dec721d3-e6a8-48c9-80a1-ab00b2fc0ac5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-215-557/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04838-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.;2.7.4.5.;2.1.2. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 8 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo V. Å . nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu V.

Å . nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2015-12-21 08.07 val., kelyje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodama automobilį „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus Å¡oninio atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Be to, V. Å . iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie tai nepraneÅ¡usi nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai. Tokiais savo veiksmais V. Å . pažeidė KET 9, 126, 222 p. reikalavimus.Apeliaciniu skundu V. Å . praÅ¡o nutarimÄ pakeisti, paskirtÄ nuobaudÄ suÅ¡velninti ir taikant ATPK 301 nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ iki 1 metų.

Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria nutarta pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 metams. Pažymi, kad ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali bÅ«ti Å¡velninama nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymi, kad minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai taip padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2013).Nurodo, kad apylinkės teismas vertindamas apeliantės atsakomybę už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymÄ , nepakankamai atsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visumÄ ir V.

Å . netaikė ATPK 301 str. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. jog V. Å . vairuotojo pažymėjimÄ turi jau apie 16 metų, tokio pobÅ«džio pažeidimus padarė pirmÄ kartÄ , kas patvirtina, jog V. Å . padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo atsitiktinio pobÅ«džio, po pažeidimo padarymo netrukdė policijos pareigÅ«nams iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su policija, prisipažino padariusi pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir Å¡iuo metu gailisi dėl pažeidimo, į tai, kad V.

Å . yra iÅ¡siskyrusi, viena augina du mažamečius vaikus, kuriuos ji vežioja į mokyklÄ , užklasinius užsiėmimus, į tai, kad siekdama užtikrinti mažamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sÄ lygas, ji dirba trijuose darbuose ir automobilis jai yra bÅ«tina susisiekimo priemonė, į tai, kad V. Å . turi klausos sutrikimÄ (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikti gydytojų iÅ¡raÅ¡ai), t. y. jai yra diagnozuotas neurosensorinis prikurtimas, ausies nervų neatstatomas pažeidimas, ir tai įvykio metu turėjo tiesioginės įtakos – V.

Å . negirdėjo automobilių susidÅ«rimo kontakto, į tai, kad eismo įvykį padarė bÅ«dama blaivi. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams labai pablogintų V. Å . finansinę padėtį bei sukeltų daug nepatogumų mažamečių vaikų priežiÅ«roje. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė nelinkusi daryti pažeidimų. Tai, kad ji suvokė padaryto pažeidimo pasekmes, patvirtina tai, jog V. Å . susisiekė su nukentėjusiuoju, norėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (arba nukentėjusiajam suremontuoti automobilį savo sÄ skaita), tačiau nukentėjusysis su tuo nesutiko.

Nukentėjusiajam pažeidimu padaryta turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindu, kadangi pažeidėjos vairuotas automobilis buvo draustas. Pastebėtina ir tai, kad V. Å . padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių ir negrįžtamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ V. Å . paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams grindžia ir tuo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tačiau, nepaisant minėtų argumentų, teismų praktikoje taip pat ne kartÄ yra pažymėta, jog tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau buvo minėta, V. Å . vairuoja jau apie 16 metų, tokio pobÅ«džio pažeidimus padarė pirmÄ kartÄ , ji turi klausos sutrikimÄ , dėl kurio ji negirdėjo automobilių kontakto, yra sukÅ«rusi teigiamus socialinius santykius.

Mano, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog V. Å . pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos nebuvo tyčinis, taip pat nebuvo siekis iÅ¡vengti žalos atlyginimo.Pažymi, kad įvertinus Å¡ias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas turėjo pritaikyti ATPK 301 str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymÄ paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nei numatytas minimalus. Tačiau teismas, vertindamas galimybę taikyti ATPK 301 str. apeliantės atžvilgiu, visas jos atsakomybę Å¡velninančias aplinkybes vertino tik kaip siekį iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, nors pats nustatė, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apeliantei nesuprantama, kas Å¡iuo konkrečiu atveju užkerta galimybę taikyti ATPK 301 str. 1 d. Pastebi, kad apylinkės teismas to nemotyvavo, tik pasisakė, kad V. Å . nurodyta aplinkybė, jog ji privalo mažamečius vaikus vežti į užsiėmimus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«ti traktuojama kaip iÅ¡skirtinė. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, laiko akivaizdžiu, jog V. Å . pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra aiÅ¡kiai per griežta nuobauda, neatitinka padaryto pažeidimo pobÅ«džio, pažeidėjos asmenybės, teisingumo ir protingumo principų bei ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl yra pagrindas jÄ keisti.

ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, tai yra paskiriant mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ nei numatytas minimalus. Tai, kad V. Å . suvokė padarytų pažeidimų pasekmes, patvirtina tai, jog ji sumokėjo teismo paskirtÄ baudÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Apeliantė skunde sutinka su jai paskirta pinigine bauda, tačiau nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jai paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, ir praÅ¡o sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ iki 1 metų, nes tokios papildomos nuobaudos skyrimas, įvertinus visas įvykio aplinkybes, yra neproporcingai griežtas nubaudimas. ATPK 130 str. 1 d. inter alia numato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. Å . už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymÄ paskyrė minimaliÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 868 Eur baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 3 metams. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ ir skirdamas V. Å . nuobaudÄ , nenustatė iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima pritaikyti ATPK 301 str.

Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobÅ«dį – padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai savo pobÅ«džiu, tai yra vairuojant automobilį ir kliudant kitÄ transporto priemonę, po to tikslingai pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, traktuotini kaip itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jos asmenybę – bausta administracine tvarka. Dėl Å¡io pažeidimo padarymo jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 str. ir jai skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta įstatymo sankcijoje, pažymėjo, kad V.

Å . įvardinta aplinkybė, jog ji privalo mažamečius vaikus vežti į užsiėmimus, negali vienareikÅ¡miai bÅ«ti traktuojama kaip iÅ¡skirtinė, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatų. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija.ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).Pagal sankcijÄ ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 str. 3 d. sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmusį turto sugadinimÄ padarytÄ neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

SistemiÅ¡kai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 str. 1 d. griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos (LAT nutartis Nr. 2AT-78-697/2015). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu pažeidėja nurodė, kad iÅ¡gėrusi nebuvo (b. l. 37). Nors pirmos instancijos teismo posėdyje liudytojas M. U. nurodė, jog iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad Deimės g., t. y. apie 300 m nuo eismo įvykio vietos, stovi apgadintas automobilis, nuo kurio nueina moteris, kuri gali bÅ«ti neblaivi (b. l. 44), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V.

Å . eismo įvykį sukėlė bÅ«dama neblaivi. Be to, tas pats liudytojas M. U. nurodė, kad nuvykus prie minėto baltos spalvos automobilio, jis buvo pastatytas tvarkingai, nebuvo niekur įvažiavęs (b. l. 44). Tokiu bÅ«du byloje nustatytos aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog iÅ¡ eismo įvykio vietos V. Å . pasitraukė dėl girtumo, greičiau dėl neatsakingo požiÅ«rio į padarytÄ eismo pažeidimÄ bei sukeltÄ Å¾alÄ .Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ matyti, kad esant panaÅ¡ioms aplinkybėms kasacinis teismas atnaujintose administracinėse bylose paprastai taiko ATPK 301 str. 1 d. nuostatas.

Byloje Nr. 2AT-34-507/2015 nustatyta, kad 2014 m. balandžio 11 d. apie 16.25 val. Kaune, ties Palangos g. 18 pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ automobilį „Ford Focus“, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo, atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį ir, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė.

Nors O. T ginčijo savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d., teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad O. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui prižiūrėti, darbdavių apibūdinamas teigiamai, ir pareiškėjui O.

T. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtÄ nuobaudÄ Å¡velninto, taikant ATPK 301 str. nuostatas, t. y. paskyrė mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali – 289 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.Byloje Nr. 2AT-21-2014 nustatyta, kad M. D. 2013-05-29 18.05 val., vairuodamas automobilį „Mazda 323“ ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“ bei jį apgadino, o po to tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Priimdama sprendimÄ LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikÅ¡mis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pavojingumÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas, pasitraukdamas iÅ¡ eismo įvykio, nesutrukdė policijai iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas teigiamai.

Konstatavo, kad pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutiko, kad M. D. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija kartu laikė, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. paskirta minimali nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, ir M.

D. paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu deÅ¡imčiai mėnesių.Byloje Nr. 2AT-20-942/2016 nustatyta, kad G. R. 2014-12-22 apie 9.30 val. Vilniuje vairuodama automobilį buvo neatidi, ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“ nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, sukėlusi eismo įvykį iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Nors pažeidėja ginčijo savo kaltę dėl pabėgimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad G.

R. paskirta nuobauda (868 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 metams) neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas jÄ Å¡velninti. G. R. pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymÅ«s ir pasireiÅ¡kę dažų nubrozdinimu, G.

R. nebausta, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 130 str. 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta nuobauda, todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis ATPK 301 str., jÄ Å¡velnino, paskyrė 450 Eur baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ dviem mėnesiams.Byloje Nr. 2AT-66-2014 nustatyta, kad V. K. 2013-11-06 vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, todėl susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusiu automobiliu ir jį apgadino.

Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir neiÅ¡kvietęs policijos, V. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, skirdami V. K. nuobaudÄ , nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, asmenybę, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ ), be to, nors teismai nurodė ir reikÅ¡minga laikė tai, kad V.

K. per metus padarė pakartotinai tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , tačiau iÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad veikos padarymo metu baustumas galiojo už pažeidimus dėl greičio virÅ¡ijimo, ne už eismo įvykio sukėlimÄ , taigi Å¡is teismų teiginys nėra tikslus ir teisingas motyvams dėl nuobaudos skyrimo pagrįsti. Nors V. K. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, nustatytas automobilio įbrėžimas ir veidrodėlio apgadinimas.

V. K., padarydamas eismo įvykį, vairavo ne savo, bet darbdavio automobilį, jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo pareigos krovinių pervežimas, darbdavio pažymoje nurodyta, kad, netekus vairuotojo pažymėjimo, įmonė jam negalėtų pasiÅ«lyti kito darbo, netekus darbo tikėtina, kad sumokėti paskirtÄ baudÄ jam bÅ«tų sudėtinga, taigi iÅ¡ esmės bÅ«tų užkirstas kelias pasiekti nuobaudos tikslus, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad V. K. pagal ATPK 130 str. 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 3300 Lt dydžio bauda yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda ir teisės vairuoti atėmimo neskyrė.Aptartos teismų praktikos kontekste nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, padarytas šonu prabrėžiant ir įlenkiant stovintį automobilį ir nesukėlė sunkesnių padarinių, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, padaryta turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, byloje yra duomenys, kad po pažeidimo padarymo V.

Å . susisiekė su nukentėjusiuoju, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo ji pripažino, per 16 metų vairavimo staÅ¾Ä nebuvo nė karto bausta už KET taisyklių pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir rÅ«pinantis dviem mažamečiais vaikais, be to, pažeidėja jau sumokėjo pirmos instancijos teismo paskirtÄ 896 Eur baudÄ .

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę, taip pat į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. V. Å . paskirtas ilgalaikis 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (nors ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nurodyta tokio dydžio papildoma nuobauda yra minimali) yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 str. 1 d. nuostatas, Å¡iÄ nuobaudÄ sumažinti.

ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, pritaikius ATPK 301 str. 1 d. nuostatas, ir pažeidėjai už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymÄ paskyrus Å¡velnesnę papildomÄ nuobaudÄ nei numatytÄ straipsnio sankcijoje, t. y. palikus apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki vienerių metų. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja ir Å¡ios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (LAT nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-73-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016).Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 dalies 6 punktu,n u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimÄ pakeisti.Vadovaujantis ATPK 301 str., V.

Å . pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams terminÄ sutrumpinti iki vienerių metų. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. Å . pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudÄ â€“ 868 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                       Linas Pauliukėnas