deb387ed-0101-4c6f-8ebe-6def113e72ee · Vilniaus apygardos teismas

                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-312/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65388-2015-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; (S)                                                                                    1.1.8.1.1; 1.1.8.10.2; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2;                                                                                   2.1.7.4.1; 2.4.6.4.1.

   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, ArtÅ«ro Å umsko,sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nuteistojo H. J. X. gynėjui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo H.

J. X. ir jo gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. X. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, H. J. X. paskirtos bausmės subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir H. J. X. paskirta 150 MGL (5 649,00 Eur) dydžio bauda. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir iÅ¡ H. J. X. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 36,21 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės H. J. X. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 22 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, namo laiptinėje, prasilenkęs su nukentėjusiuoju T. A. ir jo Å¡unimi, pradėjo garsiai rėkti anglų kalba, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, sakydamas „Put your fucking dog on a leash“ (prisek savo suÅ¡iktÄ Å¡unį), po ko, nukentėjusiajam T. A. išėjus į kiemÄ , praėjus bromÄ , vėl vartojo necenzÅ«rinius žodžius anglų kalba, priėjo prie nukentėjusiojo ir abiem savo rankomis jį pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusysis susvirduliavo, nukentėjusiajam T.

A. jį pastÅ«mus atgal, jis nieko nesakydamas, prasegė savo striukę, kur nuo kelnių diržo, priekio, deÅ¡inės pusės, savo deÅ¡ine ranka iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir nieko nesakydamas, neperspėjęs pradėjo purkÅ¡ti dujas nukentėjusiajam T. A. į veidÄ , nukentėjusiajam bandant apsiginti (apkabino H. J. X. per sprandÄ , palenkiant ir bandant atimti dujų balionėlį), H. J. X. įkando nukentėjusiajam T. A. į deÅ¡inę rankÄ , tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam T.

A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, abiejų akių ragenos ir junginės II-o laipsnio cheminiu nudeginimu (specialisto iÅ¡vada Nr. G 4018/15(01)). Å iais savo veiksmais H. J. X. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Taip pat H. J. X. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 24 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, namo laiptinėje, antrame aukÅ¡te, užgesinęs Å¡viesÄ , savo deÅ¡inėje rankoje laikydamas didelį plaktukÄ , kairėje rankoje laikydamas atkiÅ¡tÄ dujų balionėlį, nieko nesakęs ir neperspėjęs, be jokios priežasties pradėjo purkÅ¡ti dujas nukentėjusiajam T.

A., tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam T. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį abiejų akių I-II laipsnio cheminiu nudegimu (specialisto iÅ¡vada Nr. G 940/2017(01)). Å iais savo veiksmais H. J. X. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis H. J. X. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas PaukÅ¡tė praÅ¡o iÅ¡teisinti H. J. X. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl abiejų nusikaltimų), o nenustačius iÅ¡teisinimo pagrindų, Å¡velninti bausmę bei kreiptis į prokurorÄ dėl ikiteisminio tyrimo T.

A. pradėjimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertindamas 2015 m. lapkričio 22 d. įvykį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi niekuo nepatvirtintais liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo T. A. teigimu, H. J. X. pastÅ«mė jį dviem rankomis, tačiau nei vienas liudytojas nematė Å¡io fakto. Liudytojas R. L. nurodė, kad matė kaip H. J. X. Å¡aukė ir aiÅ¡kinosi, mojuodamas rankomis, taip pat, kaip T. A. pastÅ«mė nuteistÄ jį kaire ranka, tačiau po Å¡ių veiksmų grumtynės nekilo.

Teisiamojo posėdžio metu R. L. pakeitė savo parodymus ir teigė, jog nematė ir neprisimena minėtos situacijos pradžios, tačiau sutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, atsisakė atsakinėti į jam užduodamus klausinius. Atsižvelgiant į tai, Å¡io liudytojo parodymai kelia abejonių, pirmosios instancijos teismas Å¡ių abejonių nepaÅ¡alino. R. L., apžiÅ«rinėdamas nuotraukas, nurodė vietÄ , kurioje stovėjo jis ir L. K.. Å i vieta sutapo su H. J. X. ir L. K. nurodoma vieta.

BÅ«tent iÅ¡ nurodyto taÅ¡ko R. L. ir L. K. negalėjo matyti, kur tiksliai prasidėjo konfliktas, nes vaizdÄ užstojo medžiai ir automobiliai. Liudytojas L. K. nurodė, kad girdėjo, kaip H. J. X. Å¡aukė ir mojavo rankomis, tačiau negali pasakyti, kad matė, kaip H. J. X. trenkė nukentėjusiajam T. A.. L. K. parodymuose gausu abstrakčių frazių, kurios netiksliai apibÅ«dina konfliktÄ . Be to, L. K. parodymai nesutapo su T. A. parodymais. Pasak L. K., prasidėjus grumtynėms, H. J. X. buvo pargriovęs T.

A., tačiau nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡ingi – jis teigia pats sugriebęs H. J. X. už kaklo ir lenkęs jį žemyn. Anot L. K., H. J. X. pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, tačiau policijos pareigÅ«nė N. R. nurodė, kad H. J. X., stovėdamas kieme, laukė policijos. BÅ«tent tai taip pat pagrindžia faktÄ , jog L. K. pateikti duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, nes jie kelia daug abejonių. Liudytoja I. P. įvykio nematė, tik iÅ¡kvietė policijÄ . Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad visi įvykyje dalyvavę asmenys pateikė skirtingas įvykio versijas ir taip ji susidarė nuomonę apie konfliktÄ .

I. P., siekdama pabloginti H. J. X. reputacijÄ , teigė, kad jis, grasindamas jai, panaudojo pipirinių dujų balionėlį, tačiau niekas negali patvirtinti Å¡io fakto. Policijos pareigÅ«nų apie tokius H. J. X. veiksmus I. P. neinformavo, kas dar kartÄ patvirtinÄ faktÄ , kad jos parodymai yra nepatikimi. Teisiamojo posėdžio metu T. A. nurodė, kad H. J. X. paprašė jo uždėti Å¡uniui pavadėlį ir jis vėliau sutiko tai padaryti. T. A. pripažino, jog savo merginai pasakojo apie konfliktÄ ir jautė neapykantÄ H.

J. X., nebesutvardė pykčio, kai pastarasis paprašė uždėti Å¡uniui pavadėlį. IÅ¡kart po tokio praÅ¡ymo T. A. rankomis pastÅ«mė ir trenkė akmeniu, siekdamas sužaloti H. J. X.. Tai reiÅ¡kia, kad T. A. jautė iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ užsienio piliečiui ir, nesuvaldęs pykčio, iÅ¡provokavo tolimesnį konfliktÄ .Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas L. K. nurodė, jog matė, kai 2015 m. lapkričio 24 d., apie 17 val., H. J. X. su žmona ėjo Seinų gatve, po 10 minučių Å¡alia savo biuro pastebėjo T.

A. pipirinių dujų pripurkÅ¡tu veidu. 10 minučių laikotarpis yra per trumpas, siekiant pagrįsti L. K. parodymus. Atstumas nuo Seinų g. iki Å v. Stepono g. (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 800 metrų, kas reiÅ¡kia, jog asmuo, eidamas vidutiniu 5 km/h greičiu, vien 10 minučių užtruktų įveikti visÄ atstumÄ , todėl akivaizdu, kad H. J. X. fiziÅ¡kai nebÅ«tų sugebėjęs nueiti nurodytÄ atstumÄ , sudalyvauti konflikte su T. A. ir pripurkÅ¡ti jam pipirinių dujų. Teisiamojo posėdžio metu T.

A. parodė, jog nematė L. K. po to, kai jam buvo pripurkÅ¡ta pipirinių dujų, jie su L. K. buvo susitikę prieÅ¡ incidentÄ . Dar vienas L. K. parodymus kvestionuojantis faktas yra tai, jog bendrasis pagalbos centras 20 val. 12 min. gavo praneÅ¡imÄ apie incidentÄ , o L. K. H. J. X. matė apie 17 val. R. F. teigimu, jis, važiuodamas automobiliu link Pusko gatvės, per veidrodėlį matė, kaip H. J. X. vejasi vyrÄ ir moterį. Paklausus, kaip jis galėjo matyti susiklosčiusiÄ situacijÄ per automobilio veidrodėlį, R.

F. pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, jog visÄ tai matė pro vartų tunelį. Å is liudytojas negalėjo prisiminti, nei kokiais rÅ«bais buvo apsirengę minimi asmenys, nei kitų įvykio detalių. Liudytojas nurodė, kad įvykį matė apie 15-16 val., nes buvo Å¡viesu, gatvių apÅ¡vietimas nebuvo įjungtas. Kaip jau minėta, skambutis bendrajame pagalbos centre buvo registruotas 20 val. 12 min., todėl R. F. negalėjo matyti incidento. Taigi, R. F. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir keliantys abejonių, nebuvo nustatytas tikslus laikas ir kitos aplinkybės, susijusios su minėtu įvykiu, todėl tokie duomenys negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.

T. A. ir I. P. teigė, kad jie 2015 m. lapkričio 24 d., apie 7 val. 30 min., kalbėjo su L. K. kieme, jų pokalbis truko maždaug 15 min. L. K. parodė, jog su T. A. ir I. P. kalbėjo tik po incidento. Tokia situacija parodo, kad L. K. bei T. A. ir I. P. parodymai nesutampa, liudytojai pateikia iÅ¡galvotus faktus, siekdami suklaidinti teismÄ . Liudytojai T. A. ir I. P. taip pat teigė, jog matė R. F. po įvykio apie 20 val., tačiau pastarasis nurodė, jog įvykį matė apie 15 val., kai sugrįžo iÅ¡ darbo, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

F. įvykio metu nebuvo. Be to, nei vienas liudytojas nematė I. P., todėl kyla klausimas, ar ji taip pat buvo įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistajam ir jo gynėjui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neatliko liudytojų ir nuteistojo parodymų vertinimo, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikinamas, o H. J. X. išteisinamas.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad H. J. X. veiksmuose nėra ir subjektyviųjų požymių t. y.

H. J. X. nesiekė savo tyčiniais veiksmais sutrikdyti vieÅ¡osios tvarkos. Tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia tiek suvokimu, kad daroma nusikalstama veika, tiek ir siekiu jÄ daryti. Tuo tarpu H. J. X. norėjo tik papraÅ¡yti savo kaimyno, kad pastarasis užsegtų savo augintiniui pavadėlį ir neturėjo tikslo veltis į konfliktÄ , o aÅ¡arines dujas panaudojo tik savigynos tikslais. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendyje kaltės klausimo atskirai neanalizavo. Apeliantų teigimu, H. J. X. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 150 MGL dydžio bauda yra neproporcinga.

H. J. X. finansinė padėtis yra itin sunki, jis šiuo metu dirba nepriklausomu vertėju, todėl jo pajamos yra nedidelės. Dėl susiklosčiusios situacijos ir teisminio proceso H. J. X. atlikti savo pareigas tapo dar sunkiau, todėl jo pajamos dar labiau sumažėjo. Nuteistasis turi sutuoktinę, yra dviejų vaikų tėvas, kuriuos išlaiko iš savo darbo užmokesčio. Laisvalaikiu jis sportuoja, žaidžia krepšinį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 23 išdėstytus nurodymus dėl bausmės skyrimo, tinkamai neatskleidė H.

J. X. asmenybės ir neiÅ¡analizavo jo polinkio nusikalsti. Rinkdamas duomenis apie kaltininko asmenybę ir juos vertindamas, teismas turi atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, nes priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobÅ«džio ta pati kaltininkÄ charakterizuojanti aplinkybė gali turėti skirtingÄ reikÅ¡mę asmenybės pavojingumui ir bausmės skyrimui.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad T. A. savo tyčiniais veiksmais pastÅ«mė nuteistÄ jį ir vėliau akmeniu smogė į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ H.

J. X. galvÄ . Tokiais veiksmais jis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Po Å¡io konflikto H. J. X. neteko daugiau nei 5% darbingumo, negalėjo dirbti, nes turėjo gydytis patirtas traumas. Tokiu atveju teismas turėtų kreiptis į prokurorÄ dėl ikiteisminio tyrimo T. A. pradėjimo.Vilniaus apygardos teisme 2018 m. kovo 7 d. gautas 2018 m. kovo 5 d. nuteistojo H. J. X. apeliacinio skundo papildymas (apeliacinio skundo priedas). Kadangi Å¡iuo papildymu, be kita ko, yra keliami ir nauji reikalavimai, o jis paduotas praleidus įstatymo numatytÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo terminÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas Å¡io apeliacinio skundo papildymo nepriima ir nenagrinėja.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo H. J. X. ir jo gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2015 m. lapkričio 22 d.) BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis 2015 m. lapkričio 22 d. vieÅ¡oje vietoje, namo laiptinėje, pradėjo garsiai ant nukentėjusiojo rėkti anglų kalba, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, o nukentėjusiajam išėjus į kiemÄ (adresu Vilniuje, Å v. Stepono g. 31), vėl vartojo necenzÅ«rinius žodžius anglų kalba, priėjo prie nukentėjusiojo ir abiem rankomis jį pastÅ«mė, iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkÅ¡ti dujas nukentėjusiajam į veidÄ , o jam bandant apsiginti, įkando nukentėjusiajam į deÅ¡inę rankÄ .

Toks nuteistojo elgesys pagrįstai pripažintas įžūliu. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, purÅ¡kiamos aÅ¡arinės dujos, nuteistasis garsiai Å¡Å«kavo necenzÅ«rinius žodžius, kilo triukÅ¡mas, toks konfliktas truko pakankamai ilgÄ laikÄ , atkreipė paÅ¡alinių dėmesį, aplinkiniai ėmė skirti konfliktuojančius asmenis, jiems nuteistasis taip pat pagrasino dujų balionėliu, atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitosios pagalbos automobilis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad aptartais veiksmais nuteistasis H.

J. X. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam T. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde kritiÅ¡kai vertinami baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai, nurodant, kad nėra pagrindo jų laikyti įrodymais, nes jie nepatikimi. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. nurodė, kad matė, kaip 2015 m. lapkričio 22 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam T. A. praėjus bromÄ , nuteistasis H. J. X. kaire ranka pastÅ«mė jį iÅ¡ nugaros, garsiai kalbėjo anglų kalba, reiÅ¡kė emocijas, vėliau matė, kaip abu vyrai grumiasi, nukentėjusysis laiko nuteistÄ jį apkabinęs per kaklÄ , nuteistasis rankoje laiko dujų balionėlį ir purÅ¡kia dujas nukentėjusiajam į veidÄ .

Liudytojui R. L. su kolega L. K. ėmus Å¡iuos asmenis skirti, nuteistasis H. J. X. buvo labai agresyvus, stengėsi prasiveržti iki nukentėjusiojo, jiems grasino dujų balionėliu, Å¡Å«kavo anglų kalba. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. L. pakeitė parodymus, tačiau, iÅ¡analizavus Å¡ių parodymų turinį, tokios iÅ¡vados daryti nėra teisinio pagrindo. Teisme liudytojas nurodė, kad jis nematė konflikto pradžios, konflikto eigÄ matė tik epizodiÅ¡kai, nes buvo užsiėmęs pasiruoÅ¡imu ekspedicijai, nuolat judėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat buvo nurodęs, kad visos situacijos nestebėjo, nes ji iÅ¡ pradžių neatrodė grėsminga. Taip pat R. L. teisiamojo posėdžio metu kelis kartus pakartojo, kad nuo įvykio praėjo jau dveji metai, jis visko neprisimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis, nes tuo metu viskÄ prisiminė geriau. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymais. Jis pagrįstai nurodė, kad konflikto pradžios nematė, nes, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dar namo laiptinėje, taip pat natÅ«ralu, kad praėjus dvejiems metams po įvykio, žmogus neprisimena visų jo detalių.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L.

K. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo triukÅ¡mÄ , matė, kaip paskui nukentėjusįjį T. A. ėjo nuteistasis H. J. X. ir garsiai Å¡aukė anglų kalba, po to nuteistasis ėmė mojuoti rankomis, pradėjo purkÅ¡ti dujas nukentėjusiajam į veidÄ , tada abu susikibo. Liudytojas L. K. patvirtino, kad nuteistasis buvo agresyvus, jis pradėjo konfliktÄ , nukentėjusysis tik gynėsi. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. K. nepatvirtino, kad matė, kaip nuteistasis trenkė nukentėjusiajam, tačiau joks smÅ«gis nuteistajam ir nėra inkriminuotas. Be to, skirtingai nei teigia apeliantai, liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenurodė, kad nuteistasis buvo pargriovęs nukentėjusįjį. IÅ¡analizavęs liudytojo parodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad juose daug abstrakčių frazių, atvirkščiai, L. K. pakankamai tiksliai apibÅ«dino tai, kÄ matė konflikto metu, tokie parodymai neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, o su jomis sutampa ir jas papildo.

Abejonių liudytojo L. K. parodymais nekelia ir tai, kad jis nurodė, jog po konflikto nuteistasis H. J. X. pasiÅ¡alino. Liudytoja I. P. patvirtino, kad, iÅ¡kvietusi policijÄ , ji leidosi laiptais iÅ¡ namų į laukÄ ir laiptinėje sutiko nuteistÄ jį H. J. X., kuris buvo įsiutęs, blaÅ¡kėsi, ant jo kaktos buvo kraujo dėmė, jis įėjo į savo butÄ . Tai reiÅ¡kia, kad po konflikto nuteistasis iÅ¡ tiesų buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ kiemo, tačiau vėliau į įvykio vietÄ sugrįžo ir bendravo su policijos pareigÅ«nais ir medikais.Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad liudytoja I.

P. paties konflikto nematė. Pati liudytoja tai patvirtino. Ji tik pro langÄ iÅ¡girdo nukentėjusiojo balsÄ ir jo praÅ¡ymÄ kviesti policijÄ , kÄ padariusi, pati nusileido į kiemÄ , kur tarp jos ir nuteistojo H. J. X. įvyko žodinis konfliktas. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytoja I. P. apklausų metu nurodė, kad nuteistasis jai grasino dujų balionėliu, o ne jį panaudojo. Kad nuteistasis grasino dujų balionėliu, patvirtino ir liudytojas R. L..Taigi, aptarti liudytojų parodymai pagrįstai pripažinti patikimais, laikyti įrodymais ir jais vadovautasi, pagrindžiant H.

J. X. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymų visuma paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis T. A., jausdamas iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ užsienio valstybės piliečiui, iÅ¡provokavo konfliktÄ . Atvirkščiai, nukentėjusysis, žinodamas, kad nuteistasis yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, vengė su juo kontakto, tačiau H. J. X. jį pastÅ«mus, pastÅ«mė pastarÄ jį atgal, o nuteistajam pripurÅ¡kus dujų į akis, nukentėjusysis trenkė pastarajam po ranka pasitaikiusiu akmeniu, nes buvo iÅ¡sigandęs, nieko nematė.

Pažymėtina, kad nuteistasis, manydamas, kad nukentėjusiojo veiksmais yra pažeisti jo teisėti interesai, turi teisę savarankiÅ¡kai kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), gali bÅ«ti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiÅ¡kia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

H. J. X. vieÅ¡oje vietoje, gyvenamojo namo kieme, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, purkÅ¡damas aÅ¡arines dujas ir grasindamas dujų balionėliu aplinkiniams, garsiai vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, suvokė, kad tokie jo veiksmai trikdo visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir to norėjo. Turėdamas visas galimybes nutraukti konfliktÄ , jis toliau jį tęsė. KritiÅ¡kai vertinami apeliacinio skundo argumentai, kad aÅ¡arines dujas nuteistasis panaudojo savigynos tikslais.

Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad aptariamo konflikto metu gynėsi nukentėjusysis. Siekiant, kad kaimynas laikytųsi nustatytų taisyklių ir Å¡unį vedžiotų su pavadėliu, smurtinių veiksmų panaudojimas nėra pateisinamas. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2015 m. lapkričio 24 d.) Kalbant apie 2015 m. lapkričio 24 d. padarytÄ nusikaltimÄ , apeliaciniame skunde taip pat vertinami liudytojų parodymai, siekiant patvirtinti jų prieÅ¡taringumÄ ir nepatikimumÄ .

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d., antroje dienos pusėje, kelinta tai buvo valanda, neprisimena, atvažiavo prie savo biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau automobilį pasistatė Seinų gatvėje, kur pamatė Å¡aligatviu praeinantį nuteistÄ jį H. J. X., liudytojas iÅ¡sikrovė daiktus, nuėjo į biurÄ , po maždaug 10 minučių prie biuro durų pamatė nukentėjusįjį T. A. su drauge ir dar dviem asmenimis, nukentėjusysis jau buvo užpultas, jam buvo pripurkÅ¡ta aÅ¡arinių dujų į akis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateikti paskaičiavimai, kiek laiko užtrunka nueiti nuo Seinų gatvės iki Å v. Stepono gatvės yra preliminarÅ«s, neobjektyvÅ«s, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Apeliantai nurodo, kad atstumas tarp Å¡ių vietų yra 800 m ir jį nueiti užtrunka 10 minučių, tuo tarpu teisme apklausiamas L. K. nurodė, kad atstumas tarp vietos, kur jis matė nuteistÄ jį, ir vietos, kur buvo nukentėjusysis po įvykio, yra 15-30 m ir jį nueiti neužtrunka net minutės. Vertinant Å¡io liudytojo parodymų patikimumÄ svarbu pažymėti ir tai, kad jis tiksliai nenurodė, kad nuteistÄ jį H.

J. X. matė 17 val., liudytojas teigė neprisimenantis, koks tai tiksliai buvo laikas, galėjo bÅ«ti 16-17 val., galėjo bÅ«ti ir vėliau, buvo Å¡iek tiek pritemę. Faktas, ar nukentėjusysis su liudytoju L. K. kalbėjo iki ar po įvykio, jokios reikÅ¡mės nuteistojo kaltės nustatymui neturi. Be to, L. K. teisme nurodė, kad jis neprisimena, ar kalbėjo su T. A. prieÅ¡ jo konfliktÄ su nuteistuoju.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. F. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. iÅ¡važinėjo iÅ¡ arkos, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė prabėgančius merginÄ (I.

P.) ir vaikinÄ (T. A.) bei vyrÄ (H. J. X.) jiems iÅ¡ paskos, vėliau H. J. X. pabėgo, o T. A. papasakojo, kad pastarasis jam pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų į akis. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė, kad jis neprisimena, koks paros laikas tai buvo, tačiau tikrai žino, kad laikas jau po darbo, neprisimena, kokiais drabužiais buvo apsirengę asmenys, tačiau situacijos esmę R. F. nupasakojo iÅ¡ esmės taip pat, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Tiksliai nurodė, kokiu kampu matė bėgančius asmenis, kur tuo metu jie buvo, kur judėjo ir kur buvo liudytojo automobilis.

NatÅ«ralu, kad praėjus dvejiems metams po įvykio, asmuo neprisimena tokių detalių, kaip tikslaus paros laiko ar konflikto dalyvių aprangos. Å ios aplinkybės abejonių liudytojo R. F. parodymais nekelia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino juos įrodymu.Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojai L. K., R. F. ir A. Ž. patvirtino, kad matė gatve bėgančius vaikinÄ ir merginÄ , todėl laikoma vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodytu, kad konflikto metu dalyvavo ir I. P..Taigi, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, o taip pat ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 24 d. tarp T.

A. ir H. J. X. vėl buvo kilęs konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam buvo pripurkÅ¡ta aÅ¡arinių dujų į akis. Vis dėlto padarytos veikos kvalifikacijÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) apsprendžia dėl veikos kilę padariniai – sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ar visuomenės rimtis. Kiekvienu straipsnio dispozicijoje nurodytu bÅ«du demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad vertinama veika privataus konflikto ribų neperžengė. Konfliktas tarp asmenų kilo ir baigėsi laiptinėje, ten buvo panaudotos ir ašarinės dujos, tačiau jokie pašaliniai asmenys šių veiksmų nematė, L. K., R. F. ir A. Ž. matė tik gatve bėgančius asmenis, tačiau jokie smurtiniai ar kitokio pobūdžio įžūlūs veiksmai jiems matant atlikti nebuvo, liudytojai nenurodė, kad jie būtų buvę pažeminti ar šokiruoti, todėl nėra pagrindo laikyti, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.Taip pat, kaip jau minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija), gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju H. J. X. nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, šis įvykis buvo privataus pobūdžio konfliktas su T. A., susijęs su praeityje tarp asmenų vykusiais nesutarimais. Tai, kad nuteistasis nenorėjo demonstruoti nepagarbos aplinkiniams, patvirtina faktas, jog T. A. ir I. P. išbėgus į gatvę ir atsiradus pašaliniams asmenims, H. J. X. konflikto netęsė, o iš įvykio vietos pasišalino.Esant išdėstytoms aplinkybėms, H.

J. X. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto H. J. X. savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , todėl jo veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Nuteistojo tyčia ir buvo nukreipta bÅ«tent į T. A. sveikatÄ , purkÅ¡damas aÅ¡arines dujas pastarajam į akis, H. J. X. suvokė, kad tokiu bÅ«du nukentėjusiajam bus sutrikdyta sveikata ir to norėjo.

Juo labiau, kad prieÅ¡ kelias dienas jau buvo atlikęs analogiÅ¡kus veiksmus ir matė to pasekmes. Be to, praeityje jis yra teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad, be kita ko, vieÅ¡oje vietoje papurÅ¡kė asmeniui aÅ¡arinių dujų į akis ir sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko įrodytu, kad H. J. X. 2015 m. lapkričio 24 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, namo laiptinėje, antrame aukÅ¡te, užgesinęs Å¡viesÄ , savo deÅ¡inėje rankoje laikydamas didelį plaktukÄ , kairėje rankoje laikydamas atkiÅ¡tÄ dujų balionėlį, nieko nesakęs ir neperspėjęs, be jokios priežasties pradėjo purkÅ¡ti dujas nukentėjusiajam T.

A., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį abiejų akių I-II laipsnio cheminiu nudegimu (specialisto iÅ¡vada Nr. G 940/2017(01)). Tokiais savo veiksmais H. J. X. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jo veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės Teismas, skirdamas H. J. X. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (smurtinis nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų nusikaltimÄ ), kaltės formÄ (veikė tyčia), asmenybę (praeityje teistas du kartus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, per kelias dienas padarė dvi nusikalstamas veikas prieÅ¡ tÄ patį asmenį, administracine tvarka nebaustas).

H. J. X. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Å ių H. J. X. asmenybę ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant viešųjų darbų bausmę, įpareigojant H. J. X. tris mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki, jis dirba nepriklausomu vertėju, pajamos nedidelės, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikia.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad H. J. X. yra dviejų vaikų tėvas, kuriuos iÅ¡laiko iÅ¡ darbo užmokesčio, pažymėtina, kad pagal įstatymÄ pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ tenka abiems tėvams, jokių duomenų, kad nuteistasis vaikais rÅ«pinasi vienas, nepateikta. Teigiamai vertinama tai, kad H. J. X. laisvalaikiu sportuoja, tačiau tai neturi jokios įtakos skiriant bausmę. Tokiu bÅ«du, apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu nuteistajam pirmosios instancijos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta bausmė (100 MGL dydžio bauda) negali būti švelninama.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, H. J. X. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) pirmosios instancijos teismo paskirta 100 MGL dydžio bauda visiško sudėjimo būdu bendrintina su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skiriama trijų mėnesių viešųjų darbų bausme ir H. J. X. skirtina galutinė trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant H.

J. X. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 100 MGL dydžio bauda. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, Å¡velnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo H. J. X. ir jo gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti.H. J. X. 2015 m. lapkričio 24 d. padarytÄ nusikaltimÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant H. J. X. neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, H. J. X. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta 100 MGL, t. y. 3 766,00 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) Eur, dydžio bauda visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du bendrinama su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta trijų mėnesių viešųjų darbų bausme ir H. J. X. skiriama galutinė subendrinta trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant H. J. X. neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 100 MGL, t. y. 3 766,00 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) Eur, dydžio bauda.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                 Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                                                                                                            Aiva Survilienė Artūras Šumskas