dec98fd8-e192-4e15-846c-70c741a14f83 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-6-840/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00626-2013-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:30.2; 32.1; 99.1; 99.3; 99.5;99.7;99.11; 113.8; 113.9; 114; 116.1. KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 29 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant ieškovei L. S. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovės Z. M. atstovui Aleksandrui Kuznecovui ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, nedalyvaujant atsakovei Z.

M. ir trečiųjų asmenų – kredito įstaigos „Swedbank“, AB, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos – atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Z. M. ir tretiesiems asmenims kredito įstaigai „Swedbank“, AB, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo.             IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:IeÅ¡kovė L.

S. patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 94-97) praÅ¡o teismo:- nustatyti pagal pridedamÄ UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), iÅ¡duota 2008-07-30) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančio Z. M., schemÄ (parengta ir patvirtinta 2013-08-27 su numatomu kelio servitutu) 3,44 metrų pločio, bendro 0,0081 ha ploto kelio servitutÄ , suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, į L.

S. priklausančius žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); - nustatyti, kad L. S. Z. M. moka 195,00 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ â€“ dėl servituto nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė L. S. ir jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė visiÅ¡kai palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti.Atsakovės Z.

M. atstovas Aleksandras Kuznecovas su ieškovės L. S. pareikštu patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Trečiųjų asmenų – kredito įstaigos „Swedbank“, AB, Kultūros paveldo departamento prie KM ir Kaišiadorių r. sav. administracijos – atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ tretiesiems asmenims praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (t. 2, b.l. 103-105, t. 1, b.l. 111-112, 118, 125-126).             IeÅ¡kovė L. S. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus grindė Å¡iais argumentais:             - dar 2000 m. ji kartu su tuo metu buvusiu sutuoktiniu J. S. įsigijo (pirko) du, greta esančius, žemės sklypus: vienÄ â€“ esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra gyvenamasis namas, ir antrÄ â€“ esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo abu Å¡ie žemės sklypai teismo sprendimu 2013 m. vasarÄ atiteko jai. Nors iki pat gyvenamojo namo ji gali prieiti ir privažiuoti nuo Žaslių gatvės ateinančiu žvyruotu keliu, tačiau, norėdama patekti į žemės sklypo kiemÄ , kuriame yra gyvenamasis namas, taip pat į gyvenamÄ jį namÄ , nes įėjimas į gyvenamÄ jį namÄ yra iÅ¡ kiemo pusės, bei į greta esantį kitÄ jai priklausantį žemės sklypÄ , ji turi naudotis ir nuo pat nurodytų žemės sklypų įsigijimo naudojasi Å¡iuo metu atsakovei Z.

M. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimi – įvažiavimu/ keliu/ taku. Kito bÅ«do patekti į ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus nėra, aplink – aklinai užtvertos kaimynų tvoros, statiniai arba likę labai maži, tačiau kaimynų rakandais uždėti, tarpai. Jokių kitų kelių ar takų į jai priklausančius žemės sklypus nėra, o ir juos padaryti yra nerealu arba reikalautų didžiulių sÄ naudų, keltų daug nepatogumų kaimynams.

Å iuo atveju atsakovės Z. M. žemės sklype kelias/ takas jau yra, jokių papildomų kelio įrengimo darbų atlikti nebereikia. Taip jau nutiko, kad ieÅ¡kovės gyvenamasis namas iÅ¡ esmės užima visÄ Å¾emės sklypo dalį, esančiÄ prie nuo Žaslių gatvės ateinančio žvyruoto kelio, t.y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės gyvenamojo namo sienos sutampa su kaimynų žemės sklypų ribomis. Pro kitÄ gyvenamojo namo pusę patekti į kiemÄ yra dar sunkiau, ten žymiai mažiau vietos, gal koks 0,5 m, nuo gyvenamojo namo sienos iki kaimynų tvoros negu iki atsakovės Z.

M. tvoros. Atsakovė Z. M. nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo gerokai vėliau nei ieÅ¡kovė. Atsakovei buvo žinoma, kad įsigyjamo žemės sklypo dalimi kaip keliu naudojasi ieÅ¡kovė ir jos Å¡eima, – buvusi atsakovės žemės sklypo savininkė buvo tvora susimažinusi savo sklypÄ ir leido naudotis ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai likusia žemės sklypo dalimi. Atsakovė Z. M. taip pat ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai leido ir leidžia naudotis ta pačia sklypo dalimi kaip keliu – pasistatė naujÄ tvorÄ senos tvoros vietoje, tačiau kategoriÅ¡kai atsisako įteisinti kelio servitutÄ .

Nenustačius praÅ¡omo kelio servituto, ieÅ¡kovė apskritai negalėtų naudotis jai priklausančiais daiktais – gyvenamuoju namu, dviem žemės sklypais ir viename iÅ¡ žemės sklypų esančiu Å¡uliniu. Ä® nurodytus ieÅ¡kovės sklypus reikia patekti ne tik pėsčiomis, bet ir transporto priemonėmis, pvz.: įvežti ir iÅ¡versti malkas, statybines medžiagas, taisyti viename iÅ¡ žemės sklypų esantį elektros stulpÄ ir pan. UAB „Geosoma“ sudaryta ir teismui pateikta schema, pagal kuriÄ praÅ¡oma nustatyti bendro 0,0081 ha ploto kelio servitutÄ , iÅ¡ esmės yra esamos padėties fiksavimas, todėl bÅ«tent tokio kelio servituto nustatymas atitiktų teisingumo, protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus bei susiformavusį paprotį;             - atsakovei Z.

M. priklausantis žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka visas Lietuvos Respublikos CK 4.128 str. nurodytas daiktui, kuriam gali bÅ«ti nustatytas servitutas, savybes;              - kadangi atsakovė Z. M. prieÅ¡tarauja praÅ¡omo kelio servituto nustatymui ir nesileidžia į derybas, ieÅ¡kovės praÅ¡oma atsakovei priteisti 195,00 Lt vienkartinė iÅ¡moka – dėl servituto nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimas ? yra paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintÄ Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ â€“ 9.2 p. nustatytÄ formulę:

Nk = 15×Sk×Vk×Kr×Kn, kur Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas (atsakovės žemės sklypo plotas – 0,0632 ha, kuriame žemės ūkio naudmenų nėra, todėl imtas rodiklis 0,0632 ha); Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-12-23 įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221) (atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 10300,00 Lt);

Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir iÅ¡reiÅ¡kiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iÅ¡ žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina (jei laikyti, kad vidutinės nuomos pajamos yra 1000,00 Lt per metus, tai nurodytas santykis – 0,02); Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir/ ar pobÅ«dį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1.

Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.             Atsakovė Z. M. su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko šiais argumentais:             - jai priklausantis žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2009 m. yra įkeistas kredito įstaigai „Swedbank“, AB.

Ji nežino, ar Å¡is žemės sklypas neatiteks kredito įstaigai, todėl ji negali gera valia apsunkinti įkeisto daikto;             - Å¡iuo metu ji nurodytame žemės sklype nevykdo jokios veiklos, nes nėra tikra, ar pajėgs atsiskaityti su kredito įstaiga ir nepraras sklypo, todėl leidžia ieÅ¡kovei L. S. naudotis nurodyto sklypo dalimi, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vėliau ji nenorės savo reikmėm naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu;             - pagal teismui pateiktÄ jai priklausančio žemės sklypo planÄ ieÅ¡kovė L.

S. prie jai priklausančių žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gali patekti/ privažiuoti dviem keliais: prie pat gyvenamojo namo – esamu pravažiavimu; o norėdama patekti/ įvažiuoti į kiemÄ â€“ projektiniu pravažiavimu, kuris Å¡iuo metu nenaudojamas, tačiau per kelias valandas gali bÅ«ti paruoÅ¡tas naudoti. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovei nėra jokio reikalo naudotis bÅ«tent jai priklausančio žemės sklypo dalimi;

             - ieÅ¡kovė L. S. praÅ¡o nustatyti 3,44 metrų pločio kelio servitutÄ , nors atstumas nuo ieÅ¡kovės namo sienos iki jos tvoros yra mažesnis.             IeÅ¡kovės L. S. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog pagal teismui pateiktus žemės sklypų projektus matyti, kad buvo planuojama nustatyti bÅ«tent ieÅ¡kovės L. S. praÅ¡omÄ kelio servitutÄ , tačiau jis dėl kažkokių priežasčių nebuvo įteisintas, nors realiai buvo suformuotas.

Atsakovės Z. M. nurodytas projektinis pravažiavimas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuotas ir jokio pravažiavimo ten nėra. Be to, į atsakovės Z. M. nurodyto projektinio pravažiavimo ribas patenka antžeminės elektros perdavimo linijos.             Atsakovės Z. M. atstovas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė nesutinka ir negali sutikti su ieškovės L. S. patikslintu ieškiniu dėl to, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai, o kredito įstaiga dėl kelio servituto nustatymo nesutinka – nustačius ieškovės L.

S. praÅ¡omÄ kelio servitutÄ , sumažėtų atsakovei priklausančio ir kredito įstaigai įkeisto žemės sklypo vertė. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ , kai atsakovė ir taip jai leidžia naudotis atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi. TurbÅ«t ieÅ¡kovė kelia savo žemės sklypų vertę. Nagrinėjamu atveju privažiavimas prie ieÅ¡kovės gyvenamojo namo yra, o įvažiuoti į kiemÄ ieÅ¡kovei nėra bÅ«tina. Be to, pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ieÅ¡kovė turi teisę naudotis apie 0,5 m atsakovės žemės sklypo dalimi – prieiti prie gyvenamojo namo, pvz., atlikti langų keitimÄ ar pan.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad realiai jokia transporto priemonė negali įvažiuoti į ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus per ieÅ¡kovės nurodytÄ atsakovei priklausančio žemės sklypo vietÄ â€“ nėra ten tiek vietos, t.y. nėra ten ieÅ¡kovės praÅ¡omų 3,44 m ploto. IeÅ¡kovės pateikta UAB „Geosoma“ sudaryta atsakovės ir ieÅ¡kovės žemės sklypų schema netiksli – nėra nurodyti atstumai tarp ieÅ¡kovės gyvenamojo namo sienos ir atsakovės tvoros.

Patenkinus ieÅ¡kinį, reikėtų griauti atsakovės tvorÄ , tačiau tokio reikalavimo ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė. Tokiu bÅ«du, neiÅ¡sprendus, kas ir kieno lėšomis turėtų nugriauti atsakovės tvorÄ , teismo sprendimas bÅ«tų neįgyvendinamas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad privažiavimai prie ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypų buvo numatyti – planuoti – ir per kitų kaimynų žemės sklypus, pvz. (duomenys neskelbtini) Realiai yra galimybė į ieÅ¡kovės žemės sklypus patekti kitais, žymiai paprastesniais ir pigesniais, bÅ«dais.

IeÅ¡kovės L. S. siÅ«lomos piniginės kompensacijos dydis yra apskritai įžeidžiantis, prasilenkiantis su protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais.             Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė sutiko su patikslintu ieÅ¡kiniu ir nurodė, jog iÅ¡ tiesų bÅ«tent ieÅ¡kovės L. S. praÅ¡omas kelio servitutas buvo planuojamas nustatyti Å¡iuo metu atsakovei Z. M. priklausančiame žemės sklype – bÅ«tent toje vietoje.

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡omas kelio servitutas nebuvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, todėl ir nebuvo nustatytas. Be to, planuojamas kelio servitutas pateko į privačiÄ Å¾emę. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM negali administraciniais aktais nustatyti kelio servitutų žemės sklypų savininkams nesutinkant. Atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovei L.

S. praÅ¡omas kelio servitutas iÅ¡ tiesų yra bÅ«tinas.             Trečiasis asmuo kredito įstaiga „Swedbank“, AB, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės L. S. reikalavimu nustatyti žemės servitutÄ visiÅ¡kai nesutiko (t. 1, b.l. 118), nes atsakovei Z. M. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais ((duomenys neskelbtini)) yra įkeisti hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini)kredito įstaigai užtikrinant 2009-05-15 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)(su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymÄ .

Atsakovei kredito įstaiga suteikė kreditÄ bÅ«tent Å¡iam sklypui ir jame esantiems statiniams įsigyti. PasiraÅ¡ant kredito sutartį ir hipotekos lakÅ¡tÄ , kredito įstaigai nebuvo žinoma apie galimÄ kelio servitutÄ . Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.127 str. 2 d. hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutÄ leidžiama tik visų kreditorių sutikimu. Å iuo atveju tokio sutikimo kredito įstaiga nėra davusi. Be to, nustačius kelio servitutÄ Ä¯keistam žemės sklypui, bus galimai sumažinta įkeisto žemės sklypo vertė.             Trečiasis asmuo KaiÅ¡iadorių r. sav. administracija atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovės L.

S. praÅ¡omo kelio servituto nustatymo, ir prašė klausimÄ dėl kelio servituto nustatymo galimai patiriamų nuostolių atlyginimo spręsti teismo nuožiÅ«ra (t. 1, b.l. 111-112).             Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KM atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė teismo ieÅ¡kovės L. S. reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra (t. 1, b.l. 125-126).             IÅ¡ bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad:             - ieÅ¡kovė L.

S. kartu su tuo metu buvusiu sutuoktiniu J. S. (santuoka sudaryta 1992-10-17, nutraukta – 2013-07-18) bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2000-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo 0,0266 ha žemės sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ / jų apsaugos zonÄ , taip pat elektros linijų apsaugos zonÄ bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonÄ ), su jame esančiu gyvenamuoju namu (rekonstruotas, patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ / jų apsaugos zonÄ , 74,53 kv. m bendro ploto, užstatytas plotas – 118,00 kv.

m) ir Å¡uliniu bei 0,0683 ha žemės sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobÅ«dis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ / jų apsaugos zonÄ , taip pat elektros linijų apsaugos zonÄ bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonÄ ). Nurodyti sklypai suformuoti pagal kadastrinius matavimus (kadastro duomenys patvirtinti 2013 m.), yra greta vienas kito, t.y. turi bendrÄ ribÄ .

Jokie servitutai neregistruoti (t. 1, b.l. 7, 9-20, 45, 102). Po santuokos nutraukimo abu Å¡ie žemės sklypai ir statiniai KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-837-548/2013) asmeninės nuosavybės teise atiteko ieÅ¡kovei L. S. (t. 1, b.l. 98-101, t. 2, b.l. 72-73);             - 0,0235 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas 1995 m. (netaisyklingos formos). 1995-11-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo P. J., kuris 1995-11-23 pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais pardavė L.

K.. Kelių ir servitutų žemės sklype nebuvo. Gyvenamasis namas – 84,06 kv.m bendro ploto. Tuo metu ieÅ¡kovės L. S. sutuoktinis J. S. savo vardu, tačiau sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šį žemės sklypÄ kartu su jame esančiais statiniais įsigijo 2000-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimis iÅ¡ L. K.. Gyvenamasis namas – 85,64 kv.m bendro ploto. 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane iÅ¡ Žaslių gatvės numatyti: privažiavimas prie žemės sklypo – gyvenamojo namo – ir pravažiavimas pro žemės sklypÄ link M.

J. žemės sklypo. 2013 m. buvo patikslinti ir patvirtinti žemės sklypo kadastriniai duomenys – 0,0266 ha. 2013 m. žemės sklypo plane iÅ¡ Žaslių gatvės jau nurodytas tik privažiavimas prie žemės sklypo – gyvenamojo namo. Pagal 2012-11-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir 2013 m. žemės sklypo planÄ atsakovė Z. M. yra gretimo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė – kaimynė, kaip tik iÅ¡ tos pusės, kur pagal 1995 m. namų valdos žemės sklypo planÄ buvo numatytas pravažiavimas link M.

J. žemės sklypo (t. 2, b.l. 75-83, 87-95, 97-98, t. 1., b.l. 148 ir Žemės teisinės registracijos byla Nr. 49/5168);             - 0,0683 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas 1995 m. (netaisyklingos formos) M. J.. 1995-12-15 pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo L. K.. Kelių ir servitutų žemės sklype nebuvo. Tuo metu ieÅ¡kovės L. S. sutuoktinis J. S. savo vardu, tačiau sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2000-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimis iÅ¡ L.

K.. 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane numatytas patekimas į žemės sklypÄ pravažiavimu pro P. J. žemės sklypÄ . 2013 m. buvo patikslinti ir patvirtinti žemės sklypo kadastriniai duomenys. 2013 m. žemės sklypo plane jokių privažiavimų/ patekimų į žemės sklypÄ nenurodyta. Pagal 2012-11-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir 2013-01-30 žemės sklypo planÄ atsakovė Z. M. yra gretimo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė – kaimynė, kaip tik ten, kur pagal 1995 m. namų valdos žemės sklypo planÄ buvo numatytas pravažiavimas pro P. J.

žemės sklypÄ link M. J. žemės sklypo (t. 2, b.l. 46-47, 51-60, 62-69, 70-71, t. 1, b.l. 147-148 ir Žemės teisinės registracijos byla Nr. 49/2067);             - atsakovė Z. M. 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ L. D., paveldėjusio iÅ¡ V. D., įsigijo 0,0632 ha žemės sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (žemės sklypas ir gyvenamasis namas patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ / jų apsaugos zonÄ , taip pat elektros linijų apsaugos zonÄ ).

Visi Å¡ie atsakovei Z. M. priklausantys daiktai įkeisti kredito įstaigai „Swedbank“, AB, užtikrinant 2009-05-15 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)įvykdymÄ , – hipoteka registruota 2009-06-08. Nurodytas sklypas suformuotas pagal 1996 m. kadastrinius matavimus ir yra greta nurodytų Å¡iuo metu ieÅ¡kovei L. S. priklausančių žemės sklypų. Jokie servitutai neregistruoti. 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane yra numatytas esamas privažiavimas prie žemės sklypo iÅ¡ Žaslių gatvės. Å iame plane už atsakovei Z.

M. priklausančio žemės sklypo, t.y. prieÅ¡ais esamÄ privažiavimÄ , nurodytas projektinis pravažiavimas. V. D. šį žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais 1997-06-04 sutartimi buvo įsigijęs iÅ¡ A. P., o Å¡i 1996-10-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo iÅ¡ valstybės. Å ios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 p. nurodyta – žemės servitutai: bendro naudojimo pravažiavimas, tačiau 1996-10-14 Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjime nurodyta, jog žemės sklypo servitutų nėra, nei Å¡io žemės sklypo, nei Å¡iame žemės sklype.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 1951 m., 1964 m., 1982 m. ir 1993 m. nurodytos namų valdos žemės sklypo planus/ tikslinimus buvo numatytas privažiavimas prie žemės sklypo iÅ¡ Žaslių gatvės, kuris ties žemės sklypo riba nesustojo, bet tęsėsi palei žemės sklypo ribÄ ir sukosi palei jÄ ? susijungė su 1995 m. suderintame namų valdos žemės sklypo plane nurodytu projektiniu pravažiavimu iÅ¡ Kauno gatvės (t. 1, b.l. 31-34, 45, 102, t. 2, b.l. 6-9, 12-17, 18-24, 25-26, 29, 108 ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla inventorinis Nr. 7061 2-u tomai);             - 1995 m. suderintame Å¡iuo metu atsakovei Z.

M. priklausančios namų valdos žemės sklypo plane nurodytas projektinis pravažiavimas Å¡iuo metu bÅ«tų 0,0455 ha žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ / jų apsaugos zonÄ , taip pat elektros linijų apsaugos zonÄ ), po 2012-11-05 dovanojimo sutarties lygiomis dalimis priklausančiame R. P. ir D. P.. R. P. šį žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais 2003-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo iÅ¡ J.

K., o Å¡i 2003-07-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo iÅ¡ valstybės. Namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos patvirtintos 2003 m. Jokių žemės servitutų nėra. Rimas ir D. P. yra ieÅ¡kovės L. S. ir atsakovės Z. M. kaimynai. Pagal 1986 m., 1990 m. ir 2003 m. Å¡iuo metu Rimui ir D. P. priklausančios namų valdos žemės sklypo planus/ tikslinimus buvo numatytas pravažiavimas pro šį žemės sklypÄ iÅ¡ Kauno gatvės link žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu priklausančio atsakovei Z.

M.. Be to, toks projektinis pravažiavimas, koks nurodytas 1995 m. suderintame šiuo metu atsakovei Z. M. priklausančios namų valdos žemės sklypo plane, taip pat nurodytas (t. 1, 150, t. 2, b.l., 16, 24, 31-41, 108 ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 49/21537);             - iš ieškovės L. S. atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės teismui pateikto 1997 m. parengto Žiežmarių miestelio istorinio centro teritorijos sklypų išplanavimo projekto (jame nurodytų sutartinių ženklų ir žymėjimų) (t. 1, b.l. 144-146) negalima tiksliai atsakyti, kur nagrinėjamu atveju tuo metu buvo išlikę ir kur tuo metu jau nebuvo išlikę istoriniai pravažiavimai, t.y. pateiktame projekte negalima identifikuoti nagrinėjamų žemės sklypų ir jų ribų;

             - iÅ¡ atsakovės Z. M. atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo teismui pateikto 2013-12-11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b.l. 110-111) matyti, jog antstolis kartu su atsakovės Z. M. atstovu advokatu Aleksandru Kuznecovu nuvyko prie ieÅ¡kovei L. S. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovei Z. M. priklausančios namų valdos žemės sklypo tvoros, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), tikslu pamatuoti atstumÄ nuo sienos iki tvoros.

Nustatyta, jog tarp gyvenamojo namo ir tvoros yra kelias. Naudojant matavimo prietaisÄ â€žJOBI“ (3 m), nustatyta, kad atstumas nuo ieÅ¡kovės gyvenamojo namo sienos iki atsakovės tvoros yra 282 cm ir 343 cm. Atstumų matavimai nebuvo fiksuoti fotografijose, taip pat nebuvo pažymėti vietovės schemoje, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip buvo matuojama: nuo kurių iki kurių sienos/ tvoros taÅ¡kų, kokiu kampu, ar buvo iÅ¡laikomas 90o kampas;              - iÅ¡ ieÅ¡kovės L. S. pateiktos teismui 2013-08-27 UAB „Geosoma“ parengtos schemos (t. 1, b.l. 102) matyti, kad praÅ¡oma nustatyti atsakovei Z.

M. priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)) kelio servitutÄ ieÅ¡kovei L. S. priklausantiems dvejiems, esantiems greta vienas kito, žemės sklypams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)). PraÅ¡omo nustatyti kelio servituto plotas – 0,0081 ha, kuris nėra taisyklingos geometrinės formos, t.y. suprojektuotas kelias nėra vienodo pločio.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog suprojektuotas kelias yra tarp ieÅ¡kovės L. S. gyvenamojo namo sienos ir atsakovės Z. M. namų valdos žemės sklypo tvoros. Atstumai nuo ieÅ¡kovės L. S. gyvenamojo namo sienos ir atsakovės Z. M. namų valdos žemės sklypo tvoros pateiktoje schemoje nenurodyti.             Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-464/2009).             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės L.

S. ir atsakovės Z. M. ginčo esmė – kelio servituto nustatymas, servituto apimtis ir servituto atlygintinumas.Dėl servituto nustatymo ir servituto apimtiesLietuvos Respublikos CK 4.111 str. 1 d. nurodyta, jog servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. teismo sprendimu galima nustatyti servitutÄ tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai bÅ«tinas ir bÅ«tinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-246/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-157/2009).

Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikÅ¡tų nepagrįstÄ kito savininko nuosavybės teisės ribojimÄ . Ta aplinkybė, kad asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Lietuvos Respublikos CK 4.111 str. 1 d. ir 4.126 str. 1 d. nuostatos ir jų bei kitų teisės normų pagrindu formuojama teismų praktika akcentuoja nuosavybės teisės prioritetÄ prieÅ¡ teisę į servituto nustatymÄ , t.y. nuosavybė neturi bÅ«ti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-2/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-321/2005; kt.). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobÅ«dį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukÅ«ręs servitutÄ nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-469/2008; kt.).Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.112 straipsnį tarnaujančiajam daiktui nustatytini apribojimai turi bÅ«ti kaip įmanoma mažesni ir kuo aiÅ¡kiau apibrėžti.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės L. S., jos atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės, atsakovės Z. M. atstovo Aleksandro Kuznecovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės Ernestos Mockutės paaiÅ¡kinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus bei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės L. S. praÅ¡omo nustatyti kelio servituto atsakovės Z. M. žemės sklype objektyvus bÅ«tinumas yra įrodytas.

Taip pat įrodyta ir praÅ¡omo kelio servituto apimtis.IeÅ¡kovės L. S. nurodyti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra greta vienas kito, t.y. turi bendrÄ ribÄ . Abu Å¡ie ieÅ¡kovės sklypai turi ribÄ ir su atsakovės Z. M. žemės sklypu ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitais asmenimis. Nors ieÅ¡kovė L. S. turi vieÅ¡Ä privažiavimÄ iÅ¡ Žaslių gatvės – žvyruotÄ keliukÄ â€“ prie žemės sklypo, kuriame yra jos gyvenamasis namas ir Å¡ulinys ((duomenys neskelbtini)), tačiau tik prie gyvenamojo namo, kadangi gyvenamasis namas iÅ¡ esmės užima visÄ Å¾emės sklypo plotÄ toje vietoje, t.y. viena gyvenamojo namo siena yra ant atsakovei Z.

M. priklausančio žemės sklypo ribos, o kita gyvenamojo namo siena yra labai arti kito kaimyno tvoros, apie 0,5 m. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių tarp Å¡alių nėra. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo kiemas ir įėjimas į kiemÄ yra už gyvenamojo namo, žiÅ«rint nuo privažiavimo iÅ¡ Žaslių gatvės, ir kad tokia padėtis susidarė ne dėl nuo ieÅ¡kovės L. S. ir jos Å¡eimos priklausančių subjektyvių aplinkybių – bÅ«tent panaÅ¡aus dydžio gyvenamÄ jį namÄ ir bÅ«tent toje vietoje ieÅ¡kovės Å¡eima įsigijo kartu su žemės sklypu.

Taip pat nėra ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad nuo pat įsikÅ«rimo – 2000 m. – ieÅ¡kovė L. S. ir jos Å¡eima, norėdami patekti į šį žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir gyvenamojo namo kiemÄ , kuriame yra Å¡ulinys, naudojasi Å¡iuo metu atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo dalimi – keliuku – bÅ«tent toje vietoje ir bÅ«tent tokiu, kokį ieÅ¡kovė L. S. praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ . Pažymėtina, kad kitas ieÅ¡kovei L. S. priklausantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra už ieÅ¡kovei L.

S. priklausančio žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, žiÅ«rint nuo privažiavimo iÅ¡ Žaslių gatvės. Nurodytas antrasis ieÅ¡kovės L. S. žemės sklypas yra apsuptas privačių žemės sklypų ir neturi jokio kito priėjimo prie vieÅ¡o kelio, iÅ¡skyrus atsakovei Z. M. priklausančiÄ Å¾emės sklypÄ dalį – keliukÄ . IeÅ¡kovė L. S. nurodė, jog kito bÅ«do patekti į ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus nėra, aplink – aklinai užtvertos kaimynų tvoros, statiniai arba likę labai maži, tačiau kaimynų rakandais uždėti, tarpai.

Jokių kitų kelių ar takų į jai priklausančius žemės sklypus nėra, o ir juos padaryti yra nerealu arba reikalautų didžiulių sÄ naudų, keltų daug nepatogumų kaimynams. Nagrinėjamu atveju atsakovės Z. M. žemės sklype kelias/ takas jau yra, todėl jokių papildomų kelio įrengimo darbų atlikti nebereikia. Taip pat nereikia griauti atsakovės Z. M. tvoros. Nors atsakovė Z. M. ir jos atstovas Aleksandras Kuznecovas visiÅ¡kai nesutiko dėl ieÅ¡kovės L. S. praÅ¡omo kelio servituto nustatymo, tačiau nepaneigė ieÅ¡kovės L.

S. nurodytų aplinkybių. Atsakovės Z. M. atstovas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdžio metu sutiko, jog šiuo metu nėra jokio kito priėjimo prie ieškovei L. S. priklausančių žemės sklypų, išskyrus atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovės Z. M. ir jos atstovo Aleksandro Kuznecovo pareiškimas, jog ieškovė L. S. į jai priklausančius žemės sklypus gali patekti ir iš kitų kaimynų sklypų, pavyzdžiui iš šiuo metu Rimui ir D. P. priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra deklaratyvūs, paremti tik oficialiai nepatvirtintais ir 1986-1995 m. projektiniais dokumentais – kažkada, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, buvo planuojamas pravažiavimas pro šiuo metu Rimui ir D.

P. ir atsakovei Z. M. priklausančius žemės sklypus link šiuo metu ieškovei L. S. priklausančių žemės sklypų, tačiau taip ir neįrengtas. Nei atsakovė Z. M., nei jos atstovas Aleksandras Kuznecovas nepateikė teismui jokių konkrečių ir realių kitų galimų patekimo į ieškovei L. S. priklausančius žemės sklypus variantų – nenurodyta konkreti galimo privažiavimo vieta ir šiuo metu esama jos aplinka. Teismas nesutinka su atsakovės Z. M. ir jos atstovo Aleksandro Kuznecovo teiginiais, kad ieškovei visiškai nereikalingas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti įvairioms transporto priemonėms, kad ieškovė L.

S. į savo žemės sklypus gali patekti pėsčiomis, taip pat ir nusineÅ¡ti malkas, o gyvenamÄ jį namÄ nuo atsakovės Z. M. žemės sklypo pusės ieÅ¡kovė gali remontuotis be servituto nustatymo pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. IeÅ¡kovės L. S. nurodytos praÅ¡omo nustatyti kelio servituto priežastys yra visiÅ¡kai pagrįstos, siekiant tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises jai priklausančiuose žemės sklypuose. Be to, atsakovės Z. M. ir jos atstovo Aleksandro Kuznecovo teiginys, kad ieÅ¡kovės L.

S. nurodytu keliu, kur praÅ¡oma nustatyti kelio servitutÄ , negali pravažiuoti jokia transporto priemonė, nes ten nėra tiek vietos – 3,44 m, kad tilptų kokia nors transporto priemonė, yra visiÅ¡kai nepagrįstas jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonių yra ir gali bÅ«ti įvairių matmenų, o servituto turėtojas privalo tinkamai naudotis suteiktomis servituto teisėmis, kad niekam nepakenktų ir nepridarytų žalos. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir ekonomiÅ¡kumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju be ieÅ¡kovės L.

S. praÅ¡omo kelio servituto nustatymo nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudotis ieÅ¡kovei priklausančiais nurodytais žemės sklypais pagal paskirtį, todėl nustatytinas ieÅ¡kovės L. S. praÅ¡omas kelio servitutas.Teismas nesutinka su atsakovės Z. M., jos atstovo Aleksandro Kuznecovo ir trečiojo asmens kredito įstaigos „Swedbank“, AB, teiginiais, kad hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui servituto nustatymas galimas tik kreditoriui sutinkant. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.127 str. 2 d. hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutÄ leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu.

Tokiu atveju kreditoriaus nesutikimas dėl servituto nėra besÄ lyginis pagrindas nenustatyti servituto hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui. Dėl servituto atlygintinumo             Lietuvos Respublikos CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamÄ vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas.

Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-390/2013; kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯statymo įtvirtintas servituto atlygintinumas nepaneigia, jog jis gali bÅ«ti ir neatlygintinis. Servitutas laikomas atlygintiniu, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-527/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovė Z. M. ir jos atstovas Aleksandras Kuznecovas visiÅ¡kai nesutiko su kelio servituto nustatymu, o ieÅ¡kovės L.

S. siÅ«lomÄ 195,00 Lt dydžio vienkartinę kompensacijÄ â€“ galimų nuostolių atlyginimÄ , laikė įžeidžiančia ir nenurodė pageidaujamos kompensacijos sumos. Tokiu atveju, kai Å¡alys dėl neatlygintinio servituto nesusitaria, teismui privalu pasisakyti dėl prievolės mokėti kompensacijÄ pagal Lietuvos Respublikos CK 4.129 str., taip pat dėl kompensacijos rÅ«Å¡ies, dydžio ir jos mokėjimo sÄ lygų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir atsakovė Z. M., ir jos atstovas Aleksandras Kuznecovas bei kredito įstaiga „Swedbank“, AB, tvirtino, jog patenkinus ieÅ¡kovės L.

S. reikalavimÄ dėl servituto nustatytumo galimai sumažėtų atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo vertė, tačiau nei vienas proceso dalyvis nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų – žemės sklypo vertės, esant nustatytam kelio servitutui ir jo nesant. Jokių kitų galimų nuostolių dėl kelio servituto nustatymo nei atsakovė Z. M., nei jos atstovas Aleksandras Kuznecovas teismui nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovė L. S. nurodytÄ atsakovei Z.

M. mokėtinÄ 195,00 Lt dydžio vienkartinę kompensacijÄ už kelio servituto nustatymÄ grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika – analogiÅ¡kus teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu, kas nagrinėjamu atveju bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga, tačiau nei ieÅ¡kovė L.

S., nei jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė nepateikė teismų tikslių nurodytoje metodikoje reikalaujamų duomenų. Todėl, atsižvelgus į atsakovei Z. M. priklausančio žemės sklypo plotÄ â€“ 0,0632 ha, vidutinę rinkos vertę (pagal VÄ® Registrų centro bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus duomenis – 10300,00 Lt), nustatytino kelio servituto plotÄ â€“ 0,0081 ha, darytina iÅ¡vada, jog protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga kompensacija atsakovei Z. M. už jos teisių suvaržymÄ dėl kelio servituto nustatymo yra 1320,00 Lt (10300,00 Lt × 0,0081 ha / 0,0632 ha).PatikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 70 proc.) iÅ¡ atsakovės Z.

M. priteistinos ieÅ¡kovės L. S. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų daliai – 100,10 Lt žyminio mokesčio, taip pat paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei – 105,73 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovės L. S. priteistinos atsakovės Z. M. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 390,00 Lt iÅ¡laidų advokato ir antstolio pagalbai, taip pat paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei – 45,31 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., t. 1, b.l. 2, 6, 63, 86, t. 2, b.l. 2, 112).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti Z.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0081 ha ploto kelio servitutÄ pagal pridedamÄ UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), iÅ¡duota 2008-07-30) schemÄ (parengta ir patvirtinta 2013-08-27 su numatomu kelio servitutu), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, patekimui į L.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančius žemės sklypus:

1) esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2) esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Priteisti iÅ¡ L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1320,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt litų 00 ct) vienkartinę kompensacijÄ .Priteisti iÅ¡ Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,10 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų 10 ct) žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 105,73 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkis litus 73 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (žyminis mokestis, dokumentų vertimo iÅ¡laidos ir paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu).Priteisti iÅ¡ L.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 390,00 Lt (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt litų 00 ct) iÅ¡laidų advokato ir antstolio pagalbai.Priteisti iÅ¡ L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 45,31 Lt (keturiasdeÅ¡imt penkis litus 31 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (žyminis mokestis, dokumentų vertimo iÅ¡laidos ir paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu).Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                         Joana Kvaselytė