deb67f8077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2567/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02601-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1242 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2009-2011 metais: 2 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis ir 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 2 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 kelnių odinį diržą.

Paaiškino, kad yra Lukiškių TI-K prižiūrėtojas (statutinis valstybės tarnautojas). Teigė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 metų rugpjūčio mėn. jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios išduoti tarnybinės uniformos dalys, dėl to su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Lukiškių TI-K Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą. Nurodė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1, 2 dalis ir darė išvadą, kad šiose normose įtvirtintas trigubas imperatyvas, t. y., jog pareigūnai privalo dėvėti tarnybines uniformas, šios dėvimos tarnybinės uniformos privalo atitikti nustatyto pavyzdžio uniformas, o Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) bei jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai aprūpinti pareigūnus sukomplektuotomis ir reikalavimus atitinkančiomis tarnybinėmis uniformomis.

Nurodė Statuto 18 straipsnio 3 dalį, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Pažymėjo, kad Tvarkoje reglamentuojami visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius bei dėvėjimo terminai. Pažymėjo, kad kai kurioms atskiroms būtiniausioms tarnybinės uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų (marškiniai, bateliai, kostiumas ir t. t.), todėl jų neišdavus reikia patiems rūpintis tinkamos tarnybinės uniformos apsirūpinimu, nors tokia pareiga priklauso įstaigai (Lukiškių TI-K).

Nurodė Tvarkos 1 punktą ir darė išvadą, jog įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir/arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir/arba atitinkamas jos dalis. Teigė, kad kitaip šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje, ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo arba neišmokėjimo.

Pareiškėjo manymu, įstaigai nusprendus nemokėti piniginės kompensacijos, turi būti išduota nauja tarnybinė uniforma ir/arba atitinkamos jos dalys. Nurodė, kad šiuo atveju kai kurios tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, nebuvo išduotos, taip pat nebuvo atliekamas jų tolesnio tinkamumo dėvėti vertinimas bei nebuvo mokama kompensacija, t. y. atsakovas neįvykdė savo pareigos aprūpinti pareiškėją tarnybinėmis uniformomis nė vienu iš teisės aktuose nustatytų būdų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesutiko vykdyti iš Statuto 18 straipsnio kylančios savo pareigos abiem teisės aktuose numatytais galimais būdais: tiek išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis, tiek už neišduotas naujas dalis mokant piniginę kompensaciją.

Pareiškėjo manymu, tokia situacija negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, kad tarnybinės uniformos yra vienos būtiniausių tarnybinių priemonių, kurių dėvėjimas pagal teisės aktus pareigūnams yra privalomas, o įstaigai teisės aktais yra nustatyta pareiga savalaikiai šiomis uniformomis pareigūnus aprūpinti. Vienintelis atvejis, kuomet teisės aktai leidžia neišduoti tarnybinių uniformų ir/ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra tuomet, kai pats pareigūnas prašo vietoje šių dalių išmokėti piniginę kompensaciją ir kai įstaiga, įvertinusi pareigūnų turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, jog jos dar nėra nusidėvėjusios (yra tinkamos toliau dėvėti tarnyboje) bei išmoka piniginę kompensaciją.

Teigė, kad per visą tarnybos laikotarpį nė karto nebuvo prašęs atsakovo neišduoti tarnybinės uniformos dalių, o vietoje jų mokėti kompensaciją (pirmą kartą dėl kompensacijos kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 23 d.). Darė išvadą, jog, nesant jo prašymo, atsakovas turėjo pareigą išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Nurodė, kad kitų įstatyminių pagrindų neišduoti tarnybinių uniformų dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, nėra numatyta, todėl, pareiškėjo manymu, finansinių išteklių trūkumas pagal teisės aktus nėra pateisinama priežastis tarnybinėms uniformoms neišduoti.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2008 m. vasario 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-111/2008. Pabrėžė, jog dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos kiekvienais ginčijamo laikotarpio metais išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas atitinkamais metais yra pasibaigęs, pareiškėjas dėl atsakovo kaltės nebuvo aprūpintas tarnybinėmis uniformomis ir/arba jų dalimis ir buvo priverstas savo iniciatyva bei savo lėšomis taisyti nusidėvėjusias tarnybinių uniformų dalis, jas lopyti, siūti.

Pareiškėjo manymu, laiku neįgyvendinta atsakovo pareiga turi būti įvykdyta, o jo teisė būti valstybės lėšomis aprūpintam tarnybinėmis uniformomis – apginta, įpareigojant atsakovą išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas baigėsi 2009 m. - 2011 m. laikotarpiu ir kurios laiku nebuvo jam išduotos.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė Statuto 18 straipsnį, Tvarkos 1-3 punktus, pažymėjo, kad 2008-2011 metais pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Teigė, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų ir pažymą, nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi 2008 m. rugpjūčio-2011 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu, nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą), taip pat prašė paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už 2008 m. rugpjūčio-2011 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Atsakovo tvirtinimu, Lukiškių TI-K pareiškėjui atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pažymėjo, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.

Atsakovo manymu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Nurodė, kad pareiškėjui turėjo būti išduotos uniformos dalys: 2 vasarinės kepurės, 1 žieminė kepurė, 2 švarkai, 1 kelnės, 4 vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, 3 vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištis, 2 poros batelių, 1 pora žieminių batų, 2 poros demisezoninių batų, 1 pora pirštinių, 1 diržas.

Dėl įpareigojimo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti priteistas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2009 m. iki 2011 m., prašė sprendimo vykdymą atidėti vėlesniam laiko tarpui, kadangi Lukiškių TI-K neturės galimybės iš karto užtikrinti, kad trūkstamos uniformos dalys būtų išduotos. Paaiškino, kad kiekvienais metais planuojant biudžeto išlaidų sąmatą, yra skiriamos lėšos. Pareigūnų aprangai ir batams laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. buvo skirta: 2008 m. – 158,7 tūkst. ir visos lėšos buvo panaudotos; 2009 m.

– sumažinus biudžeto asignavimus, lėšų minkštam inventoriui įsigyti nebuvo skirta; 2010 m. skirta 67,2 tūkst. ir visos lėšos buvo panaudotos; 2011 m. – 71,6 tūkst. ir visos lėšos buvo taip pat panaudotos. Pažymėjo, kad pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis šiuo metu pareigūnams bus išduodama: vyriškos ir moteriškos vasarinės striukės, bei vyriški ir moteriški marškiniai ilgomis rankovėmis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn.: 2 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 1 porą pirštinių ir 1 kelnių odinį diržą. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Statuto 18 straipsnio 1-3 dalis, Tvarkos 1-3 punktus, pažymėjo, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, šiuo atveju atsakovui Lukiškių TI-K nustatyta pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Nurodė, kad kitaip šis klausimas sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Nustatė, kad pareiškėjui 2009 m.-2011 m. turėjo būti išduotos uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs: 2 vasarinės kepurės, 1 žieminė kepurė, 2 švarkai, 1 kelnės, 4 vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, 3 vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištis, 2 poros batelių, 1 pora žieminių batų, 2 poros demisezoninių batų, 1 pora pirštinių ir 1 kelnių odinis diržas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas Lukiškių TI-K pripažino, jog iki šiol pareiškėjui neišdavė uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, taip pat neginčijo pareiškėjo reikalavime prašomų priteisti neišduotų tarnybinių uniformų dalių, kurias priklausė jam gauti Tvarkoje nustatytų normų bei terminų pagrindu, nei kiekio, nei daikto rūšies, tačiau nurodė, kad 2012 m. sausio mėn. pareiškėjui buvo išduoti bateliai, o kovo mėn. – marškiniai ilgomis rankovėmis ir striukės. Nustatė, kad pareiškėjui 2012 m. sausio mėn. buvo išduota 1 pora batelių, apie kitų atsakovo atstovės nurodytų uniformos dalių – marškinių ilgomis rankovėmis ir striukės, išdavimą byloje duomenų nėra, jų teismo posėdžio metu nepateikė ir atsakovas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui liko neišduotos šios uniformos dalys: 2 vasarinės kepurės, 1 žieminė kepurė, 1 švarkas, 1 kelnės, 4 vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, 3 vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištis, 1 pora batelių, 1 pora žieminių batų, 2 poros demisezoninių batų, 1 pora pirštinių ir 1 kelnių odinis diržas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2009-2011 metais, neišdavimą – finansinių lėšų trūkumą, teismas nelaikė pagrindu nevykdyti teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir darė išvadą, kad atsakovo argumentą, jog dėl finansinių lėšų trūkumo pareiškėjui neišdavė tarnybinės uniformos (jos dalių), kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs 2009-2011 metais, laikė nepagrįstu, nes Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja.

Atsakovo prašymo atidėti sprendimo vykdymą vėlesniam laikui teismas netenkino, kadangi atsakovas nenurodė sprendimo įvykdymo atidėjimo termino bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tokio reikalavimo negali įvykdyti. Pažymėjo, kad tai nevaržo atsakovo teisės, paaiškėjus, kiek iš 2012 m. asignavimų bus skirta uniformoms pirkti, ateityje kreiptis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 104-105) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo Biudžeto sandaros įstatyme apibrėžtą asignavimų sąvoką, paaiškina, kad kiekvienais metais planuojant biudžeto išlaidų sąmatą str. 2.2.1.1.1.07 yra skiriamos lėšos. Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys, kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Tvirtina, kad per 14 dienų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo negalės išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių nusidėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, nes ataskaitiniu laikotarpiu atsakovas turi 491,0 tūkst. Lt kreditorinį įsiskolinimą, papildomų lėšų įstaiga neturi. Mano, kad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vėlesniam laiko tarpui, t. y. 6 mėnesiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamento pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui.

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo neveikimą (tarnybinės uniformos dalių neišdavimą) neteisėtu ir įpareigojo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs ir kurių pareiškėjas nėra gavęs nuo 2008 metų.

Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija savo pareigos išduoti pareigūnams tarnybinės uniformos dalis, tačiau prašo spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, motyvuodamas tokį prašymą savo sunkia finansine padėtimi.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Vykdydama šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija patikrino visą bylą ir sprendžia dėl ginčo esmės, o ne tik nagrinėja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Ginčo santykius reglamentuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 p. nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos ( 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus ,vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jam laiku nebuvo išduotos. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad „aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja“ (2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63– 2434/2011).

Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A1-638/2005, A5- 826/2005, A11-798/2005) pripažįstama, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas kreipiasi su reikalavimu dėl atlyginimo už tarnybą ar kitų su tarnyba susijusių sumų išieškojimo, atskirų administracinių aktų ar procedūrų ginčijimas nėra būtinas, pakanka jų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo pagrįsti pareikštam piniginiam reikalavimui. Panaši taisyklė taikytina ir valstybės tarnautojų reikalavimams dėl kitų socialinių garantijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 22-1242 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ panaikinimo.

Konstatavęs, kad Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau nustatydamas tenkintinų pareiškėjo reikalavimų apimtį, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės uniformos išdavimą ir dėvėjimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama.

Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012).

Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduotą per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kartu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas turi būti aktyvus ir manydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, turi pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą bei atsakovas įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008–2011 metais ir kurių pareiškėjui trūksta iki pilno uniformos komplekto, yra pagrįsta, teisėta ir paliktina galioti.

Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog prašymas atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios turtinės padėties turi būti pagrindžiamas įrodymais, kad skundo tenkinimas, priteisiant sprendime nurodytą sumą, susijusią su tarnybos santykiais, reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Įvertinusi apeliaciniame skunde išreikštą atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios jo turtinės padėties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo skundo tenkinimas reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį. Vien tas faktas, kad Lukiškių TI-K turi tam tikrą kreditorinį įsiskolinimą, neatskleidžia šios įstaigos realios finansinės padėties.

Tačiau ta teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008–2011 metais ir kurios viršija tarnybinės uniformos komplekto sudėtį, nepagrįsta ir naikintina, grąžinant šioje dalyje administracinę bylą nagrinėti iš naujo.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti reikalavimą ir pasinaudoti žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu. Pareiškėjui tokia teise pasinaudojus, nagrinėtina, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė savalaikis uniformos neišdavimas – ar jis tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių. Šioms aplinkybėms pagrįsti turėtų būti išreikalautini papildomi įrodymai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1242 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., t. y. 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių ir 1 kelnių odinį diržą, palikti nepakeistą.

Likusią teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui 1 vasarinę kepurę, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 porą demisezoninių batų panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Romanas Klišauskas