2022-05-11 Nr. AB-11855-3-61-3-05184-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2352-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05184-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. H. B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. H. B. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. H. B. B. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21S40468 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 6K‑2454 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neturi teisės gyventi su kitais žmonėmis (duomenys neskelbtini), nors vienintelis dalykas, kuris skiriasi – religija. Pareiškėjas nori būti gerbiamas.

2.2. Kai pareiškėjas dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), patyrė keletą grasinimų, jautė psichologinį spaudimą dėl netinkamo žmonių elgesio. Tačiau skundžiamais sprendimais konstatuota, kad jis neatitinka pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas).

2.3. Nesutinkant su Komisijos išvadomis, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, akcentuotina, kad prieglobsčio prašytojas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to yra persekiojamas ir jam grasinama. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) būna grasinimų ir nužudymų susijusių su politiniais, religiniais, tautiniais motyvais, todėl gali kilti grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

2.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

2.5. Atsakovas neįvertino prašyme suteikti prieglobstį nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prašymą suteikti prieglobstį. Komisija nepasisakė dėl skunde išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, savo sprendimą iš esmės argumentavo tuo, jog Sprendimas teisėtas, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks veiksmas, pareiškėjo manymu, neturėtų sukelti jam didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

2.6. Nagrinėjant jo skundą Komisijoje, nebuvo užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Tai, jog skundai nagrinėjami labai trumpą laiką ir apskundimų terminas yra minimizuotas, negali paneigti asmenų teisės teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

2.7. Nesutiktina su Sprendime pateiktu vertinimu, kad (duomenys neskelbtini) kilmės asmenims (duomenys neskelbtini) yra saugu, prieinama vidinio persikėlimo alternatyva bei negalima identifikuoti persekiojimo vykdytojų bei persekiojimo motyvų. Visuotinai pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) etninė mažuma patyrė genocidą, o Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB) (duomenys neskelbtini) priskiria prie grupių, kuriems gresia padidinta rizika patirti persekiojimo veiksmus. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, atsižvelgiant į ypatingą (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), užtenka tik pagrįsti galimą grėsmę, o reikalavimas pateikti neabejotinus įrodymus yra neleistinas. Be to, institucijoms kyla pareiga įvertinti visas galimas grėsmes bei atsižvelgti į naujausią kilmės valstybės informaciją.

2.8. Nesutiktina su Departamento vertinimu, kad negalima identifikuoti persekiojimą vykdančio subjekto. Kilmės valstybės informacija aiškiai rodo, kad (duomenys neskelbtini) persekiojimo vykdytojai yra tiek valstybiniai ((duomenys neskelbtini) regiono bei (duomenys neskelbtini) centrinės valdžios institucijos), tiek privatūs (įvairios sukarintos grupuotės) subjektai. Remiantis kilmės šalies informacija (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos negali suteikti efektyvios apsaugos nuo privačių subjektų (sukarintų grupuočių ir kitų) persekiojimo. Galiausiai, pačios (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos taip pat vykdo persekiojimą.

2.9. Prieglobsčio prašytojui apskritai nėra keliamas reikalavimas nurodyti konkretų persekiojimo subjektą, kaip nurodo JTVPK Tarptautinės apsaugos gairės pagal 1951 metų konvenciją ir 1967 metų protokolą dėl pabėgėlių statuso, kadangi tai yra migracijos institucijų pareiga.

2.10. (duomenys neskelbtini), kurie patyrė genocidą, nėra prieinama vidinio persikėlimo alternatyva. Dauguma (duomenys neskelbtini) negrįžo į savo anksčiau gyventas vietas arba gyvena pabėgėlių/vidaus perkeltų asmenų stovyklose, kuriose nėra užtikrinami minimalūs standartai bei orumą atitinkančios sąlygos. Be to, Departamentas konkrečiai nenurodo, kur būtų (duomenys neskelbtini) saugu gyventi, kadangi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o musulmonai vertina juos, kaip pagonis.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

4.1. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų.

4.2. Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog yra (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, jis patiria sunkumus dėl jo religijos, nori jaustis saugiai ir būti gerbiamas. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

4.3. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

4.4. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.5. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. liepos 27 d. Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė, siekdamas įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių, šiuo metu kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas.

4.6. (duomenys neskelbtini) EPPB priskiriami prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

4.7. Sprendime nurodyta, kad nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų padidintą riziką individualioje situacijoje. Tokių aplinkybių nenurodyta ir skunde. (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, (duomenys neskelbtini) pripažinta įstatymu ir užregistruota vyriausybėje, turi juridines teises. Tarptautinė apsauga suteikiamas tuo atveju, jei yra reali individuali grėsmė, o pareiškėjas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme, ar pavojumi gyvybei arba pagrįstai bijo susidurti su persekiojimo veiksmais grįžimo į kilmės valstybę atveju.

4.8. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo pagrindinis tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti jam prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti.

4.9. Pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

4.10. Dėl draudimo atvykti pažymėtina, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymi, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio ir yra proporcingas.

4.11. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu skundas Komisijoje nagrinėjamas žodinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmens žodinius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Taigi, vien tai, jog pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas nuo 5 metų iki 2 metų; pakeitė Sprendimo 4 punkte nurodytą perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo pareiškėjui atvykti laikotarpį, sumažindamas jį iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą skundo dalį teismas atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. A18587601, išduotą 2021 m. birželio 23 d., galiojantį iki 2029 m. birželio 22 d.

6.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6.3. Prieglobsčio prašytojas pirminės apklausos, įvykusios 2021 m. rugpjūčio 16 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, parduotuvės darbuotojas, politinei partijai nepriklauso. Pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 14 d. Iki išvykimo iš kilmės valstybės apie 7 metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) neturi teisės gyventi su kitais žmonėmis (duomenys neskelbtini). Jie jaučiasi už juos menkesni, nors skiriasi tik jų religija. Niekas jos negerbia. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad išvyko iš savo šalies, kad būtų bent šiek tiek gerbiamas. Jo tvirtinimu, kai dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, sulaukė grasinimų. Kadangi prekiavo alkoholiu, politinės partijos nusitaikė į jų parduotuvę ir grasino juos nužudyti, jei parduotuvės neuždarys. Taip pat nurodė, kad dauguma parduotuvių savininkų buvo (duomenys neskelbtini) ir jie taip pat buvo prieš juos, nes jie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kiti galėjo atpažinti net iš jų išvaizdos ir kalbos. Dėl atvykimo į Lietuvą aplinkybių užsienietis pirminės apklausos nurodė, kad atvyko 2021 m. liepos 16 d., su savo draugu ir jo seserimi užsisakęs bilietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) praleido vieną naktį, o kitą dieną taksi nuvyko prie Lietuvos sienos, kurią kirto pėsčiomis naudodamiesi GPS.

6.4. Prieglobsčio prašytojas apklausos, vykusios 2021 m. rugsėjo 1 d. nuotoliniu būdu, metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini). Apklausos metu jis pateikė telefone esančios asmens tapatybės kortelės nuotrauką, kurioje nurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Apie priežastis, kodėl išvyko iš kilmės valstybės ir kodėl prašo tarptautinės apsaugos, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra nedidelė mažumos grupė (duomenys neskelbtini) ir dėl to juos atakuoja daugybė partijų, tokių kaip (duomenys neskelbtini) ir kai kurios kitos, kurių nenori minėti.

Užsieniečio teigimu, kelis kartus jie buvo užpulti ir per tuos išpuolius žuvo daug žmonių. Po šios atakos persikėlė į kitus miestus Šiaurės (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) pusėje. Ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) su jais elgiasi labai blogai, nes yra (duomenys neskelbtini). Antra priežastis, dėl kurios išvyko iš šalies, pasak pareiškėjo, yra ta, kad jo visa šeima yra už (duomenys neskelbtini) ribų. (duomenys neskelbtini) turi tik seserį, kuri yra ištekėjusi, tėvą ir senelį. Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) patyrė didelį psichologinį spaudimą ir daug problemų, todėl jau seniai galvojo palikti savo šalį, bet negalėjo išvykti, nes neturėjo pakankamai pinigų.

Toks psichologinis spaudimas, jo teigimu, atsirado dėl netinkamo žmonių elgesio. Užsienietis papasakojo, kad pirmasis išpuolis buvo 2014 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini). Pirmą dieną, kai atėjo (duomenys neskelbtini), jie nieko nedarė, bet antrą dieną atskyrė vyrus nuo moterų, o trečią dieną jie nuėjo į turgų ir pardavinėjo moteris po 10 dolerių. Prieglobsčio prašytojas tuo metu buvo savo kaime (duomenys neskelbtini), o sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) artėja, pabėgo į kalnus. (duomenys neskelbtini) užpuolė jo kaimą ir nužudė labai daug žmonių.

Kalnuose jis su šeima praleido beveik dvi savaites, bet ten nebuvo patogu, nes neturėjo vandens, maisto. Vėliau jo šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini). Ten, pasak prieglobsčio prašytojo, nebuvo karo, bet, pavyzdžiui, jei kas nors būtų sužinojęs, kad jis yra (duomenys neskelbtini), su juo būtų elgęsi labai negražiai ir galbūt norėtų jį nužudyti. Į klausimą, ar iki 2014 m. išpuolio buvo dar kokių nors išpuolių prieš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad svarbiausia yra tai, jog jo religija (duomenys neskelbtini) draudžiama.

Teigė, kad patyrė keletą išpuolių, bet (duomenys neskelbtini) ataka buvo didžiausia. Ir net po šio 2014 m. išpuolio jo religija (duomenys neskelbtini) tebėra uždrausta. Patikslinant pareiškėjo pasakojimą, į klausimą, kokios kitos partijos puolė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad turėjo omenyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie, jo teigimu apskritai su jais elgiasi blogai, nes jie yra mažuma ir niekas jų nepriima. Pareiškėjas pateikė pavyzdį, kad, jei jis dirbtų (duomenys neskelbtini) ir šis sužinotų, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jis gali būti nužudytas.

Prieglobsčio prašytojas taip pat pasakojo, kad 2015 m., kai jis dirbo restorane (duomenys neskelbtini), jo savininkas, sužinojęs, kad jis nėra musulmonas, jį iš karto atleido. Tokie dalykai, pasak pareiškėjo, nutiko kelis kartus. Prieglobsčio prašytojas nurodė ir tai, kad 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kuri prekiavo alkoholiu. Darbą nutraukė, nes ta vieta buvo susprogdinta. Partijos pavadinimo, kuri tai padarė, pareiškėjas nežino, tačiau mano, kad tai (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Jie grasino parduotuvės savininkui, kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini).

Paklausus, kokių grasinimų sulaukė, užsienietis nurodė, kad 2 kartus ant parduotuvės sienos matė užrašus: „Mes norime kraujo“. Vėliau parduotuvės savininkas gavo popieriuką su grasinimu. Kai parduotuvę susprogdino, savininkas parodė tą popieriuką, tačiau prieglobsčio prašytojas neperskaitė, kas jame parašyta. Kol dirbo, jis gyveno viešbutyje šalia parduotuvės, kurio pavadinimo neprisimena. Po šio įvykio grįžo į (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar yra kada nors sulaukęs asmeninių grasinimų, prieglobsčio prašytojas apklausos metu atsakė, kad asmeniškai jokių grasinimų nesulaukė, grasinimais laiko įvykius parduotuvėje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) niekas nenori samdyti žmogaus iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės. Pasakodamas apie religiją užsienietis nurodė, kad meldžiasi Dievui, kuris (duomenys neskelbtini). Turi tradicinius baltus rūbus, dvi knygas, viena – (duomenys neskelbtini), kita – (duomenys neskelbtini) knyga. Šventa vieta – (duomenys neskelbtini). Į klausimą, kodėl negali grįžti į kilmės šalį, pareiškėjas atsakė, kad negali praktikuoti savo religijos savo šalyje. Pasak pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) galima tikėtis bet ko, nes prieš 2 savaites jie 2 kartus bombardavo jo miestą (duomenys neskelbtini), o jie neturi saugumo ir apsaugos savo šalyje.

6.5. Departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21S40468, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti B. H. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti B. H. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21S40468, 2021 m. gruodžio 7 d. su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Departamentą. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 6K-2454 prieglobsčio prašytojo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė.

6.7. Komisija savo sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis jautėsi nesaugus dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, jog dėl išpažįstamo tikėjimo būtų asmeniškai patyręs neteisėtą elgesį, dėl kurio jam kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo sisteminį (duomenys neskelbtini) persekiojimą.

Komisija sprendime taip pat nurodė, kad bendra saugumo situacija pareiškėjo kilmės valstybėje Departamento buvo įvertinta tinkamai – Sprendime konstatuota, kad, remiantis 2021 m. EPPB gairėmis, beatodairiško smurto lygis nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų (įskaitant ir pareiškėjo gyvenamąją vietovę) nėra toks aukštas, kad galėtų sąlygoti realios rimtos žalos pareiškėjui atsiradimą. 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), juolab, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas.

Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Sprendime daromas išvadas dėl saugumo padėties (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas, remiantis EPPB gairėmis, priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau kilmės valstybėje asmeninių grasinimų pareiškėjas nesulaukė, o jo paskutinė gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) nėra kontroliuojama (duomenys neskelbtini) ir nėra riziką didinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija sprendime padarė išvadą, kad motyvai dėl draudimo atvykti laikotarpio pateikti ginčijamame Sprendime yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas skubos tvarka, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Komisijos vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie Komisijos įvertinti kaip proporcingi.

7. Teismas sprendė, kad kaip matyti iš apklausų metu teiktų paaiškinimų, pareiškėjas pasakodamas apie baimę būti persekiojamam kilmės šalyje dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), dažniausiai vartojo daugiskaitą, neindividualizuodamas savo asmeninės patirties. Tai rodo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą iš esmės grindė bendra etninės mažumos – (duomenys neskelbtini) padėtimi (duomenys neskelbtini). Paaiškinimuose teismui pareiškėjas taip pat apsiribojo abstraktaus, hipotetinio pobūdžio teiginiais ir bendra kilmės šalies informacija apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), nenurodydamas jokių faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog jam jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas antra išvykimo iš kilmės šalies priežastimi nurodė tai, kad jo visa šeima yra už (duomenys neskelbtini) ribų.

8. Teismo vertinimu, atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose, įskaitant ir pareiškėjo paskutinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) rajonas), vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m. ataskaita, sprendime konstatavo, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jis gali būti diskriminuojamas ar jam gali grėsti persekiojimas bei pavojus dėl beatodairiško smurto jo gyvenamojoje vietovėje.

9. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausų metu Departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus dėl socialinės padėties taip pat nėra visiškai pagrįsta.

10. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą teismo nelaikyta visiškai pagrįsta, todėl visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

12. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir individualią pareiškėjo situaciją būtų proporcinga nustatyti pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad prieglobsčio prašytojo atžvilgiu taikytinas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, prieglobsčio prašytojo duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II. Kadangi Departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, teigdamas, kad laikytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo neatsižvelgta į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovui nesurinkus objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jos padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o bylą nagrinėjant pirmąja instancija, šie trūkumai nepašalinti, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.

16. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka prašo, atmesti. Departamentas taip pat prašo atnaujinti atsiliepimo padavimo terminą, informuodamas teismą, jog negalėjo jo pateikti laiku dėl padidėjusiu darbo krūvio.

17. Departamentas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašo užtikrinti vertėjo į / iš (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

21. Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 11 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjų skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas nuo 5 metų iki 2 metų; taip pat pakeitė Sprendimo 4 punkte nurodytą perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo pareiškėjui atvykti laikotarpį, sumažindamas jį iki 2 metų; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

27. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

28. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

31. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

32. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

33. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

34. Pareiškėjas pirminės apklausos metu paaiškino, kad atvyko į Lietuvos Respubliką, nes (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neturi teisės gyventi su kitais žmonėmis, nors vienintelis dalykas, kuris skiriasi – religija. Pareiškėjo teigimu, jis šalį paliko, nes nori būti gerbiamas. Dirbdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pareiškėjas patyrė keletą grasinimų, nes pardavinėjo alkoholį. Daugumos parduotuvių savininkai – (duomenys neskelbtini), jie taip pat buvo prieš (duomenys neskelbtini). Departamento vykdytos antrosios apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo puolami tokių grupių kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) elgėsi labai blogai. Visa prieglobsčio prašytojo šeima yra už (duomenys neskelbtini) ribų, išskyrus seserį, tėvą ir senelį. Užsienietis (duomenys neskelbtini) paliko, nes jautė stiprų psichologinį spaudimą, buvo daug problemų. Psichologinį spaudimą jautė dėl netinkamo žmonių elgesio. Anksčiau išvykti negalėjo, nes neturėjo pakankamai pinigų.

35. Iš EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairių „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Gairės) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt. Paminėtina, kad Gairėmis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.).

36. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Departamento Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju (pats pareiškėjas teigė, jog asmeniškai grasinimų nebuvo sulaukęs). Departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

37. Įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su ekonominiais tikslais (nurodė problemas darbe, sunkų įsidarbinimo procesą), o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad Gairių rengimo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.).

40. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

41. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, Sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. H. B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė