Court dismissed appeal regarding property co-ownership, upholding lower court's finding of valid municipal title.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the appellants' appeal, upholding the first-instance judgment that denied their claim to co-ownership of a commercial building. The appellants argued that the building should be recognized as their property, but the court found the municipality's registration of title valid and unchallenged. Consequently, the court ruled that the lower court correctly applied property law principles and procedural rules to reject the appeal.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Civilinis kodekso 4.143 straipsnis: Teismas gali atmesti apeliacinį skundą, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas faktiniais duomenimis.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e 2A-1628-661/2019 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17736-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.3.; 2.1.5.1.3.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m lapkriÄio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Alvydo Barkausko, teisÄjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apeliantų (ieÅ¡kovų) R. I., R.
I., J. V. Vilniaus radijo studijos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų R. I., R. I., J. V. Vilniaus radijo studijos ieÅ¡kinį dÄl nekilnojamojo turto pripažinimo antraeiliu pagrindinio turto daikto priklausiniu, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, tretieji asmenys DaugiabuÄio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, VÄ® âRegistrų centrasâ. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1.
ApeliacinÄje byloje sprendžiama dÄl materialiosios teisÄs normų, reglamentuojanÄių daiktų pripažinimo priklausiniais kriterijus, priklausinių teisinį statusÄ , priklausinių privatizavimÄ , butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinÄs nuosavybÄs dalių nustatymÄ , ir proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme ribas, aiÅ¡kinimo ir taikymo.
2. IeÅ¡kovai praÅ¡Ä pripažinti: Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priklausiniu (antraeiliu daiktu); ieÅ¡kovų R. I., R. I., J. V. Vilniaus radijo studijos dalinÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nustatant, kad kiekvieno ieÅ¡kovo dalis dalinÄje nuosavybÄje atitinka kiekvienam ieÅ¡kovui priklausanÄių patalpų, esanÄių gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendro ploto ir viso gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendro ploto santykį. Priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs visas ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
3. NurodÄ, kad jiems ieÅ¡kovei R. I. nuosavybÄs teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams R. I. ir R. I. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise taip pat priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei J. V. Vilniaus radijo studijai nuosavybÄs teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Å alia Gyvenamojo namo (jo kieme) yra mÅ«rinis sandÄliukas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pagalbinio Å«kio paskirties Å«kinis pastatas. Gyvenamasis namas yra pastatytas dar iki 1940 m. Namo statybos metu jame buvo įrengtos krosnys, skirtos namui Å¡ildyti, kurios vis dar yra iÅ¡likusios ir veikianÄios. Å ios krosnys buvo naudojamos namui apÅ¡ildyti (kÅ«renamos anglimi) tol, kol sovietiniais laikais name buvo įrengtas centrinis Å¡ildymas.
4. Kieme esantis SandÄliukas, kuris taip pat pastatytas dar iki 1940 m., Gyvenamojo namo gyventojų ir name veikusių įstaigų buvo bendrai ir nepertraukiamai naudojamas Å«kinÄms reikmÄms â sandÄliuoti kurui (anglims, malkoms), o name įrengus centrinį Å¡ildymÄ - įvairiems namo ir teritorijos priežiÅ«ros Å«kiniams reikmenims bei kitam bendram turtui.
5. IeÅ¡kovai visiÅ¡kai atsitiktinai sužinojo, jog SandÄliukas kartu su jam priskirta 0,0158 ha žemÄs sklypo (t. y. kiemo) dalimi yra parduodamas. Skelbime apie AukcionÄ nurodyta, jog SandÄliuko savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybÄ, pradinÄ jo pardavimo kaina yra 1 070 Eur, pradinÄ SandÄliukui priskirto žemÄs sklypo dalies kaina â 63 981 Eur, Aukciono pabaiga - 2018 m. birželio 14 d. PaaiÅ¡kÄjo, kad SandÄliukas dar 1999 m. gegužÄs mÄnesį, be ieÅ¡kovų žinios, neaiÅ¡ku kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Registre nurodomas registravimo pagrindas â 1999 m. gegužÄs 14 d. priÄmimo-perdavimo aktas Nr. 1531-01 ir 2007 m. liepos 3 d. priÄmimo -perdavimo aktas.
6. IeÅ¡kovų įsitikinimu, bet koks aktas ar sandoris (sandoriai), kurių pagrindu Vilniaus miesto savivaldybÄ Ä¯registravo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ SandÄliukÄ yra neteisÄtas ir niekinis, kadangi SandÄliukas yra (ir visÄ laikÄ buvo) Gyvenamojo namo priklausinys, į kurį bendrosios nuosavybÄs teisÄ, privatizuodami butus, įgijo Gyvenamojo namo butų savininkai. DÄl Å¡ios priežasties paskelbtas Aukcionas taip pat yra neteisÄtas, kadangi atsakovÄ, nebÅ«dama SandÄliuko savininke, neturi teisÄs jo perleisti tretiesiems asmenims. NagrinÄjamu atveju visos aplinkybÄs liudija, kad SandÄliukas pagal savo funkcinį ryšį ir naudojimo paskirtį yra neatsiejamai susijÄs su Gyvenamuoju namu, turi bendrÄ Å«kinÄ paskirtį ir jį aptarnauja.
7. TreÄiasis asmuo DaugiabuÄio namo (duomenys neskelbtini) savininkų Bendrija su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutiko, nes Ūkinis pastatas, dÄl kurio yra kilÄs ginÄas, yra tiesiogiai susijÄs su gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)), kurį administruoja Bendrija, ir yra skirtas namui aptarnauti. Kiek žinoma Bendrijai, Å«kiniu pastatu visÄ laikÄ bendrai naudojosi tik namo gyventojai ir name veikianÄių juridinių asmenų darbuotojai. Jokie kiti asmenys sandÄliuku niekada nesinaudojo, jis nÄra susijÄs su jokiais kitais gyvenamaisiais pastatais.
Ūkinis pastatas negali bÅ«ti naudojamas savarankiÅ¡kai, kaip savarankiÅ¡kas pastatas, kadangi jame nÄra nei Å¡ildymo, nei elektros, be to, jis yra Bendrijos administruojamo gyvenamojo namo kieme ir prie pastato nÄra jokio atskiro patekimo. Bendrija apskritai tik Å¡ių metų birželio mÄnesį sužinojo, kad ieÅ¡kinyje nurodytas Å«kinis pastatas yra įregistruotas ne gyventojų, o savivaldybÄs vardu. Kada ir kokiu pagrindu tai buvo padaryta, Bendrijai nÄra žinoma. SavivaldybÄ sandÄliuku niekada pati faktiÅ¡kai nesinaudojo, juo visiÅ¡kai nesirÅ«pino, jo neprižiÅ«rÄjo ir neremontavo.
Bendrija iki Å¡iol nÄra gavusi iÅ¡ savivaldybÄs jokių paklausimų apie sandÄliuko bÅ«klÄ, jo naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , ar praneÅ¡imų apie planuojamÄ sandÄliuko pardavimÄ . Bendrijos požiÅ«riu, pripažinimas, kad sandÄliukas yra gyvenamojo namo priklausinys, esamomis aplinkybÄmis yra vienintelis logiÅ¡kas sprendimas, geriausiai atitinkantis ilgametÄ faktinÄ situacijÄ - kaip minÄta, sandÄliukas buvo statytas ir visÄ laikÄ buvo naudoj amas tik kartu su gyvenamuoju namu, bÅ«tent kaip jo priklausinys.
Tuo tarpu ieÅ¡kinio atmetimas iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų pripažinimÄ , kad sandÄliukas turi savarankiÅ¡kÄ funkcijÄ , kas visiÅ¡kai neatitinka tikrovÄs. Bendrija jokių kitų Å«kinÄs paskirties pastatų ir/ar patalpų gyvenamajame name, kuriuose galÄtų laikyti savo turtÄ , neturi, o naujo pastato statybos namo aplinkinÄje teritorijoje teisiÅ¡kai yra neįmanomos.
8. TreÄiasis asmuo UAB âVilniaus Žalgirio dengtas baseinasâ su ieÅ¡kovo reikalavimais sutiko, nurodÄ kad jie įsigijÄ Å¡iame gyvenamajame name esanÄias administracinÄs paskirties patalpas, pagrindinį dÄmesį sutelkÄ Ä¯ patalpų ir pastato remontÄ ir tuo metu sandÄliuko priklausomybÄs klausimų nekÄlÄ ir nesiaiÅ¡kino, pasitenkindama iÅ¡ kitų namo gyventojų gauta informacija apie savo teises į dalinio Å¡io sandÄliuko naudojimo galimybes proporcingai įgytam patalpų plotui.
Tuo metu Bendrovei tapo žinoma, kad anksÄiau administracinÄse patalpose veikusios VšĮ âTeleradijo kompanija hansaâ ir J. V. Vilniaus radijo studija kartu su kitais namo patalpų savininkais naudojosi sandÄliuku. Apie tai, kad sandÄliukas, kaip savarankiÅ¡kas turtinis vienetas yra įregistruotas savivaldybÄs vardu, BendrovÄ sužinojo 2017 m. pabaigoje, kai su Nacionaline žemÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos buvo sudaroma žemÄs sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, dalies nuomos sutartis.
Iki tol BendrovÄ buvo įsitikinusi, kad sandÄliukas yra priskirtas prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų, kadangi jis yra Å¡alia namo ir jokių kitų jo naudotojų, iÅ¡skyrus namo gyventojus, pastebÄta nebuvo. Tuo metu BendrovÄ Å¡iam faktui nesuteikÄ kiek didesnÄs reikÅ¡mÄs, nes buvo užsiÄmusi kitų svarbesnių klausimų sprendimu. BendrovÄs nuomone, sandÄliuko, kaip atskiro turtinio vieneto, savarankiÅ¡kas naudojimas yra neįmanomas. Tai gana primityviai surÄstas pastatÄlis, neturintis elektros įvado, neprijungtas prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.
IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nuo pat jo atsiradimo pradžios jis buvo planuotas ir faktiÅ¡kai naudotas aptarnauti gyvenamÄ jį namÄ .
9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutiko, ir nurodÄ, kad ieÅ¡kovų reikalavimus laiko nesÄ Å¾iningais, teisiÅ¡kai nepagrįstais, pareikÅ¡tais žymiai praleidus tokio ieÅ¡kinio senatį bei galiausiai - apskritai teikiamais materialinio teisinio suinteresuotumo byloje neturinÄių asmenų. IeÅ¡kovai daugiau kaip ketvirtį amžiaus SandÄliuku naudojÄsi be jokio teisÄto pagrindo ieÅ¡kovai niekuomet nesidomÄjo Å¡io turto teisine nuosavybe, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje vis dÄlto teigia esantys nustebÄ, kad âbe ieÅ¡kovų žiniosâ SandÄliukas jau nuo 1999 m. gegužÄs yra Vilniaus miesto savivaldybÄs nuosavybÄ, įregistruota vieÅ¡ame registre. Nepaisant to, jog Nekilnojamojo turto registre yra aiÅ¡kiai nurodytas Å¡ios nuosavybÄs įgijimo ir registravimo pagrindas, t. y. 1999 m. gegužÄs 14 d. priÄmimo-perdavimo aktas Nr. 1531-01 ir 2007 m. liepos 3 d. priÄmimo -perdavimo aktas.
10. Taigi matyti, kad ignoruodami faktinÄ bei teisinÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovai nÄra ir niekada nebuvo SandÄliuko savininkai, taigi - neturÄdami Å¡ioje byloje materialinio teisinio suinteresuotumo - ieÅ¡kovai, daugiau kaip 25 metus nesirÅ«pinÄ savo savavaliÅ¡kai naudoto SandÄliuko įteisinimu, kreipiasi į teismÄ kvestionuodami teisÄtos Å¡io turto savininkÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs teisÄs aktų nustatyta tvarka dÄl jai nuosavybÄs teise priklausanÄio turto atliekamus veiksmus, t. y. turto vieÅ¡Ä pardavimÄ Aukcione, ir praÅ¡ydama Å¡iÄ nuosavybÄs teisÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybÄs atimti, pripažįstant Å¡iÄ teisÄ ieÅ¡kovams.
11. Atsakovo teigimu ieÅ¡kovai neturi teisÄs kreiptis į teismÄ su esamais reikalavimais. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminÄ gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisÄs ir teisÄti interesai pažeidžiami. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dÄl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo - asmens, kuris neįrodÄ, jog jam priklauso teisÄ, kad jo teisÄ pažeidžiama ar ginÄijama, kad jis turi teisinį interesÄ dÄl ginÄo dalyko. IeÅ¡kovai neįrodo, kad turi subjektinÄ teisÄ ginÄyti administracinius aktus ir procedÅ«ras, susijusias su ginÄo SandÄliuko pardavimu vieÅ¡ame Aukcione, kadangi nenurodo, kokias konkreÄiai jų turimas, o ne numanomas teises ar teisÄtus interesus ir kokiu bÅ«du pažeidžia ginÄo SandÄliuko aukciono organizavimas, atitinkamos kainos nustatymas ir bÅ«simas SandÄliuko pardavimas aukÅ¡ÄiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiam asmeniui.
Be to, IeÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo tariamoms teisÄms ginti. IeÅ¡kovams buvo žinoma, kad Å«kinis pastatas, kurį jie laiko nuosavu (bendru), teisiÅ¡kai jiems vis dÄlto nepriklauso, taÄiau nepaisant to, vis tiek nesiÄmÄ rÅ«pintis Å¡ia savo galima nuosavybe - kaip patys teigia - naudojosi toliau.
12. Å ioje byloje nagrinÄjamu atveju ginÄo patalpos yra savarankiÅ¡kas nuosavybÄs teisÄs objektas, kurio nuosavybÄs teisÄ buvo teisÄtai ir laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Vien aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovai naudojosi ginÄo SandÄliuku savo reikmÄms, negali bÅ«ti vertinama kaip suteikianti pagrindÄ pripažinti pastatÄ Gyvenamojo namo priklausiniu, t. y. ieÅ¡kovams įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ savavaliÅ¡kai naudojamÄ svetimÄ turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 13.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. sausio 21 d. nusprendÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai turÄjo teisÄ kreiptis į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu, nes jų manymu pardavus jų namo kieme esantį sandÄliukÄ aukcione bÅ«tų pažeistos jų teisÄs ir Å¡is ginÄas turi bÅ«ti sprendžiamas. Å iuo atveju prieÅ¡ingai negu teigia atsakovas, ieÅ¡kovai bando ginti ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , o jų, kaip butų, gyvenamųjų patalpų savininkų interesus. Sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų reikalavimai negali bÅ«ti patenkinti visų pirma dÄl to, kad IeÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo teisÄms ginti.
14. Taip pat teismas nurodÄ, kad siekiant pripažinti daiktÄ priklausiniu, turi bÅ«ti nustatyta ir aplinkybÄ, kad patalpa buvo naudojama teisÄtai, t. y. patalpa buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostÄ nuolatinio pobÅ«džio funkcinis ryÅ¡ys, bÅ«dingas priklausiniui. IeÅ¡kovai Å¡ių dviejų aplinkybių (sÄ lygų) neįrodÄ. GinÄo patalpos yra savarankiÅ¡kas nuosavybÄs teisÄs objektas, kurio nuosavybÄs teisÄ buvo teisÄtai ir laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų perduota Vilniaus miesto savivaldybei.
Teikiant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai turÄjo ginÄyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, kur nurodyta kad sandÄliukas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, nuginÄyti Registre nurodomÄ registravimo pagrindÄ â 1999 m. gegužÄs 14 d. priÄmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1531-01 ir 2007 m. liepos 3 d. priÄmimo -perdavimo aktÄ . 1992 m. Gyvenamojo namo butų privatizavimo sutartyse nebuvo nurodytas privatizavimo objektas ginÄo sandÄliukas. AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovai naudojosi ginÄo SandÄliuku savo reikmÄms, negali bÅ«ti vertinama kaip suteikianti pagrindÄ pripažinti pastatÄ Gyvenamojo namo priklausiniu.
Tokiu atveju ieÅ¡kovai turÄjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitu pagrindu â CK4.48str. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. Apeliantai (ieÅ¡kovai) R. I., R. I., J. V. Vilniaus radijo studija apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.
16. Apeliantai nurodo, jog 2018 m. birželio mÄnesį ieÅ¡kovai visiÅ¡kai atsitiktinai sužinojo, jog ginÄo SandÄliukas yra parduodamas vieÅ¡ame elektroniniu bÅ«du vykdomame aukcione. Skelbime apie aukcionÄ buvo nurodyta, jog SandÄliuko savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybÄ, o pradinÄ jo pardavimo kaina yra 1 070 Eur. PaaiÅ¡kÄjo, kad SandÄliukas 2007 m. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir be ieÅ¡kovų žinios, nesant tam jokio teisinio pagrindo, SandÄliuko savininke buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybÄ. Registre pažymÄta, jog Vilniaus miesto savivaldybÄs nuosavybÄs teisÄs į SandÄliukÄ Ä¯registravimo pagrindas yra 1999 m. gegužÄs 14 d. priÄmimo-perdavimo aktas, taÄiau Å¡iame dokumente SandÄliukas apskritai nÄra minimas.
17. Apeliantų nuomone, Vilniaus miesto apylinkÄs teismas netinkamai nustatÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ . Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, tokios iÅ¡vados iÅ¡ esmÄs nemotyvuodamas, jog ieÅ¡kovų teisių pažeidimas tariamai įvyko jau butų privatizavimo sutarÄių sudarymo metu ir apie jį ieÅ¡kovai sužinojo iÅ¡kart, t. y. pasiraÅ¡ydami privatizavimo sutartis, dÄl ko ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje neva turi bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo 1992 m. ir yra praleistas.
PrieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo teiginiams, ieÅ¡kovų teisÄs buvo pažeistos ne tuo metu, kai ieÅ¡kovai sudarÄ Gyvenamojo namo butų privatizavimo sutartis, kuriose konkreÄiai nebuvo nurodytas SandÄliukas, taÄiau tik tada, kai atsakovÄ be teisinio pagrindo 2007 m. Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ SandÄliukÄ . Vien tai, kad SandÄliukas nebuvo konkreÄiai nurodytas butų privatizavimo sutartyse, niekaip nepakeitÄ SandÄliuko, kaip Gyvenamojo namo priklausinio, teisinio statuso, nepaneigÄ ieÅ¡kovų nuosavybÄs teisÄs į SandÄliukÄ ir savaime nesukÅ«rÄ jokių atsakovÄs teisių į SandÄliukÄ .
Juk pagal privatizavimo sutarÄių sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalį, SandÄliukas, kaip Gyvenamojo namo priklausinys, perÄjo ieÅ¡kovų nuosavybÄn nepaisant to, kad jo likimas sutartyse nebuvo aptartas. Tik atsakovei 2007 m. Nekilnojamojo turto registre be pagrindo įregistravus savo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ SandÄliukÄ , buvo paneigta ieÅ¡kovams priklausanti SandÄliuko nuosavybÄs teisÄ. Kadangi ieÅ¡kovų teisių pažeidimas pasireiÅ¡kÄ bÅ«tent tuo, jog atsakovÄ be pagrindo įsiregistravo SandÄliukÄ savo vardu, ieÅ¡kovai apie pažeidimÄ galÄjo sužinoti anksÄiausiai 2007 m. liepos 3 d., t. y.
įraÅ¡o įraÅ¡ymo Nekilnojamojo turto registre dienÄ .
18. IeÅ¡kovai apie tai, kad SandÄliukas jau yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jo savininke yra nurodyta bÅ«tent atsakovÄ, sužinojo tik 2018 m. birželio mÄnesį, kai buvo vieÅ¡ai paskelbtas SandÄliuko pardavimo aukcionas. Jokių duomenų, kad ieÅ¡kovai apie SandÄliuko registracijÄ sužinojo anksÄiau, byloje nÄra, to iÅ¡ esmÄs neįrodinÄjo ir pati atsakovÄ. 2018 m. birželio pradžioje gavÄ informacijÄ apie SandÄliuko aukcionÄ , ieÅ¡kovai nedelsdami ÄmÄsi ginti savo teises ir pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje.
19. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas skundžiamame Sprendime netinkamai vadovavosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, suformuota 2012 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-293/2012, ir dÄl to nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai neva neįrodÄ naudojimosi SandÄliuku teisÄtumo, nors Å¡iÄ aplinkybÄ byloje turÄjo įrodinÄti. Sprendime minimoje kasacinÄs instancijos teismo byloje susiklostÄ kitokios, nei Å¡ioje byloje, faktinÄs aplinkybÄs. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nagrinÄtos bylos atveju, ginÄo Å«kinį pastatÄ privatizavo tik vieno iÅ¡ gyvenamajame name, kurio priklausinys buvo Å«kinis pastatas, esanÄio buto savininkas.
Atsižvelgdamas į tai, kasacinÄs instancijos teismas konstatavo, kad Å«kinis pastatas, kaip viso gyvenamojo namo priklausinys, negalÄjo bÅ«ti privatizuotas tik vieno buto savininko, taÄiau turÄjo tapti visų butų savininkų bendrÄ ja daline nuosavybe, nebent bÅ«tų įrodyta, kad Å«kinis pastatas nustatyta tvarka buvo perduotas naudotis tik konkretaus vieno buto savininkui.
20. Nors Vilniaus miesto apylinkÄs teismas skundžiamame Sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovai neįrodÄ naudojimosi SandÄliuku teisÄtumo, t. y. fakto, kad SandÄliukas nustatyta tvarka jiems buvo perduotas naudotis, taÄiau nepaaiÅ¡kino, kodÄl laiko, kad SandÄliuku teisÄtai naudotis ieÅ¡kovai galÄjo tik jį atskirai perdavus ieÅ¡kovams. SandÄliukas visÄ laikÄ buvo ir tebÄra Gyvenamojo namo priklausinys, neturintis jokios savarankiÅ¡kos funkcijos (jame nÄra nei vandens, nei elektros ar Å¡ildymo) ir bÅ«tent kaip priklausinys visÄ laikÄ ir buvo naudojamas.
21. Skundžiamame Sprendime Vilniaus miesto apylinkÄs teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas taip pat ir dÄl to, jog ieÅ¡kovai neginÄija įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre, pagal kurį SandÄliukas priklauso atsakovei, bei priÄmimo-perdavimo aktų, kurių pagrindu atsakovÄ atliko SandÄliuko registracijÄ . IeÅ¡kovai pažymi, kad daikto registravimas Nekilnojamojo turto registre nelemia daikto teisinio statuso ir nesukuria jokių teisių į tÄ daiktÄ , kadangi registravimas atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ .
22. PrieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo teiginiams, ieÅ¡kovai taip pat neprivalÄjo ginÄyti ir priÄmimo-perdavimo aktų (bylos tomas II, p. 92-93), kurių pagrindu atsakovÄ Ä¯registravo SandÄliukÄ Nekilnojamojo turto registre savo vardu. Minimuose aktuose SandÄliukas apskritai nÄra nurodytas, jais buvo perduotos tik Gyvenamajame name esanÄios administracinÄs paskirties patalpos. Taigi SandÄliuko registracija Å¡ių dokumentų pagrindu negalÄjo bÅ«ti atlikta, kadangi jie su SandÄliuku nÄra tiesiogiai susijÄ.
Kadangi ieÅ¡kovai neprieÅ¡tarauja minimų administracinių patalpų, ar kitų akte nurodytų nekilnojamųjų daiktų, perdavimui, ginÄyti priÄmimo-perdavimo aktų teisÄtumo ieÅ¡kovai neturÄjo jokio pagrindo. Kita vertus, teismui manant, jog priÄmimo-perdavimo aktais atsakovÄs nuosavybÄn buvo perduotas ir SandÄliukas, teismas turÄjo teisÄ savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti atitinkamų aktų dalių negaliojimÄ , nes sandoris, kuriuo daiktÄ (nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ ) perleidžia asmuo, nesantis daikto savininku, yra niekinis ir negaliojantis nuo sudarymo momento.
PastebÄtina, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime priÄmimo-perdavimo aktų turinio visiÅ¡kai neanalizavo ir visiÅ¡kai nepasisakÄ, kokia yra Å¡ių aktų įtaka SandÄliuko teisiniam statusui.
23. IeÅ¡kovai pažymi, jog antraeilius daiktus bei įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojanÄios teisÄs nuostatos reguliuoja visiÅ¡kai skirtingus teisinius santykius ir skiriasi savo paskirtimi. Å ioje byloje susiklosÄiusios faktinÄs aplinkybÄs akivaizdžiai atitinka bÅ«tent pagrindinių ir antraeilių daiktų ryšį ir teisinį statusÄ nustatanÄių civilinio kodekso normų reglamentavimo dalykÄ . IeÅ¡kovai SandÄliuku naudojosi ne dÄl to, kad juo niekas kitas nesinaudojo ir nesirÅ«pino, taÄiau tik dÄl to, kad jis visÄ laikÄ buvo ir tebÄra Gyvenamojo namo priklausinys, skirtas name esantiems butams aptarnauti.
IeÅ¡kovai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ SandÄliukÄ Ä¯gijo ne dÄl jo ilgalaikio naudojimo fakto, taÄiau dÄl to, kad privatizavo butus, su kuriais SandÄliukas buvo funkciÅ¡kai susijÄs antraeilio ir pagrindinio daikto teisiniu ryÅ¡iu. Taigi ieÅ¡kovai, laikydami save teisÄtais SandÄliuko, kaip Gyvenamojo namo priklausinio, į kurį jokie kiti asmenys niekada negalÄjo įgyti ir neįgijo nuosavybÄs teisÄs, bendrasavininkais, neprivalÄjo įrodinÄti esant dar ir įgyjamosios senaties sÄ lygų.
24. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pagal 1992 m. galiojusias Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles ieÅ¡kovai nuosavybÄs teisÄs į SandÄliukÄ neįgijo, nes SandÄliukas nebuvo atskirai įkainotas, konkreÄiai nurodytas butų privatizavimo sutartyse ir ieÅ¡kovai už jį nesumokÄjo, prieÅ¡tarauja aktualiai Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikai.
25. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodÄ, kad IeÅ¡kovai pripažįsta, kad SandÄliuku minÄtoms reikmÄms buvo (iki Å¡iol yra) naudojamasi be jokio teisÄto pagrindo: t. y. nurodo, kad Gyvenamojo namo butų 1992 m. privatizavimo sutartyse SandÄliuko nuosavybÄs klausimas aptartas nebuvo, taÄiau privatizavÄ butus, Gyvenamojo namo butų savininkai SandÄliukÄ ir toliau naudojo savo asmeninÄms reikmÄs, t. y. kaip nurodo patys ieÅ¡kovai âjį faktiÅ¡kai laikÄ namo priklausiniu, t. y. bendrai visiems priklausanÄiu turtuâ.
Atkreiptinas dÄmesys, kad byloje nÄra duomenų apie tai, kad per visÄ naudojimosi jiems teisÄtai nepriklausanÄiu SandÄliuku laikotarpį, ieÅ¡kovai bÅ«tų domÄjÄsi Å¡io turto savininku, bÅ«tinybe šį turtÄ inventorizuoti, galimybe jį įsigyti (privatizuoti), papildyti esamas butų privatizavimo sutartis ar kitaip įteisinti savo naudojimÄ si jiems žinomai nepriklausanÄiu turtu.
26. Ignoruodami aplinkybÄ, jog daugiau kaip ketvirtį amžiaus (t. y. nuo 1992 metų) SandÄliuku naudojÄsi be jokio teisÄto pagrindo ieÅ¡kovai niekuomet nesidomÄjo Å¡io turto teisine nuosavybe, nesiÄmÄ veiksmų dÄl butų privatizavimo sandoriuose âatskirai neaptartųâ ieÅ¡kovų teisių į SandÄliukÄ , ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje vis dÄlto teigÄ esantys nustebÄ, kad âbe ieÅ¡kovų žiniosâ SandÄliukas jau nuo 1999 m. gegužÄs yra Vilniaus miesto savivaldybÄs nuosavybÄ, įregistruota vieÅ¡ame registre. Nepaisant to, jog Nekilnojamojo turto registre yra aiÅ¡kiai nurodytas Å¡ios nuosavybÄs įgijimo ir registravimo pagrindas, t. y. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. gegužÄs 14 d. priÄmimo-perdavimo aktas Nr. 1531-01 ir 2007 m. liepos 3 d. perdavimo-priÄmimo aktas, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje vis tiek teigia, jog jiems âneaiÅ¡ku kokiu teisiniu pagrinduâ Å¡is turtas įregistruotas kaip priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei.
27. Pareiga įrodyti, kad SandÄliukas yra ieÅ¡kovų butų priklausinys, byloje buvo tekusi patiems ieÅ¡kovams â tai numato bendrosios įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo civilinÄje teisenoje taisyklÄs bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ esant ginÄui dÄl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindÄ , jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. TaÄiau ieÅ¡kovai Å¡ios savo pareigos byloje neįvykdÄ â neįrodÄ bÅ«tinųjų CK 4.19 straipsnyje ir teismų praktikoje nustatytų sÄ lygų, kurioms esant daiktas pripažintinas priklausiniu.
IeÅ¡kovų aukÅ¡Äiau nurodyti argumentai, susijÄ su tam tikromis faktinÄmis aplinkybÄmis apie SandÄliuko tariamÄ nuolatinio pobÅ«džio funkcinį ryšį ir neva teisÄtÄ SandÄliuko naudojimÄ yra tiesiog klaidingi, ir tÄ patvirtina bylos medžiaga â raÅ¡ytiniai įrodymai, paties ieÅ¡kovo J. V. Vilniaus radijo studijos žodiniai paaiÅ¡kinimai bei liudytojo parodymai. DÄl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti SandÄliukÄ priklausiniu kaip nepagrįstus.
28. IeÅ¡kovų į bylÄ pateikta 1992-07-30 pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sandorio kopija patvirtina, jog privatizuodami butus ieÅ¡kovai Å¡io SandÄliuko nei privatizavo, nei įgijo teisÄs į ji privatizavimÄ .
29. Net jeigu ir laikyti, kad aukÅ¡Äiau nurodyta teismų praktika dÄl daikto naudojimo teisÄtumo sÄ lygos Å¡iuo nagrinÄjamu atveju nÄra aktuali, pažymÄta, kad ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje bet kuriuo atveju nÄra įrodÄ net ir tų daikto pripažinimo priklausiniu sÄ lygų, kurios susijusios su daikto funkciniu ryÅ¡iu ir bendra Å«kine paskirtimi su Gyvenamuoju namu.
30. OficialÅ«s, vieÅ¡ai prieinami duomenys apie esamÄ ginÄo SandÄliuko bÅ«klÄ vertÄ abejoti faktine galimybe šį pastatÄ naudoti ieÅ¡kovų nurodomu bÅ«du â iÅ¡ byloje esanÄio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o Nr. 10/122613 buvo aiÅ¡kiai matyti, kad pagal 2018-01-18 kadastrinių matavimų duomenis ginÄo SandÄliukas yra itin fiziÅ¡kai pažeistas â Å¡io statinio yra likÄ tik 34 proc. Atsižvelgiant į tai byloje buvo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kÄ ir kokiu bÅ«du Gyvenamajam namui kaip pagrindiniam daiktui aptarnauti ieÅ¡kovai tariamai iki pat Å¡iol laiko SandÄliuke, kurio iÅ¡ esmÄs yra likÄ tik viena siena.
TaÄiau atitinkamai ieÅ¡kovai nepagrindÄ ir aplinkybÄs, kaip SandÄliuku buvo naudojamasi anksÄiau â ieÅ¡kovų į bylÄ pateikti įrodymai, neva patvirtinantys funkcinį SandÄliuko ryšį su Gyvenamajame name esanÄiais ieÅ¡kovų butais, nebuvo pakankami Å¡iam ryÅ¡iui konstatuoti, dÄl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovų reikalavimÄ .
31. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad Gyvenamojo namo gyventojai naudojasi, kaip ieÅ¡kovai teigia, nuo âsovietinių laikųâ Gyvenamajame name įvestu centriniu Å¡ildymu, taigi akivaizdu, kad krosninis Å¡ildymas, net jeigu toks butuose ir veiktų, bÅ«tų tik galima alternatyva užtikrinti komfortÄ butuose, taÄiau nesudarytų pagrindo teigti, kad butams apÅ¡ildyti yra bÅ«tina turÄti pagalbines patalpas kietajam kurui (malkoms, anglims) laikyti. Taigi akivaizdu, kad jokio funkcinio ryÅ¡io, susijusio su butų Å¡ildymu, SandÄliukas su Gyvenamuoju namu neturÄjo jau tada, kai ieÅ¡kovai Å¡iuos butus privatizavo 1992 metais (mat centrinis Å¡ildymas, kaip teigia ieÅ¡kovai, jų butuose buvo įvestas âsovietiniais metaisâ), tuo tarpu gyventojams priklausanÄių daiktų (kiemo ar kapinių priežiÅ«ros rakandų, kaip apklausos metu nurodÄ liudytojas) laikymas SandÄliuke nesukuria Å¡io SandÄliuko funkcinio ryÅ¡io su Gyvenamajame name esanÄiais ieÅ¡kovų butais.
32. IeÅ¡kovai nepagrįstai mano, kad senaties termino eigos pradžia nagrinÄjamu atveju yra laikytinas momentas, kurį ieÅ¡kovai įvardina kaip âkeletas dienų iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimoâ, kuomet jie tariamai netikÄtai pastebÄjo, jog ginÄo SandÄliukas yra įregistruotas SavivaldybÄs vardu, t. y. maždaug 2018 m. birželio mÄnesį. AukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs patvirtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga nagrinÄjamu atveju prasidÄjo dar 1992 metais, kuomet ieÅ¡kovai sudarÄ savo butų privatizavimo sutartis ir pastebÄjo (turÄjo pastebÄti, kadangi Å¡ias privatizavimo sutartis, kaip patys teigia, sudarÄ patys), kad gyvenamojo namo kieme esantis SandÄliukas, kurį ieÅ¡kovai manÄ privatizuojantys, vis dÄlto nÄra aptariamas ieÅ¡kovų pasiraÅ¡omose butų privatizavimo sutartyse.
Laikytina, kad nesiÄmÄ jokių priemonių dÄl Å¡io savo teisių galimo pažeidimo, ieÅ¡kovai savo teisių atžvilgiu itin ilgÄ laikÄ elgÄsi aplaidžiai, t. y. nesirÅ«pino jomis iki kol Å¡is valstybÄs nuosavybe likÄs turtas teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas ir 2007 metais įregistruotas SavivaldybÄs vardu (tiksliau iki dar vÄliau â iki 2018 metų birželio, kuomet SavivaldybÄ nutarÄ Å¡Ä¯ turtÄ realizuoti vieÅ¡ame aukcione). DÄl Å¡ios priežastys laikytina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų reikalavimai yra atmestini jau vien tuo pagrindu, jog teikiami žymiai praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodžius jokių svarbių priežasÄių Å¡io termino praleidimui ir nepraÅ¡ius teismo jo atnaujinti.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas turi teisÄ peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
DÄl daiktų pripažinimo priklausiniais kriterijų, priklausinių teisinio statuso ir priklausinių privatizavimo 34. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijÄs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinÄ padÄtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijÄs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams.
Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymÄti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsÄjo 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. U. v. UAB âIJOâ, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje visuomeninÄ organizacija âVilnojaâ v.
AB âEnifasâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas funkcinis ryÅ¡ys â ar priklausinys savo Å«kine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijÄs su konkreÄių faktinių aplinkybių konstatavimu, â fakto klausimas, nustatinÄtinas nagrinÄjant bylÄ pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant ginÄui dÄl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindÄ , jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âMÅ«sų laikasâ v.
UAB âVortoâ, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje visuomeninÄ organizacija âVilnojaâ v. AB âEnifasâ, bylos Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. V. v. R. V. , bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.).
35. Pasisakydamas dÄl pagalbinių patalpų kartu su butais privatizavimo, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dÄl daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų teisinÄs priklausomybÄs, gyvenamųjų patalpų daugiabuÄiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinÄ Ä¯ranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinÄ nuosavybÄ (VyriausybÄs 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiÅ«ros pavyzdinių taisyklių 14â16 punktai, 1995 m. kovo 8 d.
įsigaliojusio DaugiabuÄių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, CK 4.82 straipsnis; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. gegužÄs 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje 830âoji daugiabuÄio namo savininkų bendrija v. UAB âLazdynų bÅ«stasâ, bylos Nr. 3K-3-200/2007). 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio DaugiabuÄių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinÄ Ä¯ranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise.
Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos buvo apibrÄžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinÄs, holai, palÄpÄs, rÅ«siai, pusrÅ«siai), neturinÄios tiesioginio funkcinio ryÅ¡io su atskirų savininkų patalpomis. Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perÄjo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ negyvenamÄ sias patalpas daugiabuÄiuose namuose, bÅ«tina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turÄjo teisÄ Å¡ias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir VyriausybÄs 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkÄius.
Buto nuomininkai turÄjo Å¡iÄ teisÄ, jeigu rÅ«siuose įrengti sandÄliukai, kÅ«rybinÄs dirbtuvÄs ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai (CentrinÄs privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palÄpÄse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansÄ , galÄjo bÅ«ti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (CentrinÄs privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3 punktas).
Techninis rÅ«sio ar kitų patalpų ryÅ¡ys su butu nÄra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusÄ . Patalpai pripažinti buto priklausiniu bÅ«tina nustatyti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudÄtį, t. y. kad:
1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir Å¡ios patalpos tarnavo bendram tikslui â bute gyvenanÄių asmenų poreikių tenkinimui;
2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisÄ Ä¯ pagalbines patalpas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Vilniaus miesto savivaldybÄs valdyba v. G. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2005; kt.).
36. Taigi ne visos gyvenamojo namo rÅ«sio ar pagalbinÄs patalpos galÄjo bÅ«ti įgytos privatinÄs nuosavybÄs teise perkant gyvenamÄ sias patalpas, todÄl kitos negyvenamosios patalpos liko vieÅ¡osios nuosavybÄs objektu iki jų pardavimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Vilniaus miesto savivaldybÄs valdyba v. G. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003, 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba v.
R. K. ir kt., bylos Nr.3K-3-468/2004). Faktinio pobÅ«džio aplinkybÄ, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iÅ¡ privatizavimo sandorio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Vilniaus miesto savivaldybÄs valdyba v. G. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsÄjo 6 d. nutartis civilinÄje byloje Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-418/2004).
37. NagrinÄjamu atveju, iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovų į bylÄ pateikta 1992-07-30 pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sandorio kopija patvirtina, jog privatizuodami butus ieÅ¡kovai Å¡io SandÄliuko nei privatizavo, nei įgijo teisÄs į ji privatizavimÄ . Å iuo sandoriu J. K. (buvÄs buto savininkas) įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nuosavybÄs teise priklausantį ieÅ¡kovei J. V. Vilniaus radijo studijai. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovai, Å¡ioje 1992-07-30 pirkimo-pardavimo sutartyje vis dÄlto nÄra nurodyta, kad butas privatizuojamas su visais gyvenamojo namo priklausiniais.
Atkreiptinas dÄmesys, kad Å¡ia pirkimo-pardavimo sutartimi privatizuoti daiktai yra aiÅ¡kiai iÅ¡vardinti ir apibÅ«dinti Å¡ios sutarties 1 punkte, kuriame įtvirtina, kad: âpardavÄjas pardavÄ, o pirkÄjas nupirko trijų kambarių butÄ , kurio bendrasis (naudingas) plotas 60,44 kv. metrų ir kitus pastatus (duomenys neskelbtini)bei kv. metrų rÅ«sįâ. Tuo tarpu tos pirkimo-pardavimo sutarties vietos, kurios buvo skirtos įraÅ¡yti kitiems kartu su privatizuojamu butu privatizuojamiems pastatams bei rÅ«siui, suraÅ¡ant sutartį buvo paliktos neužpildytos â pažymÄtos tiesiog daugtaÅ¡kiu arba brÅ«kÅ¡niu, tokiu bÅ«du vienareikÅ¡miÅ¡kai pažymint, jog nei rÅ«sys, nei kiti pastatai kartu su butu pagal Å¡iÄ sutartį nÄra privatizuojami.
Å ioje sutartyje dÄl kitų pirkÄjo daiktinių teisių papildomai nurodyta tik tiek, jog pirkÄjas bendrai kartu su Andrijauskiene J. naudojasi koridoriumi, vonia ir tualetu. Taigi konstatuotina, kad jokie kiti pastatai, tariamai privatizuoti kartu su butu, Å¡ioje sutartyje neegzistuoja ir privatizuoti kartu su butu Nr. 10 jokiu bÅ«du nebuvo â jie nÄra nei iÅ¡vardinti, nei apibÅ«dinti, nÄra nurodyta jų kvadratÅ«ra, vieta kieme ar kiti identifikuojantys požymiai. Taigi privatizuodami butus, ieÅ¡kovai ne tik âkonkreÄiai neaptarÄ SandÄliuko privatizavimo klausimo butų privatizavimo sutartyseâ, taÄiau apskritai net neįgijo teisÄs į Å¡io SandÄliuko privatizavimÄ .
38. IeÅ¡kovai taip pat buvo nurodÄ, kad dokumente prie gyvenamojo namo pagalbinių dalių yra priskirtas ir ginÄo sandÄliukas, kuris dokumente yra įvardytas kaip âpaÅ¡iÅ«rÄâ. IÅ¡ tikrųjų Å¡iame ieÅ¡kovų pateiktame dokumente tikrai yra matyti skiltis, kurioje kaip pagalbinÄ gyvenamojo-administracinio pastato, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), dalis yra apraÅ¡yta dalis pavadinimu âpaÅ¡iÅ«rÄâ (plytinÄ siena, mediniai perdengimai, skardinis stogas). TaÄiau nei Å¡is dokumentas, nei jokių kitų byloje esanÄių duomenų kompleksinis vertinimas neleidžia daryti iÅ¡vados, kuriÄ daro ieÅ¡kovai, t. y. kad âdokumente prie gyvenamojo namo pagalbinių dalių yra priskirtas ir ginÄo sandÄliukas, kuris dokumente yra įvardytas kaip âpaÅ¡iÅ«rÄâ.
Matyti, kad Å¡iame dokumente apraÅ¡ytoji âpaÅ¡iÅ«rÄâ neturi nei identifikacinio numerio, nei pažymÄjimo plane vietos, nei kvadratÅ«ros, nei kitų parametrų, kurie leistų suprasti, apie kokį konkretų (duomenys neskelbtini) esantį turtÄ Äia kalbama. Atsižvelgiant į tai yra visiÅ¡kai nesuprantama, kodÄl ir kuo konkreÄiai remdamiesi apeliantai užtikrintai teigia, kad Å¡i dokumente apraÅ¡yta âpaÅ¡iÅ«rÄâ yra bÅ«tent ginÄo SandÄliukas. Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovų pateiktas archyvinis dokumentas (1981-10-16 valdomų pastatų ir įrengimų apraÅ¡ymas) jokiu bÅ«du neįrodo, kad ginÄo SandÄliukas neva jau nuo 1981 metų yra skirtas Gyvenamajam namui aptarnauti ir dÄl to privatizuojant butus perÄjo naujųjų butų savininkų nuosavybÄn kaip priklausinys, dÄl ko reikalavimas pripažinti SandÄliukÄ Gyvenamojo namo priklausiniu buvo atmestas pagrįstai.
39. CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susijÄ su pagrindiniu daiktu. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kai priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, apibrÄžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje.
40. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais â priklausiniais â pripažįstami daiktai, kurių sÄ sajos su pagrindiniu daiktu pasireiÅ¡kia per bendrÄ Å«kinÄ paskirtį. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijÄs su juo bendra Å«kine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažįstamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymÄti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsÄjo 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-315/2008).
41. IeÅ¡kovai nurodo, kad jų butuose iki Å¡iol yra iÅ¡likusios ir veikianÄios namui Å¡ildyti skirtos krosnys, naudojamos pagal poreikį â Å¡iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovai teikÄ tris fotonuotraukas, kurios, jų nuomone patvirtina ieÅ¡kovams priklausanÄiuose butuose esanÄių krosnių funkcionavimÄ . IeÅ¡kovų vertinimu, Å¡ios fotonuotraukos âpatvirtina ieÅ¡kinyje nurodomÄ aplinkybÄ, jog ginÄo sandÄliukas, be kita ko, gyventojų buvo naudojamas ir sandÄliuoti kietajam kurui, naudojamam gyvenamajam namui apÅ¡ildytiâ.
42. TaÄiau, kaip pagrįstai teigia atsakovas, SavivaldybÄs 2018-10-22 teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, Å¡ios fotonuotraukos patvirtina nebent tik Å¡ių nuotraukų padarymo faktÄ . Nei krosnių buvimo, nei jų funkcionavimo, nei ginÄo SandÄliuko paskirties ir / ar ryÅ¡io su ieÅ¡kovų butais Å¡ios fotonuotraukos neįrodo â Å¡ios ieÅ¡kovų pateiktos neidentifikuotos fotonuotraukos apskritai neleido teigti, kad jos yra kažkaip susijusios su nagrinÄjama byla.
43. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad Gyvenamojo namo gyventojai naudojasi, kaip ieÅ¡kovai teigia, Gyvenamajame name įvestu centriniu Å¡ildymu. Taigi, konstatuotina, kad krosninis Å¡ildymas, net jeigu toks butuose ir veiktų, bÅ«tų tik galima alternatyva užtikrinti komfortÄ butuose, taÄiau nesudarytų pagrindo teigti, kad butams apÅ¡ildyti yra bÅ«tina turÄti pagalbines patalpas kietajam kurui (malkoms, anglims) laikyti. Tokio atveju galima teigti, kad jokio funkcinio ryÅ¡io, susijusio su butų Å¡ildymu, SandÄliukas su Gyvenamuoju namu neturÄjo jau tada, kai ieÅ¡kovai Å¡iuos butus privatizavo 1992 metais, nes centrinis Å¡ildymas, kaip teigia ieÅ¡kovai, jų butuose buvo įvestas dar âsovietiniais metaisâ, tuo tarpu gyventojams priklausanÄių daiktų â kiemo ar kapinių priežiÅ«ros rakandų, kaip apklausos metu nurodÄ liudytojas, laikymas SandÄliuke nesukuria Å¡io SandÄliuko funkcinio ryÅ¡io su Gyvenamajame name esanÄiais ieÅ¡kovų butais.
DÄl ieÅ¡kinio senaties 44. IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisÄs kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisÄ, taÄiau, ginÄo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dÄl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
45. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginÄo Å¡alies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisÄ ginÄo materialiojo teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi, reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginÄo materialiojo teisinio santykio Å¡alis.
46. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojanÄiame ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , nustatyta, be kita ko, kad: ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklÄs iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolÄs atsirandanÄio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolÄs įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisÄs atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (5 dalis).
47. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog teismas, senaties termino pradžia laikydamas 1992 metus, skundžiamame sprendime nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovų teisÄs buvo pažeistos jau nuo 1992 m. IeÅ¡kovai nurodo, jog SandÄliukas nebuvo privatizuotas kartu su Gyvenamojo namo butais - t. y. į bylÄ pateiktoje 1992 metų buto privatizavimo sutartyje, kurios Å¡alimi yra ir ieÅ¡kovÄ R. I..
48. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad informacija apie SandÄliuko neprivatizavimÄ kartu su Gyvenamojo namo butais ieÅ¡kovams tapo žinoma vÄliausiai 1992 metais, taÄiau iki pat ieÅ¡kinio pateikimo ieÅ¡kovai nesirÅ«pino savo privatizavimo sutartimis, nesikreipÄ dÄl galimo jų papildymų, nesidomÄjo galimybe privatizuoti ir SandÄliukÄ DÄl to IeÅ¡kovų teiginiai, kad jie senaties termino savo reikalavimams pareikÅ¡ti nepraleido, nes âkeletÄ dienų prieÅ¡ Å¡io ieÅ¡kinio pateikimÄ ieÅ¡kovai visiÅ¡kai atsitiktinai pastebÄjoâ, jog SandÄliukas kartu su jam priskirta 0,0158 ha žemÄs sklypo (t. y. kiemo) dalimi yra parduodamas vieÅ¡ame Aukcione neatitinka tikrovÄs. Taigi, prieÅ¡ingai negu nurodo ieÅ¡kovai, jų teisių pažeidimas įvyko ne tuomet, kai neprivatizuotas, valstybÄs nuosavybe likÄs daiktas buvo perleistas Savivaldybei, kuri šį daiktÄ savo ruožtu įregistravo Nekilnojamojo turto registre, o tuomet, kai ieÅ¡kovai, manydami, kad įgyja nuosavybÄ Ä¯ atitinkamÄ daiktÄ (t. y. kartu su butais privatizuojamÄ SandÄliukÄ ), Å¡io daikto vis dÄlto nematÄ esant įvardinto privatizavimo sutartyje.
49. Atsakovas â SavivaldybÄ savo 2018-10-22 pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose buvo iÅ¡samiai nurodžiusi, jog iÅ¡ byloje pateiktos 1992-07-30 buto privatizavimo sutarties aiÅ¡kiai matyti, kad tos pirkimo-pardavimo sutarties vietos, kurios buvo skirtos įraÅ¡yti kitiems kartu su privatizuojamu butu privatizuojamiems pastatams bei rÅ«siui, suraÅ¡ant sutartį buvo paliktos neužpildytos â pažymÄtos tiesiog daugtaÅ¡kiu arba brÅ«kÅ¡niu, tokiu bÅ«du vienareikÅ¡miÅ¡kai pažymint, jog nei rÅ«sys, nei kiti pastatai kartu su butu pagal Å¡iÄ sutartį nÄra privatizuojami.
IeÅ¡kovų teisių pažeidimas negalÄjo pasireikÅ¡ti tuo bÅ«du ir tuomet, kada nurodo ieÅ¡kovai, t. y. 2007 m. liepos 3 d., kuomet SavivaldybÄ Ä¯registravo savo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ SandÄliukÄ Nekilnojamojo turto registre. SavivaldybÄs veiksmai, t. y. nuosavybÄs įregistravimas, buvo tik pasekmÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs veiksmų, t. y. neprivatizuoto, valstybÄs nuosavybe likusio SandÄliuko (kartu su kitais neprivatizuotais nekilnojamojo turto objektais) perdavimas SavivaldybÄs nuosavybÄn 1995-05-17 perdavimo-priÄmimo aktu, iÅ¡ dalies pakeistu 2007-06-22 perdavimo-priÄmimo aktu.
TaÄiau Å¡ių aktų ieÅ¡kovai neginÄijo. Taip pat pažymÄtina, kad prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovai, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999-05-17 perdavimo-priÄmimo akte SandÄliukas paminÄtas â grafoje ties įraÅ¡u (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad perduodamos 999,89 kv. m bendro ploto patalpos. Å is perdavimo-priÄmimo aktas buvo iÅ¡ dalies pakeistas 2007-06-22 aktu pažymint, kad Savivaldybei 1999-05-17 perdavimo-aktu perduotos 999,89 kv. m. ploto patalpos apÄmÄ du savarankiÅ¡kus objektus â t. y. 952,75 kv. m. ploto administracines patalpas ir 33,79 kv. m. ploto Å«kio pastatÄ (ginÄo SandÄliukÄ ).
Å ie aktai Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip SavivaldybÄs nuosavybÄs teisÄs į ginÄo SandÄliukÄ pagrindas â Å¡ie duomenys yra nenuginÄyti, dÄl to laikytini teisingais. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad minimuose aktuose SandÄliukas apskritai nÄra nurodytas. DÄl bylos baigties 50. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ ginÄo santykį reglamentuojanÄias teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmÄs nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas dÄl jų plaÄiau nepasisako. PažymÄtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : apeliantų (ieÅ¡kovų) R. I., R. I., J. V. Vilniaus radijo studija apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ TeisÄjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina