deb5fedc-eef4-45e0-bc17-c5930ea4b031 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-173-144/2013(Proceso Nr. 1-31-1-00797-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.                                                                       KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė,sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorui S. G.,gynėjui advokatui A.

K., nukentėjusiajam T. R.,nukentėjusiojo atstovui advokatui R. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeG.Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

             kaltinamasis G. Č. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatÄ .              2012 m. gegužės 19 d. apie 05.00 val. kaltinamasis G. Č. vieÅ¡oje vietoje, prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia smogė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam T. R. į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę kairio antakio žaizdÄ , kairės akiduobės kraujosruvÄ , kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės antyje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bet jam nesukėlė LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, po ko kėsinosi suduoti smÅ«gius T.

R. į veido sritį, bet pastarajam pavyko smÅ«gių iÅ¡vengti, bei tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį.              Kaltinamasis G. Č. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad              2012 m. gegužės 19 d. apie 05.00 val. ryto iÅ¡eidinėdamas iÅ¡ „Olympic” kazino sutiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ T. R., pasisveikino. T. R. paklausė, ar jis nenori grÄ Å¾inti jam skolos. Jis jokios skolos neprisiminė ir pasiÅ«lė nukentėjusiajam susitikti kitÄ dienÄ , kai pastarasis nebus iÅ¡gėręs. Nukentėjusysis davė jam vizitinę kortelę, jie susitarė kitÄ dienÄ susitikti.

Tuo metu priėjo nukentėjusiojo brolis T. R. ir pradėjo įžūliai, nepraleisdamas jo, reikalauti pinigų, atiduoti skolÄ . Jis neketino toliau bendrauti, rengėsi eiti namo. PrieÅ¡ jį iÅ¡ kazino išėjo nukentėjusiojo kompanija. Nuo kompanijos atsilikęs nukentėjusysis T. R. reikalavo iÅ¡ jo pinigų. Apie 5-6 metrai nuo kelionių agentÅ«ros T. R. stvėrė už jo portfelio, norėdamas pasiimti jį kaip užstatÄ . Jis pasiprieÅ¡ino ir portfelio nedavė. Broliai reikalavo parodyti, kas yra portfelyje, arba duoti kokį kitÄ daiktÄ kaip užstatÄ .

T. R. paėmė jo rankÄ , gal norėdamas jÄ iÅ¡traukti iÅ¡ kiÅ¡enės. Pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį smilkinį. Po to pajuto, kad kažkas griebė jam už striukės, norėjo iÅ¡sisukti ir parkrito ant žemės, pajuto smÅ«gius į Å¡onus, kaklÄ , galvÄ . Kažkoks vaikinas, stovėjęs Å¡iek tiek toliau pasakė: „stokit, kÄ Äia darot“. Atsistojęs pamatė, kad Å¡alia stovi kažkoks vaikinas, Å¡alia stovėjo broliai R., jis buvo be striukės. Apsivilko striukę, pasiėmė portfelį ir mikroautobusu parvažiavo namo.

Namuose pamatė po akim kraujosruvÄ , mėlynes ant kÅ«no, kaklo. Po mėnesio buvo iÅ¡kviestas į policijos komisariatÄ , kur sužinojo apie jam pareikÅ¡tus kaltinimus. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko dėl 300 Lt skolos, kurios jis neatsiminė. Kaltinamasis neigia sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam T. R. ir paaiÅ¡kino, kad jis besimuistydamas galėjo nukentėjusįjį kliudyti alkÅ«ne. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta.Nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. apie 05.00 val. ryto „Olympic Casino“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sutiko kaltinamÄ jį G.

Č., kuris yra jam iÅ¡ anksčiau skolingas 300 Lt. Kazino jis buvo kartu su broliu T. R. ir draugais: I. M., R. P., T. J.. Eidami prie kazino esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, jie su kaltinamuoju kalbėjosi apie pastarojo skolÄ , tarėsi dėl jos grÄ Å¾inimo. Kaltinamasis G. Č. vengė atiduoti skolÄ ir pokalbio metu pradėjo agresyvėti. Pasiskolinęs pinigus, kaltinamasis paliko jam telefonÄ kaip užstatÄ ir žadėjo paskambinti, tačiau skolos taip ir nesulaukė. Ä®vykio dienÄ paprašė kaltinamojo G.

Č. vertingo užstato. Kaltinamasis rankoje turėjo portfelį, todėl paprašė portfelio kaip užstato. Kaltinamasis G. Č. pagrasino jį su broliu „užškėrinti“. Brolis pastebėjo, kad G. Č. vienÄ rankÄ Ä¯sikiÅ¡o į kelnių kiÅ¡enę. Tuo momentu pagalvojo, kad kaltinamasis turi peilį ar kažkÄ panaÅ¡aus, todėl čiupo jam už alkÅ«nės ir pajuto smÅ«gį į galvÄ . Po smÅ«gio nuvirto. Virsdamas laikė kaltinamajam G. Č. už rankos ir kaltinamasis užgriuvo ant jo.

Brolis T. R. nustÅ«mė kaltinamÄ jį nuo jo. Kaltinamasis G. Č. paÅ¡oko ant kojų ir smogė broliui, Å¡aukdamas „ateini čia“. Brolis smÅ«gio iÅ¡vengė ir smÅ«giavo kaltinamajam atgal. Po smÅ«gio G. Č. nugriuvo. Atsikėlęs kaltinamasis agresyvus nebebuvo, pasiėmė portfelį ir pasiÅ¡alino. Jis jėgos prieÅ¡ G. Č. nenaudojo ir portfelio iÅ¡ jo atimti nenorėjo. Jam buvo prakirstas antakis, stipriai kraujavo. Kartu su juo buvę draugai jį pakėlė, nuvalė kraujÄ ir parvežė su taksi namo.

Ryte pastebėjo labai didelį veido sutinimÄ , svaigo galva, akies judesiai buvo fiksuoti, dvejinosi vaizdas. Stacionare gydėsi savaitę. Buvo daromas magnetinis rezonansas, nes buvo įtarta, kad skilęs akies dugno kaulas. Buvo du kartus iÅ¡tirta akis, buvo iÅ¡siliejęs kraujas. Grįžęs iÅ¡ ligoninės dar ilgai juto galvos skausmus, ilgÄ laikÄ buvo sutrikęs miegas. Kreipėsi ir į neurochirurgÄ . Gydymas tęsėsi iki 2012 m. birželio mėn. Iki Å¡iol vartoja vaistus nuo skausmo. Nedarbingumas buvo iÅ¡duotas iki 2012 m. birželio 4 d.

ReiÅ¡kia 10147 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį. Neturtinę žalÄ grindžia patirtais neigiamais emociniais iÅ¡gyvenimais, nerimu dėl veido ir akies, nes jam seniau Maskvoje buvo daryta akies operacija, kurios metu buvo fiksuota tinklainė. Po smÅ«gio buvo grėsmė, kad akies tinklainė gali atÅ¡okti, ir tai galėjo paskatinti regėjimo sutrikimÄ . Dėl nemigos Å¡eimoje santykiai įtempti. Darbovietėje į jo veido sutinimÄ neigiamai žiÅ«rėjo kolegos.Liudytojas T. R. parodė, kad 2012 m. gegužės mėn. naktį iÅ¡ penktadienio į Å¡eÅ¡tadienį, apie 05.00 val. su draugais I.

M., R. P., T. J. rengiantis kazino rÅ«binėje pastebėjo, kad brolis T. R. kalbasi su kaltinamuoju G. Č.. Jiems praėjus į priekį, iÅ¡girdo kalbas pakeltu tonu, ginčus. Jam priėjus siÅ«lyti važiuoti namo, kaltinamasis G. Č. agresyviai paklausė, ko jam reikia. Kaltinamasis pagrasino, kad „paÅ¡kėrins“ juos. Žodį „paÅ¡kėrinsiu“ suprato kaip grasinimÄ papjauti. Kaltinamasis įsikiÅ¡o rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę ir tada smogė Tomui vienÄ kartÄ kumščiu į galvÄ . Laikydamas už rankos G.

Č. T. parvirto kartu su kaltinamuoju. Jam skiriant juos, kaltinamasis G. Č. atsistojo ir smogė jam. Jis taip pat atsakė smÅ«giu. Nuvirtęs kaltinamasis atsistojo, nebebuvo agresyvus, pasiėmė portfelį ir nuėjo. Broliui buvo prakirstas kairysis antakis, labai kraujavo. PrieÅ¡ tai kaltinamojo G. Č. nebuvo matęs. Ä®vykio metu jautėsi pasimetęs, nes įvykis buvo netikėtas. TÄ vakarÄ buvo sugadinta nuotaika, visi jų kompanijoje buvo iÅ¡sigandę, nes brolio žaizda buvo didelė ir labai greitai sutino veidas.Liudytoja R.

P. parodė, kad tÄ rytÄ išėjo iÅ¡ kazino ir laukė atvažiuojant taksi, broliai R. išėjo vėliau. I. M. pasakius, kad kažkas vyksta, atsisuko ir pamatė, kad T. R. kruvinas guli ant žemės, tačiau kas kam trenkė nematė, nes stovėjo nugara. Ji pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės, matė, kad jam buvo padaryta didelė kirstinė žaizda. Liudytoja I. M. parodė, kad T. R. išėjo iÅ¡ kazino su kaltinamuoju G. Č., apie kÄ jie kalbėjosi negirdėjo, nes stovėjo tolėliau.

IÅ¡girdusi sujudimÄ , atsisuko ir pamatė T. R. jau gulintį ant žemės, o kaltinamÄ jį mosikuojant rankomis prieÅ¡ T. R.. Kas įvyko daugiau nežino, nes rÅ«pinosi pagalba nukentėjusiajam. Kadangi nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo tik dviese, buvo aiÅ¡ku, kad smogė kaltinamasis, tačiau paties smÅ«gio nematė. Po įvykio labai pergyveno, nes matė, kad nukentėjusysis stipriai kraujavo, visi buvo Å¡oke.Liudytojas T. J. nurodė tvirtinantis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis įvykio realiai nematė, nematė, ar kaltinamasis smÅ«giavo nukentėjusiajam.

Kai priėjo prie įvykio dalyvių, nukentėjusysis T. R. dar gulėjo ant žemės. Specialistas / ekspertas D. V. teismo posėdžio metu patvirtino 2012 m. gegužės 29 d. specialisto iÅ¡vadoje pateiktas iÅ¡vadas ir papildomai paaiÅ¡kino, kad tokie kaip nukentėjusiojo sužalojimai dažniausiai atsiranda smogiant kumščiu. ApžiÅ«rėjęs nuotraukÄ (b.l. 135), specialistas patvirtino, jog akivaizdu, kad kraujosruva intensyvi, patinimas ir visos aplinkybės atitinka, kad sužalojimai padaryti vienu stipriu smÅ«giu.

Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis krisdamas galėjo susitrenkti į keliÄ . Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nukentėjusiajam T. R. konstatuota muÅ¡tinė kairio antakio žaizda, kairės akiduobės kraujosruva, kairės akies obuolio sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės antyje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Paminėti sužalojimai atsirado sumuÅ¡us kairės akiduobės sritį buku daiktu, galėjo gautis smogiant kumščiu (b.l. 9-10).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolu nustatyta, jog kaip asmenį, 2012 m. gegužės 19 d., konfliktavusį su broliais R. ir praskėlusį nukentėjusiajam T.

R. antakį, liudytojas T. J. atpažino kaltinamÄ jį G. Č. (b.l. 24-27).              Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikÅ¡miai nustatyta – nukentėjusiajam T. R. diagnozuoti kÅ«no sužalojimai – muÅ¡tinė kairio antakio žaizda, kairės akiduobės kraujosruva, kairės akies obuolio sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės antyje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas – ko pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto iÅ¡vada, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2012 m. gegužės 19 d. fizinio pobÅ«džio poveikis nukentėjusiojo asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai.Kaltinamasis G. Č. neigia tyčia sudavęs nukentėjusiajam, tačiau iÅ¡ esmės pripažįsta galėjęs nukentėjusiajam suduoti alkÅ«ne.

Kartu su nukentėjusiuoju T. R. buvęs ir įvykius betarpiÅ¡kai stebėjęs liudytojas T. R. patvirtino, kad jis neabejotinai matė, kaip bÅ«tent kaltinamasis G. Č. kumščiu sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ . Å ie liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o ta aplinkybė, kad jis vienintelis tiesiogiai matė smÅ«gį, jo parodymų nepaneigia. Kiti kartu su nukentėjusiuoju buvę liudytojai R. P., I. M., T. J., nors tiesiogiai smÅ«gio ir nematė, tačiau matė kaltinamÄ jį G.

Č. ir nukentėjusįjį T. R. drauge, matė, kaip kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju ir jo broliu T. R. bei matė vaizdÄ iÅ¡ karto po įvykio – ant žemės gulintį kraujuojantį nukentėjusįjį. Netikėti ar abejoti Å¡iais liudytojų, paties nukentėjusiojo parodymais, kad jam buvo suduotas smÅ«gis, teismas neturi pagrindo, jų parodymai nuoseklÅ«s, sutampa, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai apklausti bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad fizinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo ir smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis G. Č.. Kaltinamasis ginčija tyčiÄ , tačiau vien jau smÅ«gio padariniai akivaizdžiai byloja apie kaltinamojo veiksmų tyčinį pobÅ«dį. Taigi kaltinamojo G. Č. kaltė Å¡ia pareikÅ¡to kaltinimo apimtimi laikytina įrodyta objektyviai – nesunkų nukentėjusiojo T. R. sveikatos sutrikdymÄ objektyviai sÄ lygojo kaltinamojo G.

Č. tyčiniai veiksmai. Kaltinamojo G. Č. kaltė laikytina įrodyta ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo aspektu, kadangi G. Č. vieÅ¡oje vietoje, prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, nesant jokios pateisinamos priežasties, suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam T. R., tai yra asmens atžvilgiu panaudojant fizinio pobÅ«džio smurtÄ , tokiu bÅ«du įžūliu elgesiu akivaizdžiai ir neginčytinai, nepaisant visuomenėje galiojančių elgesio normų, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis objektyviai byloja liudytojų T. R. ir I. M. parodymai, jog kaltinamojo elgesys buvęs agresyvus, jiems netikėtas, dėl G. Č. veiksmų suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam jie sutrikę. Å ių aplinkybių visuma suponuoja, jog kaltinamojo G. Č. kaltė pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra akivaizdi. Tokiu bÅ«du, vertinant iÅ¡dėstytÄ Ä¯rodymų visumÄ , konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visa apimtimi.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kadangi G. Č. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. R. sveikatÄ , be to, savo prieÅ¡ingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir aplinkÄ .Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 147,56 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 136-139).

Nukentėjusysis T. R. nurodė, kad dėl kaltinamojo G. Č. nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu jis patyręs turtinę 147,56 Lt žalÄ , kuriÄ sudaro dėl patirto sužalojimo ir dėl to sekusio nedarbingumo negautos pajamos iÅ¡ darbo užmokesčio, ir 10000 Lt neturtinę žalÄ , kadangi dėl patirto sužalojimo kentė didelį skausmÄ , sutriko miegas, iÅ¡gyveno didelį nerimÄ ir neužtikrintumÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės ateityje. Nukentėjusysis pateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (b.l. 130-134), todėl nukentėjusiojo T.

R. ieškinio reikalavimas dėl 147,56 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusysis nurodė, jog nusikaltimu jam padaryta ir 10000 Lt neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgtina į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad kaltinamasis žalÄ padarė veikdamas tyčia, atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo amžių ir gaunamas pajamas, o taip pat vadovaujamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis T. R. neabejotinai kentė skausmÄ , jautė stresÄ ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ . Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad konfliktas buvęs abipusis, Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo T. R. naudai priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.Byloje pareikÅ¡tas ir civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys dėl 1415,43 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 30-31).

Savo civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog nukentėjusysis T. R. gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, už jo sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1415,43 Lt. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta bylos medžiaga – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 32). Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas turtinis reikalavimas yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteistina 1415,43 Lt turtinė žala.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 1211,29 turtinės žalos atlyginimo (b.l. 97-98).

IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 19 d. iki 2012 birželio 4 d. T. R. buvo paskirta 1211,29 Lt dydžio paÅ¡alpa. Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas į bylÄ pateiktais dokumentais – nedarbingumo pažymėjimu, pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas (b.l. 99, 100). Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ kaltinamojo priteistina 1211,29 Lt turtinė žala.Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. Č. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobÅ«džio nusikaltimai. Vis tik pažymėtina, jog kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkios nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Turint tai omenyje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra teistas, manytina, jog bausmės tikslai G. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ .Pagal įstatymo prasmę, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos traktuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, kadangi kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, todėl, paskyrus bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, galutinė bausmė skirtina taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

G.Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbine veikla;- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbine veikla.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir subendrintÄ bausmę už Å¡ias nusikalstamas veikas G.Č. paskirti – laisvės apribojimÄ vieneriems metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbine veikla.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiojo T.

R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš G. Č. T. R. naudai priteisti 147,56 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.             Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš G. Č. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 1415,43 Lt turtinės žalos atlyginimui.             Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

IÅ¡ G. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 1211,29 Lt turtinės žalos atlyginimui.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                  Eugenija Å atkuvienė