N-575-629-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-629/2012

Teisminio proceso Nr.4-61-3-01671-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 150 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. G. skirta už tai, jog šis 2010 m. lapkričio 7 d., 8.44 val., Laisvės pr. – Justiniškių g. vairuodamas automobilį įvažiavo ir pravažiavo reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 78.11 ir 169 punktus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. G. skundą, 2011 m. kovo 15 d. nutartimi jį atmetė. Teismas konstatavo, jog nors A. G. pažeidimą neigia tvirtindamas, jog sankryžą pravažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, jo kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga, teisme apklausti įvykio liudytojai, kurių vienas – policijos pareigūnas D. Č. – patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei parodė, kad stovėjo 82 metrų atstumu nuo sankryžos ir puikiai matė šviesoforo signalus bei kaip A. G. važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Teismas liudytojo D. U. parodymus, patvirtinančius A. G. paaiškinimus, atmetė nurodęs, jog šio parodymai prieštarauja bylos medžiagai, jis kaip liudytojas į administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo įrašytas, be to, jis yra A. G. pažįstamas, todėl suinteresuotas padėti išvengti atsakomybės, tuo tarpu pareigūnas D. Č. jokiais santykiais su A. G. nesusijęs.

II. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog tik pareigūnas D. Č. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, o pareigūnas E. J. įvykio aplinkybių neprisiminė. Pabrėžia, kad įvykio liudytojo D. U. jis negalėjo nurodyti, nes buvo sustabdytas tik už 3 km nuo tariamo pažeidimo vietos. Mano, jog teismas nepilnai išsiaiškino įvykio aplinkybes, o jis yra pavyzdingas vairuotojas, jokios būtinybės pažeisti KET nebuvo, nes buvo sekmadienis, jam nereikėjo skubėti.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. G. kaltė, padarius ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju betarpiškai pažeidimą stebėjusį pareigūną D. Č., kurio parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių minėtas pareigūnas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jo parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.

Liudytojo D. U. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius