debff1ad-7241-40ac-aa25-43bdbf8a5be9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-4112-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02656-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Snežanai Raižienei, atsakovo atstovei A.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. V. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2018-07-11 sprendimÄ Nr. KS-188 „Dėl A. V.“. PaaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, jog pareiÅ¡kėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie narystę kredito unijoje „Prienų taupa“, taip pat nenurodė duomenų apie 2016 ir 2017 metais sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualiÄ veiklÄ , virÅ¡ijančiÄ 3 000 Eur, ir dalyvavo bei balsavo savivaldybės tarybos posėdžiuose taip sukeldamas interesų konfliktÄ .

PareiÅ¡kėjas su Å¡iais ginčijamu sprendimu konstatuotais pažeidimais nesutinka. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meru iÅ¡rinktas 2015-03-01, pradėjęs eiti Å¡ias pareigas, informavo asociacijÄ â€žPrienų Å«kininkų sÄ junga“, kad jos veikloje nedalyvaus. PareiÅ¡kėjui esant Å¡ios sÄ jungos nariu ir iki iÅ¡rinkimo meru, prievolė sumokėti metinį nario mokestį už einamuosius metus atsirado 2015 metų sausio pirmÄ dienÄ . Šį mokestį už 2015 metus pareiÅ¡kėjas sumokėjo 2016-03-29.

Nei už 2016, nei už 2017, nei už 2018 metus nario mokesčio nemokėjo. Kadangi žodžiu savo sprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ sÄ jungos pasakė įgalintiems šį klausimÄ spręsti asmenims, o nario mokesčio nemokėjo, todėl deklaracijoje savo narystės nenurodė, buvo įsitikinęs, jog yra iÅ¡brauktas iÅ¡ narių sÄ raÅ¡o. VTEK tyrimo metu paaiÅ¡kėjus, kad formaliai visgi pareiÅ¡kėjas yra sÄ jungos narys, jis pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡braukti iÅ¡ sÄ jungos narių, kuris 2018-02-28 buvo patenkintas.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jis ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų, kad narystė sÄ jungoje bÅ«tų nutraukta, todėl turėjo pagrindÄ manyti, kad jis nėra Å¡ios organizacijos narys ir Å¡ios narystės nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje. Atsakovė, nagrinėjamu atveju, atlikdama Å¡io konkretaus teisės pažeidimo tyrimÄ , nesurinko įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo kaltę, nevertino pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinime pateiktų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių, todėl nepagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjas, nedeklaruodamas narystės sÄ jungoje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Aptariant pareiÅ¡kėjo narystę kredito unijoje „Prienų taupa“ pažymėjo, kad privačių interesų deklaracijoje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra gavęs (duomenys neskelbtini) paskolÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemei įsigyti iÅ¡ kredito unijos „Prienų taupa“, deklaracijoje nurodyta sandorio pradžia – 2014-07-01, sandorio pabaigos data – 2019-07-01, t. y. sandoris Å¡iuo metu galiojantis. Kadangi pareiÅ¡kėjas yra deklaravęs galiojantį sandorį dėl paskolos su kredito unija „Prienų taupa“, o pagal teisės aktų nuostatas kredito unijos turi teisę teikti finansines paslaugas (paskolas) tik savo nariams ( fiziniams asmenims), taigi, narystė kredito unijoje ir gauta paskola iÅ¡ jos yra neatsiejamai susiję juridiniai faktai.

Teigia, kad VTEK, nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. ir 2017 m. septyniems juridiniams asmenims iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, virÅ¡ijančias 3 000 Eur, nepagrįstai pripažino tai pareiÅ¡kėjo vykdoma individualia žemės Å«kio veikla. Mano, kad VTEK nepagrįstai tapatina sandorį su PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įtvirtina deklaruojančio asmens pareigÄ privačių interesų deklaracijoje nurodyti sudarytÄ ar galiojantį sandorį.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas, kurioje nurodomas PVM objektas, yra juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda mokestiniai teisiniai, bet ne civiliniai teisiniai santykiai. Todėl VTEK, nustatydama pareiÅ¡kėjo pareigÄ deklaruoti sandorius, virÅ¡ijančius 3 000 Eur, privalėjo identifikuoti tokius sandorius, tačiau minėtų sandorių sudarymo fakto ir kitų su Å¡ių sandorių sudarymu reikÅ¡mingų aplinkybių nenustatinėjo. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo pareigos deklaruoti sandorius turėjo bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad vykdydamas PVM apmokestinamÄ tiekimÄ pareiÅ¡kėjas veikė kaip Å«kininkas, įregistruotas Å«kininkų registre.

Sandoriai, kuriuos pareiÅ¡kėjas sudarė versdamasis žemės Å«kio veikla, sukÅ«rė civilines teises ir pareigas ne jam asmeniÅ¡kai, o Å«kininko Å«kiui, kuriam pareiÅ¡kėjas atstovavo sudarydamas Å¡iuos sandorius. Todėl pareiÅ¡kėjo atstovaujamo Å«kininko Å«kio vardu sudaryti sandoriai negali bÅ«ti pripažinti sandoriais, kuriuos privaloma registruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. VTEK konstatuodama, jog pareiÅ¡kėjas privalėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyti juridiniams asmenims iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, virÅ¡ijančias 3 000 Eur, nenustatinėjo, ar Å¡ie sandoriai galėjo turėti įtakos sprendimams vykdant savivaldybės mero pareigas ir buvo pakankama prielaida interesų konfliktui kilti.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, vien tai, kad jis yra sudaręs paskolos sutartį su AB Swedbank ir formaliai buvo Prienų Å«kininkų sÄ jungos ir unijos „Prienų taupa“ nariu, dar nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjo dalyvavimas Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir balsavimas už savivaldybės tarybos sprendimus savaime sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjas privalėjo nusiÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas AB Swedbank veikloje nedalyvauja, nėra banko valdymo organų narys.

Jokių iÅ¡skirtinių sÄ lygų, lyginant su kitais klientais, bankas, sudarydamas paskolos sutartį, pareiÅ¡kėjui nesuteikė. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas AB Swedbank skolininku, neturėjo jokių galimybių gauti naudos ar daryti įtakÄ banko valdymo organų priimamiems sprendimams dėl Å¡io banko paskolos, suteiktos Prienų rajono savivaldybei. Todėl teigia, jog savivaldybės tarybai priimant sprendimÄ dėl paskolos sutarties tarp AB Swedbank ir Prienų rajono savivaldybės pratęsimo, pareiÅ¡kėjas jokių interesų ne tik neturėjo, bet ir negalėjo turėti.

Taip pat nebuvo pagrindo nusiÅ¡alinti nuo savivaldybės tarybos sprendimų, susijusių su Prienų Å«kininkų sÄ jungai panaudos teise suteiktomis patalpomis. SÄ jungai patalpos buvo suteiktos ne iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis, be to, patalpos panaudai suteiktos dar 2010-11-08 sutartimi ir 2015 m. jiems patalpos buvo pakeistos kitomis tame pačiame pastate esančiomis patalpomis. PareiÅ¡kėjas jokiose sprendimo dėl Prienų Å«kininkų sÄ jungai suteikiamų patalpų rengimo procesuose nedalyvavo, o apie parengtÄ sprendimo projektÄ buvo informuotas tik prieÅ¡ pat darbotvarkės tvirtinimÄ .

Taip pat nurodo, kad nėra jokio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo turtinių įsipareigojimų unijai „Prienų taupa“ ir savivaldybės tarybos sprendimų dėl patalpų nuomos sutarčių, sudarytų tarp Prienų rajono savivaldybės ir unijos. Priimtuose savivaldybės tarybos sprendimuose dėl nuomos sutarčių nutraukimo unijai nėra numatytos jokios iÅ¡skirtinės sÄ lygos, praÅ¡ymus dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir sprendimų projektus rengė Prienų rajono savivaldybės administracija, analogiÅ¡ki sprendimai yra priimami ir kitų savivaldybės nuomininkų atžvilgiu.

Be to, VTEK ginčijamame sprendime nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių identifikuoti pareiÅ¡kėjo privačius interesus priimant savivaldybės tarybos sprendimus, susijusius su AB Swedbank, unija „Prienų taupa“ ir Prienų Å«kininkų sÄ junga. Papildomai nurodė, kad ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjas pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas dėl veikų, kurios yra padarytos iki VTEK 2017-12-20 sprendimo Nr. KS-2013 priėmimo, todėl jis negali bÅ«ti pripažintas Å¡iurkščiai pažeidęs įstatymo reikalavimus.

Be to, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos dėl Å¡iurkÅ¡taus Å¡io įstatymo pažeidimo įsigaliojo tik nuo 2016-01-01. Dalis VTEK ginčijamame sprendime nurodytų veikų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas pripažintas Å¡iurkščiai pažeidęs įstatymo reikalavimus yra padarytos iki 2016-01-01, todėl VTEK neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iurkščiai pažeidė nurodyto įstatymo nuostatas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovė VTEK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl narystės Prienų Å«kininkų sÄ jungoje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas galimybe iÅ¡stoti iÅ¡ Prienų Å«kininkų sÄ jungos pasinaudojo tik 2018 m. balandžio mėn., jau kai buvo pradėtas VTEK tyrimas. IÅ¡ tyrimo metu surinktos informacijos matosi, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pritaikytos sÄ jungos įstatų nuostatos, kurios nustato sÄ jungos nario statuso pasibaigimÄ , todėl, pareiÅ¡kėjas VTEK tyrimo metu buvo Prienų Å«kininkų sÄ jungos narys.

Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo nurodyti informacijÄ apie savo narystę unijoje „Prienų taupa“ bei iÅ¡ unijos gautÄ paskolÄ , nes įstatymas nenustato jokių iÅ¡imčių dėl aplinkybių, kurioms esant valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo galėtų nedeklaruoti tokios narystės unijoje (ar kitame subjekte), jeigu jis privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs duomenis apie gautÄ paskolÄ (t. y. sudarytÄ sandorį) iÅ¡ subjekto, kurio nariu yra. Atsakovės teigimu, deklaruojantis asmuo, nors ir turintis Å«kininko statusÄ ar vykdydamas individualiÄ jÄ (Å«kininko) veiklÄ , privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti duomenis apie visus savo, sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. V., vykdydamas individualiÄ veiklÄ iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras, virÅ¡ijančias 3 000 Eur, kas patvirtina sutartinių santykių buvimÄ tarp Å¡alių. Todėl pareiÅ¡kėjas vykdė realiÄ individualiÄ veiklÄ , sudarinėjo sandorius, virÅ¡ijančius 3000 Eur, tačiau Å¡ių duomenų deklaracijoje nenurodė. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, kad konstatuojant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatų pažeidimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimai, kurie susiję su unija „Prienų taupa“, Prienų Å«kininkų sÄ junga ir AB „Swedbank“ ir dėl kurių balsavo pareiÅ¡kėjas, Å¡iems subjektams buvo palankÅ«s, nustatantys iÅ¡skirtinį reguliavimÄ , sukeliantys teigiamas pasekmes.

Å iuo atveju privaloma nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo asmeninį ryšį su Å¡iais subjektais, o tarybos sprendimai yra tiesiogiai susiję su Å¡iais juridiniais asmenimis. Skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dienÄ nuo 2017-12-20 dienos nebuvo praėjęs vienerių metų terminas, tuo tarpu pareiÅ¡kėjo privačių interesų deklaracijoje duomenys apie jo ryšį su Prienų Å«kininkų sÄ junga ir unija „Prienų taupa“ nebuvo nurodytas. Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjas po 2017-12-20 darė tęstinį įstatymo nuostatų pažeidimÄ ir VTEK pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjas pakartotinai pažeidęs įstatymo reikalavimus padarė Å¡iurkÅ¡tų įstatymo nuostatų pažeidimÄ .

Atsakovės VTEK atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčijamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad:

1) pareiÅ¡kėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie savo narystę kredito unijoje „Prienų taupa“ ir asociacijoje „Prienų Å«kininkų sÄ junga“;

2) pareiÅ¡kėjas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatytais terminais nenurodė duomenų apie 2016-2017 m. sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualiÄ veiklÄ , kurių vertė virÅ¡ija 3 000 Eur;

3) pareiÅ¡kėjas, dalyvavo ir balsavo savivaldybės tarybos posėdžiuose dėl 2016-12-22, 2017-11-30, 2015-06-25, 2015-05-28, 2016-03-31, 2017-11-30 tarybos sprendimų, nors Å¡ie sprendimai buvo susiję su AB „Swedbank“, kredito unija „Prienų taupa“, asociacija „Prienų Å«kininkų sÄ junga“. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui einant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos jam taikytos visa apimtimi.

Todėl byloje analizuotinas klausimas dėl pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjÄ pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nurodytas ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Dėl narystės ir asociacijoje „Prienų Å«kininkų sÄ junga“ ir kredito unijoje „Prienų taupa“ Teismas pažymi, kad Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, įgyvendindami Viešųjų ir privačių interesų statymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, privalo laikytis Å¡io įstatymo reikalavimų, taip pat ir imperatyvios pareigos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaracijÄ , laiku tikslinti ir papildyti jos duomenis.

Vadovaujantis įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo savo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“ ir asociacijoje „Prienų Å«kininkų sÄ junga“ VTEK pripažino Å¡iurkÅ¡tų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 punkto 4 dalies pažeidimÄ .

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 punkto 4 dalyje įtvirtinta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, iÅ¡skyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sÄ jungose. VTEK ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-10-10 iki 2018-02-28 buvo asociacijos „Prienų Å«kininkų sÄ junga“, o nuo 1999 m. pareiÅ¡kėjas yra kredito unijos „Prienų taupa“ narys, tačiau nei vienos iÅ¡ Å¡ių narysčių privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso nedeklaravo savo narystės Prienų Å«kininkų sÄ jungoje, atsakovės atlikto tyrimo metu paaiÅ¡kinimuose nurodęs, kad manė, jog jis nebėra sÄ jungos narys, todėl tokių duomenų ir neturėjo nurodyti.

PareiÅ¡kėjo 2017-09-13 privačių interesų deklaracijos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas deklaravo iÅ¡ kredito unijos „Prienų taupa“ gautÄ paskolÄ , kurios mokėjimo terminas yra nuo 2014-07-01 iki 2019-07-01. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo narystė unijoje yra formali, tiesiogiai susijusi su jam suteikta paskola, o paskolas kredito unijos gali suteikti tik savo nariams. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad asociacija Prienų Å«kininkų sÄ junga 2018-02-14 raÅ¡tu pateikė informacijÄ , kad A.

V. yra asociacijos narys nuo 2014-10-10, nurodė, kad bÅ«damas Prienų Å«kininkų sÄ jungos nariu pareiÅ¡kėjas iÅ¡rinktas į sÄ jungos tarybÄ niekada nebuvo, sÄ jungos valdymo organų veikloje nedalyvavo. Prienų Å«kininkų sÄ jungos įstatų 5.4 punktas numato, kad sÄ jungos narys bet kada gali iÅ¡stoti iÅ¡ sÄ jungos, parašęs praÅ¡ymÄ . Toks praÅ¡ymas per 30 kalendorinių dienų apsvarstomas sÄ jungos tarybos posėdyje, tokiu atveju stojamieji nario įnaÅ¡ai ir nario mokesčiai ar kitaip sÄ jungos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrÄ Å¾inami.

Tuo tarpu Å¡ių įstatų 5.5 punktas įtvirtina, kad pati sÄ junga turi teisę paÅ¡alinti narį, jei narys nesumokėjo nario mokesčio daugiau kaip du metus, nevykdė sutartinių įsipareigojimų sÄ jungai ar jos nariams, savo veikla diskreditavo sÄ jungÄ ar jos narius. Prienų Å«kininkų sÄ jungos stojamojo įnaÅ¡o ir nario mokesčio mokėjimo tvarkos 18 punkte nurodyta, kad sÄ jungos narių susirinkimo nutarimu, narys gali bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ sÄ jungos, jeigu narys nesumokėjo nario mokesčio daugiau kaip du metus.

Ä® bylÄ pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2014-10-10 į Prienų Å«kininkų sÄ jungos sÄ skaitÄ pervedė 500 Lt, o 2016-03-30 į Prienų Å«kininkų sÄ skaitÄ pervedė 150 Lt. Prienų Å«kininkų sÄ jungos 2018-04-23 pateiktas raÅ¡tas Nr. S/18-15 patvirtina, kad A. V. 2016 m. žodžiu nurodė, kad iÅ¡stoja iÅ¡ Prienų Å«kininkų sÄ jungos, tačiau formaliai iÅ¡stojo tik 2018 m., t. y. 2018-02-14 pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu kreipėsi į sÄ jungÄ dėl iÅ¡stojimo iÅ¡ jos, Å¡is praÅ¡ymas buvo svarstytas 2018-02-28 SÄ jungos tarybos susirinkimo metu ir balsų dauguma priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡braukti iÅ¡ sÄ jungos narių.

Byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga taip pat patvirtina, kad kredito unija „Prienų taupa“ 2018-02-08 raÅ¡tu pateikė informacijÄ VTEK, paaiÅ¡kindama, kad A. V. yra kredito unijos narys, tačiau jokių pareigų unijoje neužima. Kredito unija „Prienų taupa“ 2018-04-13 raÅ¡tu papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2000-2003 m. buvo kredito unijos valdybos narys, pareiÅ¡kėjas naudojasi unijos teikiamomis paslaugomis, t. y. ima paskolas, turi einamÄ jÄ sÄ skaitÄ ; paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas jokios įtakos unijos priimamiems sprendimams daryti negali, o narystė unijoje gali pasibaigti pareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡stojimo.

Teismas nustatė, kad pagal kredito unijos „Prienų taupa“ įstatų 2.1 punktÄ , unija turi teisę teikti finansines paslaugas, įskaitant indėlių ir kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimÄ , mokėjimo paslaugų teikimÄ savo nariams ir kitiems Kredito unijų įstatyme nurodytiems asmenims. Kiekvienas unijos narys turi teisė iÅ¡stoti iÅ¡ unijos savo noru, pranešęs apie tai raÅ¡tu unijos valdybai ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki numatomo iÅ¡stojimo (Kredito unijos įstatų 4.13 papunktis).

Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus matyti, kad pareiÅ¡kėjas dar 1999-04-14 pateikė praÅ¡ymÄ kredito unijai „Prienų taupa“, praÅ¡ydamas priimti į unijos narius, pateikė raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ laikytis kredito unijos įstatų, sumokėti pajinę įmokÄ 300 Lt bei stojamÄ jį mokestį 50 Lt. PareiÅ¡kėjas 2014-07-01 pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu jam kredito unija „Prienų taupa“ suteikė (duomenys neskelbtini) paskolÄ , galutinis paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2019-07-01.

Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas, privačių interesų deklaracijoje nepagrįstai nenurodė nei savo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“, nei narystės asociacijoje „Prienų Å«kininkų sÄ junga“. Kaip matyti iÅ¡ aptartos raÅ¡ytinės medžiagos, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ asociacijos „Prienų Å«kininkų sÄ junga“ narių iÅ¡brauktas tik 2018-02-28 sÄ jungos tarybai priėmus sprendimÄ pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡braukti iÅ¡ sÄ jungos narių.

PareiÅ¡kėjo žodiniai praÅ¡ymai iÅ¡braukti jį iÅ¡ sÄ jungos narių teisinės reikÅ¡mės neturėjo, nes, kaip matyti pagal aptartas asociacijos įstatų nuostatas, nario statusas pasibaigia tik sÄ jungos tarybai priėmus sprendimÄ iÅ¡braukti iÅ¡ sÄ jungos narių. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas sÄ jungos narys įstatų nuostatas dėl narystės pasibaigimo turėjo ir galėjo žinoti. Taigi konstatuotina, kad privačių interesų deklaracijoje pareiÅ¡kėjas narytės asociacijoje „Prienų Å«kininkų sÄ junga“ nedeklaravo, nors tokiÄ pareigÄ turėjo.

Pareiškėjo elgesys nedeklaruojant savo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“ taip pat neatitiko Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nes paskolos turėjimas unijoje neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos deklaruoti narystę tokioje organizacijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip rajono savivaldybės merui, keliami ypač aukšti veiklos skaidrumo reikalavimai, todėl bet kuri narystė asociacijoje ar unijoje privalo būti nurodyta laikantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir taip siekiant išvengti bet kokios, net ir potencialios, interesų konflikto situacijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415–431).

Taigi įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju nedeklaravo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“ ir narystės asociacijoje „Prienų Å«kininkų sÄ junga“, o pareiÅ¡kėjo nurodomos subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, dėl kurių jis tokios pareigos nevykdė, teisinės reikÅ¡mės pažeidimo konstatavimui neturi. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , asmuo laikomas Å¡iurkščiai pažeidusiu Å¡io įstatymo nuostatas, jeigu Å¡io įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymÄ .

Byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad 2017-12-20 pareiÅ¡kėjas VTEK sprendimu jau buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas, todėl matyti, kad dar vienas nurodyto įstatymo nuostatų pažeidimas konstatuotas ginčijamu 2018-07-11 sprendimu, taigi nepraėjus vienerių metų terminui. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad įstatymo nuostatos dėl Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo įsigalioji tik 2016-01-01 įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui nedaro, nes pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ pripažintas pažeidusiu įstatymÄ 2017-12-20, taigi vienerių metų terminas skaičiuotinas nuo Å¡ios datos.

Todėl VTEK iÅ¡vados dėl Å¡iurkÅ¡taus įstatymo nuostatų pažeidimo laikytinos pagrįstos bei teisingos. Dėl duomenų apie 2016-2017 m. sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualiÄ veiklÄ , kurių vertė virÅ¡ija 3 000 Eur Dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo duomenų apie 2016-2017 m. sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualiÄ veiklÄ , kurių vertė virÅ¡ija 3 000 Eur, VTEK pripažino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, VTEK neidentifikavo sandorių, kurių pagrindu buvo vykdomas PVM apmokestinamas tiekimas kitiems asmenims, be to, sandoriai sukÅ«rė teises ir pareigas ne jam asmeniÅ¡kai, o Å«kininko Å«kiui, kuriam pareiÅ¡kėjas atstovavo sudarydamas Å¡iuos sandorius. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti informacijÄ apie savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų.

Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jeigu atsirado naujų Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaracijÄ patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. VTEK ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2016-2017 m. septyniems juridiniams asmenims iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, virÅ¡ijančias 3 000 Eur. Byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs nuo 2003-01-01 vykdomÄ individualiÄ veiklÄ pagal veiklos kodÄ â€žÅ½emės Å«kio veikla“.

Nustatyta, kad VTEK 2018-06-20 raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , praÅ¡ydama pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo, kaip individualiÄ veiklÄ vykdančio asmens, pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, ataskaitas, deklaracijas ar kitus dokumentus, patvirtinančius laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2018-01-22 sudarytus pirkimo pardavimo sandorius, kurių vertė virÅ¡ija 3 000 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-06-21 raÅ¡tu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių vertė virÅ¡ija 3 000 Eur Å¡iems juridiniams asmenims: (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tokių sandorių, kurių pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nenurodė. Pagal Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintÄ sÄ vokos apibrėžimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra – Å¡iame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, analizuodamas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teisinę reikÅ¡mę yra nurodęs, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės operacijos PVM apskaitos tikslais;

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimÄ . Vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, o turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , kaip tokį, tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, t. y. to, ar Å¡alis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

Nurodytų aplinkybių kontekste teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių vertė daugiau nei 3 000 Eur, patvirtina pareiÅ¡kėjo sudarytus sandorius, atitinkamai virÅ¡ijančius 3 000 Eur, kurių pareiÅ¡kėjas nedeklaravo. Teismas pažymi, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nors pačios nelaikytinos sandoriais, bet liudijančios tokių egzistavimÄ , patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo susitaręs su nurodytais asmenimis dėl prekių, o Å¡ių susitarimų objektų vertė buvo didesnė nei 3 000 Eur.

Aplinkybė, kad byloje nėra pateikta pačių pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytų sandorių nekeičia konstatuoto pažeidimo, nes sandoriai gali bÅ«ti sudaromi ne tik raÅ¡tu, bet ir žodžiu. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų, kad pareiÅ¡kėjo pasirinktas veikimo bÅ«das leidžia iÅ¡vengti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, teisinius santykius su kitais asmenimis grindžiant ne sudarytais sandoriais, o tik PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis veikė ne savo, o Å«kio vardu, atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes, kaip nustatyta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo privačių interesų deklaracijos, nuo 2003-01-01 pareiÅ¡kėjas vykdo individualiÄ veiklÄ , taigi Å¡ios veiklos vykdymo pagrindu sudaryti sandoriai (bet kokia forma), kurių objektai yra prekės ar paslaugos, virÅ¡ijančios 3 000 Eur sumÄ , turi bÅ«ti deklaruoti. Pastebėtina, kad pats nedeklaravimo faktas suponuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimÄ , todėl nustačius, kad pareiÅ¡kėjas sudarė sandorius, kurių pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, ir kurių vertė virÅ¡ija 3 000 Eur, VTEK pagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjÄ pažeidusiu Å¡ias nuostatas.

Dėl dalyvavimo ir balsavimo savivaldybės tarybos posėdžiuose dėl 2016-12-22, 2017-11-30, 2015-06-25, 2015-05-28, 2016-03-31, 2017-11-30 savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo Dėl to, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo ir balsavo nurodytuose savivaldybės tarybos posėdžiuose, bÅ«damas susijęs asmeniniais ir (ar) turtiniais ryÅ¡iais su AB „Swedbank“, kredito unija „Prienų taupa“ ir asociacija „Prienų Å«kininkų sÄ junga“, VTEK pripažino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimÄ .

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ , o prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Remiantis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2015-06-25 sprendimu Nr. T3-149 nutraukė savivaldybės turto Kauno g. 2, Prienai, panaudos sutartį, sudarytÄ 2010-11-08 su asociacija Prienų Å«kininkų sÄ junga, pagal kuriÄ Å¡iai asociacijai 10 metų terminui perduotos patalpos, esančios Kauno g. 2, Prienai. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015-06-25 sprendimu Nr. T3-150 asociacijai Prienų Å«kininkų sÄ junga 10 metų terminui pagal panaudos sutartį perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu Kauno g.

2. Savivaldybės 2015-07-09 posėdžio, vykusio 2015-06-25, protokolas patvirtina, kad priimant Å¡iuos sprendimus pareiÅ¡kėjas balsavo, jis buvo posėdžio pirmininkas, nuo sprendimų priėmimo nenusiÅ¡alino. Savivaldybės 2017-11-30 sprendimu Nr. T3-281 pratęsė 624 050 Eur paskolos, paimtos iÅ¡ AB „Swedbank“ grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2018-12-31, už Å¡io sprendimo priėmimÄ balsavo ir pareiÅ¡kėjas, nuo sprendimo priėmimo nenusiÅ¡alino. Prienų rajono savivaldybės taryba 2017-11-30 sprendimu Nr. T3-285 nutraukė su kredito unija „Prienų taupa“ 2015-06-03 sudarytÄ savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, savivaldybės 2017-12-11 protokolas Nr. T2-12 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo posėdžio pirmininkas, sprendimo priėmimo metu balsavo, o nuo sprendimo priėmimo nenusiÅ¡alino.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-261 pratęsė 624 050 Eur paskolos, paimtos iÅ¡ AB „Swedbank“, grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2017-12-31, už Å¡io sprendimo priėmimÄ taip pat balsavo ir pareiÅ¡kėjas, nuo sprendimo priėmimo nenusiÅ¡alino. Prienų rajono savivaldybės taryba 2015-05-28 sprendimu Nr. T3-133 nutraukė su kredito unija „Prienų taupa“ sudarytas savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, pareiÅ¡kėjas už Å¡io sprendimo priėmimÄ balsavo, nenusiÅ¡alino.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2016-03-31 sprendimu Nr. T3-57 nutraukė nuo 2016-04-18 su kooperatine bendrove kredito unija „Prienų taupa“ sudarytÄ 2006-02-01 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Prienų rajono savivaldybės 2016-04-14 protokolas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vėlgi buvo posėdžio pirmininkas, nuo sprendimų priėmimo nenusiÅ¡alino. Teismas pastebi, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su asociacija „Prienų Å«kininkų sÄ junga“ ir kredito unija „Prienų taupa“ jau aptarti aukščiau, todėl iÅ¡ naujo nebus analizuojami.

Teismo vertinimu pareiškėjas buvo tiesiogiai susijęs su šiais asmenimis, nes buvo šių organizacijų narys. Vertinant pareiškėjo ryšius su AB „Swedbank“, VTEK tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2013-12-09 su nurodytu banku pasirašė sutartį, kurios galiojimo terminas pratęstas iki 2020 m., ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Kadangi pareiškėjas nurodytų savivaldybės tarybos posėdžių sprendimų priėmimo metu buvo susijęs su visais šiais asmenimis, t. y.

AB „Swedbank“, kredito unija „Prienų taupa“, asociacija „Prienų Å«kininkų sÄ junga“, jam teko pareiga nusiÅ¡alinti nuo sprendimų, susijusių su nurodytais asmenimis, priėmimo. Laikytina, kad pareiÅ¡kėjas galėjo turėti privatų interesÄ nurodytų sprendimų priėmimo metu, nes, kaip nustatyta aukščiau, jis buvo asociacijos bei kredito unijos narys, o su AB „Swedbank“ buvo sudaręs sutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas.

KonfliktÄ kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Toks teisės aiÅ¡kinimas grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta Å¡io įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261–3154/2011; 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012 ir kt.).

Taigi pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje taip pat turėjo pareigÄ vengti net potencialios interesų konflikto situacijos. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nenusiÅ¡alinimo pasekmės nevertinamos, užtenka nustatyti, kad nurodytų sprendimų priėmimo metu pareiÅ¡kėjas turėjo privatų interesÄ ir potencialiai galėjo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas. Todėl VTEK pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjas nenusiÅ¡alindamas nuo nurodytų sprendimų priėmimo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018-07-11 sprendimas Nr. KS-188 „Dėl A. V.“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Å¡io sprendimo teismas neturi pagrindo, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai ArÅ«nas Kaminskas Mefodija Povilaitienė Margarita Stambrauskaitė