decc5e8a-805a-406a-b9dd-5aabbff0911f · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-42-393/2021; Proceso Nr. 1-01-1-53642-2019-5; Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.2; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, Jurgitai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui, nukentėjusiajai G.

B., jos atstovui advokatui Albinui Miliauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį. Teismas, n u s t a t ė : Kaltinamasis A. G., 2019 m. gruodžio 19 d., apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Audi 80", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesustojo ir pėsčiosios nepraleido, ko pasekmėje partrenkė jam iÅ¡ kairės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ L.

B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. B. buvo padarytas sužalojimas, kairio Å¡launikaulio kaklo lūžimas, kurio pasekmėje, dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios Å«mų Å¡irdies – plaučių nepakankamumÄ , įvyko L. B. mirtis, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamasis A. G. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad jis pensininkas, nedirba, turi sveikatos problemų dėl stuburo. Gyvena su žmona, kuri taip pat pensininkė.

Pragyvena tik iÅ¡ gaunamos pensijos, kuri yra 340 eurų, kitų pajamų neturi. 2019 m. gruodžio 19 d. ryte susiruošė vykti iÅ¡ namų į ligoninę pas gydytojus, važiavo žmonos S. O. G. vardu registruotu automobiliu "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ligoninėje jis buvo iki maždaug 09 val. 25 min., iÅ¡ ligoninės važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, pasuko į (duomenys neskelbtini). Ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsikÅ«ręs restoranas "(duomenys neskelbtini) " yra pėsčiųjų perėja, vairuojamo automobilio greitis buvo labai nedidelis, gali bÅ«ti, kad jis buvo iki 20 kilometrų per valandÄ , kelio danga buvo padengta plikledžiu.

Jam priartėjus prie pėsčiųjų perėjos, jis žvilgtelėjo per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, o kai akis vėl nukreipė į keliÄ , jis pamatė, kad prieÅ¡ jo automobilį, perėjoje, yra moteris. Kuria kryptimi ėjo moteris, jis pasakyti negali, kadangi jis to nematė. Pamatęs moterį, jis iÅ¡ karto staigiai pradėjo stabdyti automobilį, staigiai stabdomas automobilis slydo, sustojimo momentu jis automobilio "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkė į perėjoje buvusiÄ moterį.

Nuo smÅ«gio, ant automobilio variklio dangčio atsirado nedidelis įlenkimas. SmÅ«gis nebuvo labai stiprus, tačiau moteris nuo jo krito perėjoje ant žemės. Pamatęs tai, jis iÅ¡ karto iÅ¡lipo, priėjo prie ant žemės nukritusios moters. Ji buvo sÄ moninga, su juo bendravo. Tada prie jų priėjo kažkokia nepažįstama moteris praeivė, kuri padėjo jam partrenktÄ moterį pakelti ir pastatyti ant kojų. Kai pavedė moterį ant Å¡aligatvio, jis paklausė, ar jai kažkÄ skauda. Ji pasakė, kad jai skauda kojÄ .

Kažkas iÅ¡ praeivių paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį ir iÅ¡kvietė medikus. Atvykę medikai iÅ¡vežė į VÅ¡Ä® "Lazdijų ligoninės" priėmimo skyrių. Kai medikai iÅ¡sivežė moterį, už kelių minučių į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, jie iÅ¡matavo eismo įvykio vietÄ , jÄ nufotografavo. Po to jie vyko į Lazdijų rajono policijos komisariatÄ , kur pildė eismo įvykio dokumentacijÄ . Jis sutinka, kad eismo įvykio metu galėjo padaryti kojos Å¡launikaulio kaklelio lūžimÄ , kurio pasekmėje, dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios Å«mų Å¡irdies – plaučių nepakankamumÄ , įvyko L.

B. mirtis. Jis ligoninėje L. B. lankė, buvo ir slaugos skyriuje, jos atsiprašė. Taip pat buvo ir jos laidotuvėse, kuomet ji buvo paÅ¡arvota, taip pat atsiprašė ir giminaičių. Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti įrodymai: Nukentėjusiosios L. B. parodymai, patvirtina, kad 2019-12-19 ryte, atėjo į Lazdijų miestÄ , buvo prekybos centre "(duomenys neskelbtini) ", iÅ¡ "(duomenys neskelbtini) " išėjo prieÅ¡ 10 valandÄ ryto ir ėjo pas draugę, gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Priėjo Kauno gatvę ties "(duomenys neskelbtini) " restoranu, jai reikėjo pereiti į kitÄ kelio pusę, keliÄ kirto per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , eidama į pėsčiųjų perėjÄ apsidairė, į jÄ Ä¯Ä—jo tik tada, kai įsitikino, kad tai daryti yra saugu.

Kai ėjo į perėjÄ , ji žiÅ«rėjo į kairę pusę. IÅ¡ kairės pusės jokių automobilių nebuvo. Ji taip pat pasuko galvÄ ir į deÅ¡inę pusę ir matė, kad iÅ¡ tos pusės atvažiuoja automobilis, kuris po truputėlį lėtėjo, todėl ji suprato, kad vairuotojas perėjoje jÄ pastebėjo ir sustabdys automobilį, kad jÄ praleistų. Kai ji buvo perėjusi daugiau negu pusė perėjos, t. y. įėjo į kitÄ eismo juostÄ , ji staiga pasuko galvÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę ir pastebėjo, kad tas jos minėtas automobilis, kuris stojo jos praleisti, yra visai prie pat jos ir tada tik pajuto, kad tas automobilis savo priekine dalimi trenkėsi į jos kojas.

Koks buvo automobilis, ji neįsidėmėjo. Buvo labai slidu, gatvės nebuvo pabarstytos, buvo plikledis. Ji pajuto labai didelį skausmÄ ir krito ant žemės perėjoje parblokÅ¡ta automobilio. Po nukritimo bandė atsistoti pati, tačiau jai to padaryti nepavyko, labai skaudėjo kojÄ . Kažkas iÅ¡ aplink buvusių žmonių iÅ¡kvietė pagalbÄ . Kol jie laukė greitosios pagalbos, kažkokie nepažįstami žmonės jÄ pastatė ant kojų, tačiau ji pati savarankiÅ¡kai pastovėti negalėjo, skaudėjo kojÄ , todėl praeiviai jai padėjo stovėti tol, kol atvyko medikai.

Atvykę medikai pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas kairės kojos lūžis. Vairuotojo, kuris vairavo automobilį, ji nepažįsta (T. 1, b. l. 137-139). Nukentėjusiosios G. B. parodymai, patvirtina, kad L. B. jos mama. Ji gyvendavo arba pas mamÄ L. B., arba pas senelį su teta ir jos Å¡eima. 2019-12-19 jai teta O. P., pasakė, kad prie "(duomenys neskelbtini) " jos mamÄ partrenkė automobilis. Žino, kad atvykę medikai jos mamÄ L. B. nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių kur operavo Å¡launikaulį, po operacijos mama buvo gydoma ligoninėje.

Jai mama pasakojo, kad ji ėjo nuo "(duomenys neskelbtini) " pusės link "(duomenys neskelbtini) " pusės ir jau įpusėjus pėsčiųjų perėjÄ , beveik jÄ pilnai perėjus, jÄ partrenkė automobilis, kurį vairavo A. G.. Po Naujų metų mamÄ L. B. perkėlė į slaugos skyrių kur 2020-01-19 ji mirė. Kuomet mama mirė, ji kartu su teta O. P. nuėjo  pas A. G. į namus ir pasakė, kad mama mirė, bei paprašė, kad jis prisidėtų prie mamos laidojimo iÅ¡laidų, tačiau jis jokių pinigų nedavė ir pasakė, kad jos kreiptųsi į jo draudimÄ , kadangi jis turi atlyginti iÅ¡laidas.

Ji į ,,Ergo" draudimo bendrovę kreipėsi. Draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1045,71 Eur turtinei žalai atlyginti. Jos santykiai su mama buvo geri, jos nekonfliktuodavo, gerai sutardavo. Ji daugiau neturi brolių ir sesių, yra vienturtė. Ji savo tėčio nepažįsta. Žino, kad A. G. jos motinÄ Â ligoninėje lankė, buvo atėjęs gal tris kartus, taip pat buvo atėjęs ir į Å¡arvojimo salę bei pareiÅ¡kė užuojautÄ . Palaiko savo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir praÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovės papildomai priteisti 1443 Eur turtinei žalai ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Å . P. 2020-12-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patvirtina, kad Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai A. G. ir S. Ž. 2019-12-19 apie 09 val. 53 min. iÅ¡ Alytaus apskr. VPK budėtojo gavo nurodymÄ nuvykti prie (duomenys neskelbtini), kur automobilis "Audi", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė moterį, kuri patyrė kojos traumÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ , prie pėsčiųjų perėjos buvo rastas nežymiai apgadintas automobilis "Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkta moteris greitosios medicinos pagalbos automobiliu jau buvo iÅ¡vežta į VÅ¡Ä® "Lazdijų ligoninės" priėmimo skyrių apžiÅ«rai.

AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad A. G., bÅ«damas blaivus, vairuodamas žmonos vardu registruotÄ Â automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Ä—jusios pėsčiosios L. B.ir jÄ pėsčiųjų perėjoje partrenkė. Po pirminės apžiÅ«ros L. B. buvo konstatuotas kairės kojos Å¡launikaulio kaklelio lūžis, ji paguldyta į VÅ¡Ä® "Lazdijų ligoninės" traumatologijos skyrių. Automobilis „Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾intas vairuotojui A.

G.(T. 1, b. l. 1-4). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, patvirtina, kad įvykio vieta yra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Įvykio vieta yra šalia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kairės pusės eismo juostoje, stovi automobilis "Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (fotonuotraukos Nr. 1, 2,3). Automobilio priekinė ratų ašis nuo kairės pusės (pagal savo stovėjimo kryptį) pėsčiųjų tako krašto nutolusi 5,2 m. atstumu, galinė ašis - 5,3 m. atstumu.

Automobilio priekinė ratų ašis nuo dešinės pusės pėsčiųjų tako krašto  nutolusi 1,95 m. atstumu, galinė ašis - 1,85 m. atstumu. Automobilis stovi pėsčiųjų perėjos ribose, važiuojamojoje dalyje, pietryčių kryptimi. Ant automobilio variklio dangčio yra matomas nedidelis įlenkimas. Kelio tipas - asfaltas, būklė - plikledis. Galiojantys kelio ženklai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Pėsčiųjų perėja", esantys abejose kelio pusėse ir "Stovėti draudžiama", esantys abejose kelio pusėse (T. 1, b. l. 14-20, 28).

Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, duomenų bazės "Kelių transporto priemonės registracijos žurnalas pagal VIN kodÄ " iÅ¡raÅ¡as, patvirtina, kad automobilio "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas nuo 2008-04-11 yra S. O. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (T. 1, b. l. 21, 22) Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Ž.2020-12-19 tarnybinis praneÅ¡imas dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, patvirtina, kad 2019-12-19 dirbdamas kartu su vyr. patruliu A.

G., 09 val. 53 min., gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Alytaus apskr. VPK budėtojo, kad automobilis "Audi", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė moterį, gim. (duomenys neskelbtini) m., kojos trauma. Nuvykus į įvykio vietÄ Â (duomenys neskelbtini), juos pasitiko A. G., kuris paaiÅ¡kino, kad važiavo iÅ¡ Lazdijų miesto ligoninės namo su automobiliu ,,Audi 80" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡alia restorano (duomenys neskelbtini) esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį.

Jiems atvykus, moterį jau buvo išsivežę medikai į Lazdijų miesto ligoninę detalesnei apžiūrai. A. G. nurodė, kad moters pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo dėl aprasojusio automobilio priekinio stiklo ir šviečiančios saulės šviesos (T. 1, b. l. 28). Eismo įvykio (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad įvykio metu automobilis ,,Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas draudimo bendrovėje "ERGO Insurance SE" Lietuvos filiale, draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2019-04-12 iki 2020-04-16 (T. 1, b. l. 31-34).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, patvirtina, kad 2019-12-19, 11.02 val., A. G. buvo nustatyta 0,00 promilių (T. 1, b. l. 35-39). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad L. B. kliniškai nustatyta kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant kairio klubo sritį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti užduotyje nurodytu laiku.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, tiek smogiant judančio automobilio dalimis, tiek krentant ir kairio klubo sritimi atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ . Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio Å¡launikaulio kaklo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nesant mirusiosios L. B. autopsijos duomenų, nėra galimybės duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios mirties priežasties ir priežastinio ryÅ¡io su nukentėjusiajai padarytu sužalojimu.

Vertinant pateiktuose medicinos dokumentuose esančius klinikinius duomenis (anamnezėje operacija ir ilgalaikis gulimas režimas, staigus būklės pablogėjimas - dusulys, dažnas kvėpavimas, tachikardija, arterinio kraujospūdžio kritimas, kraujo įsotinimo deguonimi sumažėjimas, elektrokardiografiškai - sinusinė tachikardija, sumažėjęs dantelių voltažas S1, Q3 deviracijose, T neigiamas dantelis III derivacijoje, dalinė dešinės Hiso pluošto kojytės blokada, P pulmonale dantelis, kraujo tyrime- D-dimerų rodiklio padidėjimas), neatmetama nukentėjusiosios mirties dėl plaučių arterijos tromboembolijos, išsivysčiusios padaryto sužalojimo (kairio šlaunikaulio kaklo lūžio) pasekmėje, galimybė (T. 1, b. l. 50-51) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtina, kad L.

B. mirė 2020-01-19. Tiesioginė mirties priežastis - Å«mus kardiopulmoninis nepakankamumas. Pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį -  plaučių embolija, nurodant Å«minę plautinę Å¡irdį. Kitos svarbios patologinės bÅ«klės, sÄ lygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi - bÅ«klė po Å¡launikaulio kaklo osteosintezės (T. 1, b. l. 68). Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. L. 2020-04-29 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad gautoje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad nesant L.

B. kÅ«no autopsijos duomenų, nėra duomenų duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl mirusiosios mirties priežasties ir priežastinio ryÅ¡io su nukentėjusiajai padarytu sužalojimu. 2020-04-29 mobiliojo ryÅ¡io telefonu susisiekus su G. B., ji informavo, kad jos motina L. B., 2020-01-21 buvo palaidota, o iÅ¡ Lazdijų ligoninės L. B. medicininiai dokumentai, epikrizė gauta 2020-01-21. Atskirai policijos pareigÅ«nai iÅ¡ Lazdijų ligoninės negavo informacijos dėl L. B. mirties. G. B. buvo informuota apie gautÄ specialisto iÅ¡vadÄ , ji nurodė, kad ji ir toliau palaiko tokį patį savo civilinio ieÅ¡kinio dydį, Å¡iuo metu jo nemažina, nurodė, kad A.

G. susisiekęs su ja nebuvo ir nekalbėjo apie taikymÄ si ar kitokiais klausimais (T. 1, b. l. 108-109). Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. L. 2020-04-14 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. O. P. apklausos, patvirtina, kad pie įvykį buvo praneÅ¡ta iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-04-14 apie 13.25 val., mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nr (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su pranešėja, kaip paaiÅ¡kėjo, tai S. O.

P., kuri paaiÅ¡kino, kad 2019-12-19, eidama (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad prie restorano (duomenys neskelbtini) esančios pėsčiųjų perėjos stovi automobilis bei Å¡alia stovi moteris, kuriÄ laikė vyras. Priėjusi paklausė, ar nereikia iÅ¡kviesti pagalbos ir tie žmonės paprašė paskambinti 112 ir praneÅ¡ti apie įvykį, kadangi jie neturėjo mobiliojo ryÅ¡io telefono. S. O. P. pranešė apie įvykį, paskambindama 112 ir išėjo, jau nesulaukė kol atvyko medikai ar policijos pareigÅ«nai.

Kaip teigė. S. O. P., ji nematė paties momento, kuomet buvo partrenkta moteris, tačiau bÅ«dama su tais asmenimis įvykio vietoje taip suprato, kad vairuotojas nepraleido pėsčiųjų perėja einančios moters ir jÄ partrenkė, dėl ko jai labai skaudėjo kojÄ . Ji prisimena, kad ta moteris laikė iÅ¡kėlusi kojÄ , kadangi jai skaudėjo, ji skausmo emocijas iÅ¡reiÅ¡kė žodžiais. S. O. P. nei automobilio vairuotojo, nei nukentėjusiosios moters nepažįsta (T. 1, b. l. 163-164). 2020-07-05 VÄ® „Lazdijų ligoninės raÅ¡tas“ patvirtina (T.

II, b. l. 116), kad medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojas anesteziologas – reanimatologas nurodė mirties priežastį: Å«mus kardiopulmoninis nepakankamumas. Pagrindinė liga: plaučių embolija, nurodant plautinę Å¡irdį. Kitas svarbias bÅ«kles sÄ lygojusias pacientės mirtį: bÅ«klė po Å¡launikaulio kaulo osteosintezės. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. B. mirtis įvyko dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios Å«mų Å¡irdies – plaučių nepakankamumÄ .

Plaučių arterijos tromboembolijos priežastis buvo kairio šlaunikaulio lūžio sukeltos pasekmės – didžiojo kraujo apytakos rato, tidėtina kairės kojos venų trombozė. Tarp 2019 m. gruodžio 19 d. L. B. eismo įvykio metu patirtos traumos – šlaunikaulio kaklo lūžio ir jos mirties yra priežastinis ryšys (T. II, b. l. 188-190). Liudytoja S. O. G. paaiškino, kad ji prašo teismo ja patikėti ir paskirti laiduotoja. Jos santykiai su vyru artimi, jie apie 50 metų gyvena santuokoje.

Vyras labai pergyvena dėl to kas atsitiko. Apie įvykį ji sužinojo iÅ¡ sÅ«naus, o vėliau ir iÅ¡ paties vyro, kai jis grįžo iÅ¡ policijos. Vyras yra doras ir sÄ Å¾iningas žmogus. Sulaukė garbaus amžiaus ir taip atsitiko pirmÄ kartÄ . Ji taip pat jau gauna senatvės pensijÄ , mano, kad gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ vyrui, nes jų ryÅ¡iai yra artimi. IÅ¡tirtų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , nes kaltinamojo ir liudytojų parodymai apie kaltinamojo vairavimÄ sutampa, įvykio vietoje buvo sustojęs automobilis ir pats kaltinamasis, alkoholio kiekio matuokliu patikrinus kaltinamojo blaivumÄ nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus.

Nurodyti, vienas kitÄ patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesustojo ir pėsčiosios nepraleido, partrenkė jam iÅ¡ kairės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ L.

B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. B. buvo padarytas sužalojimas, kairio Å¡launikaulio kaklo lūžimas ir dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios Å«mų Å¡irdies – plaučių nepakankamumÄ , įvyko L. B. mirtis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , nėra teistas (T.

II, b. l. 34), administracine nebaustas, pensininkas, savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­Äių aplinkybių nėra. IÅ¡ pateiktos seniÅ«nijos charakteristikos (T. II, b. l.

42) matyti, kad nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio seniÅ«nija negavusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iÅ¡­vadÄ , jog pas kaltinamÄ jį bÅ«tų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiÅ«ros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo žmona S. O. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ . PraÅ¡ymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neiÅ¡vengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Å iuo atveju padarytas nusikaltimas yra neatsargus, už jį yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali bÅ«ti pakankama poveikio priemonė už pirmÄ kartÄ padarytÄ veikÄ net ir neskiriant kriminalinės bausmės. Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo žmona (T.

II, b. l . 32), ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, charakterizuojama gerai. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad S. O. G. yra verta teismo pasitikėjimo bÅ«ti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo Å¡eimyninio ryÅ¡io ji gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ , kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo Å¡eimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryÅ¡io su kaltininku, todėl jų netinkamumas bÅ«ti laiduotoju gali bÅ«ti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirÅ«pinimas Å¡eima ir savo artimaisiais ir pan.).

Å iuo atveju laiduotoja praÅ¡oma paskirti kaltinamojo žmonÄ , kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri niekada nebuvo teista ar bausta ir įstatymų nepažeidinėja, todėl ji yra bÅ«tent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimÄ ir bau­džia­mÄ jÄ bylÄ jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, nes kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, tiesiogiai nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Å iuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu jÄ vėl padarytų, pasekmės bus neiÅ¡vengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamÄ jį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ä®vertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų Å¡eimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra bÅ«tinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Ä®statymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimÄ ) gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinus valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumÄ kelyje ir kad bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, atsižvelgiant į anksčiau teismo nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės, jis nebuvo baustas, antra vertus atsižvelgiant į sunkias pasekmes, į Å¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nukentėjusioji buvo sužalota einant pėsčiųjų perėjoje, jai einant iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, t. y. vairuotojui ji ėjo iÅ¡ kairės pusės, jau buvo perėjusi vienÄ eismo juostÄ , kaltinamajam automobilį pristabdžius, negalėjo tikėtis, kad automobilis nebus sustabdytas, į kaltinamojo amžių, į jo sveikatÄ , kaltinamajam, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienuolikos mėnesių terminui. 2020-05-05 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A.

G. turtui, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausta turtu disponuoti. 2020 m. gruodžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus. Civilinio ieškinio išsprendimo klausimas Nukentėjusioji G. B. pareiškė ieškinį dėl 1417,71 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (T.

I, b. l. 99-103). Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialÄ , atlygino nukentėjusiajai G. B. neturtinę žalÄ ir turtinę žalÄ ir 2020-11-26 iÅ¡mokėjo 11 045,71 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. 10 000 Eur neturtinei žalai ir 1045,71 Eur turtinei žalai atlyginti. (T. III, b. l. 1-2). Vėliau buvo pateiktas patikslintas civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per Lietuvos filialÄ , 1443 Eur turtinei žalai (kapavietės sutvarkymui) ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinys grindžiamas ir nukentėjusios atstovas nurodė, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės žalos atlyginimo atveju visiškos žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos negalima tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Reikalinga kiekvienu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis naujausia teismine praktika dėl neturtinės žalos dydžių, nustatyta, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvus tėvui/motinai. PadarytÄ neturtinę žalÄ Å¾uvus motinai vertina nukentėjusioji 35 000 Eur suma. Tai pagrįsta protingumo ir teisingumo kriterijais bei teismų praktika. Dalį patirtos žalos draudimo bendrovė jau atlygino – iÅ¡mokėjo 10 000 Eur. Taip pat dalis turtinės žalos irgi atlyginta, iÅ¡mokėta 1045,71 Eur. Nukentėjusioji G.

B. praÅ¡o priteisti ir 1443 Eur turtinei žalai atlyginti. Tokia suma praÅ¡oma priteisti vadovaujantis UAB „L.“ sÄ mata kapavietės sutvarkymui. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiÅ¡kos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.).

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, Nr. 2K-219-628/2020 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį.

Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ po 2017 m. lapkričio 16 d. Å¡io įstatymo pakeitimų dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, draudimo suma nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nukentėjusioji G. B. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės jos patirtos žalos atlyginimo.

Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta iÅ¡ Ergo Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ priteisti 1443 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat pažymėta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai G. B. sumokėjo atitinkamai 10 000 Eur dėl motinos žūties ir 1045,71 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos padarinius (eismo įvykio metu žuvo žmogus, dėl to dukra neteko motinos), į fizinių, dvasinių ir emocinių iÅ¡gyvenimų sunkumÄ (nukentėjusioji patyrė ir patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus), į žalÄ padariusio asmens neatsargiÄ kaltę, į artimus, glaudžius nukentėjusiosios ir motinos, kuri žuvo, santykius, taip pat į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

ŽalÄ padariusio ar juolab už jį materialiai atsakingo asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Draudimo bendrovės turtinės padėties akcentavimas prieÅ¡tarautų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principui. Civiliniai ieÅ¡kovai negali turėti teisėto ir pagrįsto lÅ«kesčio dėl priteistinos didesnės neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant vien į tai, kad civilinis atsakovas byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo, Å¡ioje byloje esančiu atveju – draudimo bendrovė.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai, vadovaujasi ir teismų praktikoje nurodytais priteistinais neturtinės žalos dydžiais, kasacinės instancijos teismo nutarčių pavyzdžiai yra Nr. 2K-196-2009, 2K-539-2010, 2K-150-2011, 2K-90-2012, 2K-294-303/2018 ir 2K-219-628/2020, taip pat analizuoja tai, kaip konkrečiai reiÅ¡kėsi patirti dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai, pažymi apie G. B. dvasines kančias, emocinę depresijÄ , socialinį jos kontekstÄ â€“ tai buvo patys artimiausi dukros ir motinos santykiai, kurių jau nebegalima atkurti, G.

B. mokėsi vidurinėje mokykloje ir buvo finansiÅ¡kai priklausoma nuo žuvusios motinos. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs konkrečiose bylose priteistinų neturtinių žalų dydžių tendencijas, nusprendė, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala dėl motinos žūties yra didesnė, nei atlygino draudimo bendrovė (10 000 Eur). Teismas priteisia dar 10 000 Eur žalos, nustatydamas 20 000 Eur neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai G.

B.. Atskaičius jau draudimo bendrovės sumokėtÄ sumÄ nukentėjusiajai – 10 000 Eur iÅ¡ draudimo bendrovės dar papildomai priteistina suma. Pažymėtina, jog Å¡i suma yra didesnė už teismų paprastai priteisiamÄ neturtinės žalos vidurkį. Dar labiau didinti priteistinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo, nes teismas kaip visumÄ Ä¯vertino visas CK 6.250 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, vadovavosi teismų praktika ir protingumo bei teisingumo principais Taip pat nukentėjusioji pagrįstai ir teisėtai praÅ¡o priteisti neatlygintÄ draudimo bendrovės turtinę iÅ¡laidų dalį kapo sutvarkymui.

Kaip nurodė pati nukentėjusioji, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ji nežinojo kiek kainuos jai kapo sutvarkymas, nes tuo metu ji neturėjo piniginių lėšų ir dėl to niekur nesikreipė. Å iuo metu ji pateikė teismui UAB „L.“ sÄ matÄ dėl kapavietės sutvarkymo, kurioje yra nurodyta, kad reikalinga 1443 Eur suma. Ji nėra didelė. Ir nors draudimo bendrovė nesutinka atlyginti Å¡ios turtinės žalos, nes tai nėra realiai patirtos iÅ¡laidos, tačiau iÅ¡ CK 6.249 straipsnio 3 dalies reglamentavimo, akivaizdu, kad galima atlyginti ir bÅ«simas iÅ¡laidas, žalos padarymo faktas yra akivaizdus, iÅ¡laidos yra akivaizdžios ir lengvai įrodomos.

Teismas mano, kad Å¡is nukentėjusios reikalavimas yra visiÅ¡kai pagrįstas, jo dydis yra įrodytas pridėta sÄ mata ir ji priteistina nukentėjusiajai iÅ¡ draudimo bendrovės. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019 ir baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-276-458/2019. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis iÅ¡ kaltinamojo A. G. iÅ¡ieÅ¡kotinos nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, priteisiant pagal pateiktÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymÄ 481,44 (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 44 ct) už antrinę teisinę pagalbÄ (T.

III, b. l. 35-36). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. G. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimÄ be užstato ir perduoti jį žmonos S. O. G. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 11 (vienuolikai) mėnesių, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. G. 481,44 (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 44 ct) Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Kauno skyriui už G. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Priteisti iÅ¡ Ergo Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ nukentėjusiajai G. B. 1443 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris) Eur turtinės ir 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. A.

G. ir laiduotojai S. O. G. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ar iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus.

PraÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka turi bÅ«ti nurodytas apeliaciniame skunde. Teisėja Irma Blekaitienė