadovavo nuteistojo A.

D. parodymais ir teisingai jį pripažino kaltu pagal BK 140 str. 2 d. Vertinant kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su A. D. nuteisimu pagal BK 145 str. 1 d., pažymima, kad Å¡ioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimo realumÄ rodo aplinkybės, apibÅ«dinančios veiksmus, jų formÄ ir pobÅ«dį, kaltininko pavojingumÄ visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiÅ¡kas elgesys. Pagal teismų praktikÄ vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-26/2010).Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis A. D. žodžius: „Nori degti? Ir tave, ir jį pakasiu“ pasakė abipusio konflikto su nukentėjusiÄ ja S. D. metu, dėl ko pastaroji negalėjo prarasti saugumo jausmo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu apelianto vertinimu, atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę ir dėl grasinimo nužudyti pripažino visiÅ¡kai, nukentėjusiosios S. D. atsiprašė, su ja susitaikė.

Minėtos aplinkybės yra užfiksuotos 2014-05-14 įtariamojo apklausos protokole (b.l. 46 1 t.), kur A. D. nurodė, jog su jam pareikÅ¡tu įtarimu (ir pagal BK 145 str. 1 d.) sutinka, o taip pat ir 2014-05-14 protokole kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 48 1 t.). Be minėto A. D. prisipažinimo įvertintina tai, kad nukentėjusioji S. D. viso proceso metu nurodė, kad A. D. grasino nužudyti, padegti namus, dukra S. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme taip pat patvirtino girdėjusi A. D. grasinimÄ padegti namus, mamai (S. D.) iÅ¡sakytÄ grasinimÄ jÄ ir dar kitÄ asmenį palaidoti (b.l. 25, 167 1 t.).

Teisme duoti nukentėjusiosios S. D. parodymai patvirtina, kad ji turėjo pagrindo manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, kadangi A. D. tuo metu buvo labai agresyvus, spardė duris, daužė daiktus. Tokie nuteistojo veiksmai paveikė nukentėjusiosios psichinę bÅ«senÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios S. D. ir liudytojos S. D. parodymų darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji S. D. nuteistojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę, nervinę įtampÄ .

Taigi, nuteistojo A. D. veiksmai paveikė nukentėjusiosios S. D. psichinę bÅ«senÄ , ir ji pastarojo grasinimus suprato kaip realiÄ grėsmę. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien tai, kad tarp sutuoktinių vyko konfliktas, negali bÅ«ti vertinama, kad nukentėjusioji S. D. negalėjo prarasti saugumo jausmo. Nagrinėjamu atveju užsitęsusioje konfliktinėje situacijoje, kuomet nukentėjusioji su dukromis nuo savo vyro slėpėsi kitame kambaryje, užsirakino jame, A. D. veiksmai, pasireiÅ¡kę stiklainių, įrangos ir kitų daiktų daužymu, ir tuo pačiu metu iÅ¡sakyti žodžiai:

„Nori degti? Ir tave, ir jį pakasiu“, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai S. D. sudarė pakankamÄ pagrindÄ tai suvokti kaip realiÄ grėsmę jos gyvybei ar sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuteistojo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas buvo realus, nukentėjusioji grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentÄ , kad A. D. veikoje nėra tiesioginės tyčios, atmeta kaip nepagrįstÄ . BÅ«tent, grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – A.

D. kaltė pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia, nes A. D. suprato, kad grasinimÄ nužudyti, o taip pat ir sunaikinti turtÄ iÅ¡sakė taip, jog nukentėjusioji tikėjo, kad tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiosios bÅ«senos norėjo (daužydamas daiktus siekė jÄ kuo labiau įbauginti). Tokiu atveju darytina iÅ¡vada, kad A. D. veikoje yra visi BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Skunde apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prokurorės 2015-09-23 nutarimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2013-11-15 įvykio pagrįstu ir teisėtu, argumentuodamas tuo, kad nukentėjusiosios skundas pagal BK 140 str. 1 d. netgi negalėjo bÅ«ti priimtas policijos įstaigoje, o A.

D. pagal BK 145 str. 1 d. galėjo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik pagal nukentėjusiosios skundÄ . Pažymima, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės 2014-05-15 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu, pastarajam susitaikius su nukentėjusiÄ ja S. D., ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. (b.l. 49-50 1 t.). Minėtos prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės 2015-09-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas A.

D. atžvilgiu atnaujintas (b.l. 3 1 t.), kadangi A. D. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., padarė 2015-02-19, tai yra nepraėjus vieneriems metams po susitaikymo, kuriam esant ikiteisminio tyrimo teisėja patvirtinto prokurorės nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Kaip pripažinta aukščiau, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., o ne pagal BK 140 str. 1 d., buvo pradėtas pagrįstai, Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai dėl Å¡io ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedÅ«ros nepažeisti.

Tokiu atveju, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo priimtas neteisėtas prokurorės 2015-09-23 nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ , tuo pačiu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., juolab kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios skundÄ .Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo A.

D. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundÄ apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                     Daiva Kazlauskienė Teisėjai                                                                                Audrius Cininas                                                                                               Jolanta Čepukėnienė                               Â