debd82dc-72eb-4591-ba06-af0464c3104a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-17698-608/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12428-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė raÅ¡ytinio proceso tvarka už akių atsakovo K. L. atžvilgiu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui K.

L. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 4 825,65 Eur negrÄ Å¾into kredito, 32,20 Eur administravimo mokesčio, 259,15 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1484,37 Eur negautų mokėjimo palÅ«kanų kaip negautų pajamų iki ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui dienos, 24,00 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. lapkričio 2 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis.) Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo pasekmės atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintos. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymui priimti sprendimÄ už akių, yra pagrindas raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us Å¡alims apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius 2018 m. rugpjūčio 28 d. Bigbank AS filialas ir atsakovas K. L. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1 1804047/15pa, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4951,21 Eur dydžio vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas, galutinis vartojimo kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2023 m. lapkričio 2 d.

Atsakovad įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius Bigbank AS filialas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuo 2019 m. balandžio 19 d. Atsakovas liko skolingas 4 825,65 Eur kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sumokėję ieÅ¡kovui susidariusį skolÄ (CPK 178, 185 straipsniai). Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2018 m. lapkričio 8 d., pagrindu pradinis kreditorius Bigbank AS filialo perleido reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialÄ , o 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovÄ buvo perleistos ieÅ¡kovui PlusPlus Capital AS.

FaktiÅ¡kai reikalavimas perleistas 2019 m. gegužės 8 d., sudarant Porteflį Nr. 4 pagal 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimÄ informuotas 2019 m. gegužės 27 d. praneÅ¡imu. Be kita ko, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tarp Å¡alių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grÄ Å¾inti kreditoriui iÅ¡ jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palÅ«kanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjo pareigÄ grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas sutarties specialiosiose sÄ lygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sÄ lygomis dalimis grÄ Å¾inti sutarties mokėjimo grafike iÅ¡dėstytÄ 4951,21 Eur kreditÄ .

Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 4 825,65 Eur suteikto kredito sumos. Bylos duomenimis, atsakovas neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi nei su ieÅ¡kove (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkinamas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiama 4 825,65 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 32,20 Eur sutarties administravimo mokestį ir 259,15 Eur sutarties sudarymo mokestį.

Remiantis pagrindinės sutarties sÄ lygomis ir sutarties bendrųjų sÄ lygų 2.1 punktu kredito gavėjas be kitų pagal sutartį mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį ir sutartie sudarymo mokestį, kuris sutarties sudarymo dienÄ yra finansuojamas kredito davėjo ir yra kredito gavėjo grÄ Å¾inamas sutarties mokėjimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais. Nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotÄ sutarties sudarymo ir sutarties administravimo mokestį (Sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3 punktas), tačiau Å¡io įsipareigojimo tinkamai neįvykdė.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovo 32,20 Eur sutarties administravimo mokestį ir 259,15 Eur sutarties sudarymo mokestį yra pagrįsti ir tenkinami. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1484,37 Eur negautų mokėjimo palÅ«kanų kaip negautų pajamų iki ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui dienos ir 24,00 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. lapkričio 2 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 iÅ¡aiÅ¡kino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020, pažymėjo, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį:

1) tolimesnis pelno palÅ«kanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikÅ¡tų sutarties vykdymÄ natÅ«ra po jos nutraukimo;

2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma;

3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tai Å¡ių nuostolių dydį, virÅ¡ijantį sutartines kompensacines palÅ«kanas, jis turi atskirai įrodyti;

4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ . Nagrinėjamo byloje ieÅ¡kovas nurodo, kad jo negautas pajamas sudaro 386,50 Eur pelno palÅ«kanų suma, paskaičuota iki sutarties nutraukimo dienos 2019 m. balandžio 19 d., ir 1 097,87 Eur pelno palÅ«kanų suma kaip negautos pajamos, paskaičuotos nuo reikalavimo perleidimo dienos 2019 m. gegužės 8 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos 2020 m. balandžio 28 d., skaičiuojant nuo negrÄ Å¾into kredito sumos 4 825,65 Eur (4 825,65 Eur x 24,00 proc. x 346 d.).

IeÅ¡kovas nurodo, kad pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamų (palÅ«kanų 1 097,87 Eur), tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡ių pajamų negavo, todėl Å¡i suma priteistina kaip nuostoliai, pasireiÅ¡kiantys negautų pajamų forma.Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 24,00 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. lapkričio 2 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ (kredito sumÄ ) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis. Atsižvelgiant į nustatytÄ reguliavimÄ , ieÅ¡kovo reikalaviams dėl 386,50 Eur pelno palÅ«kanų sumo, paskaičuotos iki sutarties nutraukimo dienos 2019 m. balandžio 19 d., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimai atmetami. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis) priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad negautų pajamų 1 097,87 Eur sumÄ sudaro pelno palÅ«kanos, kurias atsakovas bÅ«tų sumokėjęs ieÅ¡kovui, jeigu sutartis nebÅ«tų nutraukta. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti negautos pajamos apskaičiuotos nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos 4825,65 Eur, taikant sutartyje sutartų palÅ«kanų 24,00 proc. dydį, skaičiuojant už 346 dienas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų (apskritai neįrodinėjo), kad pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis, jog suteikiant kreditÄ atsakovas tinkamai įvykdys sutartines prievoles, t.y. ar pradinis kreditorius įvykdė pareigÄ Ä¯vertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , kaip suteikdamas kreditÄ ieÅ¡kovas įvertino atsakovo kreditingumÄ , ar elgėsi protingai, sÄ Å¾iningai aiÅ¡kindamas sutarties sÄ lygas ir pan.

Ä®vertinęs ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl 24,00 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. lapkričio 2 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) taip pat atmetamas.

Teismo vertinimu, iÅ¡ ieÅ¡kinio ir sutarties turinio darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas kompensacinėms palÅ«kanoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 24,00 proc. metines mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, todėl iÅ¡ esmės Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra reikalavimas įvykdyti prievolę pagal sutartį natÅ«ra. Pagal minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palÅ«kanų iÅ¡ kredito gavėjo reikalauti nebegali, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkinamas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apie 83,37 proc. reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo atitinkamai priteistina 40,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Priimti atsakovo K. L. atžvilgiu sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. L. ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS naudai 4 825,65 Eur (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis euro centus) negrÄ Å¾into kredito, 386,50 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų) pelno palÅ«kanų, 259,15 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus penkiolika euro centų) sutarties sudarymo mokesčio, 32,20 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus dvideÅ¡imt euro centus) sutarties administravimo mokesčio, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos 5 503,50 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 22 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 40,85 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimÄ už akių apeliacine nei kasacine tvarka. Atsakovas sprendimÄ už akių priėmusiam teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovas per dvideÅ¡imt dienų gali skųsti sprendimÄ už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė