2023-03-01 Nr. AB-4939-3-62-3-01903-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2023-03-01 Nr. AB-4939-3-62-3-01903-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ir Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-185-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01903-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ir Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d. buvo sulaikytas ir pasodintas į Kauno TI, 2019 m. sausio 8 d. buvo pervežtas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių. Pareiškėjas paaiškino, kad yra nuo opioidų priklausomas asmuo, todėl dar būdamas laisvėje dalyvavo Opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo metadonu programoje. Pareiškėjas nurodė, kad atvykęs į Kauno TI apie tai informavo, kreipėsi į psichiatrą, kad gydymo programa ir toliau būtų tęsiama. Dėl to paties kreipėsi ir į Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus administraciją bei psichiatrą. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. jam būnant įkalinimo įstaigose nebuvo skirtas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti. Nutraukus gydymą metadonu prasidėjo abstinencija, fizinės ir dvasinės kančios tapo nepakeliamos. Pravieniškių PN-AK psichiatrė nuolat skirdavo raminamuosius vaistus, kurie pareiškėjo neigiamų išgyvenimų nesumažino, todėl jis buvo priverstas pradėti vartoti narkotikus, kad nors kiek sumažintų kančias, o paleistas į laisvę turėjo vykti gydytis. Atsakovai tyčia nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, sąmoningai darė pareiškėjui žalą.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad nuteistasis Pravieniškių PN-AK buvo konsultuotas čia dirbančio gydytojo psichiatro. Kadangi pareiškėjui buvo prasidėję abstinencijos požymiai, o Pravieniškių PN-AK dirbanti gydytoja neturėjo teisės atnaujinti nutraukto gydymo, nuteistajam buvo siūloma vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių, kad jam būtų paskirtas tinkamas gydymas, tačiau pareiškėjas vykti atsisakė. Gydymas metadonu buvo nutrauktas, o pratęsimas Pravieniškių PN-AK nebuvo galimas, todėl jam buvo taikomas simptominis abstinencijos gydymas. Pareiškėjas nuolat buvo prižiūrimas gydytojo psichiatro. Pravieniškių PN-AK taip pat nurodė, kad skundas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu, todėl skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
4. Kauno TI atsiliepime nurodė, kad klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundas paliktinas nenagrinėtu.
5. Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) atsiliepime nurodė, kad sveikatos priežiūros tarnybos, įsteigtos įkalinimo įstaigose iki 2019 m. spalio 1 d. buvo pavaldžios įkalinimo įstaigų administracijai, o nuo 2019 m. spalio 1 d., įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros padalinių pertvarką, visi Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriai esantys įkalinimo įstaigose pavaldūs LAVL. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui ligoninė skunde ginčijamų paslaugų neteikė
II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę paliko nenagrinėtą; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki ginčo laikotarpio ir ginčo laikotarpiu buvo priklausomas nuo opioidų. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo registre jis nuo 2010 m. balandžio 20 d. registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, nustatytas priklausomybės sindromas. H. Š. nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. sausio 3 d. buvo gydomas ilgalaikėje farmakoterapijoje Metadonu.
8. Teismas, vadovaudamasis Opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo tęstinumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-194 (galiojo ginčo laikotarpiu, neteko galios nuo 2021 m. gegužės 23 d.) (toliau – ir Aprašas) nuostatomis darė išvadą, kad visus sprendimus dėl tolimesnio opioidinės priklausomybės gydymo tęsimo atliekant bausmę priėmė sveikatos priežiūros padalinio vadovas ir specialistai (šeimos gydytojas arba gydytojas psichiatras), t. y. medikai, atsakingi už nuteistųjų gydymą, o ne Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai, atsakingi už visus kitus bausmės vykdymo aspektus.
9. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 4 d. pareiškėjas buvo pasodintas į Kauno TI. Asmens sveikatos knygelėje ir Kauno tardymo izoliatoriaus rašte pažymėta, kad priėmimo metu pareiškėjas nurodė, jog anksčiau vartojo narkotikus ir yra įvykdęs metadono programą, pas psichiatrus nesigydė, taip pat pažymėta, kad pareiškėjas naujoje vietoje prastai miega. Atvykęs į Kauno TI jokių medicininių dokumentų apie sveikatos būklę pareiškėjas nepateikė. Teismo vertinimu, tokie nurodyti duomenys Kauno TI pirminės medicinos priežiūros specialistams objektyviai leido suprasti, kad pareiškėjas gydėsi metadono programoje, tačiau ją yra baigęs, todėl pakaitinis gydymas metadonu jam ir nebuvo tęsiamas (skirtas). Teismas vertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas Kauno TI pirminės medicininės apžiūros metu būtų pateikęs aiškią informaciją apie iki atvykstant į Kauno TI jam taikytą gydymą metadonu (t. y. vykstantį gydymo procesą) ir būtinumą jį tęsti jam būnant šioje institucijoje. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs dėl to prašymus, o institucijai nereaguojant ir nesiimant jokių veiksmų, būtų teikęs skundus ir kt. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui gydymas Kauno TI nebuvo tęsiamas iš esmės dėl išsamios, konkrečios ir aiškios informacijos nepateikimo pirminės apžiūros metu, o tai reiškia nuo 2019 m. sausio 4 d. gydymas metadonu pareiškėjui buvo nebuvo tęsiamas dėl aplinkybių, kurios niekaip nesusijusios su Kauno TI, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakingo už bausmės vykdymą, neteisėtais veiksmais/neveikimu. Pareiškėjui privaloma medicininė apžiūra buvo užtikrinta ir laisvės atėmimo vietos administracija jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko bei jo teisių nepažeidė, o pati šios apžiūros ir suteiktų ar nesuteiktų medicinos paslaugų kokybė nėra viešasis administravimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme. Medicininių paslaugų kokybės ir žalos atlyginimo už tokias paslaugas klausimas yra civilinės teisės dalykas, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 27 str. 8 p.).
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK. Iš asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad čia fiksuoti duomenys apie pareiškėjo sveikatą, apie jo priklausomybę heroinui, kad pareiškėjas lankėsi Kauno priklausomybių ligų centre, paskutinį kartą vartojo metadoną 50 g. Iš LAVL 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. S-3839 galima aiškiai suprasti, kad tik LAVL dirbantys gydytojai psichiatrai ir psichologų komanda gali atnaujinti nutrauktą gydymą metadonu.
11. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pirminės sveikatos priežiūros specialistai, įvertinę pareiškėjo nurodytus duomenis ir aplinkybę, kad gydymas metadonu buvo nutrauktas, siūlė H. Š. vykti į LAVL Psichiatrijos skyrių, kad jam būtų parinktas ir paskirtas tinkamas gydymas, t. y. pareiškėjui buvo siūloma vykti į įstaigą, kurios specialistai turi išimtinę teisę atnaujinti nutraukto gydymo metadonu programą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. Š. vykti į LAVL atsisakė, todėl Pravieniškių PN-AK gydytojas psichiatras pagal medicinines indikacijas jam skyrė adekvatų simptominį gydymą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ir toliau buvo prižiūrimas gydytojo psichiatro. Nurodytų aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK, jam gydymas nebuvo/negalėjo būti skirtas iš esmės dėl paties pareiškėjo išreikštos valios, atsisakant vykti į LAVL, kadangi tik šios institucijos medikai kompetentingi vertinti pareiškėjo būklę ir skirti gydymą metadonu, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra jokių neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų viešojo administravimo srityje vykdant bausmę, nes medicininės paslaugos jam buvo teikiamos, o jų kokybės ir žalos atlyginimo už tokias paslaugas klausimas yra civilinės teisės dalykas, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo esmę, konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės skunde dėsto aplinkybes dėl Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK sveikatos priežiūros padalinių vadovų ir specialistų jam netinkamai (nekokybiškai) suteiktų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Būtent dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. netinkamai buvo organizuojamas medicininių paslaugų suteikimas pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.
13. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).
14. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 1 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.). Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.).
15. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniame teisme.
16. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas dėl (ne)suteiktų (netinkamai suteiktų) paslaugų iš esmės yra ginčas dėl medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesikreipė į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų, ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo palikta nenagrinėta (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).
17. Teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, kuri būtų kilusi iš laisvės atėmimo vietų administracijos veiksmų viešojo administravimo srityje, organizuojant bausmės vykdymą ir jį įgyvendinant. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovai atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl to, kad atsakovo atstovai nebūtų sudarę sąlygų pareiškėjui konsultuotis su medikais, o atsakyti ABTĮ tvarka už medikų priimtus sprendimus pareiškėjo sveikatos klausimais laisvės atėmimo vietų administracija neturi pareigos, nes tai yra civilinė įstaigos atsakomybė dėl paciento teisų pažeidimo, taikoma CPK tvarka. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų viešo administravimo srityje bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK pareiškėjui nebuvo suteiktas gydymas metadonu, nors būdamas laisvėje pareiškėjas dalyvavo Opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo metadonu programoje. Pareiškėjui informavus Kauno TI medicinos darbuotojus apie problemą, jam buvo pasiūlyta kreiptis į LAVL, nes pataisos įstaiga neturi jokių dokumentų apie pareiškėjo dalyvavimą gydymo metadonu programoje. Negavus gydymo pareiškėjui prasidėjo abstinencija, tačiau Pravieniškių PN-AK gydytojas psichiatras, į kurį pareiškėjas kreipėsi 2019 m. sausio 8 d., nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjui būtų paskirtas gydymas, tik išrašė raminančių vaistų, kurių poveikis buvo labai trumpalaikis. Negavęs gydymo pareiškėjas buvo priverstas vartoti narkotines medžiagas.
18.2. Teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi viena vertus, nurodoma, jog pareiškėjas, atvykęs į Kauno TI, nepateikė aiškios informacijos apie jam taikomą gydymą metadonu ir būtinumą tęsti gydymą įkalinimo įstaigoje, kita vertus, nurodo, kad Asmens sveikatos knygelėje ir Kauno TI rašte pažymėta, kad priėmimo metu pareiškėjas nurodė, jog anksčiau vartojo narkotikus ir įvykdęs gydymo metadonu programą.
18.3. Gydytojai nesiūlė pareiškėjui vykti į LAVL dėl gydymo metadonu, o vykti į ligoninę jam buvo siūloma dėl kojos traumos.
18.4. Visi pataisos įstaigos darbuotojai, taip pat ir medikai, yra pareigūnai, todėl jie yra administracijos darbuotojai ir jų neveikimas užtraukia atsakomybę dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
19. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose, tik atkartoja skunde išdėstytas aplinkybes. Kauno TI vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo šį sprendimą panaikinti.
21. LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ginčo laikotarpiu neteikusi pareiškėjui medicinos paslaugų, todėl negali pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų.
22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, patvirtinančių, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų, ar pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas, todėl prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 23. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui H. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus konstatavo, kad kalinimo įstaigoje gydymas metadonu pareiškėjui buvo nebuvo tęsiamas dėl aplinkybių, kurios niekaip nesusijusios su Kauno TI, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakingo už bausmės vykdymą, neteisėtais veiksmais/neveikimu. Pareiškėjui privaloma medicininė apžiūra buvo užtikrinta ir laisvės atėmimo vietos administracija jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko bei jo teisių nepažeidė, o pati šios apžiūros ir suteiktų ar nesuteiktų medicinos paslaugų kokybė nėra viešasis administravimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme. Medicininių paslaugų kokybės ir žalos atlyginimo už tokias paslaugas klausimas yra civilinės teisės dalykas, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 27 str. 8 p.).
25. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad visi pataisos įstaigos darbuotojai, taip pat ir medikai, yra pareigūnai, todėl jie yra administracijos darbuotojai ir jų neveikimas užtraukia atsakomybę dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo atstovų neveikimo, neskiriant jam pakaitinio gydymo priklausomybei nuo opioidų gydyti.
27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad institucijos ir įstaigos, atsižvelgiant į joms suteiktas funkcijas ir kompetencijas, konkrečiuose teisiniuose santykiuose gali veikti ne tik kaip viešojo administravimo subjektai. Atitinkamai, pataisos įstaigos gali atlikti veiksmus (neveikimą, vilkinimą atlikti veiksmus) ne tik viešojo administravimo srityje, bet ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, reglamentuojamoje civilinės teisės normomis, bei kitose srityse.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašas nustato suimtųjų ir nuteistųjų pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo informacijos keitimosi tarp asmens sveikatos priežiūros ir kitų specialistų, specialistų konsultacijų kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose užsakymo ir jų gavimo, pakaitiniam gydymui reikalingų vaistinių preparatų užsakymo, priėmimo ir laikymo, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos, asmenų teisių, pareigų ir atsakomybės tvarką laisvės atėmimo įstaigose (minėto aprašo 1 p.). Opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas organizuojamas ir vykdomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus padaliniuose laisvės atėmimo įstaigose (minėto aprašo 7 p.). Pakaitinio gydymo skyrimui ir taikymui priklausomybei nuo opioidų gydyti Ligoninė turi turėti Psichiatrijos II ir Priklausomybės ligų psichiatrijos II licencijas; neturint priklausomybės ligų psichiatrijos II licencijos, pakaitinis gydymas skiriamas ir taikomas bendradarbiaujant su Respublikiniu priklausomybės ligų centru (minėto aprašo 4 p.). Minėtas tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653 patvirtintu Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti tvarkos aprašu, reglamentuojančiu pakaitinio gydymo metadonu ir buprenorfinu skyrimo tikslus ir pakaitinio gydymo organizavimo bei finansavimo tvarką, bei Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašu.
29. Išanalizavus pareiškėjo nusiskundimus ir aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kilęs ginčas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-653 ir kitus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus.
30. Tokia pozicija yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-60/2015. Šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija sprendė dėl ginčo pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl nutraukto metadono programos vykdymo, gydytojo kompetencijos ir pan. Specialioji teisėjų kolegija pripažino, kad kilęs ginčas dėl metadono programos taikymo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-653 ir kitus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus. Šiaulių tardymo izoliatorius, taikydamas ar atsisakydamas taikyti metadono programą jame laikomiems asmenims, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Todėl keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso
1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.).
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pacientų skundų dėl žalos, padarytos jų sveikatai, atlyginimo nagrinėjimui yra nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str., 25 str.). Nustatęs, kad dar galima šia tvarka pasinaudoti teismas pagrįstai paliko dalį pareiškėjo skundo nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atstovų veiksmų teisėtumą vertino tik jų pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į tinkamą sveikatos apsaugą aspektu. Teismas, remdamasis pareiškėjo sveikatos istorijoje esančiais įrašais, nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. sausio 4 d. buvo atlikta pirminė sveikatos apžiūra, jis buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. Atsižvelgdamas į tai, kad sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas Kauno TI pirminės medicininės apžiūros metu būtų pateikęs aiškią informaciją apie iki atvykstant į Kauno TI jam taikytą gydymą metadonu (t. y. vykstantį gydymo procesą) ir būtinumą jį tęsti jam būnant šioje institucijoje, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs dėl to prašymus, o institucijai nereaguojant ir nesiimant jokių veiksmų, būtų teikęs skundus ir kt., teismas vertino, kad pareiškėjui gydymas Kauno TI nebuvo tęsiamas iš esmės dėl išsamios, konkrečios ir aiškios informacijos nepateikimo pirminės apžiūros metu, t. y. dėl aplinkybių, kurios niekaip nesusijusios su Kauno TI, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakingo už bausmės vykdymą, neteisėtais veiksmais/neveikimu. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad bylos duomenys patvirtina, jog Kauno TI nebuvo pareiškėjui paskirtos bausmės atlikimo įstaiga, pareiškėjas šioje įstaigoje buvo tik 4 dienas, o 2019 m. sausio 8 d. buvo konvojuotas atlikti bausmę į Pravieniškių PN-AK, todėl Kauno TI neturėjo objektyvios galimybės per tokį trumpą laiką paskirti pareiškėjui pakaitinį gydymą, o duomenų, kad pareiškėjo buvimo Kauno TI metu buvo medicininės indikacijos skirti pareiškėjui simptominį gydymą sveikatos istorijoje nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas (Aprašo 5-10 p.). Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes laikytina pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjui privaloma medicininė apžiūra buvo užtikrinta ir laisvės atėmimo vietos administracija jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko bei jo teisių nepažeidė, o pati šios apžiūros ir suteiktų ar nesuteiktų medicinos paslaugų kokybė nėra viešasis administravimas ABTĮ prasme. Medicininių paslaugų kokybės ir žalos atlyginimo už tokias paslaugas klausimas yra civilinės teisės dalykas, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 27 str. 8 p.).
33. Remdamasis sveikatos istorijos duomenimis bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta informacija teismas taip pat konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pirminės sveikatos priežiūros specialistai, įvertinę pareiškėjo nurodytus duomenis ir aplinkybę, kad gydymas metadonu buvo nutrauktas, siūlė H. Š. vykti į LAVL Psichiatrijos skyrių, kad jam būtų parinktas ir paskirtas tinkamas gydymas, t. y. pareiškėjui buvo siūloma vykti į įstaigą, kurios specialistai turi išimtinę teisę atnaujinti nutraukto gydymo metadonu programą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. Š. atsisakė vykti į LAVL (H. Š. 2019 m. sausio 9 d. įrašas asmens sveikatos istorijoje, b. l. 53), todėl Pravieniškių PN-AK gydytojas psichiatras pagal medicinines indikacijas jam skyrė adekvatų simptominį gydymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo sveikatos istorijos 2019 m. sausio 9 d. įrašuose jokių duomenų apie kojos traumą nėra nurodyta, yra aprašyta pareiškėjo sveikatos būklė, nulemta abstinencijos, ir pareiškėjo rašytinis atsisakymas vykti į ligoninę, todėl teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad vykti į ligoninę jam buvo siūloma dėl kojos traumos. Nurodytų aplinkybių visuma leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK, jam gydymas nebuvo/negalėjo būti skirtas iš esmės dėl paties pareiškėjo išreikštos valios, atsisakant vykti į LAVL, kadangi tik šios institucijos medikai kompetentingi vertinti pareiškėjo būklę ir skirti gydymą metadonu.
34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo H. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis