AS-662-690-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J.-Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Legislator headnote
AI generatedAS-662-690-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS662-690/2012
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01262-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J.-Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja E. J.-Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius, atsakovas) 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 8.36-8388 „Dėl E. J.-Č. motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumo nemokėjimo“; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 8.36-9282 „Dėl E. J.-Č. motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumo nemokėjimo“; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2010 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (11.1)I-6056 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. ir nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą motinystės pašalpą – 4 465,48 Lt.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo. Apeliacinis procesas nutrauktas pagal pareiškėjos atstovo pareiškimą dėl to, jog atsakovas geranoriškai patenkino pareiškėjos reikalavimus.
II. Pareiškėja E. J.-Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 1 171,48 Lt teismo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas VSDFV Kauno skyrius 2012 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą „Dėl nepriemokos išmokėjimo“ Nr. 8.15-5170 ir išmokėjo pareiškėjai neišmokėtą motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus, pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė savo apeliacinio skundo. Tačiau bylos nagrinėjamu metu pareiškėja turėjo teismo išlaidų, susijusių su jai suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimu. Dėl atstovavimo šioje byloje pareiškėja buvo sudariusi sutartį su advokatų profesine bendrija „Černiauskas ir partneriai“. Ši advokatų profesinė bendrija parengė pareiškėjos skundą, apeliacinį skundą, prašymą dėl bylos sustabdymo, prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo. Pareiškėjai 2011 m. kovo 17 d. vykusiame teismo posėdyje atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokato padėjėja Ieva Gulbinaitė. Už visas šias teisines paslaugas pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ 1 171,48 Lt.
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjos E. J.-Č. prašymo arba sumažinti jos prašomą priteisti teismo išlaidų atlyginimo sumą.
Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010 konstatavo, kad bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu ir tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies. Pažymėjo, kad atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė remdamasis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 49 punktu (2009 m. balandžio 8 d. redakcija) antrosios pastraipos (2008 m. sausio 16 d. redakcija) nuostata.
Pareiškėjos ginčijamų sprendimų priėmimą nulėmė ne atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimas, o jų panaikinimą nulėmė bylos teisminio nagrinėjimo metu priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas. Atsakovas neturėjo jokių galimybių savo elgesiu pakoreguoti ginčo santykius taip, kad būtų išvengta administracinės bylos iškėlimo ir atitinkamų pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo teisme. Teigė, jog atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos nurodomų teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-346/2009).
Pažymėjo, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis. Nurodė, kad 2012 m. birželio 25 d. ataskaitoje apie atliktus darbus minima 121 Lt suma už konsultaciją dėl ginčo su VSDFV Kauno skyriumi sprendimo negali būti priteisiama, nes užmokestis už advokato konsultacijas nėra numatytas Rekomendacijose.
VSDFV Kauno skyriaus nuomone, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, kadangi byla savo pobūdžiu nėra sudėtinga, nedidelė ginčo apimtis, jai pasiruošti nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ ruošė analogiškus skundus ir atstovavo analogiškose bylose daugeliui kitų pareiškėjų dėl to paties ginčo pagrindo ir dalyko.
III. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 617 Lt išlaidų atlyginimo. Prašymo dalį dėl teismo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme išsiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pažymėjo, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareiškėjas, atsisakęs skundo, gali reikalauti išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai jis atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą. Nurodė ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalis. Rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011; 2010 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-358/2010 ir pareiškėjos nurodytos teisinės paslaugos (konsultacijos) atskirai nevertino. Už skundo surašymą priteisė 421 Lt (121+300). Dėl atstovavimo teismo posėdyje nurodė, kad šiuo atveju teismo posėdis truko 26 min, tačiau atsižvelgiant į protingumo kriterijų ir į tai, kad advokato padėjėja į teismo posėdį atvyko ir atstovavo pareiškėją, užmokestis už atstovavimą nagrinėjamu atveju skaičiuojamas laiką apvalinant iki vienos valandos ir už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje priteisė 96 Lt sumą. Taip pat buvo priteista 100 Lt už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
IV. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atskiruoju skundu (b. l. 155-156) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 81 straipsniu. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui, t. y., jog atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos nurodomų teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 121 Lt išlaidų už teisines konsultacijas įskaičiavo į skundo surašymo išlaidas. Mano, jog nepagrįstai priteista 96 Lt už 26 min. atstovavimo teismo posėdyje. Teigia, jog atstovo atvykimas į teismo posėdį nėra įtraukiamas į faktinį bylos nagrinėjimo laiką, todėl negali būti skaičiuojamas kaip užmokestis už atstovavimą apvalinant iki vienos valandos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 617 Lt teismo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies atžvilgiu esminės reikšmės neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–596/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. J.-Č. atsisakė savo apeliacinio skundo, kadangi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas VSDFV Kauno skyrius geruoju patenkino pareiškėjos skundo reikalavimus – VSDFV Kauno skyrius 2012 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. 8.15-5170 dėl motinystės pašalpos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. išmokėjimo pareiškėjai ir 2012 m. gegužės 15 d. išmokėjo ją pareiškėjai. Ta aplinkybė, kad atsakovas minėtą sprendimą priėmė ir pareiškėjos reikalavimą patenkino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 49 punkto nuostatos, kurių pagrindu pareiškėjai nebuvo išmokėta motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į išlaidų atlyginimą, numatytą ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas bei nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Grįsdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėja pateikė 2010 m. lapkričio 3 d. sutartį dėl teisinių paslaugų, sudarytą su advokatų profesine bendrija „Černiauskas ir partneriai“ (b. l. 20), 2012 m. birželio 25 d. ataskaitą apie atliktus darbus, atstovavimą teisme Nr. 103/2010 (b. l. 127), 2010 m. rugsėjo 16 d. pinigų priėmimo kvitą (serija BUH Nr. 3493497) (b. l. 128), 2012 m. birželio 26 d. Išrašus (b. l. 129-134). Pareiškėja detalizuodama bylinėjimosi išlaidas nurodė, jog dėl konsultacijos dėl ginčo su VSDFV Kauno skyriumi sprendimo patyrė 121 Lt, dėl skundo parengimo patyrė 300 Lt, dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme patyrė 151,25 Lt, dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo patyrė 100 Lt išlaidų. Taigi darytina išvada, jog šios pareiškėjos išlaidos yra realios ir pagrįstos minėtais byloje pateiktais dokumentais.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl skundo surašymo išlaidų. Pastebėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą gali būti priteisiama 2 400 Lt suma (maksimaliai). Pareiškėja už skundo parengimą prašė priteisti 300 Lt, t. y. gerokai mažiau nei numatyta maksimali suma. Kaip matyti iš skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 2-6), skundą sudaro 5 lapai. Nors pareiškėja atskirai išskyrė 121 Lt išlaidas už konsultaciją dėl ginčo su atsakovu, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į nedidelę už skundo parengimą prašomą priteisti sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas vertino kaip sudedamąją išlaidų už skundo parengimo dalį. Už skundo parengimą priteista suma (421 Lt) neviršija maksimaliai priteistinos sumos bei, įvertinus pareiškėjos skundą, vertintina kaip pagrįsta ir protinga suma.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2011 m. kovo 17 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-181-505/2011, pareiškėją atstovavo advokato padėjėja Ieva Gulbinaitė ir teismo posėdis nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme truko nuo 15.32 val. iki 15.58 val. (b. l. 40-43), t. y. 26 min. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuodamas užmokestį už atstovavimą pirmosios instancijos teisme atstovavimo laiką suapvalino iki 1 val. Šiuo atveju, nors Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai už advokato padėjėjos atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, trukusiame 26 min., priteistinas 52 Lt užmokestis (800 Lt x 0,15 x 26 min / 60 min = 52 Lt; 52 Lt x 0,8 = 41,60 Lt) (Rekomendacijų 8.18 ir 5 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-124/2011).
Taip pat pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 100 Lt už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas koeficientas 0,12, todėl pareiškėjai galėtų būti priteistina 96 Lt (800 Lt x 0,12) už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai priteisė pareiškėjai 96 Lt sumą už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje ir nepagrįstai priteisė 100 Lt sumą už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, sumažinant pareiškėjai priteistų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų dydį, priteisiant 558,60 Lt (421 Lt + 41,60 Lt + 96 Lt = 558,60 Lt) teismo išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį pakeisti ir priteisti pareiškėjai E. J.-Č. 558,60 Lt (penki šimtai penkiasdešimt aštuoni litai šešiasdešimt centų) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė