dece427d-7d11-4df0-a2ff-76a3c1f7c304 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45332-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.5.2.5. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausme,pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 31 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. spalio 31 d.Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.IÅ¡ nuteistojo M. M. priteista 1,33 Eur (vienas euras 33 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei. n u s t a t ė : M. M. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame, mažamečio sÅ«naus K. M. akivaizdoje, plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais savo buvusiÄ sutuoktinę R.

M., grasino jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , grasinimÄ iÅ¡reikÅ¡damas žodžiais „nori paskersiu, iÅ¡draskysiu žarnas po vienÄ â€œ, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Be to, jis nuteistas už tai, kad, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame, mažamečio sÅ«naus K. M. akivaizdoje, smurtaudamas prieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę R. M., tyčia nuėmė nuo veido ir sulankstydamas sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ R.

M. priklausančius, 120 Eur vertės, „Guess“ korekcinius akinius. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad R. M. atžvilgiu smurto nenaudojo, rankose peilio ar kito žalojančio daikto neturėjo. Tai buvo tik girto žmogaus sapalionės, neadekvatÅ«s, neapgalvoti žodžiai, dėl kurių iÅ¡sakymo jis gailisi. Todėl paskirtoji bausmė yra per griežta.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroras Gintaras JakÅ¡tas praÅ¡o skundžiamÄ Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ , o nuteistojo M.

M. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotÄ praÅ¡ymÄ Å¡velninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, padarytai nusikalstamai veikai (-oms) adekvačias ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus tinkamai individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M.

M. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ (kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi) ir sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu bei bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui), vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmes.

Nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų, jas subendrino apėmimo bÅ«du ir visiÅ¡kai pagrįstai BK 641 straipsnio pagrindu galutinę subendrintÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo.BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato Å¡ias galimas bausmių rÅ«Å¡is: vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija numato vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ arbÄ areÅ¡tÄ .

Abiem atvejais M. M. buvo parinktos griežčiausios bausmės rÅ«Å¡ys, t. y. laisvės atėmimas ir areÅ¡tas, kadangi Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys jam nėra efektyvios ir teigiamo poveikio jo elgesiui neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is teistumas apeliantui nėra pirmasis, anksčiau jis ne kartÄ teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje (Olandijoje) (1 t., b. l. 135-138, 142-145). M. M. daromos nusikalstamos veikos yra smurtinio bei turtinio pobÅ«džio. Å iuo metu apeliantas nuteistas už grasinimus buvusiai sutuoktinei R.

M. mažamečio sÅ«naus akivaizdoje, taip pat dėl buvusios sutuoktinės turto – akinių sugadinimo. Pažymėtina, jog tai nėra pirmasis atvejis, kai apeliantas įvykdo nusikalstamÄ veikÄ artimo Å¡eimos nario atžvilgiu. 2012 m. ir 2014 m. jis buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimÄ R. M., o 2015 m. teistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo tėvui M. M. (1 t., b. l. 142-143, 144, 145). Å ios aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja itin neigiamai, nes patvirtina, kad fizinės jėgos naudojimas jam yra priimtina elgesio forma.

Padarytų nusikalstamų veikų negalima apibÅ«dinti kaip atsitiktinių, įvykdytų nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms. Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes, jų norėjo ir siekė. Todėl teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apelianto skunde nurodytus teiginius, kad R. M. atžvilgiu smurto nenaudojo, rankose peilio ar kito žalojančio daikto neturėjo, tai buvo tik girto žmogaus sapalionės, neadekvatÅ«s, neapgalvoti žodžiai. Jau minėta, kad nuteistasis yra ne kartÄ smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl Å¡i turėjo realų pagrindÄ bijoti neblaivaus bei agresyviai nusiteikusio buvusio sutuoktinio.

Pažymėtina, jog grasinimo realumui neturi įtakos galimų nusikalstamos veikos priemonių turėjimas bei akivaizdus demonstravimas. Peilio ar kito žalojančio daikto turėjimas bei grasinimas juo apibÅ«dintų didesnį grasinimo pavojingumÄ , tuo tarpu grasinimo realumui svarbu tai, kaip iÅ¡sakytus žodžius suvokė nukentėjusioji, o ne pats nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grasinimas, iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais „nori paskersiu, iÅ¡draskysiu žarnas po vienÄ â€œ, yra pakankamai bauginantis bei gÄ sdinantis.

Tokių žodžių vertinimas kaip ,,sapalionės“ rodo, jog apeliantas stengiasi suÅ¡velninti savo kaltę jÄ minimizuodamas, tačiau tam nėra jokio pagrindo. R. M. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad M. M. iÅ¡gėręs yra neprognozuojamas, ji iÅ¡sigando, kaip ir jos mažametis sÅ«nus K. M., todėl iÅ¡bėgo iÅ¡ buto ieÅ¡koti pagalbos. Atvykę policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad juos pasitikusi moteris buvo iÅ¡sigandusi bei apsiverkusi, į laiptinę iÅ¡bėgęs berniukas taip pat buvo labai iÅ¡sigandęs (1 t., b. l. 88-89, 95-96).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žodžiu išsakyti grasinimai yra ne tariami, bet realūs, t. y. buvo atliktas pavojingas tyčinis poveikis nukentėjusiosios psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai.Neigiamai M. M. apibūdina ir byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad jis nuo 1998 m. yra įrašytas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 148), be to, daugiau nei šešiasdešimt kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 149-151, 152-178), nedirbantis (1 t., b. l. 180-181), Darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 179).

Taigi, legalaus pragyvenimo Å¡altinio nuteistasis neturi, pozityvaus užimtumo nesiekia, todėl realus laisvės atėmimas jam tinkamai parinkta bausmės rÅ«Å¡is. Spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ (BK 75 straipsnis) visiÅ¡kai netikslinga, kadangi M. M. elgesys ne tik nesikeičia teigiama linkme, bet, prieÅ¡ingai, vis įžūlėja. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas.

Å iuo atveju byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog nuteistajam Å¡velnus baudžiamumas nėra veiksmingas, jo asmenybė pavojinga visuomenei ir turi bÅ«ti taisoma struktÅ«rizuotoje aplinkoje.Abi nusikalstamos veikos (tiek BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, tiek BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas) buvo užbaigtos, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį iÅ¡imtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymÄ , nenustatyta.

M. M. veiksmai nebuvo mažareikÅ¡miai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniÅ¡kai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1-6 punktuose.

Nagrinėjamoje byloje sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors M. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie Å¡ias veikas. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl Å¡velninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad M. M. paskirtoji keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu.

Apelianto vertybinė skalė yra gerokai atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, todėl jam tikslinga taikyti griežčiausiÄ bausmės atlikimo formÄ â€“ laisvės atėmimo vykdymÄ pataisos namuose. Byloje nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas M. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis yra įprastos, daugeliui bylų bÅ«dingos aplinkybės. Daroma iÅ¡vada, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.Pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl M.

M. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                 JÅ«ratė Jakubonienė                           Algirdas Remeika                           Gytis Večerskas