2019-08-28 Nr. AB-16486-3-62-3-01908-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1649-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01908-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 4–6), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde, atsikirtime į Pravieniškių PN-AK atsiliepimą (I t., b. l. 60) ir teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje jam nebuvo sudarytos tinkamos ilgalaikių pasimatymų sąlygos. Pareiškėjo nuomone, ilgalaikių pasimatymų kambariai turi būti įrengti kaip bendrabučio tipo patalpos, todėl juose vienam asmeniui turėjo būti skirta po 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Tvirtino, kad ši norma buvo pažeista, be to, vienam asmeniui tekusį plotą atitinkamai mažino baldų užimamas plotas. Dėl to pasimatymų metu trūko oro, vietos judėti, negalėjo pažaisti su vaikais. Ilgalaikių pasimatymų metu iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nes nėra įrengta pasivaikščiojimo vietų. Ilgalaikių pasimatymų kambariuose, bendrojo naudojimo patalpose buvo tarakonų ir kitų buitinių parazitų, todėl šiose patalpose buvo nesaugi sveikatai aplinka. Reiškė pretenzijas dėl jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių, taip pat dėl perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus. Tvirtino, kad perkėlimai vyko be pagrindo, jam nebuvo paaiškintos perkėlimo priežastys. Perkėlimais jam buvo daromas spaudimas. Jis buvo perkeltas į naują aplinką, turėjo prisitaikyti prie kitų asmenų, tai sukėlė nerimą, psichologinį stresą, išgąstį, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 650 eurų ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas atsiliepimuose į skundą (b. l. 23–28, 68–70), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 76, 111) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas ilgalaikiuose pasimatymuose laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo 2 kartus, t. y. 2015 m. spalio 24 d. (truko 2 paras) ir 2016 m. kovo 22 d. (truko 1 parą). Pravieniškių PN-AK 3 –iajame sektoriuje įrengti 6 ilgalaikių pasimatymų kambariai, kurių plotai nuo 9,27 kv. m iki 10,80 kv. m. Galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir reikalavimas įrengti pasivaikščiojimo kiemelius prie ilgalaikių pasimatymo kambarių. Informacija, kuriame ilgalaikių pasimatymų kambaryje vyksta pasimatymas, nekaupiama. Lokaliniuose sektoriuose įrengtais pasivaikščiojimo kiemais gali naudotis visi to sektoriaus nuteistieji. Pataisos namuose periodiškai buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis, informacija apie atliktus darbus buvo registruojama. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti patalpas nustatyta patiems nuteistiesiems. Pravieniškių PN-AK patvirtinta patalpų valymo tvarka, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai, budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

4. Pareiškėjo perkėlimai buvo vykdomi laikantis įstatymų. Pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-iąjį sektorių buvo vykdomas siekiant užtikrinti kriminologinę situaciją įstaigoje, tinkamą nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą. Pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus buvo perkeltas siekiant užtikrinti Norvegijos Karalystės finansinio mechanizmo programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projekto „Sąlygos, numatančios įkalintų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje, pakartotinio nusikalstamumo mažinimą“ (toliau – ir Projektas) sklandų įgyvendinimą. Pareiškėjas buvo perkeltas gavus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. kovo 25 d. Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą įstaigą paskyrą Nr. 3S-28.

5. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl patirto streso dėl perkėlimų bei blogų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl, atsakovų atstovų nuomone, nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų gyvenimo sąlygų Pravieniškių PN-AK ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais metu, taip pat be pagrindo jį perkeliant iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-iąjį sektorių bei perkeliant iš šio sektoriaus į Alytaus pataisos namus.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu du kartus buvo ilgalaikiuose pasimatymuose su žmona ir dviem vaikais – 2015 m. spalio 24 d. (truko 2 paras) ir 2016 m. kovo 22 d. (truko 1 parą).

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2 punktas – kamerų tipo patalpose ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 111 punkte nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos ilgalaikių pasimatymų patalpose, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog minimali gyvenamojo ploto norma ginčo patalpose nėra reglamentuota, nesudaro pagrindo nevertinti pareiškėjo kalinimo sąlygų. Teismas vertino, kad pagal savo pobūdį ilgalaikių pasimatymų patalpos artimesnės bendrabučio tipo patalpoms, todėl, vadovavosi įstatymo analogija ir konstatavo, kad tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,1 kv. m. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pateikti duomenų, kuriame ilgalaikių pasimatymų kambaryje vyko pareiškėjo ilgalaikiai pasimatymai, neturi galimybės, tačiau atsiliepime į skundą nurodė bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje yra 6 ilgalaikių pasimatymų kambariai, kurių plotas nuo 9,27 kv. m iki 10,80 kv. m. Teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog pareiškėjui esant ilgalaikiuose pasimatymuose su žmona ir dviem vaikais, vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, nes bet kuriame iš 3–iojo sektoriaus ilgalaikių pasimatymų kambarių vienam pareiškėjo šeimos nariui gyvenamojo ploto tektų mažiau nei 3,1 kv. m. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo nurodytus argumentus dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo ilgalaikių pasimatymų kambariuose teismas pripažino pagrįstais ir konstatavo, kad tai sudaro pagrindą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su buitinių parazitų ilgalaikių pasimatymų gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose buvimu, teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų matyti, jog kenkėjų kontrolė Pravieniškių PN-AK ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo vykdoma nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, t. y. kontrolė buvo nepakankama, patalpose buvo rasta kenkėjų (blakių), todėl teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad patalpose nebūtų buitinių parazitų, o pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų ilgalaikių pasimatymų patalpose buvimo (švarios aplinkos neužtikrinimo) pripažino pagrįstais.

11. Dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pravieniškių PN-AK iš esmės neneigė aplinkybės, jog, pareiškėjui būnant 1–2 parų trukmės ilgalaikiuose pasimatymuose, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis bei nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra dvi iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) šeštajame skirsnyje reglamentuotų specialiųjų nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisių. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjui naudojantis viena iš minėtų teisių (pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis) buvo apribota jo galimybė realizuoti kitą teisę (pasivaikščioti gryname ore), todėl pareiškėjo argumentus dėl galimybės pasivaikščioti pataisos namuose įrengtuose pasivaikščiojimo kiemeliuose tuo metu, kai jam buvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, nesuteikimo teismas pripažino pagrįstais.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su nepagrįstu perkėlimu iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį, teismas, remdamasis teisės aktų (Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vieno Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sektoriaus į kitą sektorių tvarkos aprašu (toliau – Aprašas)) nuostatomis ir byloje pateikta medžiaga (Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto E. B. 2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 78(2)-813, Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į būrius komisija 2015 m. rugpjūčio 13 d. protokolinis nutarimas Nr. 62-3856, Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-iajame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 14 d. protokolinis nutarimas Nr. 63-2863) nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių buvo perkeltas siekiant užtikrinti kriminogeninę situaciją įstaigoje, tinkamą nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą, o tai atitinka Aprašo 3 punkto nuostatas, laikantis Apraše nustatytų procedūrų, t. y. pareiškėjo perkėlimo į kitą lokalinį sektorių klausimą apsvarsčius pirmiau nurodytose komisijose, kurių protokolinių nutarimų pagrindu buvo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo, todėl šių įrodymų visuma neginčijamai paneigia deklaratyvų pareiškėjo teiginį dėl spaudimo jam darymo, nepagrįstai perkeliant į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su nepagrįstu perkėlimu iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, teismas, remdamasis teisės aktų (BVK, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas)) nuostatomis ir byloje pateikta medžiaga (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. kovo 25 d. Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. išvados dėl trečiojo sektoriaus nuteistųjų perkėlimo į Alytaus pataisos namus Nr. 35 (3)-55) (toliau – ir Išvada)) nurodė, kad pareiškėjo perkėlimo pagrindas buvo Tvarkos aprašo 3.2 punktas, leidžiantis perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą Tvarkos aprašo 3.2 punkto pagrindu galima tik nustačius išimtines aplinkybes, kliudančias nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, motyvuotos išvados pagrindu priėmus paskyrą dėl nuteistojo perkėlimo arba Departamento iniciatyva, esant patvirtintai Departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno išvadai. Teismas vertino, kad byloje pateiktoje Išvadoje nėra nurodyta jokių nustatytų išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo kalėti Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje, galimybės nustatyti tokias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra, nes atsakovo atstovai, nors ir buvo įpareigoti, tačiau nepateikė teismui dokumentų, kuriais buvo vadovaujamasi priimant Išvadą.

Teismas konstatavo, kad perkeliant pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus buvo pažeistos Tvarkos aprašo 3.2.1 punkto nuostatos, todėl jo perkėlimas į minėtą kalinimo įstaigą negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 2015 m. spalio 24–25 d. ir 2016 m. kovo 22 d. gyvenant ilgalaikių pasimatymų kambariuose nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, galimybė pasivaikščioti bei švari aplinka, taip pat pareiškėjas buvo nepagrįstai ir neteisėtai perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į psichikos sveikatos specialistus dėl nurodytų sutrikimų nėra, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ilgalaikių pasimatymų kambariuose bei perkėlimo į kitus pataisos namus pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

15. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad nustatyti pažeidimai galėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 500 Eur, kurią priteisė iš atsakovo pareiškėjui, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 2–5), kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą, nesilaikė suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

18. Departamentas remiasi BVK ir Aprašo nuostatomis, susijusiomis su nuteistųjų asmenų perkėlimu į kitą sektorių (įkalinimo įstaigą) ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo būti perkeltas į Alytaus pataisos namus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus likusią bausmės dalį atlikti Alytaus pataisos namuose buvo vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu „Dėl priemonių plano patvirtinimo“ Nr. V-463 (toliau – ir Įsakymas), siekiant užtikrinti Projekto sklandų įgyvendinimą. Pažymi, kad nuo 2017 m. kovo 29 d. Pravieniškių PN-AK 3-jame sektoriuje esanti nuteistųjų gyvenamoji teritorija su joje esančiais pastatais tapo statybviete.

19. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl gali objektyviai ir kompetentingai spręsti klausimu bei teikti siūlymus, susijusius su nuteistųjų laikymu, izoliavimu, taip pat poreikiu nuteistąjį BVK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo.

20. Akcentuoja, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos nėra nuobauda ar kažkoks jo teisių suvaržymas. Tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklą.

21. Dėl pareiškėjo buvimo pasimatymų patalpose Departamentas nurodo, kad jis ten buvo trumpą laiką, taip pat pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

22. Pareiškėjas atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą (II t., b. l. 97) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti.

23. Pažymi, kad nesutinka su tuo, kad Departamentas pateikė į bylą naujus dokumentus. Pareiškėjo teigimu, Departamentas galėjo pateikti šiuo dokumentus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde Departamentas nenurodo, kodėl negalėjo pateikti šių dokumentų anksčiau.

24. Teigia, kad liko neįrodyta, kad Pravieniškių PN-AK nebebuvo laisvų vietų, todėl buvo būtina pareiškėją perkelti į Alytaus pataisos namus. Nesutinka, kad Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus teritorija tapo statybviete, nes ten nuolat gyveno ir gyvena nuteistieji, todėl, pareiškėjo nuomone, jis taip pat galėjo ten likti.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 81–86), kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

26. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

27. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikių pasimatymų kambariai buvo, įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja minimalaus asmeniui tenkančio ploto ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ilgalaikių pasimatymo metu.

28. Dėl teismo argumentų, kad buvo netinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai naikinant graužikus ir nariuotakojus, tačiau pripažindamas šį faktą neatsižvelgė, kad pagal sudarytas sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 ir Nr. 76-203 įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, taip pat kad darbai atliekami du kartus į mėnesį ar pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus įmonei, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų. Pravieniškių PN-AK paaiškina, kad kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant pagal poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekviena kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Dėl pareiškėjo perkėlimų pagrįstumo pažymi, kad jie buvo vykdomi laikantis įstatymų. Pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus likusią bausmės dalį atlikti Alytaus pataisos namuose buvo vykdomas vadovaujantis Įsakymu siekiant užtikrinti Projekto sklandų įgyvendinimą. Pažymi, kad pareiškėjo ir kitų nuteistųjų perkėlimas buvo vykdomas teisėtai, dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje buvo numatyti pastatų remonto, renovacijos darbai, užtikrinant Projekto įgyvendinimą, tai patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-283. Todėl, Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad pareiškėjo perkėlimas buvo neteisėtas.

29. Akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Todėl Pravieniškių PN-AK nuomone, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Nagrinėjant bylą nebuvo pateikta duomenų, kuriais būtų pagrįsta pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimas. Teismas nagrinėjamu atveju pažymėjo, kad skunde pareiškėjas iš esmės tik nurodė minėtus galimus atsakovo teisės aktų pažeidimus, bet visiškai nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos turtinės žalos kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje (CK 6.271 str.). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

30. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas bei nesant įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nors formaliai buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), tačiau ginčo atveju darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu, visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

31. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 99–101) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais pareiškėjas grindė skundą pirmosios instancijos teismui.

32. Papildomai pareiškėjo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjui asmeniškai padarytos neturtinės žalos dydžio, išgyvenimų būnant Pravieniškių PN-AK. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas klaidingai nurodo, kad pareiškėjo vaikų motina yra jo žmona.

33. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą (II t., b. l. 111), kuriame nurodo, kad nuo 2018 m. gegužės 29 d. jis vėl yra patalpintas į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių. Pareiškėjo teigimu, toks Pravieniškių PN-AK elgesys paneigia bet kokius šio atsakovo atstovo atsikirtimus dėl perkėlimo teisėtumo, kadangi tokiu elgesiu parodo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje galėjo gyventi. Dar kartą prašo jo (pareiškėjo) skundą tenkinti visiškai ir atkreipia dėmesį į tai, kad Pravieniškių PN-AK 3-jame sektoriuje pradėjus statybas visuose Pravieniškių PN-AK sektoriuose buvo laisvų vietų, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjo perkelti į kitą laisvės atėmimo vietą.

34. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 116–120) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą

35. Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grindžiamas atsakovo atstovo Departamento apeliacinis skundas.

36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 116–120) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

37. Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindžiamas atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas.

38. Papildomai nurodo, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja minimalaus asmeniui tenkančio ploto ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ilgalaikių pasimatymų metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas E. V. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

40. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Departamento, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

41. Dėl naujų įrodymų pateikimo teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodo, kad Departamento pateiktas visa apimtimi (kartu su priedu) Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr.V-463 (II t.; b. l. 43 – 46) nėra laikytinas nauju įrodymu, nes bylai aktuali teksto dalis – šiuo Įsakymu patvirtinto priedo “Nuteistųjų perkėlimo priemonių plano“ 6 punkto turinys buvo nurodytas anksčiau Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. išvadoje „Dėl trečiojo sektoriaus nuteistųjų perkėlimo į Alytaus pataisos namus“ Nr. 35 (3)-55) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ( I t.; b. l. 112–114). Kartu konstatuotina, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Išvadoje nėra nurodyta jokių nustatytų išimtinių aplinkybių.

42. Dėl minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimo ilgalaikių pasimatymų metu teisėjų kolegija nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja koks minimalus plotas turėtų tekti vienam asmeniui, jam būnant ilgalaikių pasimatymų (iki 2 parų) kambaryje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl sąlygų ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl, remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, valstybės civilinė atsakomybė nekyla.

43. Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimo, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija, kai pareiškėjui būnant ilgalaikiame pasimatyme jis nesinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra pareiškėjo teisė, kuri jam suteikta pagal BVK straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į situacijos specifiką, t. y. faktą, kad pareiškėjas buvo ilgalaikiuose pasimatymuose (nuo 1 iki 2 parų). Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo išreikšti savo valią ir pranešti pareigūnams, jog jis norėtų pasinaudoti šia teise, kartu taip sumažindamas savo ilgalaikio pasimatymo trukmę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas sąmoningai atsisakė teisės į pasivaikščiojimą gryname ore, siekdamas įgyvendinti savo teisę į ilgalaikius pasimatymus.

44. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su buitinių parazitų buvimu ilgalaikių pasimatymų kambariuose teisėjų kolegija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartoja. Papildomai teisėjų kolegija akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų dėl graužikų ir buitinių parazitų buvimo/nebuvimo, jų naikinimo, kurie būtų aktualūs pirmojo ilgalaikio pasimatymo laikotarpiu (2015 m. spalio 24–25 d.). Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys dėl antrojo ilgalaikio pasimatymo laikotarpio (2016 m. kovo 22 d.) yra prieštaringi ir neaiškūs. Pateiktuose dokumentuose (2016 m. vasario 20 d. graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašas (b. l. 13)) nurodyta, jog nebuvo pastebėti kenkėjai (blakės), tačiau taip pat nurodyta, jog užkrėstumo lygis buvo vidutinis, kartu nurodyta, kad vyko nariuotakojų naikinimo darbai. Todėl tokie prieštaringi duomenys apie kenkėjus (blakes) vertintini kritiškai.

45. Dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, teisėjų kolegija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl papildomai jų nekartoja.

46. Dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus pataisos namus, teisėjų kolegija nurodo, kad perkėlimus iš vienos pataisos įstaigos į kitą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo BVK 69 straipsnis. BVK 69 straipsnyje yra reglamentuotas nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nagrinėjamu atveju aktualus ir Kalėjimų departamento direktorius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas. Pagal minėto Tvarkos aprašo 3.2.1 papunktį nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti inter alia (liet. be kita ko) dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus pataisos namus yra grindžiamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. išvada dėl trečiojo sektoriaus nuteistųjų perkėlimo į Alytaus pataisos namus Nr. 35 (3)-55 (toliau – ir Išvada) (b. l. 112–114). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas yra perkeliamas į Alytaus pataisos namus remiantis Įsakymu, siekiant užtikrinti Projekto sklandų įgyvendinimą ir minėto Įsakymo 6 punktu, kuriame nurodyta, kad turi būti perkelta dalis nuteistųjų (iki 100), atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, į Alytaus pataisos namus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkeliant pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus buvo pažeistos Tvarkos aprašo 3.2.1 punkto nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Projekto, vykdomo teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendinimas priskirtinas prie išimtinių aplinkybių, nurodytų Tvarkos aprašo 3.2.1 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN pripažintinas teisėtu.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis vėliau buvo grąžintas į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjo perkėlimas iš Alytaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

47. Dėl pareiškėjo ir atsakovo atstovų apeliacinių skundų teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

48. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų (higienos normos pažeidimų) galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (higienos normos pažeidimas) ir trukmę (3 paros), teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, o adekvati suma jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 10 Eur.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimas atitinkamai keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 Eur (dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė