dec0d7a2-2030-4189-a3cd-3cf725de3a9f · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-468/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06324-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei, nuteistajai G.

S. ir jos gynėjai advokatei Eglei Latauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G. S. ir jos gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-09 nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ G.

S. konfiskuota 40 Eur. Å iuo nuosprendžiu taip pat K. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuosprendis Å¡ioje dalyje neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. S. pripažinta kalta dėl to, kad neteisėtai pardavė narkotines medžiagas, o bÅ«tent ji 2021-04-30, apie 21.17 val., bÅ«dama automobilyje „Toyota“, valst. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame prie pastato, (duomenys neskelbtini), K.

S. už 40 Eur neteisėtai pardavė 1 folijos lankstinukÄ su jo viduje buvusia narkotine medžiaga – karfentaniliu – kurio masė 0,00012 g. Å iais veiksmais G. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji G. S. ir jos gynėja advokatė E.Latauskienė praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-09 nuosprendį, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 641 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę. 2.1 Apeliančių vertinimu, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo motyvai pažeidžia BK nuostatas bei proporcingumo principÄ .

Nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje nėra nuteistosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodo, kad nuteistoji savo kaltę pripažino, gailėjosi, teisme nurodė, kad visų aplinkybių negali prisiminti, teisiamajame posėdyje dalyvavo vartodama raminančiuosius vaistus, teisiamasis posėdis jai buvo emocine prasme sunkus, truko 3 valandas. Pažymi, kad nuteistoji turi psichikos sutrikimų ir dėl to yra pripažinta neįgalia, jai sunku ilgai bÅ«ti susikoncentravusiai. Nurodo, kad po nuteistųjų paaiÅ¡kinimų dėl kaltinamajame akte jiems konstatuotų nusikaltimų buvo visų proceso dalyvių sutikimu nuspręsta neatlikti kitų įrodymų tyrimo ir bylÄ iÅ¡nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau teismas, skirdamas nuteistajai bausmę BK 641 straipsnio nuostatų netaikė. 2.2 Nurodo, kad nuteistoji baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmÄ kartÄ , jos vaidmuo nusikaltime buvo tiesiogiai susijęs su kitų asmenų veikla, kuri turėjo įtakos jos veiksmams, sugyventinis M.

K. yra asmuo, priklausantis nuo narkotinių medžiagų, kuris savo elgesiu daro neigiamÄ Ä¯takÄ , tikėtina gali ja manipuliuoti dėl jos psichinės ligos, tačiau dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo Å¡ios faktinės aplinkybės teisme nebuvo iÅ¡nagrinėtos, tokiu atveju, tai laikytina teisės į gynybÄ pažeidimu. Pažymi, kad nebuvo vertinta nuteistosios asmenybė, vadovautasi tik tipiniais standartiniais dokumentais. Apeliančių vertinimu, teismas konstatuodamas paskirtos bausmės teisingumÄ ir adekvatumÄ veikos pavojingumui, nuteistosios asmenybei, bausmės tikslams iÅ¡dėstė lakoniÅ¡kus ir formalius argumentus, kurie nėra pakankami tam, kad juos bÅ«tų galima vertinti kaip motyvuotas iÅ¡vadas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistosios G. S. ir jos gynėjos advokatės E.Latauskienės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistosios G. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nuteistoji ir jos gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu G. S. paskirta bausme, praÅ¡o pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 641 straipsnio nuostatas ir jÄ suÅ¡velninti.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vienok, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nuteistosios atžvilgiu, taikant BK 75 str. 3 d.. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajai ar jos gynėjai nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas G. S. atžvilgiu skirtinÄ bausmę atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį (tyčinė veika), taip pat įvertino nuteistosios asmenybę (anksčiau neteista, tačiau ne kartÄ bausta administracine tvarka, turi galiojančių piniginių nuobaudų (t. 3, b. l. 125-132), iki bylos iÅ¡nagrinėjimo savo elgesio tinkamai nekontroliavo, du kartus pažeidė kardomosios priemonės įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje sÄ lygas (t. 2, b. l. 203; t. 4, b. l. 50-51), Å¡iuo metu apylinkės teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje G.

S. kaltinama neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kadangi už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtinas tik laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, o teismas nenustatė aplinkybių, kodėl turėtų bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė, G. S. aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu paskirta bausmė, artima minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Dėl kaltės pripažinimo 9. Apeliaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėja nesutinka su tokia bausme, mano, kad ji yra per griežta, pažymi, kad proceso metu G. S. nuoÅ¡irdžiai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, ir todėl, jų vertinimu, Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti pripažinta lengvinančia nuteistosios atsakomybę. Tokias iÅ¡vadas paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Å ios aplinkybės egzistavimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.).

Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu.

10. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog G. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, neprisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji nurodė, kad kaltės nepripažįsta, K. S. nepažįsta, yra tikra, kad jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų neplatino, kodėl K. S. pasakė, kad ji jam pardavė narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nežino (t. 2, b. l. 177-178). Papildomos apklausos metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nurodė, kad jai yra nustatytas protinis atsilikimas, ne visas aplinkybes atsimena, įvykio dienÄ jai kažkas paskambino ir pasakė, kad dėl metadono, ji priėjo prie automobilio, vyriÅ¡kis padavė buteliukÄ , ji jam padavė 20 Eur, pinigai buvo sulankstyti maiÅ¡elyje, neatmeta, kad maiÅ¡elyje galėjo bÅ«ti narkotikai, kuriuos ji nežinodama galėjo perduoti, tačiau tokio tikslo neturėjo (t. 2, b. l. 183-184).

Teismo posėdžio metu nuteistoji kaltę pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad jos sugyventinis jai pasakė, kad ji turės perduoti maiÅ¡iukÄ , o vyras jai metadonÄ , nežino, kas buvo maiÅ¡iuko viduje, ji narkotikų nepardavinėja ir neplatina, priėjo prie automobilio, padavė maiÅ¡iukÄ , vyras jai davė 40 Eur, metadono nedavė. Taigi, nuteistosios parodymai viso proceso metu kito, buvo nenuoseklÅ«s ir ji pripažino tik dalį nusikalstamos veikos aplinkybių – kad papraÅ¡yta sugyventinio perdavė maiÅ¡elį, apie kurio turinį nežinojo, o ne kad pardavė narkotines medžiagas.

11. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju gali bÅ«ti konstatuojama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bÅ«tina įvertinti, ar kaltininko parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Anksčiau aptartas G. S. parodymų nenuoseklumas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji iÅ¡ esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, juos klaidino, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų greitai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks G. S. elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog anksčiau aptartais veiksmais ji iÅ¡ tiesų nesiekė, jog bÅ«tų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau bÅ«tų baigtas tyrimas, jos prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ nulėmė ne nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl savo nusikalstamų veiksmų, ne jų kritiÅ¡kas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Toks kaltės pripažinimas laikytinas deklaratyviu, neleidžiančiu konstatuoti nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ ir gailestį ir pripažinti tokius asmens veiksmus atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

12. Nors skunde nurodoma, kad nuteistoji teisiamajame posėdyje dalyvavo vartodama raminančiuosius vaistus, baudžiamasis procesas jai buvo labai sunkus emocine prasme, ji turi psichikos sutrikimų ir dėl to yra pripažinta neįgalia, Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, negali bÅ«ti pripažintinos pagrindu, jog nuteistoji tokiais parodymais prisiėmė kaltę už savo veiksmus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡iame baudžiamajame procese buvo vertinta G. S. psichinė bÅ«klė siekiant nustatyti jos pakaltinamumÄ .

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad pagal savo psichikos bÅ«klę G. S. gali suprasti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, gali duoti parodymus (t. 3, b. l. 160-164), taigi pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistosios parodymai buvo kaip nors paveikti jos sveikatos bÅ«klės, nėra. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų tyrėjų T. M., V. Å . (buvusi – K.) parodymus, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančius G.

S. nusikalstamus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad G. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

13. AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados darytinos dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Å i nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Kaip jau minėta, nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, nenustatė, kad G. S. pilnai pripažino kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Atsižvelgiant į tai, bausmės suÅ¡velninimas Å¡iuo pagrindu negalimas. Dėl Å¡velnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės skyrimo 14. Nuteistoji ir jos gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. S. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tokio praÅ¡ymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

15. Remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Taigi, Å¡io straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, kad 1) nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ar padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Kaip ir minėta, nuteistoji G. S. nepripažino kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, taigi, pagrindo nurodytų sÄ lygų konstatavimui ir bausmės Å¡velninimui pagal Å¡io straipsnio nuostatas nėra.

16. Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Taigi, pagal Å¡io straipsnio nuostatas bÅ«tina nustatyti, kad 1) yra asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, 2) bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) vienÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių nurodytų sÄ lygų. Sprendžiant dėl G. S. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl Å¡io straipsnio nuostatų pagrindu bausmė Å¡velninama taip pat negali bÅ«ti.

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismas, Å¡velnindamas bausmę Å¡iuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymÄ straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

18. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiÅ¡kia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtÄ teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmÄ kartÄ , jos veiksmams įtakos turėjo kiti asmenys, sugyventinis vartoja narkotines medžiagas ir ja manipuliuoja, vis dėlto, Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, jau buvo įvertintos skiriant G. S. beveik minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinai į juo atsižvelgti nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, jog G. S. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jos situacija yra iÅ¡skirtinė.

Nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis įprastÄ nuteistosios asmeninį gyvenimÄ , tai yra neiÅ¡vengiamos už nusikaltimų padarymÄ skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati G. S.. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas iÅ¡dėstė aiÅ¡kius ir bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl nuteistajai buvo paskirta bÅ«tent tokio dydžio bausmė ir kodėl nėra iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Paskirta bausmė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistoji ir jos gynėja, nėra laikytina per griežta ir ribojančia G. S. labiau nei tai yra būtina, jos trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nepažeidžia proporcingumo principo.

20. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistoji ar jos gynėja. Nors gynėja savo apeliaciniame skunde tiesiogiai nepraÅ¡o nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 75 str., tačiau, kolegijos nuomone, BK 75 str. 3 d. taikymas bÅ«tų tam tikras G. S. teisinės padėties Å¡velninimo bÅ«das. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro atsižvelgusi į tai, kad G.

S. anksčiau neteista, todėl, teismo vertinimu, jai bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti be ilgalaikio realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos atžvilgiu galima taikyti BK 75 str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Atsižvelgiant į tai, jog ji yra nuteista už sunkų nusikaltimÄ , jos atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas ne visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bet BK 75 str. 3 dalies nuostatos, numatančios dalinį laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ .

21. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

22. G. S. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, yra neįgali, jos darbingumo lygis 35 porc., turi Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus, todėl manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti taikant jos atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos, įstatymo nustatyto minimumo dydžio, laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidedant 2 metams, bei paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

23. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistoji bus kontroliuojama bei prižiÅ«rima kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, Å¡ių asmenų priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nuteistosios atžvilgiu, kaip Å¡velninančias nuteistosios teisines pasekmes, pritaikant BK 75 str. 3 d. nuostatas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu n u t a r i a : nuteistosios G. S. ir jos gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡ dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios bausmės – 2 metų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ ; - tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje; - neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė