dec660dd-b6ac-499d-aa6c-89fcbb9bb04a · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas ŠibkovasPranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-488-498/2016Teisėja Laima Lubauskienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25274-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.;2.4.7.  (S)                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai D.

G.,jos gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,nukentėjusiosios E. K. atstovui advokatui Alfredui Besuspariui vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. G. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 6 mėnesiams laisvės apribojimo.Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies.

Priteista iÅ¡ D. G. nukentėjusiosios E. K. naudai 100 EUR (vienas Å¡imtas eurų) neturtinei žalai atlyginti. E. K. pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. IÅ¡ D. G. priteista valstybės naudai 92,64 eurų iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas – 5630).        Daiktinį įrodymÄ , akmenį, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. G. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. G. nuteista už tai, kad 2015 m. gegužės 1 d. apie 02 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje - prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkai ir aplinkui gyvenantiems asmenimis, mėtė akmenis į E. K. gyvenamojo buto Nr. 4 langÄ ir jais iÅ¡daužė tris lango stiklo paketus, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajai E. K. padarė 500 eurų turtinę žalÄ .

Prienų rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad D. G. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , vandaliÅ¡kais veiksmais, tai yra mėtydama akmenis į langus ir stiklus. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji necenzÅ«riniais žodžiais koliojo nukentėjusiÄ jÄ , todėl Å¡i kaltinimo dalis iÅ¡ pateikto D. G. kaltinimo paÅ¡alintina.Nuteistoji D. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendį, kuriuo D.

G., pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir priimti naujÄ nuosprendį - D. G. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, iÅ¡teisinti.Skunde nuteistoji nurodo, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo, o tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas. Byloje iÅ¡tirtos aplinkybės, raÅ¡ytiniai ir daiktiniai įrodymai iÅ¡ esmės nepatvirtina, kad padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl apeliantės nuomone, baudžiamasis įstatymas jos atžvilgiu pritaikytas netinkamai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jÄ kalta tik vienintelės nukentėjusiosios E. K. parodymų pagrindu, todėl jos manymu teismas apžeidė BPK 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ taisyklę.D. G. skunde teigia, kad nukentėjusieji byloje turi tam tikrus interesus, jų parodymai sÄ moningai ar ne gali bÅ«ti ne visai tikslÅ«s. Nukentėjusieji dažnai bÅ«na linkę pervertinti dėl nusikalstamos veikos jiems grėsusį pavojų, padarytÄ Å¾alÄ . Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusios duoti parodymai yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja objektyviai tiesai.D.

G. skunde taip pat nurodo, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė ir liudytojų Z. Ž. ir V. S. parodymais, kurios gyvena antrame aukÅ¡te virÅ¡ nukentėjusiosios. Nurodo, kad liudytoja Z. Ž. apklausiam teismo posėdyje davė neiÅ¡samius parodymus, negalėjo nurodyti jokių esminių aplinkybių apie įvykį, painiojosi atsakydama į jai užduodamus klausimus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji naktį paties įvykio negirdėjo, ir davė parodymus papraÅ¡yta nukentėjusios. Pažymi, kad nukentėjusioji E. K. prižiÅ«ri Z.

Ž., kai jos dukra V. S. dirba, todėl pastaroji yra priklausoma nuo E. K.. Nuteistoji skunde akcentuoja ir tai, kad stebint kaip Z. Ž. elgiasi teisme, susidarė įspūdis, kad ji nesusivokia kur esanti ir jokios reikšmės savo duodamiems parodymams neteikianti t.y. nesuvokia jų svarbos. D. G. skunde teigia, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pagal liudytojo A. B. parodymus, V. S. taip pat dalyvavo 2015-04-30 pas E. K. vykusiose išgertuvėse, ir išėjusi namo visiškai girta. Tačiau, pati V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aplinkybę, kad taip pat dalyvavusi išgertuvėse, nuslėpė.

Liudytojų santykių su nukentėjusiuoju pobÅ«dis ir intensyvumas taip pat gali lemti kartais sÄ moningÄ , kartais net iÅ¡ dalies nesÄ moningÄ , netikslių parodymų davimÄ . Todėl liudytojų Z. Ž. ir V. S., kaip nukentėjusios artimų draugių, parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Nuteistoji pažymi ir tai, kad akistatos tarp jos ir V. S. metu, pastaroji tvirtinusi, kad ji netvirtinusi, kad įvykio metu mačiusi bÅ«tent mane, prieÅ¡ingai, ji nurodžiusi, kad moters daužiusios langus ji nepažinusi.

D. G. atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. teisme tvirtinusi, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, moteris daužiusi langus, buvusi prie namo ir niekur nebuvo pasiÅ¡alinusi. Nuteistajai akivaizdu, kad V. S. pačio įvykio nei mačiusi, nei girdėjusi, ir parodymus davė papraÅ¡yta nukentėjusiosios, tikslu jÄ apkalbėti. Skunde nuteistoji raÅ¡o, kad liudytojas A. B., įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, teisme davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus apie tai, kad prasidėjus langų daužymui jis negirdėjęs nei mano, nei jokio kito moteriÅ¡ko balso.

Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad kaip nurodė liudytojas A. B., tai ne pirmas atvejis, kai nukentėjusiajai iÅ¡daužomi langai. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti liudytojo A. B. parodymus, kurie yra akivaizdžiai teisinantys nuteistÄ jÄ ir paneigiantys nukentėjusiosios parodymus. Nuteistoji nurodo, kad teismas taip pat nesivadovavo liudytojos E. Č. parodymais, kurie visiÅ¡kai sutapo su nuteistosios parodymais, ji iÅ¡ tikrųjų jÄ palydėjusi namo, nurodžiusi kelintÄ valandÄ ir iki kur. Vertindamas liudytojo A.

P. parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad jau dienos metu jis buvo neblaivus, vėliau dar vartojo alkoholinius gėrimus, todėl daug aplinkybių dėl savo girtumo ir negalintis prisiminti. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai: K. U., Ž. Š., V. V. ir G. V., nuteistosios kaltės tikrai nepatvirtino, priešingai, tik parodė, kad ji nuo pat pradžių savo kaltę, dėl išdaužytų langų, kategoriškai neigė.D. G. skunde nurodo, kad teismas konstatavo, kad dėl jos veiksmų atsirado padariniai, t.y. buvo strikdyta rimtis viešoje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei, nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Nuteistosios nuomone, nebuvo nustatytas nė vienas asmuo, iÅ¡skyrus nukentėjusios papraÅ¡ytų jos naudai liudyti Z. Z. ir V. S., kuris bÅ«tų pasijutęs nejaukiai ar iÅ¡sigandęs dėl daužomų stiklų. Skunde nuteistoji pažymi, kad nukentėjusioji gyvena penkių aukÅ¡tų daugiabutyje name, ir niekas daugiau, iÅ¡skyrus tas pačias V. Z. ir V. S., nuo triukÅ¡mo nepabudo. Nuteistajai susidarė įspÅ«dis, kad pabudo tik dvi liudytojos, saistomos su nukentėjusiÄ jÄ artimais ir draugiÅ¡kais santykiais.

Kad tai būtų paveikę neigiamai kitus pašalinius asmenis, byloje nenustatyta.Nuteistoji nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Į visus užduotus klausimus atsakinėjo logiškai ir suprantamai. D. G. nurodo, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ji nežinojo kur gyvena nukentėjusioj. Neįvertino teismas ir tos aplinkybės, kad įvykio vieta nėra apšviesta, kad prie namo nėra jokių akmenų, ir kad ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nakties metu, tamsoje, nebūtų gebėjusi atsirinkti nukentėjusios buto langų.

Nurodo, kad nukentėjusioji jÄ apkalbėjo siekdama atkerÅ¡yti už tai, kad siekia jos sugyventinio A. B. dėmesio, bet kokiomis priemonėmis, tačiau teismas negali tapti asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi vieta, bet kokiomis priemonėmis.Nukentėjusioji E. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodo, kad skunde iÅ¡dėstyti nuteistosios pamÄ stymai, vertintini iÅ¡ jos gynybinių pozicijų. Atkreipia dėmesį, kad D.

G. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Nurodo, kad visi byloje surinkti įrodymai patvirtina D. G. kaltę padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 284 straispnio 1 dalyje. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija iÅ¡klausė kolegijos pirmininko praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jÄ D. G., jos gynėjÄ advokatę RasÄ Malinauskienę, kurios prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Taip pat iÅ¡klausė prokurorę, nukentėjusiosios atstovÄ advokatÄ , kurie prašė nuteistosios skundÄ atmesti. D. G. apeliacinis skundas atmetamas..

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. G. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas D. G. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Nors nuteistoji skunde akcentuoja, kad grubiai pažeistos LR BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra liudytojų, kuriems taikoma anonimiÅ¡kumas, o nuosprendis priimtas remiantis nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Konstatuotina, kad teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, LR BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu D.

G. veika pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D.

G. kaltės.LR BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-7-404/2014). Byloje nustatyta, kad D. G. 2015 m. gegužės 1 d. apie 02 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje - prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkai ir aplinkui gyvenantiems asmenimis, mėtė akmenis į E. K. gyvenamojo buto Nr. 4 langÄ ir jais iÅ¡daužė tris lango stiklo paketus, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajai E. K. padarė turtinę žalÄ , dėl kurios ieÅ¡kinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nuteistoji D.

G. neigia padariusi LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti. TokiÄ nuteistosios pozicijÄ , apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip mėginimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , nes ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir D. G. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistoji skunde nurodo, kad liudytojų Z. Ž. ir V. S. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip nukentėjusiosios artimų draugių.

Teisėjų kolegija įvertinusi Å¡ių liudytojų parodymus, konstatuoja, kad Å¡ių liudytojų parodymai nuoseklÅ«s ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Teisme Z. Ž. apklausiama parodė, kad ji pabudo nuo daužomų langų garso, jos langai toje pačioje pusėje, kurioje ir nukentėjusiosios langai, pati nematė kas daužė langus, tačiau jai dukra pasakė, kad moteris E. K. daužo langus. Pirmos instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl Z. Ž. elgesio teismo posėdžio metu ar jos bÅ«senos, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų skundo argumentÄ , kad Z.

Ž. nesusivokia aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojos parodymai nuoseklÅ«s, riÅ¡lÅ«s, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad E. K. jai pati pasakė, kad D. G. iÅ¡daužė jos buto langus (1 t., b.l. 54). Liudytoja V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje nurodė, kad pabudo nuo dūžtančių langų garso. PažiÅ«rėjusi pro langÄ matė moterį Å¡viesiu paltu, kuri rinko akmenis ir juos mėtė į E. K. buto langus (1 t., b.l. 47, 2 t., b.l. 39,40).

Jos parodymai nuoseklÅ«s, juose iÅ¡samiai nurodytos įvykio aplinkybės. Ji patvirtino ir tai, kad akmenis į langus mėtė ta pati moteris, kuriÄ matė dienÄ prie jų namo ir kuri buvo apsirengusi tuo pačiu Å¡viesiu paltu. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek posėdžio metu nurodė, kad ji perspėjo moterį dėl jos elgesio, todėl skundo nepagrįstas skundo argumentas, kad V. S. niekaip negalėjo kalbėtis su D. G. ir įvykio nei matė nei girdėjo. Pažymėtina, kad neesminiai liudytojų parodymų neatitikimai, nurodomi apeliaciniame skunde, nėra pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , kad jie yra melagingi.Liudytojo A.

B. parodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nes su D. G. jie kartu gyvena ir juos sieja ilgametės draugystės ryÅ¡iai. E. Č. parodymai patvirtina tik tai, kad dienos metu ji su A. P. ir nuteistÄ ja buvo atvykę prie E. K. namų ir bandė patekti į butÄ . Tačiau apie įvykio aplinkybes, kurio metu naktį D. G. iÅ¡daužė nukentėjusiosios buto langus, liudytoja negalėjo nurodyti, nes įvykio nematė, juo labiau, kad E. Č., jos tėvo parodymai apie tai kada ir kokiu bÅ«du D.

G. išėjo iÅ¡ jų namų, kur ji nuėjo, ir ar jÄ kas nors lydėjo, nesutampa (t. 2, b.l. 42, 71). LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo vieta ir bÅ«das. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. D. G. apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo sutrikdyta rimtis vieÅ¡oje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei ir tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo sutrikdyta rimti vieÅ¡oje vietoje. Nors apeliantė ir neteikia reikÅ¡mės aplinkybei, kad Z. Ž. ir V. S. patvirtino, kad jos pabudo nuo dūžtančių langų garso, tačiau, teisėjų kolegija, pažymi, kad Z. Ž. ir V. S. nurodė, kad jos netik pabudo nuo dūžtančių langų garso, bet ir pasijuto nemaloniai, buvo iÅ¡sigandusios (t. 1, b. l. 54, t. 2, b. l. 38, 39). A. B. ir E. K. taip pat nurodė, kad pabudo nuo dūžtančių langų garso ir tai juos iÅ¡gÄ sdino.

Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad E. K. siekia A. B. dėmesio ir dėl to apÅ¡meižė D. G. neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui ir nepaneigia D. G. kaltės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp E. K. ir D. G. klostosi konfliktiÅ¡ki santykiai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika taip pat gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-136/2010).Taigi, visuma paminėtų duomenų neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D.

G. vieÅ¡oje vietoje - prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkai ir aplinkui gyvenantiems asmenimis, mėtė akmenis į E. K. gyvenamojo buto Nr. 4 langÄ ir jais iÅ¡daužė tris lango stiklo paketus, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajai E. K. padarė turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, LR BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atsižvelgė į nustatytÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius į bylÄ pateikė pažymÄ , kad už nukentėjusiajai E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ paskaičiuota 88,82 Eur.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡nagrinėtas nuteistosios apeliacinis skundas ir apkaltinamasis nuosprendis paliktinas nepakeistas, už nukentėjusiajai E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalba priteisti valstybės naudai 88,82 eurus iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a: D. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ D. G. valstybės naudai 88,82 eurus iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas – 5630).        Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     Albinas Antanaitis                                                                                                                                   Olegas Å ibkovas Rimas Å virinas