deb87eda-30fd-4ab2-8409-ba82a03874ca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ ArÅ«no Dirvono, Irenos Paulauskienės ir Nijolės SuÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V.

Å . kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 19–20), kurį patikslino 2014-01-09 (b. l. 90), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-05-06 sprendimÄ Nr. 1D-4555(11) „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“ ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki sprendimo įsiteisėjimo dienos visÄ nesumokėtÄ pensijos dalį (iki 2012-09-01 neiÅ¡mokėta pensijos dalis sudaro 51 887,48 Lt), taip pat įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ kiekvienÄ mėnesį mokėti visÄ nuo 1999-06-01 paskirtÄ pensijÄ , t. y. 2 446,07 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas) nuo 2010-01-01 iki Å¡iol gauna sumažintÄ pensijÄ . Nurodė, kad Laikinojo įstatymo taikymas yra neproporcingas, neprotingas, diskriminacinis ir pažeidžia jo konstitucines teises. Laikinajame įstatyme nėra nustatytas pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies kompensavimo mechanizmas. Kadangi gaunamos pensijos dalies neužtenka, pareiÅ¡kėjas turi dirbti.

SkundÄ grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23, 48 ir 52 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. PareiÅ¡kėjas teigė, kad ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos              2013-05-06 sprendimas Nr. 1D-455(11) yra neteisėtas ir nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas 2013-12-05 teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (b. l. 70–71). PraÅ¡yme nurodė, kad elgėsi sÄ Å¾iningai ir pagrįstai tikėjosi, jog Lietuvos valstybė nustatys tokį teisinį reguliavimÄ , kuriame įtvirtins kompensavimo mechanizmÄ .

Pabrėžė, kad po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo pagrįstai tikėjosi, kad jo teisė į įstatymų nustatytÄ pensijÄ ir praradimų kompensavimÄ valstybės administracinėmis priemonėmis bus visuotinai saugoma ir ginama. Jo elgesys rodė pasitikėjimÄ valstybe ir teisine sistema. Vidaus reikalų ministerija pareiÅ¡kėjo neinformavo, kad jis savo teises gali apginti per trejų metų terminÄ . Teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, per kokį laikotarpį reikia kreiptis į teismÄ dėl nuo 2010 m. sausio mėnesio neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemokos priteisimo.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjas atsisakė 2013-11-02 skunde suformuluoto reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį – 42 592,43 Lt, susidariusiÄ nuo 2010 m. birželio mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir atitinkamai prašė iÅ¡mokėti 51 887,48 Lt neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 (b. l. 90). Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti arba bylÄ nutraukti (b. l. 29–31).

Tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ atidėti iki 2014-02-01.              Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ . Nurodė, kad nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nebetaiko, pensijų kompensavimo mechanizmas nenustatytas.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį į MinisterijÄ kreipėsi 2013 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie pensijos nepriemokÄ dienos – 2012-09-21.

Vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, mano, kad pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Kadangi jis su praÅ¡ymu į MinisterijÄ kreipėsi 2013-04-19, t. y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėnesių) termino, nes apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. vasario 26 d., kai gavo pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ , todėl jo skundas turi bÅ«ti atmestas arba byla nutraukta.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (b. l. 87–89) ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ar administracinę bylÄ nutraukti, netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi tai, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, o į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisių pažeidimÄ (2013-06-05), konstatavo, jog jis kreipėsi į teismÄ praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.

Pabrėžė, kad 2013 m. balandžio mėnesį pareiÅ¡kėjo kreipimasis į valstybinę pensijÄ mokančiÄ institucijÄ nelaikytinas termino pradžios eigos momentu. Atsižvelgusi į tai, atsakovė prašė nutraukti bylÄ . Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A444-2232/2013, teigė, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl termino prasidėjimo iÅ¡ naujo, t. y. mokėjimų periodiÅ¡kumo. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ nuo 2010 m. birželio mėnesio laikytinas turtinių reikalavimų atsakovei sumažinimu, tačiau neturi įtakos sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimÄ .

PareiÅ¡kėjo laukimas, kad dėl perskaičiavimo sumažinta pensijos dalis bus iÅ¡mokėta visuotiniu bÅ«du, nepateisina termino praleidimo. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ skundui paduoti, kadangi jis neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar dabar galiojančius įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti, be to, nenurodė svarbių, įtakos skundui paduoti po specialiais įstatymais nustatyto termino priežasčių ar motyvų.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ dydžio ribojimo teisėtumo.             Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Statybos ir paslaugų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1999-06-16 iÅ¡vada Nr. 15352 neterminuotai nuo 1999-06-01 buvo paskirta 2 233,37 Lt dydžio pensija už tarnybÄ (b. l. 34).

Vidaus reikalų ministerijos 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 nuo 2004-05-01 pareiÅ¡kėjui perskaičiuotas valstybinės pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis – 2 446,07 Lt (b. l. 35). Vidaus reikalų ministerijos 2010-06-16 sprendimu Nr. 11SP-2532 nuo 2011-05-16 nutrauktas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas (b. l. 36).              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ su 2013-04-02 praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymÄ apie gaunamÄ pensijos dydį nuo 2010-01-01, kuri reikalinga civiliniam ieÅ¡kiniui pateikti teismui ir patirtiems nuostoliams iÅ¡ieÅ¡koti (b. l. 37).

PareiÅ¡kėjas 2013-04-19 vidaus reikalų ministrui pateikė praÅ¡ymÄ nedelsiant iÅ¡mokėti nepriemokÄ ir užtikrinti ateityje visos paskirtos valstybinės pensijos už tarnybÄ mokėjimÄ (b. l. 40–41).              Vidaus reikalų ministerija 2013-05-06 raÅ¡te Nr. 1D-4555(11) „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2013-05-06 praÅ¡ymÄ , jį informavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius koeficientÄ (0,8) pareiÅ¡kėjo pensijos dydis perskaičiuotas taip: 2446,07 Lt x 0,8 = 1956,86 Lt. Be to, informavo, kad VPÄ® 3 straipsnio 3 dalies redakcija buvo susijusi su 1,3 dydžio taikymu ir galiojo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, o iki  2009-12-31 galiojo VPÄ® 3 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kuriÄ buvo taikomas 1,5 dydis. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kintamus draudžiamųjų pajamų dydžius, pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priedÄ .

Pabrėžė, kad, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ , apskaičiuojant ir iÅ¡mokant 2012 m. rugsėjo mėnesio pensijas pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, pensijos nemažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013-12-31. Patvirtino, kad pareiÅ¡kėjo pensijos nepriemoka laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra 37 524,11 Lt.

Kadangi Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, o Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių sumažintoms valstybinėms pensijoms atstatyti nėra skirtos, Vidaus reikalų ministerija 2013 metais neturi galimybės padengti pareiÅ¡kėjui pensijos nepriemokos. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija Å¡iam tikslui reikalingas lėšas įtrauks į rengiamÄ 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ ir numatė su pareiÅ¡kėju atsiskaityti 2014 metų I ketvirtį (b. l. 42–43).

             PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡iuo atsakovės sprendimu ir praÅ¡o jį panaikinti. Atsakovė ginčijamame sprendime jam suteikė informacijÄ apie jam paskirtÄ , perskaičiuotÄ ir mokamÄ pensijÄ ir Å¡iuo sprendimu atsisakė iÅ¡mokėti jam susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ . Taigi, atsakovės sprendimas pareiÅ¡kėjui sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai.

Vertintinas ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 analogiÅ¡koje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad nors atsakovas iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.

Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, tai yra pagrindas panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki     2012 m. spalio 1 d. susidariusiÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokÄ â€“ 51 887,48 Lt. Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (iÅ¡ jų ir pareigÅ«nų bei karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant, inter alia, paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2009-12-08 priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu pakeitė 3 straipsnio 3 dalį (2009-12-08 įstatymu Nr. XI-531, nuo 2010-01-01, Žin., 2009, Nr. 151-6778) ir jÄ iÅ¡dėstė taip:

„Kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.“ Taigi, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu valstybinės pensijos maksimalus dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.

AnalogiÅ¡kas reguliavimas liko ir Valstybinių pensijų įstatymo 2010-11-12 redakcijoje.Nuo 2012-09-01 galiojančios redakcijos (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2196, nuo                2012-09-01, Žin., 2012, Nr. 82-4275) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija. Taigi, grÄ Å¾intas iki 2010-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad „Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nukrypta nuo iÅ¡ Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.“ Todėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcija) nustatytas ribojimas, apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui mokėtinos pensijos dydį, negalėjo bÅ«ti taikomas.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki         2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Seimas 2012-06-30 priėmė Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ (Žin., 2012, Nr. 82-4274).

Taigi, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012-09-01 neteko galios. Pareiškėjui valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai;

4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis          (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, todėl negali bÅ«ti tenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl pensijos ribojimo pagal minėtÄ straipsnį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (pvz., 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-844/2013). Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ .Kaip matyti iÅ¡ skundo, pareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų iÅ¡mokėta neiÅ¡mokėta pensijos dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalėjo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ . Termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia siejama su pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena. PareiÅ¡kėjui pirmoji sumažinta pensija, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, už 2010 m. sausio mėnesį buvo iÅ¡mokėta 2010 m. vasario 26 d. (b. l. 76), o pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-06-05 (iÅ¡siuntė teismui skundÄ ), t. y. praleidęs 3 metų procesinį terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl teismas    2013-11-15 nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad pirmosios pensijos iÅ¡mokėjimas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos klausimÄ , ir pasiÅ«lė pateikti teismui argumentuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (b. l. 64–65).

PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ dėl pensijos nepriemokos kreiptis į teismÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (b. l. 70–71). PaaiÅ¡kino, kad jis elgėsi sÄ Å¾iningai ir pagrįstai tikėjosi, jog pensija bus kompensuota. Kompensavimo mechanizmas nebuvo nustatytas. Be to, pareiÅ¡kėjo atsakovė neinformavo, kad savo teises jis gali apginti per trejų metų terminÄ , o teisės aktuose irgi nenustatyta, per kokį terminÄ buvo galima kreiptis į teismÄ dėl pensijos nepriemokos nuo 2010 m. sausio mėnesio priteisimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ar apskundimo terminų. Šį faktÄ konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 bei, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogijÄ pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį.

Teismas atsižvelgia į tÄ aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimų. Tai aptarta tik 2013-11-07 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismo nuomone, dėl Å¡ių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino suinteresuotų asmenų, t. y. ir pareiÅ¡kėjo, pažeistų teisių gynybÄ . PareiÅ¡kėjas tikėjosi, kad pensijos bus kompensuojamos.

Nei pareiÅ¡kėjui kreipiantis į teismÄ , nei Å¡iuo metu pensijų kompensavimo tvarka nenustatyta. Atsakovė atsiliepime irgi pripažino, kad nenustatytas neiÅ¡mokėtos pensijos dalies kompensavimo mechanizmas. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad jis įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, jog praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, jam bus kompensuojami. PareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01 atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvienÄ mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Jis nebuvo informuotas, kad savo teises dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo galėjo ginti per trejų metų terminÄ . Kad tokios aplinkybės gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nedaug praleido terminÄ skundui paduoti, t. y. Å¡iek tiek daugiau nei tris mėnesius (kreipėsi į teismÄ 2013-06-05, o pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ gavo 2010-02-26).

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti atnaujinamas. Remiantis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-12 pažyma Nr. 11PP(P)-2571 (b. l. 38–39) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu paskirta 2 446,07 Lt dydžio pensija. Taikant 1,3 dydžio ribojimÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valstybinės pensijos dydis laikotarpiu 2010-01–2010-03 – 2 784,60 Lt,                 2010-04–2010-06 – 2 753,40 Lt, 2010-07–2010-09 – 2 640,30 Lt, 2010-10–2010-12 – 2 672,80 Lt, 2011-01–2011-03 – 2 706,60 Lt, 2011-04–2011-06 – 2 757,30 Lt, 2011-07–2011-09 – 2 693,60 Lt, 2011-10– 2011-12 – 2 740,40 Lt, 2012-01–2012-03 – 2 750,80 Lt, 2012-04–2012-06 – 2 827,50 Lt, 2012-07 ir 2012-08 po 2 77940 Lt.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-08 įskaitytinai buvo mokama 1 956,86 Lt (iÅ¡skyrus 2011-02 ir 2011-03 – po 2 165,28 Lt, 2011-04 – 2 205,84 Lt, 2011-05 – 2 096,21 Lt) dydžio perskaičiuota pensija. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo draudžiamųjų pajamų dydžius, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai atitinkamai perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę.

Nuo 2012-09-01 galiojančioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytas 1,5 ribojimas. Kaip minėta anksčiau, buvęs 1,3 ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2               012-09-01 dėl 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidarė 37 524,11 Lt dydžio pensijos nepriemoka (b. l. 38–39).

Nei atsakovė, nei pareiÅ¡kėjas neginčijo pažymoje pateiktų duomenų teisingumo, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Nors pareiÅ¡kėjas teismui pateikė skaičiavimus, pagrindžiančius, jo nuomone, neiÅ¡mokėtos pensijos dydį, tačiau tai nepaneigia minėtoje pažymėjo pateiktų sumų teisingumo. Teismas nevertina pareiÅ¡kėjo argumentų dėl pensijos priteisimo nuo 2010 m. birželio mėnesio, nes jis teismo posėdyje palaikė pirminiame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai.

Be to, negali bÅ«ti tenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ mokėti visÄ pakirto dydžio pensijÄ , nes pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Â (Žin., 2012, Nr. 155-7985) pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31. Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

IÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjo turtinius interesus pažeidė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pensijos dalis – 37 524,11 Lt – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.Atsakovė praÅ¡o, tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ atidėti iki 2014-02-01, kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšų perskaičiuotoms pareigÅ«nų ir karių valstybinėms pensijoms kompensuoti nėra skirta.

Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013-12-14) nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

AiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ , taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). PareiÅ¡kėjui priteistina neiÅ¡mokėtos pensijos dalies suma nėra itin didelė.

Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl lėšų neiÅ¡mokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trÅ«kumo nėra iÅ¡skirtinės ar labai nepalankios. Be to, savo praÅ¡ymo atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kurie leistų analizuojamÄ situacijÄ vertinti kaip iÅ¡imtinę ir sudarytų pagrindÄ teismo sprendimo vykdymÄ atidėti. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, kuriuo valstybinių pensijų sumažinimas iÅ¡ dalies pripažintas neteisėtu, buvo jau įvertinta, kad valstybės finansinių įsipareigojimų asmenims, kuriems pagal Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuotos (sumažintos) paskirtos valstybinės pensijos, vykdymas yra susijęs su atitinkamu valstybės finansinių iÅ¡teklių perskirstymu, todėl Konstitucinis Teismas minėto nutarimo paskelbimÄ atidėjo 2012-09-21.

Nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tai laikytina pakankamu laiko tarpu tinkamam neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalies kompensavimui pasirengti. Atidėjus sprendimo vykdymÄ bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiÅ¡kėjo interesai, todėl ginčijamu atveju netikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo atidėjimÄ . Toks analogiÅ¡kos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013).

Be to, teismo sprendimo priėmimo metu ir terminas 2014-02-01, iki kurio atsakovė praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ , nebėra aktualus, nes sueis po savaitės. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :              PareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Atnaujinti terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-06 sprendimo Nr. 1D-4555(11) dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų  ministerijos, iÅ¡mokėti V. Å . 37 524,11 Lt (trisdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis litus 11 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                     ArÅ«nas Dirvonas                                                                                                                                   Irena Paulauskienė Nijolė SuÅ¡inskienė