Legislator Case Law & Legislation
deb4ce03-3b23-415d-bb44-6cb41c6b07af AI generated

deb4ce03-3b23-415d-bb44-6cb41c6b07af · Vilniaus apygardos teismas

Case Number deb4ce03-3b23-415d-bb44-6cb41c6b07af
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje VBÄ® Valstybinė darbo inspekcija, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas G. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2012-06-08 darbo metu pateko į avarijÄ ne dėl savo kaltės. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis gydėsi ir buvo nedarbingas nuo 2012-06-08 iki 2012-11-14, o nuo 2012-11-14 iki 2012-11-28 sirgo.

Legislator headnote

AI generated

deb4ce03-3b23-415d-bb44-6cb41c6b07af · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad kita Å¡alis apie sutikimÄ ar nesutikimÄ nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos LR DK 125 straipsnio 1 dalį turi teisę praneÅ¡ti per trumpesnį nei 7 d. terminÄ , tačiau apeliantas nurodo, kad nebuvo laikytasi DK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, kadangi pirmiausiai darbuotojas turėjo pateikti savo pasiÅ«lymÄ , o tik po protingo termino darbdavys turėtų pateikti atsakymÄ dėl sutikimo ar nesutikimo nutraukti darbo sutartį. Dokumentai buvo parengti iÅ¡ anksto ir tai tik patvirtina, kad ne apeliantas buvo jo atleidimo iÅ¡ darbo iniciatorius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1078-302/2014 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00025-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.1.; 125.7.; 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. L. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

L. ieÅ¡kinį atsakovui BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje VBÄ® Valstybinė darbo inspekcija, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas G. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2012-06-08 darbo metu pateko į avarijÄ ne dėl savo kaltės. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis gydėsi ir buvo nedarbingas nuo 2012-06-08 iki 2012-11-14, o nuo 2012-11-14 iki 2012-11-28 sirgo.

Ä® darbÄ atvyko 2012-11-29, tačiau jam buvo pasakyta, kad jo darbo vietos nebėra, kadangi įmonė nebeiÅ¡vežioja produkcijos kaip anksčiau. Atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui kito pobÅ«džio darbÄ , tačiau jis pasakė, kad jį atleistų. Ko pasėkoje jam atsakę, jog gali atleisti tik Å¡alių susitarimu. Dėl traumos ir ligos, patirto fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų ir emocinės depresijos ieÅ¡kovas tinkamai nesuvokė siÅ«lomo susitarimo esmės, todėl jį pasirašė.

TÄ pačiÄ dienÄ pasitaręs su advokatu, jis nusprendė atsisakyti nutraukti sutartį. Grįžęs į darbovietę jis žodžiu pareiÅ¡kė, kad atsisako nutraukti sutartį ir atÅ¡aukia savo paraÅ¡Ä , kadangi buvo suklaidintas ir darbdavys pažeidė darbo sutarties nutraukimo tarpusavio sutarimu procedÅ«ras. Tokį patį raÅ¡ytinį atÅ¡aukimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui tÄ pačiÄ dienÄ registruotu paÅ¡tu. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad nebuvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo, su atsakovo administratoriumi S. P. jis susitikęs nebuvo, todėl galimai tÄ dienÄ jo net nebuvo įmonėje ir ieÅ¡kovo atleidimas tÄ dienÄ nebuvo įformintas.

IeÅ¡kovas turi susitarimÄ jį atleisti Å¡alių sutarimu tik su įmonės antspaudu, bet be S. P. paraÅ¡o. 2012-12-03 ieÅ¡kovas gavo atsakovo raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2012-11-29. IeÅ¡kovas į darbÄ dar važiavo kelis kartus, tačiau buvo iÅ¡praÅ¡ytas, kaip nedirbantis ten. Posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė prašė teismui nusprendus, kad buvo praleistas ieÅ¡kinio pateikimo terminas, tokį terminÄ atnaujinti. Atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas atvyko į darbÄ 2012-11-29 ir domėjosi, kaip jam atvykti į darbÄ , jam buvo paaiÅ¡kinta, kad pasikeitė darbo tvarka – nuo Å¡iol įmonė (atsakovas) nebeiÅ¡vežioja produkcijos į firmines parduotuves, todėl ankstesnė tvarka nebegalioja. IeÅ¡kovas pasakė, kad nevažinės į darbÄ iÅ¡ Kauno į AusieniÅ¡kes, nes toli, todėl nori nutraukti darbo sutartį. IeÅ¡kovas buvo informuotas, kad savo pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį jis turi pateikti raÅ¡tu. Administratorei-personalo vadovei pasiÅ«lius pasiraÅ¡yti susitarimÄ , ieÅ¡kovas administratorės-personalo vadovės paprašė jo pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį atspausdinti nurodant, kad jis pageidauja darbo sutartį nutraukti bendru sutarimu, atsakovui iÅ¡mokant kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, atsiskaitant per tris darbo dienas.

AtsakovÄ tokios sÄ lygos tenkino, todėl administratorė-personalo vadovė tÄ pačiÄ dienÄ parengė ir Å¡alys pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu. SusitarimÄ iÅ¡ atsakovo pusės pasirašė atsakovo administratorius S. P.. Atsakovas taip pat paaiÅ¡kino, kad darbo santykiai su ieÅ¡kovu nutrÅ«ko ne dėl vairuotojų etatų mažinimo (vairuotojai nebuvo atleisti), tiesiog keitėsi produkcijos iÅ¡vežiojimo tvarka ir marÅ¡rutai. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas savo reikalavimų dėl neturtinės žalos neįrodė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėTrakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatęs, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido nežymiai bei siekdamas nustatyti teisinę tvarkÄ , atnaujino ieÅ¡kovui praleistÄ terminÄ paduoti ieÅ¡kinį. IÅ¡ Å¡alių, liudytojų parodymų, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas savo valiÄ nutraukti sutartį iÅ¡reiÅ¡kė žodžių, o atsakovo darbuotoja tik informavo ieÅ¡kovÄ , kad toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu.

Todėl, teismo manymu, vien tai, kad atsakovo darbuotoja atspausdino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog atleidimÄ iniciavo atsakovas ir taip primetė savo valiÄ ieÅ¡kovui. Be to, teismas vertino kritiÅ¡kai ieÅ¡kovo teiginius, kad jis norėjo dirbti ir pasiraÅ¡yti dokumentai neatitiko jo tikrosios valios, kadangi kaip Å¡alys patvirtino, ieÅ¡kovas į darbÄ 2012-11-29 atvyko pavėlavęs net pusantros valandos, ko pasėkoje jam buvo padaryta pastaba. Tai, kad po ieÅ¡kovo atleidimo jis dar tris ar keturis kartus važiavo į darbovietę ir prašė jam pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ , teismo manymu parodo, kad ieÅ¡kovas galėjo pradėti dirbti ir jo sveikata tam nebuvo kliÅ«tis, todėl ieÅ¡kovo argumentus, jog jis dėl ligos, patirtų traumų nesusigaudė, taip pat atmetė, kaip neįrodytus.

Teismas taip pat nurodė, jog rašytinis prašymo nutraukti darbo sutartį atšaukimas galimas tik tuomet, kai darbo santykiai nutraukiami LR DK 127 str. pagrindu, t.y. darbuotojo pareiškimu. Tuo tarpu ieškovo pasirašytuose dokumentuose – 2012-11-29 prašyme ir susitarime, aiškiai parašyta, kad darbo sutartis nutraukiama LR DK 125 str. pagrindu, t.y. šalių susitarimu. Teismas taip pat atmetė ir tuos ieškovo argumentus, jog susitarimas pateiktas ieškovui, nebuvo pasirašytas S. P., kadangi iš byloje esančio atsakovo pateikto 2012-11-29 susitarimo nustatė, kad jis yra pasirašytas ir ieškovo, ir S. P..

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, jog LR DK 125 str. nustatyta darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu procedÅ«ra nebuvo pažeista, dėl to konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįsti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliantas G. L. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti, bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės- ieÅ¡kinį patenkinti visa apimtimi.

Apeliantas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad kita Å¡alis apie sutikimÄ ar nesutikimÄ nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos LR DK 125 straipsnio 1 dalį turi teisę praneÅ¡ti per trumpesnį nei 7 d. terminÄ , tačiau apeliantas nurodo, kad nebuvo laikytasi DK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, kadangi pirmiausiai darbuotojas turėjo pateikti savo pasiÅ«lymÄ , o tik po protingo termino darbdavys turėtų pateikti atsakymÄ dėl sutikimo ar nesutikimo nutraukti darbo sutartį. Dokumentai buvo parengti iÅ¡ anksto ir tai tik patvirtina, kad ne apeliantas buvo jo atleidimo iÅ¡ darbo iniciatorius.

Tarp Å¡alių nevyko jokių derybų dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų ir atsakovo atstovas net nebuvo susitikęs su ieÅ¡kovu. Tai, kad atsakovas pateikė ir parengė apeliantui atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus, rodo, jog atsakovas savo valiÄ primetė apeliantui, siekdamas jį atleisti iÅ¡ darbo prieÅ¡ jo valiÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu faktu, jog jis 2012 m. lapkričio 29 dienÄ pavėlavo į darbÄ siekdamas nutraukti darbo sutartį su atsakovu. Nurodo, kad į darbÄ pavėlavo dėl to, jog jis dar buvo paveiktas traumos tiek fiziÅ¡kai, tiek psichiÅ¡kai.

Grįžus į darbÄ , jam buvo paaiÅ¡kinta, kad įmonėje apskritai neliko logistikos padalinio ir ieÅ¡kovo darbo vietos taip pat. SÄ Å¾iningas darbdavys turėjo pareigÄ suteikti darbuotojui ilgesnį, protingumo kriterijus atitinkantį terminÄ apsispręsti dėl tolimesnio darbo sutarties vykdymo. Tačiau atsakovo tikslas buvo atleisti apeliantÄ iÅ¡ darbo. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ ir nurodydamas, kad pagal DK 125 straipsnio 1 dalį Å¡aliai atÅ¡aukti savo valios nėra galimybės, neatsižvelgė į tai, jog apeliantas ne kartÄ raÅ¡tu ir žodžiu darbdaviui iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nenoro nutraukti darbo sutartį.

TÄ pačiÄ dienÄ bei kitomis dienomis apeliantas grįždavo į darbovietę ir raÅ¡tu kreipėsi į darbdavį dėl to, jog nesutinka dėl darbo sutarties nutraukimo. Tai rodo, kad 2012 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymas bei susitarimas buvo sudarytas, dėl to, jog apelianto darbo vieta yra panaikinta ir nesant jo valios. Apeliantui nebuvo sudaryta galimybė įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir jos galimas pasekmes, o buvo įteiktas atsakovo įgalioto atstovo nepasiraÅ¡ytas susitarimas. Apelianto teigimu, darbo sutarties nutraukimo metu, atsakovo atstovo nebuvo įmonės buveinėje ir jo atleidimas nebuvo įformintas 2012 m. lapkričio 29 dienÄ .

Abiejų Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas tik vienas Susitarimo egzempliorius, o Susitarimas, kuris yra pasiraÅ¡ytas tik vienos Å¡alies negali bÅ«ti laikomas galiojančiu susitarimu. Faktai, jog nepasiraÅ¡ytas Susitarimo egzempliorius įteiktas apeliantui, S. P. nebuvimas atsakovo buveinėje 2012 m. lapkričio 29 d., įsakymo dėl apelianto atleidimo nebuvimas, patvirtina, kad atsakovas nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo. Atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog darbdavys nepažeidė darbo sutarties nutraukimo tarpusavio sutarimu procedÅ«ras, kurios yra numatytos LR darbo kodekso 125 straipsnyje, kadangi atsakovas su tokiu praÅ¡ymu bei sÄ lygomis sutiko ir susitarimÄ pasirašė. Aplinkybė, jog apeliantas tiesiogiai nebendravo su bankroto administratoriumi S. P. neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl LR DK 125 str. įtvirtintos procedÅ«ros laikymosi. Darbo sutarties nutraukimas buvo įformintas tinkamai ir pasiraÅ¡ytas tiek apelianto, tiek atsakovo administratoriaus S. P..

Atsakovas taip pat nurodo, kad tiek liudytoja personalo vadovė-administratorė J. S., tiek pats apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jų vyko diskusija, buvo aptartas pasikeitusio darbo pobÅ«dis bei nauja bendrovės automobilių naudojimo tvarka. BÅ«tent pasikeitusi bendrovės automobilių naudojimo tvarka ir paskatino apeliantÄ pasiÅ«lyti nutraukti darbo sutartį. Be to, atsakovas pažymi, kad apeliantas į darbÄ 2012-11-29 atvyko pavėlavęs, o jo teiginiai, kad jis po patirtos traumos bei ilgo nedarbingumo jautėsi paveiktas traumos tiek fiziÅ¡kai, tiek psichiÅ¡kai nepagrįsti jokiais įrodymais.

IeÅ¡kovo pasiraÅ¡ytuose dokumentuose- 2012-11-29 praÅ¡yme ir susitarime, aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad darbo sutartis nutraukiama LR DK 125 str. pagrindu, t.y. Å¡alių sutarimu. Nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 125 str., nuostatos reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojo iniciatyva netaikytinos. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog 2012-11-29 susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas dviem egzemplioriais, po vienÄ kiekvienai Å¡aliai, todėl jis laikytinas įrodymu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas, ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu.  Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 straipsnio pagrindu. LR DK 125 straipsnyje įtvirtintas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu – labiausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobÅ«dį, nes darbo teisinius santykius nutraukiančios Å¡alys gali suderinti savo interesus. Tačiau darbo sutarties nutraukimas Å¡iuo pagrindu galimas tik tada, jeigu Å¡alių susitarimas nutraukti darbo santykius Å¡iuo pagrindu atitinka tikrÄ jÄ jų valiÄ .

Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai, teisės normos, reglamentuojančios darbo teisių įgyvendinimÄ ir gynimÄ , be kitų, įtvirtina ir darbo teisės subjektų lygybės, laisvės pasirinkti darbÄ principus, pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nustato draudimÄ piktnaudžiauti savo teise (LR DK 2, 35 straipsniai). Darbo sutartis negali bÅ«ti laikoma nutraukta Å¡alių suderinta valia, jeigu viena iÅ¡ sutarties Å¡alių primeta savo valiÄ kitai Å¡aliai.

Sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo. Susitarime nustatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. Å . v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad Å¡alių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties Å¡alims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situacijÄ , galimus variantus ir pasekmes.

Ä®statyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta Å¡alių susitarimu, t.y. įstatyme Å¡alių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo Å¡iuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių Å¡alys tam, kad sudarydamos tokį susitarimÄ , suderintų savo interesus ir iÅ¡reikÅ¡tų jame tikrÄ jÄ savo valiÄ , be to, iÅ¡vengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog 2012-11-29 ieÅ¡kovui atvykus į darbÄ ir sužinojus, jog pasikeitė įmonėje tvarka, t.y. nebus iÅ¡vežiojama atsakovo produkcija pirkėjams, atsakovas užpildė praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo (b.l. 24), kuriame nurodė pageidavimÄ nutraukti sutartį data – 2012 m. lapkričio 29 d. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu (b.l. 25), o taip pat darbo sutartyje – dėl sutarties nutraukimo DK 125 str. 1 d. pagrindu (b.l. 21).

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovo direktorius nepasirašė dokumentų 2012-11-29, bet pasirašė atbuline data, nieko nepagrįstas. Atvirkščiai iÅ¡ pateikto susitarimo bei darbo sutarties matyti, kad Å¡ie dokumentai atsakovo vadovo yra pasiraÅ¡yti. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas neginčija Å¡ių dokumentų teisėtumo dėl to, jog juos pasirašė vadovas ne vienu metu su ieÅ¡kovu, todėl dokumentų pasiraÅ¡ymas ne vienu metu, o skirtingu laiku, be to pasiraÅ¡ant tokius dokumentus, kur buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo valia, vėliau, reiÅ¡kia tai, kad atsakovas per savo vadovÄ pritarė ieÅ¡kovo valiai ir pasiÅ«lymui dėl darbo sutarties nutraukimo pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojos, kuriai buvo pavesta funkcija pagal užimamas pareigas derinti tokias sÄ lygas, sutartas sÄ lygas, tačiau dėl ieÅ¡kovo nurodytos priežasties Å¡io sutarimo nedaro niekiniu.LR DK 125 straipsnyje nėra reglamentuota sutarties nutraukimo tvarka, taip pat nėra nurodyta, jog iniciatyva nutraukti sutartį gali bÅ«ti tik iÅ¡ darbuotojo pusės. Pabrėžiama, jog esminis reikalavimas yra tai, jog susitarimas bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu ir jame bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta darbo sutarties Å¡alių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sÄ lygų.

Tokiu bÅ«du tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali bÅ«ti sutarties nutraukimo iniciatoriais, kÄ suponuoja sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Todėl visiÅ¡kai nėra svarbu, kas paruošė susitarimo tekstÄ , tačiau svarbu, kad jis bÅ«tų aiÅ¡kus ir suprantamas. Bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovui pateiktas pasiraÅ¡yti susitarimas atitinka LR DK 125 straipsnio prasmę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog toks pasiÅ«lymo bei susitarimo patvirtinimas prieÅ¡tarautų LR DK 125 straipsnyje nustatytai darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rai.

Taigi, darbo sutarties Å¡alims sudarius raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio pasiÅ«lytomis sÄ lygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas Å¡alims įgyja įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdomas. Apeliantas nurodo, kad toks susitarimas neatitiko jo valios, nes jis neketino nutraukti darbo sutarties. Pažymėtina, jog byloje esantys paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai suteikia prielaidas abejoti Å¡iais jo argumentais.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo vairuotoju, vykimui į darbÄ naudojo tarnybinį automobilį, kurį laikydavo Kaune prie savo namų, o ryte vykdavo į darbÄ AusieniÅ¡kėse. Po ieÅ¡kovo gydymosi dėl nelaimingo atsitikimo autoįvykyje nuo 2012-06-08 iki 2012-11-28 pasikeitė produkcijos iÅ¡vežiojimo pirkėjams tvarka ir ieÅ¡kovas sužinojęs, kad jis negalės tarnybiniu automobiliu vykti į darbÄ , nurodė, kad jis neturi galimybės atvykti į darbÄ laiku dėl didelio atstumo iki darbo – 74 km, taip pat, jog tai yra jam yra didelės iÅ¡laidos.

Be to, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra sakęs darbdaviui (jo atstovui), kad jį atleistų. IeÅ¡kovas, gavęs atsakovo parengtÄ susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektÄ , kuriame buvo aptartos darbo sutarties nutraukimo sÄ lygos, turėjo galimybę įvertinti atsakovo siÅ«lomas sÄ lygas ir nesutikdamas su siÅ«lomomis sÄ lygomis, nepasiraÅ¡yti tokio susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Pažymėtina tai, kad susitarime (b.l.

25) buvo nurodyta tokia pati sutarties nutraukimo data 2012-11-29, kaip ir ieÅ¡kovo įraÅ¡yta praÅ¡yme dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu (b.l. 24), be to ieÅ¡kovas pasirašė ir pačioje darbo sutartyje apie sutarties nutraukimÄ nuo 2012-11-29 (b.l. 21). Atsižvelgiant, kad Å¡ie visi dokumentai buvo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovo, bei į aukščiau nustatytas aplinkybes, kurioms esant ieÅ¡kovas apsisprendė nutraukti sutartį, nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tų nustatyti kokie nors ieÅ¡kovo valios iÅ¡raiÅ¡kos – nutraukti darbo sutartį trÅ«kumai pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo.Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog jam nebuvo suteikta galimybė atÅ¡aukti savo sprendimÄ , kas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad buvo pažeista atleidimo iÅ¡ darbo tvarka.

Jau minėta, kad ieÅ¡kovas paprašė ir Å¡alys sutarė, kad darbo sutartis bus nutraukta 2012-11-29, be to nurodytÄ dienÄ Å¡alys pasirašė sutarties nutraukimÄ , o ieÅ¡kovas tik 2012-12-03 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu pasiÅ«lyti jam kitÄ darbÄ , atitinkanti jo kvalifikacijÄ arba paskelbti prastovÄ (b.l. 50), į kuriÄ jam atsakovas atsakė, jog darbo sutartis yra nutraukta, Å¡alių suderinta data, t.y. 2012-11-29, todėl skelbti prastovÄ nėra jokio teisinio pagrindo (b.l. 51). Nėra pagrindo laikyti, kad minėtu ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ atÅ¡aukti savo praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, net jeigu taip ir bÅ«tų jis to negalėjo padaryti, esant nutrauktai sutarčiai.

Kolegija pažymi tai, kad darbo sutartį nutraukiant DK 125 str. 1 d. pagrindu, DK 127 straipsnio 4 dalies nuostata, jog darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos, netaikoma.Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui taikytinas LR DK teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ( LR CPK 93 str. 1 d.), be to Å¡ios iÅ¡laidos nepagrįstos jokiais įrodymais. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija n u t a r ė : Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                                         Rita Kisielienė                                                                                                         Alma Urbanavičienė