debb2fbe-8202-4fca-bf1c-e91943ae767b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Romualdas LincevičiusPranešėjas Arūnas Paštuolis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-493/2011Teisėja Audronė Levinskienė                          (Proceso Nr. 1-65-1-00892-2009-3)                                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai B. J., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, nuteistajam J. J., gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, civilinio atsakovo atstovui D.

A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. J. ir civilinio atsakovo D. A. B. įmonės atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Vadovaujantis BK 68 str., uždrausta J.

J. 1(vienerius) metus teisė vairuoti transporto priemonę.Priteista iÅ¡ Daliaus A. B. įmonės po 70.000 (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų V. J. ir B. J..Transporto priemonės IVECO 44OE47 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BIANCHI 3A93P ( valst. Nr. CK 421), MAN 18.483 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCHMITZ SC24 (valst. Nr. AM 839) grÄ Å¾inti pagal priklausomybę.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2009-06-15 apie 11.30 val.

Kauno r., Babtų sen., vairuodamas automobilį „IVECO 44OE47", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Panevėžys-Aristava-SitkÅ«nai SitkÅ«nų kryptimi, ties kelio 82,916 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, ko pasėkoje, sprogus techninių reikalavimų neatitinkančiai automobilio padangai, nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiu automobiliu „MAN 18.483" valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo automobilio keleivis A. J.. Nuteistasis J. J. savo apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikinti ir bylÄ nutraukti.Apeliantas savo skunde nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai.

Nuteistasis nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, kadangi jo nepadarė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad vairuojant vilkikÄ â€žIVECO 44OE47", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam sprogo padanga, jis nesuvaldė vilkiko, o ir suvaldyti nebuvo galimybės. Šį vilkikÄ vairavo nuo 2008 metų rudens. PrieÅ¡ įvykio dienÄ vilkiko padangos nebuvo keistos, buvo keistos tik priekabos. TÄ dienÄ ant svarstyklių prapjovė priekinę padangÄ ir ji buvo pakeista atsargine. Su A. P. vizualiai ta padanga buvo apžiÅ«rėta, atrodė normali, protektorius pakankamas ir tolygus.

Liudytojas A. P. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2009-06-15 ryte J. J. padėjo pakeisti jo vairuojamo automobilio IVECO priekinį kairės pusės ratÄ . Uždėtas ratas atrodė tvarkingai. Pakeitę ratÄ iÅ¡važiavo į KaunÄ . Jis su savo automobiliu važiavo pirmas. Bevažiuodamas iÅ¡girdo sprogimÄ ir pamatė dulkių debesį. IÅ¡ karto sustojo. Atbėgęs pamatė, kad J. J. vairuojamas vilkikas susidÅ«rė su kitu vilkiku, t.y. nuvažiavus J. J. vilkikui nuo kelio, į jo puspriekabės galÄ atsitrenkė vilkikas MAN, vairuojamas V.

J..Nuteistasis savo skunde nurodė, kad pagal LR BK 2 str. 3 ir 4 d. - asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuri atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo sudėtį. LR BK 281 str. 5 d. dispozicijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ straipsnį, reikalinga nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ) ir pasekmes (žmogaus žūtį), bet ir svarbiausiÄ elementÄ - priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus žūties.

Kelių eismo taisyklės nustato, kad visų eismo dalyvių teisės ir pareigos yra lygios, todėl, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, esant eismo įvykio metu žuvusiam žmogui ir tik nustačius kilimo priežastį dar nereiÅ¡kia, jog tas eismo dalyvis yra kaltas. Jo kaltė turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta galiojančių įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas nurodė, kad J. J. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl neatsargumo - nusikalstamo nerÅ«pestingumo, tačiau nenurodė kÄ nuteistasis pažeidė ir kokia veika yra priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis.Nuteistojo teigimu, 2009-03-24 LAT senato apžvalgos Nr. 30, 5 punkte yra nurodyta, jog „pripažindamas, kad BK 281 str. numatyti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobÅ«džio KET reikalavimus (pvz.: 53 punktÄ , nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo; 172 punkto įpareigojimÄ pasirinkti saugų greitį), teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias Å¡ių KET reikalavimų pažeidimÄ (pvz., įvertinamos sudėtingos eismo sÄ lygos, kelio ruožo ypatumai ar kitos aplinkybės, rodančios, kad kaltininkas konkrečiu atveju turėjo važiuoti mažesniu greičiu ar bÅ«ti atsargesnis).

Nepritartina teismų praktikai, kai minėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimas konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis." Teismas šioje byloje visiškai nenurodė ir nesusiejo KET pažeidimų ir veikos priežastinio ryšio su pasekmėmis, o kaltę pagrindė tik pasekmių pagrindu.Nors kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad J. J. pažeidė KET (toliau KET) 9, 15 punktų reikalavimus, tačiau ar jie buvo pažeisti ir veika buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - nuosprendyje nėra nurodyta.

Be to, net ir pačiame kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokie KET uždrausti veiksmai buvo padaryti.Nuteistasis prašė atkreipti dėmesį į tai, kad KET 246 p. ir papunkčiuose nėra niekur nurodyta, jog negalima vairuoti transporto priemonės net jei ir uždėta netinkama padanga, nors jo įsitikinimu ji buvo tinkama ir tai patvirtina jo paties ir liudytojo A. P. parodymai, o Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-2067(09) yra daug prieštaravimų, ir ji savarankiškai neturi teisinio vertinimo LR BK 281 str. 5 d. prasme.Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-2067(09) nurodyta, kad automobilio „IVECO 44OE47" priekinė kairė padanga „Fulda Ecotonn" prieš pat eismo įvykį neatitiko nustatytų techninių reikalavimų.

Padangos bÅ«klės pasikeitimai prieÅ¡ padangos sprogimÄ pagal požymius yra eksploataciniai, ilgalaikiai, vadinasi, automobilio „IVECO 44OE47" vairuotojas J. J., turėjo galimybę iÅ¡ anksto aptikti padangos neatitikimÄ techniniams reikalavimams ir jÄ pakeisti. Automobilio „IVECO 44OE47" priekinė kairioji „Fulda Ecotonn" padanga sprogo staiga suirus karkasui Å¡oninėje dalyje, tikėtina dėl karkaso konstrukcijos senėjimo ar nuo per didelės apkrovos, padidėjusio spaudimo padangoje. Nuteistojo nuomone, neneigiama, kad padanga buvo nenauja, tačiau vizualiai ji atrodė tinkama, o galimybės nustatyti susenėjusio karkaso, ar jo vidinių pažeidimų nebuvo, kadangi jų iÅ¡oriÅ¡kai nesimatė ir aptikti jų nebuvo galimybės. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kai sprogo padanga, ji liko ant vilkiko priekinės aÅ¡ies ir keliasdeÅ¡imt metrų buvo draskoma bei kitaip veikiama įvairių pavirÅ¡ių (asfalto dangos, žvyro ir t.t.) slystant bei jai praradus centrinį judėjimÄ - vartantis.

Apklausiant ekspertÄ nebuvo gautas atsakymas ar galėjo padanga taip nusidėvėti jai sprogus ir likus ant vilkiko aÅ¡ies, kuomet ji buvo plėšoma ir veikiama pavirÅ¡ių slystant kelio danga. Pažymėtina, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad padangos atsidalinusios dalies protektorius buvo apie 4 mm, t.y. protektoriaus gylis atsidalinusios padangos dalyje buvo daugiau nei pakankamas ir nesiekė 0 mm, o pačios padangos, kuri buvo likusi ant ratlankio, protektoriaus gylis svyruoja atitinkamai nuo 0 mm iki 4 mm, dagiausiai nusidėvėjusioje dalyje nuo 0 iki 2 mm.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrįsta abejonė dėl ekspertizės tikslumo ir objektyvumo, kadangi padangos atsidalinus protektorinė dalis iÅ¡kart po sprogimo buvo nuplėšta nuo padangos ir jos neveikė pavirÅ¡iai slystant ir vartantis, todėl jos protektoriaus gylis buvo tolygus ir siekė 4 mm, kas reiÅ¡kia, jog padanga buvo techniÅ¡kai tvarkinga. O pati padanga likusi ant vilkiko aÅ¡ies ir ratlankio, slystant buvo veikiama dangos pavirÅ¡ių ir kitų veiksnių, t.y. asfalto dangos, žvyro ir t.t, nes sprogus padanga nuolat strigo, prarado tolygiÄ judėjimo jėgÄ , tabalavo ir užsikirtinėjo, buvo velkama asfaltu ir t.t., kas įtakojo netolygų jos dilimÄ .

To teismas visiÅ¡kai nevertino ir nekreipė į tai dėmesio. Å is prieÅ¡taravimas yra vienas iÅ¡ esminių dalykų, kuris turėjo bÅ«ti paÅ¡alintas, o nesant galimybei vertintas kaltinamojo naudai.Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad nepagrįstai byloje buvo vertinami tik jo veiksmai ir visiÅ¡kai nevertinami kito vairuotojo veiksmai, t.y. nukentėjusiojo V. J. veiksmai, kuris vairavo kitÄ vilkikÄ ir atsitrenkė į J. J. vairuojamo vilkiko vilktos puspriekabės galinę dalį. Pažymėtina, jog eismo įvykio metu dalyvavo dvi transporto priemonės ir jas vairavo du transporto priemonių vairuotojai.

Kadangi eismo įvykio metu žuvo žmogus privaloma įvertinti ir nustatyti kiekvieno vairavusio asmens veikÄ , priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis. To nepadarius, teismas negalėjo tinkamai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti įrodymus, taip pat priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį.Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga atlikti trasologinę ir kompleksinę ekspertizę, siekiant nustatyti tikslų susidÅ«rimo mechanizmÄ , abiejų vairuotojų veiksmus, kuriuos jie atliko prieÅ¡ kylant eismo įvykiui ir jo metu, kokius KET pažeidimus jie padarė ar nepadarė, nustatyti žuvusiojo asmens buvimo vietÄ prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ir kas sÄ lygojo nukentėjusiojo žūtį.

Visose bylos tyrimo stadijose atlikti mintÄ ekspertizę buvo atsisakyta motyvuojant tuo, kad eismo įvykio kilimo priežastis ir mechanizmas yra aiÅ¡kÅ«s. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, vilkikus vairavo du vairuotojai ir pagal 2009-03-24 LAT senato apžvalgos Nr. 30 suformuotÄ praktikÄ , nustatyta, jog Å¡ios kategorijos bylose privaloma iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei vairuotojų veiksmus, tikslų susidÅ«rimo mechanizmÄ ir jo priežastis.Nuteistojo teigimu, po eismo įvykio kilimo, vilkike MAN buvo likę visi krovinio dokumentai, CMR'ai, bei tachografas.

Tačiau nuvilkus sudaužytus vilkikus į saugojimo aikÅ¡telę ir atvykus „Trakų vairo" darbuotojams, jie Å¡iuos dokumentus ir įrenginius iÅ¡plėšė, po ko negalima nustatyti, nei važiavusio vilkiko greičio, nei vilkiko vairuotojo poilsio trukmių, nei krovinio svorio, kas turi įtakos nustatant kaltę, pažeidimus ir civilinio ieÅ¡kinio dydį. Å iuos visus reikÅ¡mingus duomenis buvo reikalaujama nustatyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, tačiau niekas dėl to nesiėmė jokių priemonių, juolab, kad tokie pagrobimo veiksmai gali sudaryti net savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį.Nuteistojo nuomone, jo veika turėtų bÅ«ti pripažinta kazusu, kadangi nesudaro nusikaltimo sudėties, o bÅ«tent nėra objektyviosios nusikaltimo pusės, nes negalėjo numatyti, jog iÅ¡oriÅ¡kai tvarkinga padanga, turėjusi ar neturėjusi vidinius pažeidimus, gali sprogti. 2010-11-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 68 straipsniu, teismas uždraudė J.

J. 1 metus teisę vairuoti transporto priemonę. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti, jog vilkiko vairuotoju dirba nuo 1987 metų ir tai yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis. Netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, bÅ«tų apribotos pajamos arba iÅ¡vis prarastų darbÄ . Nuteistasis vedęs, Å¡eimoje auga nepilnametė dukra, ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, grubių ar sistemingų pažeidimų nepadaręs charakterizuojamas teigiamai.LR BK 68 str. nustatyta, kad „Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis <...> tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ".

Ä®statymo leidėjas Å¡iuo atveju nustatė teismui teisę, bet ne pareigÄ kiekvienu atveju taikyti BK 68 str. nuostatas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 281 str., o 2009-03-24 LAT senatas apžvalgoje Nr. 30, nurodė, jog kiekvienu atveju taikydamas Å¡iÄ normÄ teismas privalo motyvuotai nurodyti, kodėl Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skirtina. Teismas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę pritaikė tik formaliai ir visiÅ¡kai nemotyvuotai, neatsižvelgiant į aplinkybes ir teismų praktikÄ , iÅ¡ esmės pažeisdamas BK 68 str. ir BPK 305 str. normas.Nuosprendį taip pat skundė civilinio atsakovo atstovas ir prašė pakeisti  2010-11-26  Kauno  rajono  apylinkės teismo  nuosprendį  dalyje  dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jÄ sumažinti.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į šį CK 6.250 straipsnį ir tik formaliai, nemotyvuotai, iÅ¡ Daliaus A. B. įmonės priteisė V. J. ir B. J. po 70.000 litų neturtinės žalos. Pažymėtina, kad LR BPK 305 str. 5 d. nustato, jog „apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje turi bÅ«ti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimÄ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo". Å iuo atveju teismas tik formaliai nurodė, kad už J. J. veiksmus atsako D.A. B. įmonė, tačiau visiÅ¡kai nevertino civilinio atsakovo turtinės padėties, kaltės, turtinės žalos dydžio santykio, o tik lakoniÅ¡kai nurodė, jog tai yra Å«kinis subjektas.Civilinio atsakovo atstovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad D.A.

B. įmonė yra sunkioje finansinėje bÅ«klėje. Ä®monės skolos ir įsipareigojimai virÅ¡ija įmonės kapitalÄ . Å ių finansinių metų nuostoliai siekia 197.754 litus. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. įmonės skolos sudaro 84.997 litus, įmonei skolininkai skolingi tik 14.270 litų. Bankiniai, lizingo įsipareigojimai ir skolos sudaro 237.899 litus. Tuo tarpu įmonės kapitalas tėra 321.081 litas, į tai įeina lizingu įgytas turtas, kurio skola 237.899 litai.Atsižvelgiant į tai, 2010-11-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala, viso 140.000 litų, ne tik, kad gerokai virÅ¡ija įmonės turtÄ , tačiau įmonė yra pasmerkta bankrotui, o tai pažeidžia protingumo ir teisingumo principus.

Tai, jog civilinis atsakovas yra įmonė, o ne fizinis asmuo, negali bÅ«ti motyvu priteisti didesnę sumÄ , negu bÅ«tų priteistina iÅ¡ fizinio asmens analogiÅ¡koje byloje. Pažymėtina ir tai, jog nuosprendyje nėra visiÅ¡kai nustatyta, kokie buvo kito vilkiko vairuotojo, nukentėjusiojo V. J. veiksmai eismo įvykio metu ir ar jo veikoje nebuvo priežastinio ryÅ¡io su pasekmėmis. Taip pat nenustatyta žuvusiojo asmens padėties vieta prieÅ¡ eismo įvykį ir ar tai nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis, nors pagal 2009-03-24 LAT senato apžvalgos Nr. 30 nustatytÄ praktikÄ , nustatant turtinės ir neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgta ir į nukentėjusiojo veiksmus, jo padarytus pažeidimus bei jų priežastinį ryšį su pasekmėmis.

Manome, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, neatskleidžiant visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, taip pat reikÅ¡mingų nustatant neturtinės žalos dydį.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį, gynėjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, atsakovo atstovÄ , praÅ¡iusį jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiÄ jÄ , nukentėjusiųjų atstovÄ , prokurorę, praÅ¡iusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo J.

J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, civilinio atsakovo atstovo skundas tenkintinas.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. J. nusikalstamÄ veikÄ , teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.Nuteistasis J. J. ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, civilinio atsakovo atstovas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog J.

J. padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d., kaltė patvirtinta bylos faktiniais duomenimis. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu ginčija įrodymų vertinimÄ , nurodė, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, ko pasekoje neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta griežta bausmė. Nuteistojo teigimu, jis nusikaltimo nepadarė.Teisėjų kolegija Å¡iuos nuteistojo apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kadangi juos paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuteistojo kaltė grindžiama iÅ¡analizuotu įrodymų visetu.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Nuteistojo J. J. parodymais nustatyta, kad sprogo padanga ir jis nesuvaldė automobilio. 2009-06-15 važiavo automobiliu Iveco 44OE47 keliu Panevėžys-Aristava-SitkÅ«nai. Jam važiuojant 80 km/h greičiu, pravažiavus VandžiogalÄ , prie SitkÅ«nų pajuto smÅ«gį, viskas įvyko per keletÄ sekundžių, jį metė į kairę pusę, net nepajuto, kad į jį atsitrenkė kitas automobilis, praktiÅ¡kai suvaldyti automobilio negalėjo.

Šį automobilį vairavo nuo rudens, važinėjo per visÄ Å¾iemÄ . PrieÅ¡ įvykį vilkiko padangos nebuvo keistos, yra keitęs tik priekabos. TÄ dienÄ važiavo iÅ¡ Kauno į Klovainius, pasikrovė dolomitinės skaldos, vėliau su A. P. pasikeitė supjaustytÄ padangÄ . Ant atsarginio rato padanga jau buvo sumontuota iÅ¡ anksčiau. Jie pakeitė tik ratÄ , atsuko vienÄ , o kitÄ uždėjo ir prisuko. Keičiamas ratas dedamas tik ant vilkiko. Su A. P. vizualiai tÄ padangÄ apžiÅ«rėjo, ji atrodė normali.

Kada po įvykio jį numetė nuo kelio, prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantis automobilis atsitrenkė į jo priekabÄ , kur, tiksliai negali pasakyti, nes ir pats buvo sužalotas. Save laiko patyrusiu vairuotoju, dirba nuo 1987 metų. Mykolo Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M644/09(02) nustatyta, kad A. J., žuvo dėl kÅ«no sumuÅ¡imo ir suspaudimo (autotraumos). IÅ¡ nukentėjusiojo V. J. parodymų matyti, kad žuvusysis jo sÅ«nus. SÅ«nus buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä . Vairuojant savo automobilį stebėjo važiavimo greitį. Prie Lenkijos sienos prastovėjo parÄ laiko, vėliau kirto sienÄ , laukė kuro papildymo ir iÅ¡važiavo į Ryga – Panevėžys keliÄ .

Savo akimis matė važiuojantį automobilį „Iveco“, matė, kaip jam sprogo padanga, vairuotojas neiÅ¡laikė vairo ir jį stipriai patraukė į jo automobilio pusę, o kadangi atstumas buvo labai mažas jau nieko negalėjo padaryti ir smogė į jo priekabÄ . Kai jį iÅ¡ kabinos iÅ¡traukė gelbėtojai, nes pats iÅ¡lipti negalėjo, pareigÅ«nai pasakė, kad spidometras buvo užfiksavęs greitį 70 km/h. Tame kelio ruože leistinas greitis buvo 80 km/h. Darbo ir poilsio rėžimo nebuvo pažeidęs. PrieÅ¡ šį įvykį dirbo dvi paras po devynias valandas, kitÄ laikÄ ilsėjosi 24 valandas. Kokiu bÅ«du spidometras užfiksavo tokį greitį, negali pasakyti, tikriausiai nuo smÅ«gio, bet kada pas jį atėjo gelbėtojai, jie ir pasakė, kad spidometras sustojęs ties 70 km/h žyma.

IÅ¡vengti susidÅ«rimo negalėjo, nes prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantis automobilis buvo labai arti. Jis norėjo visÄ susidÅ«rimo smÅ«gį pasiimti į savo pusę, bet kada priekaba vertėsi, ji atsitraukė ir trenkėsi į deÅ¡inę pusę. Kad neiÅ¡važiuotų į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , pasuko į kairę ir jau beveik prasilenkė, bet atstumas buvo per mažas ir trÅ«ko labai mažai. Siekė, kad visas smÅ«gis gautųsi į jo automobilio kairę pusę, o išėjo taip, kad smÅ«gis buvo į deÅ¡inę ir jis buvo prispaustas.

Už kaltinamojo automobilio pastebėjo autobusiukÄ su keleiviais ir jis sustojęs, turbÅ«t, kelkraÅ¡tyje, jie ir iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Jeigu bÅ«tų iÅ¡važiavęs į kairę pusę, bÅ«tų susidÅ«ręs su kelkraÅ¡tyje stovėjusiu autobusiuku ir bÅ«tų visus jo keleivius užmušęs. Krovinio dokumentus laikė maÅ¡inoje. Kada Å¡efas su policija paėmė iÅ¡ policijos, ieÅ¡kojo, kur stovi jo ir kaltinamojo maÅ¡inos. Kada jas surado, jis užlipo į kabinÄ ir kokius rado dokumentus, visus atidavė direktoriui, dalis dokumentų buvo iÅ¡simėtę kelkraÅ¡tyje, iÅ¡ ten jie taip pat buvo surinkti.

Policijos darbuotojai iÅ¡imant Å¡iuos dokumentus nedalyvavo, bet jie matė, kad dalį dokumentų rado kelkraÅ¡tyje. Kur tachografas su racija dingo, nežino. Kada su direktoriumi ir mechaniku buvo pasiimti dokumentų, tai ir radijo stotis ir tachografas automobilyje buvo. SÅ«naus žūtis atsiliepė jo sveikatai, po jo žūties du mėnesius negalėjo vairuoti. IÅ¡ liudytojo A. P. parodymų matyti, kad 2009-06-15 ryte J. J. padėjo pakeisti jo vairuojamo automobilio IVECO priekinį kairės pusės ratÄ .

Uždėtas ratas atrodė tvarkingai. Pakeitę ratÄ iÅ¡važiavo į KaunÄ . Jis su savo automobiliu važiavo pirmas. Bevažiuodamas iÅ¡girdo sprogimÄ ir pamatė dulkių debesį. IÅ¡ karto sustojo. Atbėgęs pamatė, kad J. J. vairuojamas vilkikas susidÅ«rė su kitu vilkiku. Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam yra žinoma, kad 2009-06-15 įvyko autoįvykis, jam iÅ¡ karto po avarijos paskambino A. P., pranešė, kas įvyko, o kadangi jis buvo Kaune, į įvykio vietÄ atvažiavo labai greitai, dar net nebuvo prasidėję gelbėjimo darbai.

Matė visus atliekamus gelbėjimo darbus, evakavimÄ iÅ¡ įvykio vietos, ten buvo iki pat pabaigos. Automobilis „Iveco“ buvo draustas draudimo bendrovėje ,,Lietuvos draudimas“. Dėl to, kad J. J. vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį negali to pasakyti, nes kada atvažiavo į įvykio vietÄ , matė sprogusiÄ padangÄ , tačiau jos protektorius buvo. Kadangi ant asfalto buvo čiuožimo žymės, tai ta padanga buvo suniokota pakankamai stipriai, nes automobilis sunkus. Automobilis įmonės buvo pirktas prieÅ¡ metus laiko, kartu su priekaba.

Atsarginė padanga buvo skirta bendrai visam komplektui, o kiek ji naudojama negali pasakyti, nes negali atsiminti kiekvienos padangos, nes išduodant padangas nėra sustatomas aktas, kaip ir nėra sekama kiek laiko ji eksploatuojama. Jo įmonė turi 5-6 automobilius su puspriekabėmis, jos skirtos vežioti sunkiasvoriams kroviniams. Tokios paslaugos, kaip kad padangų patikra, neteko girdėti, tiesiog yra padangų montavimas, balansavimas, o tai padangai montavimo, balansavimo darbai buvo atlikti, jeigu ji vizualiai neturėjo jokių pažeidimų, tai reiškia ji buvo gera.

Kada buvo atlikta tos padangos montavimas, balansavimas ir kas tai atliko, negali pasakyti. Padangos montavimo, balansavimo darbus atliko ne jų įmonės darbuotojai. Kada buvo perkama transporto priemonė, ar bÅ«tent Å¡i padanga buvo komplekte, negali pasakyti. Autotechninę apžiÅ«rÄ Å¡is įmonės automobilis buvo praėjęs ir jį buvo galima eksploatuoti, Atskirai padangoms patikra nėra reikalinga, to nėra numatyta. Dėl prieÅ¡ingo automobilio dokumentų ir tachografo gali pasakyti, kad po gelbėjimo darbų atvažiavo asmuo, kuris nebuvo policijos pareigÅ«nas, kuris įlipo į po avarijos apgadintÄ automobilį MAN, tiksliai matė, kad jis pasiėmė dokumentus, bet dėl tachografo negali nieko pasakyti, kad tas prietaisas buvo automobilyje tai tikrai, nes jį matė, bet kur jis dingo vėliau, nežino.

Tachografai yra privalomi tokio tipo automobiliams. Jis nėra padangų specialistas ir negali paaiÅ¡kinti padangų eksploatacijos ypatumų.Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas M. M. ir jo parodymais nustatyta, kad automobilio padanga sprogo staiga, suirus karkasui Å¡oninėje dalyje, tikėtina, dėl karkaso konstrukcijos senėjimo ar nuo per didelės apkrovos, kategoriÅ¡kai negali teigti dėl kokių priežasčių. Atliekant tyrimÄ nustatyta, kad padanga buvo netolygiai nusidėvėjusi, padanga neturėjo savo pirminės formos, nes kada padanga dėvima nevienodai ji praranda savo konstrukcijos pirmines ypatybes.

Buvo pristatytas tyrimui visas kairysis ratas ir buvo nustatyta, kad protektoriaus gylis yra skirtingas ir svyruoja nuo 0 mm iki 4 mm. Ratas, kuris buvo pristatytas, skirtas priekaboms ir puspriekabėms, dėl karkaso geometrijos ypatybių, o ne vilkiko vairuojamajai ašiai, tai nustato gamintojas. Techniniu požiūriu padanga per 1,5 val. nuo jos pakeitimo, mažai tikėtina, kad galėtų taip nusidėvėti, kad padangos geometrija taip gali pasikeisti, bet kategoriškai negali atsakyti. Tai buvo ilgalaikiai eksploataciniai nusidėvėjimai, jie negalėjo atsirasti per 1,5 val. nuo padangos pakeitimo.

Ar patyręs vairuotojas galėjo vizualiai pamatyti padangos susidėvėjimÄ negali atsakyti kategoriÅ¡kai, teoriÅ¡kai nusidėvėjimÄ galima buvo pastebėti, nes nusidėvėjimo požymiai buvo akivaizdÅ«s. Savo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ palaiko. Kada sprogo automobilio priekinis kairysis ratas padanga galėjo nusimontuoti, nes dalis padangos yra ant paties disko, o priekinė dalis po sprogimo atsidalino. Padanga susprogo, o ar ji slydo, negali kategoriÅ¡kai atsakyti, gal po sprogimo kada ji pradėjo chaotiÅ¡kai dalintis, dalis padangos galėjo turėti slydimo požymių.Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2067(09) pagrįstai nustatyta, kad automobilio „IVECO 44OE47" priekinė kairė padanga „Fulda Ecotonn" prieÅ¡ pat eismo įvykį neatitiko nustatytų techninių reikalavimų.

Padangos bÅ«klės pasikeitimai prieÅ¡ padangos sprogimÄ pagal požymius buvo eksploataciniai, ilgalaikiai, vadinasi, automobilio „IVECO 44OE47" vairuotojas J. J., turėjo galimybę iÅ¡ anksto aptikti padangos neatitikimÄ techniniams reikalavimams ir jÄ pakeisti. Automobilio „IVECO 44OE47“ priekinė kairioji „Fulda Ecotonn" padanga sprogo staiga suirus karkasui Å¡oninėje dalyje, tikėtina dėl karkaso konstrukcijos senėjimo ar nuo per didelės apkrovos (padidėjusio spaudimo padangoje).Kaip matyti iÅ¡ paminėto ir bylos medžiagos, panaudojant specialias žinias gauti duomenys Å¡ioje byloje buvo iÅ¡tirti tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas M. M., kuris kartu su ekspertu V. L. atliko tyrimÄ ir ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-2067(09). Jokių prieÅ¡taravimų dėl atliktosios ekspertizės nei kaltinamasis J. J., nei jo gynėjas ikiteisminiame tyrime nepareiÅ¡kė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje dalyvavo ir parodymus davė specialistas M. M., kuriam užduoti klausimus turėjo galimybę visi proceso dalyviai. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas patvirtino, kad padanga nusidėvi nevienodai kada karkasas praranda savo pirminę konstrukcijÄ , o ne tuomet, kai jis suplyÅ¡ta ir tada atsiranda netolygus nusidėvėjimas protektorinėje dalyje.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , nepažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent padangos bÅ«klės pasikeitimai prieÅ¡ padangos sprogimÄ pagal požymius buvę eksploataciniai ir ilgalaikiai įtakojo jos staigų sprogimÄ , kas neabejotinai sukėlė eismo įvykį. Specialisto iÅ¡vada, kad automobilio „Iveco 440E47“ priekinė kairė padanga „Fulda Ecotonn“ prieÅ¡ eismo įvykį neatitiko nustatytų techninių reikalavimų bÅ«tent ir įrodo priežastinį ryšį - techniÅ¡kai netvarkingo automobilio vairavimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Jei J. J. bÅ«tų laikęsis transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis bÅ«tų neįvykęs. Nuteistasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 p. reikalavimus, vairavo transporto priemonę nesilaikant visų bÅ«tinų atsargumo priemonių - nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, ko pasekoje sprogus techninių reikalavimų neatitinkančiai automobilio padangai, nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu „MAN 18.483“, dėl ko įvyko eismo įvykis ir jo metu patirtų sužalojimų pasekoje žuvo automobilio keleivis A.

J.. Tai, kad J. J. automobilio rato bÅ«klę vertino, kaip tvarkingÄ , esant nustatytiems vizualiai matomiems jos protektoriaus nusidėvėjimo nelygumams, be to atsižvelgiant, kad ratas nebuvo skirtas naudoti automobilio vairuojamai aÅ¡iai, pasiteisinimas nemažina vairuotojo kaltės. Duomenų apie tai, kad nukentėjusysis, specialistas, duotų melagingus parodymus, byloje nėra, juos laikyti neteisingais bei prieÅ¡taringais nėra jokio pagrindo, tuo tarpu nuteistojo J. J. parodymai paneigti byloje esančiais duomenimis.

Teisėjų kolegija nukentėjusiųjų, specialisto M. M. parodymus pripažįsta neprieÅ¡taringais ir teisingais ir jais remiasi bei įrodymų visetu atmeta nuteistojo parodymus, kurie vertintini, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei iÅ¡ dalies liudytojo A. P. parodymus dėl padangos bÅ«klės, kurie vertintini kritiÅ¡kai. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad J. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. reikalauja neatsargios kaltės kaip baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos. Pagal LR BK 16 str. neatsargi kaltė gali bÅ«ti nusikalstamo nerÅ«pestingumo ir nusikalstamo pasitikėjimo formoje. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.Sprendžiant nuteistojo J.

J. kaltės klausimÄ , bÅ«tina tiksliai nustatyti faktines aplinkybes, kurios patvirtinta kokie KET pažeidimai buvo padaryti ir jų suvokimÄ , kokie reikalavimai jam keliami ir ar jie buvo tinkamai vykdomi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. J. vairuojant automobilį „IVECO 44OE47“, važiuojant keliu Panevėžys- Aristava-SitkÅ«nai, sprogo automobilio padanga, kuri prieÅ¡ kelionę buvo pakeista vietoje supjaustytos padangos. Pakeisdamas padangÄ , J. J. privalėjo neabejotinai įsitikinti Å¡ios padangos tinkamumu jÄ saugiai eksploatuoti.

J. J. vairuotojo stažas bei ilgametė vairavimo patirtis, kÄ patvirtina jis pats ir bylos duomenys, yra tomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad J. J. žinojo ir suprato esminius techninius automobilio saugaus eksploatavimo reikalavimus, žinojo kokie reikalavimai yra taikomi automobilio padangoms ir kad minėta sprogusi padanga Å¡ių reikalavimų neatitiko, tai, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. J. J., pakeisdamas supjaustytÄ padangÄ Ä¯ techninių reikalavimų neatitinkančiÄ padangÄ taip pat privalėjo įvertinti, kad jo automobilis buvo maksimaliai pakrautas, kas taip pat turėjo įtakos ir priekinės automobilio aÅ¡ies apkrovai, o tuo pačiu ir netinkamai eksploatuoti padangai.

Tai, kad, jo nuomone, ne tik padanga, bet ir automobilis buvo tvarkingas ir tinkamas naudoti, paneigia krovininio automobilio „Iveco 44OE47“ - transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas (T1 b.l. 20, 21) suraÅ¡ytas tepraėjus keletui valandų įvykio vietoje, kuriame konstatuota, kad automobilio padangų bÅ«klė neatitinka techninių reikalavimų. Todėl nuteistojo teiginiai apie tinkamÄ automobilio bei pakeistosios padangos bÅ«klę, o, jo manymu, pakitimus atsiradusius tik autoįvykio metu, dėl padangos chaotiÅ¡ko sukimosi, slydimo, dalinimosi, neatitinka byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių.

Nustatant priežastinį ryšį akivaizdu, kad kaltininkas turėjo realiÄ galimybę matyti pavojų keliančias aplinkybes - eksploatacijai netinkamÄ padangÄ dėl jos protektoriaus nusidėvėjimo, nes jis pats vairavo automobilį, pats pradÅ«rė prieÅ¡ tai buvusiÄ padangÄ , pats jÄ keitė ir turėjo galimybę pastebėti ir įvertinti pakeistosios padangos netinkamÄ bÅ«klę. J. J. pagal savo darbo specifikÄ ir patirtį suprato, bet jei ir nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Sutinkamai su KET 9, 15 p., J. J. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę, ko pasekoje, sprogus netinkamai eksploatacijai padangai, nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ susidÅ«rė su automobiliu „Man 18.483“ ir žuvo pastarojo automobilio keleivis.

Ši teismo išvada pagrįsta ir paremta baudžiamosios bylos ištirtu aplinkybių ir duomenų visetu. Konstatuotina, kad J. J. nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 15 punktų reikalavimų, nors būdamas vairuotoju privalėjo ir galėjo juos vykdyti ir taip išvengti kilusių padarinių. Jeigu nuteistasis nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas žmogus. Vairuotojas buvo nepakankamai dėmesingas ir nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eksploatavo techninių reikalavimų neatitinkantį automobilį, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, dėl ko nenumatė galimų padarinių, tačiau turėjo suprasti ir numatyti juos bei jų išvengti, t. y. elgėsi nerūpestingai.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl tik dėl jo veiksmų vertinimo, neaptariant kito vairuotojo, t.y. nukentėjusiojo V. J. veiksmų, atmestini, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad kito vairuotojo veiksmai Å¡iuo konkrečiu atveju nepaneigia nustatyto priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamojo veiksmų ir padarinių.IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad J. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, apeliantas neatsargų nusikaltimÄ Ä¯vykdė blaivus, piktybiÅ¡kai Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Po eismo įvykio apeliantas nuvyko į žuvusiojo nukentėjusiojo laidotuves. Bylos duomenimis patvirtinta, kad J. J. dirba vairuotoju ir Å¡is darbas yra tiesioginis jo pragyvenimo Å¡altinis. Atėmus Å¡iÄ teisę, jis prarastų ir savo vairuotojo specialybę, todėl susirasti kitokio pobÅ«džio darbÄ bÅ«tų sudėtinga. Nuteistojo pajamos iÅ¡ jo, kaip vairuotojo, darbo Å¡eimoje yra pragyvenimo Å¡altinis.

Byloje esanti J. J. vairuotojo pažymėjimo kopija, patvirtina, kad Å¡is pažymėjimas iÅ¡duotas 1995 m., nors ir byloje nėra duomenų, tačiau tikėtina, kad J. J. vairavimo stažas nuo 1987 m.. Bylos duomenimis, nuo 2008 m. birželio mėnesio jis nėra padaręs nei vieno KET pažeidimo, be to, ir Å¡is KET taisyklių pažeidimas, kurio pasekoje įvyko eismo įvykis su labai sunkiomis pasekmėmis, nerodo jo veiksmų piktybiÅ¡kumo. Dėl visų Å¡ių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , skundžiamu nuosprendžiu J.

J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vieneriems metams uždraudimas vairuoti transporto priemones – naikinama, t.y. skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Tokias išvadas teisėjų kolegija daro nenukrypdama nuo teismų praktikos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgta į atsiradusius padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos - gynimo atveju esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui.Nukentėjusieji V.

J. ir B. J., autoįvykio metu neteko savo sÅ«naus A. J., todėl jie pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir pareiÅ¡kė kiekvienas po 100 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems iÅ¡ civilinio atsakovo Daliaus A. B. įmonės priteisė po 70 000 lt. kiekvienam nukentėjusiajam. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡laikydamas nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo Daliaus A. B. įmonės interesų pusiausvyrÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, CK 6.250 str. 2 d., iÅ¡vardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat CK 6.282 str., 6.251 str. 2 d. nuostatomis, civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo motyvus laiko pagrįstais.Nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo analizuota atsakovo finansinė bÅ«klė, neatsižvelgta į bendrÄ ekonominę situacijÄ â€“ ekonominį sunkmetį ir tai sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismui civilinio atsakovo atstovas pateikė 2010-01-01- 2010-11-30 laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitÄ bei to paties laikotarpio balanso duomenis. Bendrovė yra sunkioje finansinėje bÅ«klėje, dirba nuostolingai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 140 000 litų suma, virÅ¡ijanti įmonės turtÄ , gali tapti nepakeliama naÅ¡ta civiliniam atsakovui, kas gali iÅ¡Å¡aukti įmonės bankrotÄ , o tuo pačiu, neatlyginus neturtinės žalos ieÅ¡kovams, gali pažeisti ir pačių nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

CK 6.282 str. 3 d. nustatyta iÅ¡imtis, kuri suteikia galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į sunkiÄ Å¡iuo atveju civilinio atsakovo – įmonės- turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl jie turi bÅ«ti atitinkamai įvertinti apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes bei teismui pateiktus faktinius duomenis, į ekonominio sunkmečio valstybėje situacijÄ , vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyra bei siekdama užtikrinti realų nukentėjusiųjų teisės įgyvendinimÄ , civilinį ieÅ¡kinį mažina iki 60 000 litų, t.y. nustatant kiekvienam nukentėjusiajam po 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo Daliaus A.

B. įmonės. Kiti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl trasologinės ekspertizės ar kompleksinės ekspertizės skyrimo bei su tuo susiję praÅ¡ymai buvo iÅ¡spręsti teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. ,2 p., 328 str. 1 d., 328 str. 4 p. n u s p r e n d ė : pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendį.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas J.

J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.Nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje pakeisti ir priteistÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ Daliaus A. B. įmonės nukentėjusiesiems V. J. ir B. J. sumažinti, nustatant priteistinÄ sumÄ po 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų kiekvienam.Kitoje dalyje Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                       ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Teisėjai                                                    Regina Majauskienė Romualdas Lincevičius