2025-05-28 Nr. AB-9441-3-64-3-01499-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-337-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01499-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir ŠK, ir atsakovas) viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Kalėjimų tarnyba) 2023 m. gegužės 23 d. raštą Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė iš Kalėjimų tarnybos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas A. M. (toliau – ir atstovas) skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui 2022 m. spalio 13 d. buvo įteiktas ŠK direktoriaus 2022 m. spalio mėnesio įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, o Kalėjimų tarnybai 2022 m. lapkričio 13 d. buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo skundas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“. Pareiškėjui buvo pateiktas 2023 m. kovo 8 d. Kalėjimų tarnybos raštas Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2023 m. kovo 8 d. raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl prašoma ŠK administraciją iš naujo įvertinti jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą komisijos posėdyje. ŠK Patariamosios komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 23 d. posėdyje buvo nutarta siūlyti ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą buvo įrašytas pagrįstai, bei palikti jį linkusiųjų pabėgti įskaitoje. ŠK viršininkas 2023 m. kovo 30 d., remdamasis 2023 m. kovo 21 d. vykusio ŠK Komisijos posėdžio ir jo metu priimtu protokolu Nr. LV-8521 (toliau – ir Protokolas), priėmė Sprendimą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 28 d. Kalėjimų tarnybos direktoriui pateikė skundą „Dėl 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ panaikinimo“. Pareiškėjui buvo pateiktas Kalėjimų tarnybos Raštas.

2.2. Pareiškėjui 2022 m. gegužės 25 d. atsakyme Nr. 61-1232 (toliau – ir Atsakymas) buvo nurodyta, kad ŠK valdymo skyriuje nebuvo gauta informacijos ar duomenų apie jo ketinimus ar bandymus pabėgti iš ŠK. Pareiškėjui ŠK 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė prieštaringą Atsakymui raštą Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 29 d. raštas), kuriame nurodė, jog iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 turinio matyti, kad buvo planuojamas pareiškėjo pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos (nors teismo nutartis priimta 2022 m. gegužės 2 d. (kurioje nebuvo neabejotinai konstatuota, jog pareiškėjas tikrai ketino, ketina ar bandė, rengiasi pabėgti iš ŠK), o ŠK pateiktame Atsakyme buvo užtikrinama, kad pareiškėjas neturi ketinimų, nėra atlikęs bandymų pabėgti iš ŠK).

2.3. Pareiškėjas kreipėsi į ŠK, prašydamas pateikti medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas 2022 m. spalio mėnesio įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ (prašymo Nr. 71-4773 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“), nes žodžiu pareigūnai jam nurodė, kad buvo gauta tam tikra medžiaga iš prokuroro, tačiau ŠK pareiškėjui tokios medžiagos nepateikė, taip pat nesudarė galimybės su ja susipažinti, nors pareiškėjas prašė susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai, kad žinotų, nuo ko jam reikia gintis.

Priešingai, ŠK 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui nurodė, kad jam skirtų dokumentų iš prokuroro ŠK negauta. ŠK viršininkui priėmus Sprendimą, nei pareiškėjui, nei jo atstovui nebuvo pateikta jokia medžiaga, kurios pagrindu priimtas Protokolas ir Sprendimas, be to, nors pareiškėjas teikė prašymus, ŠK jam neleido susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas Protokolas ir Sprendimas. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 11 d. skunde Kalėjimų tarnybai „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V.

V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“ pateikė prašymą įpareigoti ŠK pateikti jo atstovui 2022 m. spalio mėn. ŠK direktoriaus įsakymą „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ bei visą kitą medžiagą, susijusią su 2022 m. spalio mėnesio ŠK direktoriaus įsakymu „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, t. y. drausmės komisijos posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., protokolą Nr. 20-3272, pareiškėjo prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriui Nr. 71-4773 dėl dokumentų kopijų pateikimo ir visą kitą turimą medžiagą.

Pareiškėjo skundas Kalėjimų tarnybai buvo pripažintas pagrįstu ir patenkintas, įskaitant ir minėtą reikalavimą. Pareiškėjui ŠK tyčia užkirto teisę susipažinti su medžiaga (bei ją gauti), kurios pagrindu buvo priimtas 2022 m. spalio mėnesio ŠK direktoriaus įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, drausmės komisijos protokolas Nr. 20-3272, minėtas pastarajame įsakyme, taip pat Protokolas bei Sprendimas. Pareiškėjas ir jo atstovas rėmėsi laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustatančia Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija).

2.4. Kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 8 d. raštu ŠK buvo įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, o tai, pasak pareiškėjo, reiškė, kad ŠK turėjo iš naujo spręsti dėl jo įrašymo į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą (įrašyti arba neįrašyti), nes Kalėjimų tarnyba pripažino, jog 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Tačiau iš Protokolo darbotvarkės matyti, kad dėl nežinomų priežasčių Komisijos posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 21 d., metu buvo sprendžiama dėl suimto pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo, o iš Protokolo turinio matyti, kad posėdžio metu buvo persvarstomas pareiškėjo palikimas įrašytu į linkusiųjų pabėgti įskaitą.

Kadangi 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo panaikintas, pasak pareiškėjo, tai reiškė, kad Komisijos posėdžio metu svarstytas palikimas linkusiųjų pabėgti įskaitoje pagal panaikintą įsakymą, nors turėjo būti iš naujo svarstomas įrašymo į tokią įskaitą klausimas. Be to, pagal Instrukcijos 229 punktą persvarstymas dėl buvimo linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitoje, esant nepanaikintam įsakymui, kuriuo nuspręsta įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į tokią įskaitą, suimtojo (nuteistojo) prašymu vyksta tik kas vienerius metus, o pagal Instrukcijos 226 punktą palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas ir pagrįstumas, esant nepanaikintam įsakymui, kuriuo nuspręsta įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į tokią įskaitą, svarstomas tik suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą.

Komisija, nutarusi siūlyti ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą buvo įrašytas pagrįstai bei palikti jį linkusiųjų pabėgti įskaitoje, vadovavosi Instrukcijos 229 punktu, kadangi pagal pastarąją nuostatą vertinamas suimtojo (nuteistojo) sumanymo pabėgti atsisakymas: turėdamas duomenų, kad įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtasis (nuteistasis) tikrai atsisakė sumanymo pabėgti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas – pažymą komisijai, kuri sprendžia, ar siūlyti įstaigos direktoriui palikti įskaitoje suimtąjį (nuteistąjį), ar siūlyti išbraukti jį iš įskaitos.

Taip pat Komisija, nutarusi siūlyti ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą buvo įrašytas pagrįstai bei palikti jį linkusiųjų pabėgti įskaitoje, rėmėsi Instrukcijos 226 punktu, nes sprendė dėl palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo, nors iš pastarosios nuostatos akivaizdu, kad palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas svarstomas tik kai asmuo pristatomas į kitą įstaigą, o šiuo atveju to nebuvo. Pasak pareiškėjo, įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą klausimas buvo svarstytas Komisijos posėdyje ne pagal nustatytą procedūrą ir ne pagal tuos teisės aktų punktus, tačiau ŠK viršininkas į tai neatsižvelgė ir, nekreipdamas dėmesio į Komisijos posėdyje padarytas klaidas, Sprendime taip pat nutarė vadovautis ne ta procedūra ir ne tais teisės aktų punktais bei palikti pareiškėją įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą (o ne įrašyti jį į linkusiųjų pabėgti įskaitą).

Be to, ŠK viršininkas priėmė Sprendimą, o ne įsakymą, nors pagal Instrukcijos 222 punktą, jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą, tokį sprendimą patvirtina įsakymu, o ne sprendimu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas priimtas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, nors pagal Instrukcijos 226 punktą įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumas ir tikslingumas svarstomas komisijoje tik tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) yra perkeliamas į kitą įstaigą.

Pareiškėjui kilo klausimas, kaip ŠK viršininkas galėjo vadovautis Protokole nurodytu siūlymu skaičiuoti jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą terminą nuo įsakymo dėl suimto pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitą dienos (2022 m. spalio 13 d.) ir Sprendime nurodyti pareiškėjo įrašymo į šią įskaitą terminą skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 13 d., jeigu 2022 m. spalio mėnesio įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo panaikintas 2023 m. kovo 8 d. raštu.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas, priimtas Protokolo pagrindu, vien dėl savo neteisėtumo naikintinas, taip pat naikintinas ir Raštas, kuris yra ydingas, nes jame Sprendimas laikomas teisėtu, nepaisant nurodytų argumentų bei prieštaraujant ankstesniam Kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 8 d. raštui, kuriuo remiantis ŠK buvo įpareigotas iš naujo įvertinti, ar įrašyti pareiškėją į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, ar ne.

2.5. Nors Kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. raštu įpareigojo ŠK iš naujo išspręsti klausimą dėl pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą, tačiau ŠK nurodymų neįvykdė, o Kalėjimų tarnyba, pakartotinai nagrinėdama 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjo skundą „Dėl 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ panaikinimo“, priėmė Raštą, kuriuo nepagrįstai sprendė, kad ŠK priėmė teisėtą bei teisingą Sprendimą, nepaisant to, kad klausimas dėl pareiškėjo įrašymo į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą nebuvo iš naujo išnagrinėtas. Pareiškėjas akcentavo, kad Protokole klausimą dėl jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą Komisija nagrinėjo ne iš naujo ir ne iš esmės, o formaliai bei itin paviršutiniškai, atmestinai. Be to, nei Komisija, nei ŠK viršininkas nesirėmė ir iš naujo nevertino Instrukcijos 219 ir 220 punktų, kuriais remiantis pareiškėjas turėjo / galėjo būti (ne)įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, o Kalėjimų tarnyba Rašte tokį faktą taip pat ignoravo, jo nevertino, todėl neaišku, kuo remiantis laikė, kad Sprendimas yra teisėtas bei teisingas.

2.6. Pareiškėjo atstovui ŠK pateikė Atsakymą, kuriame nurodė, kad ŠK valdymo skyriuje nebuvo gauta informacijos ar duomenų apie jo ketinimus ar bandymus pabėgti iš ŠK, taip pat buvo pateikta pareiškėjo charakteristika, kurioje ne tik nebuvo jokių duomenų apie jo ketinimus ar bandymus pabėgti iš ŠK, bet ir pareiškėjas buvo itin teigiamai charakterizuojamas, t. y. nurodyta, kad pareiškėjas struktūrizuotoje aplinkoje prisitaikė prie esamų reikalavimų, aktyviai domisi Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir jų pasikeitimais, pasižymi emociniu stabilumu, racionalumu, gebėjimu planuoti, apgalvoti savo veiksmus, suėmimo metu reiškia norą dalyvauti ŠK organizuojamuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, motyvuotas prasmingam užimtumui, atsakingai naudoja materialinius įstaigos išteklius, už gerai atliekamas kameros tvarkinio pareigas, atsakingą materialinių išteklių naudojimą, dalyvavimą ŠK organizuojamuose renginiuose pareiškėjas ŠK direktoriaus nutarimais skatintas tris kartus, neturi drausminių nuobaudų.

2.7. Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. ŠK rašto galima suprasti, jog pareiškėjas pirmąjį kartą, 2022 m. spalio mėnesio įsakymu „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022, nes iš minėtos nutarties turinio neva matyti, kad jis planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos (dėl nutartyje nurodomų prokuroro pateiktų duomenų – pareiškėjo susirašinėjimo, iš kurio turinio matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos). Kadangi ŠK viršininkas Sprendimu ydingai pratęsė 2022 m. spalio mėnesio įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ galiojimą, pareiškėjo nuomone, pagrįstai darytina prielaida, jog ŠK sprendė, kad jis paliktinas linkusiųjų pabėgti įskaitoje dėl minėtos 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022.

2.8. Nei ŠK, priimdamas Protokolą ir jo pagrindu Sprendimą, nei Kalėjimų tarnyba, priimdama Raštą, neatsižvelgė, kad:

1) pareiškėjas ŠK laikomas suimtas nuo 2020 m. sausio 16 d.;

2) rašteliai, apie kuriuos neva pažymima 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022, buvo surašyti (datuoti) 2019 m., kai pareiškėjas nebuvo suimtasis ŠK;

3) teismas nutartyje nenurodė konkrečių prokuroro pateiktų duomenų, kurie leistų manyti, kad pareiškėjas realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos ir kažkuriuo laikotarpiu pabėgimas galėjo ar galės būti realizuotas, taip pat prokuroras tokių duomenų nedetalizavo, o pareiškėjas išsamiau apie tai nebuvo apklaustas;

4) nėra duomenų, kad pareiškėjas planavo pabėgimą ir kokiais metais;

5) nėra jokių duomenų, kas ir kam rašė raštelius, kokiu tiksliai laikotarpiu, kokie atsakymai buvo gauti į juos, kokiu būdu tokie duomenys atsirado pas pareiškėjo sutuoktinę (pas kurią kratos metu ir buvo rasti), kokius veiksmus pareiškėjas ir kiti asmenys atliko, planuojant pabėgimą, jog būtų pagrindas pagrįstai manyti, kad pareiškėjas realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos;

6) rašteliai datuoti 2019 m., tačiau nuo 2019 m. ŠK nėra užfiksuotas pareiškėjo mėginimas pabėgti iš laisvės atėmimo vietos ar tam rasti įrankiai, juolab, kad pareiškėjas į ŠK atvyko 2020 m. sausio 16 d., o su ŠK nesiriboja joks vienuolynas apie kurį nurodoma rašteliuose, be to, nuo 2019 m. nebuvo bandyta realizuoti pabėgimo;

7) pareiškėjas neturi teistumų (nei išnykusių, nei galiojančių) už pabėgimą. Todėl, įvertinus nurodytų argumentų visumą, pareiškėjo nuomone, ŠK ir Kalėjimų tarnyba negalėjo ir negali turėti realaus pagrindo išvadai, kad jis turėjo rimtų bei konkrečių ketinimų pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, o Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 neįrodo pareiškėjo ketinimo, planavimo, rengimosi pabėgti iš ŠK. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su kita medžiaga, kuri, jei tokios būtų, konkrečiai rodytų jo ketinimus, planus, rengimąsi pabėgti iš ŠK.

Taip pat pareiškėjui atsisakyta tokią medžiagą pateikti, nors jis prašė, kad žinotų, nuo ko jam reikia gintis. Pasak pareiškėjo, nėra tokių informacijos šaltinių, kurie net ir objektyviai vertinant, galėtų būti pagrindu prielaidai, jog jis ketino (turėjo ketinimų), rengėsi, planavo pabėgti ar kad ketins, rengiasi, planuoja pabėgti ateityje, o tai reiškė, kad tiek 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, tiek Sprendimas buvo priimti vadovaujantis informacijos šaltiniais, kurie nebuvo nepakankami išvadai dėl jo įtraukimo į linkusiųjų pabėgti įskaitą priimti, todėl pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašytas / joje paliktas nepagrįstai, o tai reiškė, kad Sprendimas Kalėjimų tarnybos Raštu turėjo būti panaikintas, kaip ir pirminis 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V.

V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, buvo panaikintas.

2.9. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. V-119 „Dėl susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylomis ir jose esančių dokumentų kopijų darymo bei išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktą, susipažinti su asmens bylomis, gauti jose saugomų dokumentų kopijas ar išrašus, be kita ko, leidžiama probacijos tarnybos priežiūroje esantiems ir buvusiems nuteistiesiems (jei asmuo nepilnametis – jo tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams) ir laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems bei iš jų paleistiems nuteistiesiems arba suimtiesiems (jei asmuo nepilnametis – jo tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams) – su savo asmens byla (Tvarkos aprašo 2.5 punktas).

Tačiau priimant 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymą „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ ir Sprendimą, pareiškėjui nebuvo leidžiama susipažinti su jokia medžiaga, kurios pagrindu jis buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, nors jis ir prašė leidimo susipažinti, jog žinotų, nuo ko jam reikia gintis ir kokius paaiškinimus dėl to reikia pateikti. Pareiškėjas tokį prašymą pateikė 2022 m. lapkričio 11 d. skunde Kalėjimų tarnybai „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V.

V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“, o Kalėjimų tarnyba jo skundą pripažino pagrįstu su visais jame išdėstytais reikalavimais, taip pat ir reikalavimu pateikti visą turimą medžiagą, susijusią su pareiškėjo įrašymu į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Pareiškėjas teigė, jog ŠK piktybiškai vengė jam pateikti ar bent leisti susipažinti su tokia medžiaga galbūt todėl, kad jos neturi, o 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ ir Sprendimas priimti nesant jokių svarių įrodymų, tik remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis ar ŠK subjektams esant šališkiems pareiškėjo atžvilgiu, juolab, kad pareiškėjui pateiktame 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte ŠK nurodė, jog iš prokuroro pareiškėjui skirtų raštų neva negavo.

Pareiškėjas akcentavo, kad jei ŠK visgi turi kokios nors medžiagos, kuri sudarė pagrindą įrašyti jį į linkusiųjų pabėgti įskaitą, tokiu atveju jis tyčia atėmė pareiškėjo teisę susipažinti su ja bei gauti dokumentų kopijas ar išrašus, taip pat iš to išplaukiančią teisę gintis (atsikirsti), tokiu būdu pažeisdamas teisę į tinkamą gynybą. Nors prieš Komisijos posėdį formaliai laikantis Instrukcijos 222 punkto, pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti raštu, o Komisijos posėdžio metu jis buvo pristatytas į posėdį papildomai pasisakyti žodžiu, tačiau pareiškėjas negalėjo visapusiškai išdėstyti savo pozicijos (gintis, atsikirsti) nei raštu, nei žodžiu, kadangi nėra matęs jokios medžiagos, kurios pagrindu jis turėtų būti įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, t. y. asmuo negali tinkamai pasiaiškinti, nežinodamas, kokia medžiaga surinkta prieš jį.

Todėl, pareiškėjo nuomone, Sprendimas negalėjo būti laikomas priimtu išsamiai išnagrinėjus įrodymų, paaiškinimų ir kt. visumą, taip pat negalėjo būti laikytinas teisėtu, pagrįstu bei teisingu. Tačiau Kalėjimų tarnyba, priimdama Raštą, į tokius pareiškėjo argumentus neatsižvelgė, laikė juos neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

2.10. Kalėjimų tarnybos Raštu buvo pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti išsamumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo principai, todėl Raštas vien dėl to galėjo būti panaikintas. Pasak pareiškėjo, Raštas negalėjo būti laikomas atitinkančiu išsamumo principo reikalavimų, taip pat yra formalus, abstraktus, jame iš esmės buvo nurodyta, kad situacijas dėl asmenų įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą reglamentuoja Instrukcija ir dėl nežinomų priežasčių remtasi Instrukcijos 229 punktu, kuris numato, kad persvarstymas dėl buvimo linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitoje, suimtojo (nuteistojo) prašymu, vyksta kas vienerius metus, tačiau ignoruoti Instrukcijos punktai, kurie turėjo būti taikomi konkrečiu atveju.

Taip pat minėtame Rašte, neanalizuojant pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skunde išdėstytų argumentų, į juos neatsakant, jų nepaneigiant, nesusiejant su teisės aktų nuostatomis, buvo nurodyta, kad 2023 m. kovo 21 d. vykusiame Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjas, kuris buvo supažindintas su Komisijos sprendimu, todėl Sprendimas įrašyti jį į linkusiųjų pabėgti įskaitą yra teisėtas ir teisingas ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Rašte Kalėjimų tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skunde nurodyti argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl neanalizuotini ir detaliau nedėstytini, nepaisant to, kad pareiškėjas skunde išdėstė esminius Sprendimo panaikinimo motyvus, kurie tiesiogiai susiję su kilusiu ginču ir turėjo lemiamą juridinę reikšmę kilusio ginčo išsprendimui, kadangi lemia pareiškėjo ne(įrašymą) į asmenų, linkusių pabėgti, įskaitą.

Pasak pareiškėjo, Kalėjimų tarnyba Rašte pateikė formalų bei abstraktų atsakymą į kitą su ginču nesusijusį jo 2023 m. kovo 28 d. prašymą, į kurį turėjo būti pateiktas atskiras, išsamus atsakymas, kurį būtų galima atskirai apskųsti. Be to, Rašte buvo formaliai ir abstrakčiai paminėta Instrukcija, kaip asmenų, įrašytinų / įrašytų į linkusių pabėgti, įskaitą, tvarką reguliuojantis teisės aktas, ir jos 229 punktas, kuris, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje netaikytinas. Nei kitais Instrukcijos punktais, kuriuose būtų nurodytos įrašymo (ne palikimo) į linkusiųjų pabėgti įskaitą sąlygos ir įrašymo (ne palikimo) į linkusiųjų pabėgti įskaitą procedūriniai aspektai, nei jokiais kitais teisės aktais Raštas nebuvo pagrįstas, taip pat neanalizuoti pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skunde nurodyti Instrukcijos punktai ir (ar) kiti teisės aktai, o į pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skundo motyvus nebuvo atsikirsta jokiomis teisės aktų nuostatomis, kuriomis remiantis su pareiškėjo skundo motyvais Kalėjimų tarnyba būtų galėjusi nesutikti.

Pareiškėjas vertino, kad Kalėjimų tarnyba šališkai ir neobjektyviai nurodė, jog ŠK Sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nors jis toks nėra.

3. Atsakovas ŠK ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas ŠK ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų tarnyba atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Komisijos posėdyje 2023 m. kovo 21 d. pakartotinai buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo. Minėtame posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas, kuriam buvo suteikta teisė patikslinti arba paaiškinti svarbias aplinkybes, reikšmingas jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumui įvertinti. Posėdyje pareiškėjas nurodė, kad prašo panaikinti įsakymą, nes niekur bėgti nesiruošia. Komisija, svarstydama pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą, taip pat atsižvelgė į ŠK Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2023 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-24-7615 (toliau – ir Tarnybinis raštas) išdėstytas aplinkybes, kuriame, be kita ko, buvo įvertinti pareiškėją charakterizuojantys duomenys bei akcentuota, jog iš 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 1-01-2-00035-2019-4 turinio matyti, kad yra užfiksuotos svarbios aplinkybės apie pareiškėjo ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Minėtame tarnybiniame pranešime buvo pažymėta, jog tikslinga manyti, kad pareiškėjas gali bandyti bėgti iš bausmės atlikimo vietos bei siūloma jį įtraukti į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Komisija, atsižvelgusi į nurodytą informaciją, taip pat į ŠK Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 13 d. charakteristikose Nr. RV-24-625 ir Nr. RV-24-632 pateiktus pareiškėją charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad aplinkybės nuo pirmojo svarstymo nepasikeitė ir nebuvo gauta duomenų, kad suimtasis atsisakė ketinimų bėgti, pagrįstai ir motyvuotai nutarė siūlyti ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą buvo įrašytas pagrįstai, bei siūlyti jį palikti linkusiųjų pabėgti įskaitoje.

3.2. Tiek ŠK Sprendimas, tiek Kalėjimų tarnybos Raštas buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimas ir Raštas argumentuoti ir motyvuoti, buvo priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs, kad būtų suprantami, juose aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, apskundimo tvarka, taip pat Sprendimas ir Raštas pasirašyti jį priėmusių viešojo administravimo subjektų vadovų.

3.3. Pareiškėjo skundžiamas Kalėjimų tarnybos Raštas negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes yra informacinio pobūdžio, jame pateiktas ŠK administracijos veiksmų įvertinimas, išaiškintos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios suimtojo (nuteistojo) įrašymo į linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitą tvarką, tačiau nėra jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam pareiškėjui, taip pat Raštas jam nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Skundžiamame Rašte nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, o teismas sprendžia ginčus dėl teisės, tačiau skundžiamas Raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukėlė, nes pastarajam suteikta informacija ir nurodyta, kokiais teisės aktais vadovavosi ŠK administracija. Raštas negalėjo būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2022 m. spalio mėn. buvo priimtas ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriame nurodyta įrašyti pareiškėją į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą.

5.2. Kalėjimų tarnybai 2022 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pateikė 2022 m. lapkričio 11 d. skundą dėl ŠK įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo.

5.3. Kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. raštu nurodė, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl prašė ŠK administraciją iš naujo įvertinti jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą Komisijos posėdyje.

5.4. Kalėjimų tarnybos ŠK Komisijos posėdžio Protokole buvo nurodyta, kad 2023 m. kovo 21 d. vykusio posėdžio metu svarstytas pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas ir pagrįstumas (iš esmės įvyko persvarstymas / pratęsimas). Protokolu buvo nutarta siūlyti Kalėjimų tarnybos ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, buvo įrašytas pagrįstai, bei palikti jį linkusiųjų pabėgti įskaitoje.

5.5. Atsižvelgiant į Kalėjimų tarnybos Protokolą, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriame nurodyta palikti pareiškėją įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d., taip pat taikyti pareiškėjui papildomus režimo reikalavimus, t. y. uždrausti dirbti tamsiu paros metu, dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, bei gali būti nesuteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus.

5.6. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 28 d. Kalėjimų tarnybos direktoriui pateikė skundą dėl Sprendimo, tačiau Kalėjimų tarnyba priėmė Raštą, kuriame nurodė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimo.

6. Kadangi Kalėjimų tarnybos Raštu buvo išspręstas ir kitas pareiškėjo teiktas prašymas dėl pradėjimo vykdyti nuosprendį, tačiau tai nesusiję su 2023 m. balandžio 28 d. skundu ir nagrinėjama byla, teismas sprendė, kad pastarosios Rašto dalies nevertins ir nepasisakys.

7. Teismas pažymėjo, kad bylai aktuali Instrukcija (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 24 d.). Įvertinęs Instrukcijos nuostatas ir Protokolo turinį, teismas nurodė, kad iš jo matyti, jog posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas, kuriam buvo suteikta teisė patikslinti arba paaiškinti svarbias aplinkybes, reikšmingas dėl jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumui įvertinti, kaip numato Instrukcijos 222 punktas. Taip pat teismas akcentavo, kad iš atsiliepimo priedų matyti, jog pareiškėjas su Komisijos Protokolu ir skundžiamu Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai pagal Instrukcijos reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad Komisija, svarstydama pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą, atsižvelgė į ŠK Saugumo valdymo skyriaus specialistės Tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas laikantis Instrukcijos 221 punkto reikalavimų, išdėstytas aplinkybes. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyti pareiškėją charakterizuojantys duomenys, taip pat pažymėta, jog iš 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 1-01-2-00035-2019-4 turinio matyti, kad yra užfiksuotos svarbios aplinkybės apie pareiškėjo ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, todėl tikslinga manyti, kad pareiškėjas gali bandyti bėgti iš bausmės atlikimo vietos bei siūloma jį įtraukti į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Teismas pažymėjo, kad Komisija taip pat atsižvelgė į ŠK Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 13 d. charakteristikas Nr. RV-24-625 ir Nr. RV-24-632, kuriose, be kita ko, buvo nurodyta, jog suimtasis pareiškėjas pasižymi emociniu, stabilumu, racionalumu, gebėjimu planuoti bei apgalvoti savo veiksmus. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Komisija tik formaliai ir paviršutiniškai nagrinėjo klausimą dėl jo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjusioje 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4), buvo nurodyta, kad „<...> Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad V. V., net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, niekada nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, skirtingai nei <...>, kuriam buvo paskelbta tarptautinė paieška ir ikiteisminio tyrimo stadijoje išduotas Europos arešto orderis. <...> Be to, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju vertintini ir prokuroro pateikti duomenys – kaltinamojo susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos. Nors gynėjo skunde užsimenama, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis realiai planavo pabėgimą, kada ir su kuo vyko toks susirašinėjimas, vis tik užfiksuotos aplinkybės taip pat yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo, reikšmingas jį vertinant bendrame kontekste sprendžiant dėl suėmimo pagrindo egzistavimo <...>“.

10. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė Kalėjimų tarnybos ŠK viršininko Sprendimą, kadangi turėjo informacijos apie pareiškėjo rengimąsi (planavimą) bėgti iš laisvės atėmimo vietos. Teismas vertino, kad atsakovas vadovavosi Instrukcijos 219 ir 220 punktais, o jo Atsakymas, kuriame nurodyta, kad nebuvo gauta informacijos ar duomenų apie pareiškėjo ketinimus ar bandymus pabėgti iš ŠK, nesudarė pagrindo nustatytas aplinkybes vertinti priešingai ir panaikinti skundžiamą Sprendimą.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ir jo atstovo argumento, kad įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą klausimas buvo svarstomas Komisijos posėdyje ne pagal tą procedūrą, ne pagal tuos teisės aktų punktus, taip pat jog ŠK viršininkas priėmė Sprendimą, o ne įsakymą, nurodė, kad pagal Instrukcijos 222 punktą priimamas direktoriaus įsakymas. Teismas sutiko, kad skundžiamas Sprendimas turėjo būti įformintas direktoriaus įsakymu, o ne sprendimu, tačiau sprendė, kad tai laikytina neesminiu procedūriniu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamą aktą. Kadangi Kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. raštu nurodė ŠK administracijai iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant jo dalyvavimą Komisijos posėdyje, taip pat, kad 2022 m. spalio 13 d. įsakymas „Dėl V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo įteiktas pareiškėjui be metaduomenų, tačiau pastaruoju sprendimu nepanaikino 2022 m. spalio 13 d. įsakymo „Dėl V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė palikti pareiškėją įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d. Teismas akcentavo, kad, kaip nurodyta Komisijos Protokole, suimtojo pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo įsakymo dėl suimtojo pareiškėjo įrašymo į likusiųjų pabėgti asmenų įskaitą datos 2022 m. spalio 13 d., kad nebūtų prailgintas terminas, po kurio galima kreiptis dėl persvarstymo.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo ir jo atstovo argumento, kad Kalėjimų tarnybos Raštu pažeidžiami išsamumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo principai, neatsakyta į pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skunde nurodytus argumentus, teismas pažymėjo, kad skundžiamame Rašte buvo nurodyta, jog kalėjimuose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsaugos ir priežiūros tvarką, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų įgyvendinimą šioje srityje reglamentuoja Instrukcija, kurios XI skyrius nustato suimtųjų ir nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti ar užpulti, priežiūros ypatumus. Remiantis minėtais teisės aktais nustatytu teisiniu reguliavimu, taip pat esant duomenų, kad suimtasis ar nuteistasis turi polinkį į paminėtas veikas, toks asmuo gali būti nustatyta tvarka įrašomas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitas. Teismas akcentavo, kad Rašte taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. skundas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“ buvo pripažintas pagrįstu, 2023 m. kovo 21 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame dar kartą nagrinėtas klausimas dėl pareiškėjo buvimo linkusių pabėgti įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo. Komisija priėmė sprendimą siūlyti kalėjimo viršininkui, kad pareiškėjas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą įrašytas pagrįstai, bei palikti jį minėtoje įskaitoje. Minėtame posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas, kuris buvo supažindintas su Komisijos sprendimu. Tokiu būdu ŠK administracija užtikrino teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą, o susipažinus su dokumentine medžiaga, manė, jog sprendimas įrašyti į linkusių pabėgti asmenų įskaitą yra teisėtas ir teisingas.

13. Vadovaudamasis VAĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas, įvertinęs Rašto turinį, sprendė, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes faktinių aplinkybių ir motyvų išdėstymas nepakankamas, kadangi apsiribota nurodant tik, jog susipažinus su dokumentine medžiaga, sprendimas įrašyti pareiškėją į įskaitą pagrįstas, be to, tokios faktinės aplinkybės nesusietos su ginčui aktualiomis teisės normomis. Tačiau teismas vertino, kad tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti Raštą, nes atsakovas pagrįstai priėmė Kalėjimų tarnybos ŠK viršininko Sprendimą, kuris atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas suprato, dėl kokių aplinkybių jis yra įrašytas į įskaitą, be to, jo skunde nurodyta, kad, kaip galima suprasti iš Kalėjimų tarnybos 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto, pareiškėjas 2022 m. spalio mėnesio įsakymu „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nenustatė, kad ginčijamas Sprendimas ir Raštas būtų priimti neobjektyviai ir šališkai.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad Sprendimas ir Raštas iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų ir juos naikinti. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi, panaikinti Sprendimą ir Raštą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes, skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus ir nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo skundo ir išdėstytų argumentų, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė jo skundą.

17. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo argumentų dėl netinkamai pritaikytų Instrukcijos punktų, taip pat netinkamai juos taikė. Pareiškėjas akcentuoja Instrukcijų 219–222, 226 ir 229 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog Kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. raštu nurodė ŠK administracijai iš naujo įvertinti jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą Komisijos posėdyje, taip pat tai, kad 2022 m. spalio 13 d. įsakymas „Dėl V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo įteiktas pareiškėjui be metaduomenų, tačiau pastaruoju sprendimu nepanaikino 2022 m. spalio 13 d. įsakymo „Dėl V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jo skunde nurodytų aplinkybių, taip pat tinkamai neįvertino 2023 m. kovo 8 d. rašto, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą.

18. Pareiškėjo vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo skunde nurodytų argumentų, tai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino viršininko Sprendimo teisėtumo.

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas sutiko su argumentu, jog turėjo būti priimtas įsakymas, tačiau padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad tai laikytina neesminiu procedūriniu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamą aktą. Priešingai, pareiškėjo įsitikinimu, tokios aplinkybės tik patvirtina, jog priimant ŠK viršininko Sprendimą buvo netinkamai taikyta procedūra ir teisės aktai.

20. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas vadovavosi Instrukcijos 219 ir 220 punktais, juolab, kad Rašte nurodytas Įsakymo 229 punktas. Todėl, įvertinus, jog buvo priimtas ŠK viršininko Sprendimas, o ne įsakymas, akivaizdu, kad priimant ŠK viršininko Sprendimą buvo netinkamai taikomi teisės aktai, t. y. Instrukcijos punktai.

21. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi prielaidomis, nesant jokių jo pabėgimo realumą rodančių duomenų. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022, datuota 2022 m. gegužės 2 d., o jis įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą pavėluotai, tik 2022 m. spalio mėn., t. y. ŠK turint šią nutartį ir iki prokuroro kreipimosi nieko nedarant. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog būdamas laisvėje jis niekada nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, darytina išvada, kad nei ŠK ir Kalėjimų tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad jis turėjo kokių nors ketinimų pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 neįrodo pareiškėjo ketinimo, planavimo, rengimosi pabėgti iš ŠK.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimu formuojama ydinga teismų praktika, kadangi remiantis nepagrįstais ir neobjektyviais duomenimis, įkalinimo įstaigai leidžiama laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis įtraukti ir (ar) palikti įtrauktus į asmenų linkusių pabėgti įskaitą neribotą laiko tarpą. Be to, pareiškėjui net ir šiai dienai nėra žinoma, kokie konkretūs duomenys jo atžvilgiu yra surinkti ir kada tai galėjo būti padaryta.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog Komisija tik formaliai ir paviršutiniškai nagrinėjo klausimą dėl jo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad Komisija išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo klausimą dėl jo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje.

24. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes faktinių aplinkybių ir motyvų išdėstymas nepakankamas, kadangi apsiribota nurodant tik, kad susipažinus su dokumentine medžiaga, sprendimas įrašyti pareiškėją į įskaitą pagrįstas, be to, tokios faktinės aplinkybės nesusietos su ginčui aktualiomis teisės normomis. Pareiškėjo vertinimu, konstatavęs tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tai nelaikytina esminiu pažeidimu. Mano, kad pagal pirmosios instancijos teismo suformuotą išvadą, pareiškėjas pats galėjo / turėjo suprasti, kodėl yra įtrauktas į įskaitą, tačiau jis su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog Raštas neatitinka VAĮ įtvirtintų nuostatų, turėjo jį panaikinti, o ne laikyti tinkamai priimtu.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Instrukcijos punktus, VAĮ nuostatas, taip pat netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir turėtų būti panaikintas.

26. Atsakovas Kalėjimų tarnybos ŠK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kalėjimų tarnybos ŠK viršininko Sprendimas priimtas pagrįstai, o vien tik tai, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas formaliai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą jį naikinti.

28. Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde iš esmės yra bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.

29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 23 d. rašto Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, jį atmetė kaip nepagrįstą.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi, panaikinti Sprendimą ir Raštą. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog Kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. raštu nurodė ŠK administracijai iš naujo įvertinti jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą Komisijos posėdyje, taip pat kad 2022 m. spalio 13 d. įsakymas „Dėl V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ nebuvo panaikintas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jo skunde nurodytų aplinkybių, taip pat tinkamai neįvertino 2023 m. kovo 8 d. rašto, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Instrukciją. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas sutiko su argumentu, jog turėjo būti priimtas įsakymas, tačiau padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog tai laikytina neesminiu procedūriniu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamą aktą. Priešingai, pareiškėjo įsitikinimu, tokios aplinkybės tik patvirtina, kad priimant ŠK viršininko Sprendimą buvo netinkamai taikyta procedūra ir teisės aktai. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi prielaidomis, nesant jokių jo pabėgimo realumą rodančių duomenų.

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl Kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 8 d. rašto, kuris yra įsiteisėjęs, nebuvo ginčijamas, ir kuriame, be kita ko, buvo nustatyta: „prašome ŠK administraciją iš naujo įvertinti V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą Komisijos posėdyje.“ Šiame rašte nebuvo vertinamas aplinkybių, kuriomis remiantis 2022 m. spalio mėn. pareiškėjas įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, substantyvus pagrįstumas, bet buvo konstatuota, kad pareiškėjui turi būti užtikrintas dalyvavimas jo klausimų svarstyme. Šiame rašte nėra tiesiogiai nurodoma, kad ŠK 2022 m. spalio mėn. įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ naikinamas, t. y. pastarojo įsakymo ydingumas buvo įvertintas procedūriniu aspektu, nustatant, kad minėtas įsakymas neturi metaduomenų ir kad pareiškėjas nedalyvavo jo klausimų svarstyme. Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad jam nedalyvaujant priimtas ŠK 2022 m. spalio mėn. įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ negali būti laikomas teisėtu, todėl ir galiojančiu, nes buvo pažeista pareiškėjo fundamentali teisė į veiksmingą savo interesų gynybą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 8 d. rašto turinį vertina taip, kad juo ŠK 2022 m. spalio mėn. įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo pripažintas neteisėtu, pavedant ŠK iš naujo įvertinti V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą Komisijos posėdyje. Taigi, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo motyvai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jie šalinami.

34. Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Instrukcijos nuostatų tinkamas / netinkamas nurodymas nepažeidė pareiškėjo teisių taip, kad Sprendimas turėtų būti naikinamas. Nors Sprendimas nebuvo įvardytas įsakymu, šis netikslumas taip pat nėra pagrindas naikinti Sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada galėjo būti grindžiama įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4), kurioje, be kita ko, nustatyta, jog: „šiuo atveju vertintini ir prokuroro pateikti duomenys – kaltinamojo susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos. Nors gynėjo skunde užsimenama, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis realiai planavo pabėgimą, kada ir su kuo vyko toks susirašinėjimas, vis tik užfiksuotos aplinkybės taip pat yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo, reikšmingas jį vertinant bendrame kontekste sprendžiant dėl suėmimo pagrindo egzistavimo“ (minėtos nutarties 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien pareiškėjo planavimo bėgti pakanka, kad būtų taikomas Instrukcijos 219 punktas, kuriame nustatyta, jog į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji (nuteistieji), kurie, be kita ko, rengėsi pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu. Planavimas bėgti vertintinas kaip rengimasis ir / ar polinkis pabėgti, todėl pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstai galėjo būti įrašytas.

35. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas dalyvavo svarstant jo klausimą dėl įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą, todėl teigti, kad pareiškėjo teisė į veiksmingą savo interesų gynybą buvo paneigta, nėra pagrindo. Vadinasi, šiuo aspektu Sprendimas laikytinas taip pat teisėtu.

36. Kita vertus, Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą terminas skaičiuojamas nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d. Kadangi šioje nutartyje konstatuota, kad Kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 8 d. rašto turinys vertintinas taip, kad juo ŠK 2022 m. spalio mėn. įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo pripažintas neteisėtu, tai Sprendimo 1.1 punkto žodžiai „jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d.“ naikintini, nes negalima bloginti asmens padėties (taikyti papildomus režimo reikalavimus) retroaktyvia sprendimo galia. Pabrėžtina, kad, jeigu pareiškėjas patyrė kokio nors pobūdžio žalą, jei nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. kovo 30 d. jam ne tik formaliai, bet ir realiai buvo taikomi papildomi režimo reikalavimai, jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, konstatuoja, kad juo iš esmės pagrįstai paliktas Sprendimas, kuris, kaip minėta, išskyrus žodžius „jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d.“, yra teisėtas ir pagrįstas.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, šalinant iš jo atitinkamus motyvus (žr. nutarties 33 punktą), o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

39. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ 1.1 punkto žodžius „jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė