Legislator Case Law & Legislation
deb26072-1cea-4a7b-83c4-367df2c3b17a AI generated

deb26072-1cea-4a7b-83c4-367df2c3b17a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number deb26072-1cea-4a7b-83c4-367df2c3b17a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukti dėl atsakovės kaltės; pripažinti atsakovę GNSB „Vėtrungė“ pajaus iÅ¡mokėjimo atsiradusiÄ atsakovės ir ieÅ¡kovo teisę tapti buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovės pusės buto rinkos vertės dydžio kompensacijÄ â€“ 73500 Lt;

Legislator headnote

AI generated

deb26072-1cea-4a7b-83c4-367df2c3b17a · Klaipėdos apygardos teismas: Dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nurodė tai, kad atsakovas R. M. gimė (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios pinigų sumos buvo skolinamos atsakovui bÅ«nant nepilnamečiam, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų ir įtariamųjų parodymai nepagrįsti objektyviais įrodymai, tarp Å¡ių įrodymų esama akivaizdžių nesutapimų bei prieÅ¡taravimų, todėl darytina iÅ¡vada, jog R. M. negali tinkamai pagrįsti skolintų pinigų Å¡altinio, pateikti paskolos raÅ¡teliai yra akivaizdus atsakovės bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisės į butÄ apimtį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Pranešėjas Audrius Saulėnas                                                  Civilinė byla Nr. 2A-498-622/2013 Teisėjas Mantas Ūsas                                                             Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                75.4.3.;75.8.;78.2.1.

 (S)   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos MisiÅ«nienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V.

B. ir R. M., trečiasis asmuo GNSB „Vėtrungė“, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsakovės V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė I. B. pateikė ieÅ¡kinį atsakovui A. B., juo prašė pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-18 sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo jai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos.

Ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovams V. B. ir R. M., trečiasis asmuo GNSB „Vėtrungė“, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, juo prašė:

1) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „B.“;

3) pripažinti atsakovę GNSB „Vėtrungė“ pajaus iÅ¡mokėjimo atsiradusiÄ atsakovės ir ieÅ¡kovo teisę tapti buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovės pusės buto rinkos vertės dydžio kompensacijÄ â€“ 73500 Lt;

4) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šiuos atsakovų sudarytus sandorius: 1992-04-14 dėl 24000 Lt paskolos; 1993-07-08 dėl 162000 talonų (1620 Lt) paskolos; 1993-08-01 dėl 780 Lt paskolos; 1993-09-10 dėl 260 Lt paskolos; 1993-11-05 dėl                   2800 Lt paskolos; 1996-02-10 dėl 3500 Lt paskolos; 1998-10-12 dėl 3000 Lt paskolos; 1999-09-14 dėl 4500 Lt paskolos;

5) priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos;

6) priteisti iÅ¡ atsakovės           9000 Lt turtinės žalos atlyginimo; tenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo pakeitimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai, mokamÄ po 200 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės žymiai pablogėjo, prasidėjo nuolatiniai barniai, Å¡alių santykiai nutrÅ«ko atsakovei iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2001-04-19 teismo nuosprendžiu atsakovė buvo pripažinta kalta pagal BK 116 str. 1 d.; dėl susidariusios įtemptos situacijos ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, nuomotis kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , dėl to atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovo turėtas nuomos iÅ¡laidas. 1991 m. buvo įregistruotas 30 butų gyvenamojo namo statybos kooperatyvas GNSB „Vėtrungė“, sutuoktinių sutarimu atsakovė buvo įraÅ¡yta kooperatyvo nare, buto kaina buvo 32290 Lt, 1994 metų liepos mėnesį iÅ¡ banko buvo paimta 16790 Lt paskola, iki 2006-10-10 buvo iÅ¡mokėtas visas pajus.

Pagal teisės aktus ir teismų praktikÄ , iÅ¡mokėjus pajus, butas laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį, dalijosi iÅ¡laidomis, todėl atsakovės teiginys, kad ji viena mokėjo pajus, yra nepagrįstas, be to, atsakovės pajamos pajaus iÅ¡mokėjimui yra grindžiamos Å¡ioje byloje ginčijamais paskolos sandoriais. Atsakovė, kaip kooperatyvo narė, atsisako įregistruoti butÄ vieÅ¡ame registre. Atsižvelgiant į sutuoktinių santykius, ieÅ¡kovo nuomone, buto padalyti natÅ«ra nėra galima ir priimtina, todėl atsakovei turėtų bÅ«ti priteistas butas, o ieÅ¡kovui kompensacija, buto vertė turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į rinkos vertę, pagal atliktÄ ekspertizę buto rinkos vertė yra 147000 Lt, Å¡i vertė yra reali, atitinka rinkos sÄ lygas.

Sutuoktinių įgyti automobiliai (duomenys neskelbtini)ir „J. C.“ yra parduoti, todėl Å¡io turto dalijimo klausimas nespręstinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieÅ¡kovui padarė lengvÄ tyčinį sveikatos sužalojimÄ , dėl to ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį skausmÄ , ieÅ¡kovui priteistina 5000 Lt neturtinė žala. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis sutinka, jog atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. IeÅ¡kovas pagal 2006-07-03 paskolos sutartį gautus 15000 Lt grÄ Å¾ino, todėl sutuoktinių kreditiniai įsipareigojimai Å¡ioje byloje nespręstini.

Dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nurodė tai, kad atsakovas R. M. gimė (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios pinigų sumos buvo skolinamos atsakovui bÅ«nant nepilnamečiam, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų ir įtariamųjų parodymai nepagrįsti objektyviais įrodymai, tarp Å¡ių įrodymų esama akivaizdžių nesutapimų bei prieÅ¡taravimų, todėl darytina iÅ¡vada, jog R. M. negali tinkamai pagrįsti skolintų pinigų Å¡altinio, pateikti paskolos raÅ¡teliai yra akivaizdus atsakovės bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisės į butÄ apimtį.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad paskolos lapeliai tarp V. B. ir R. M. suraÅ¡yti ne pinigų skolinimo metu. Pirmiausia įtarimÄ kelia tai, kad 1992-04-14 skolos raÅ¡telis, kuriame nurodyta litai, tačiau tuo metu apyvartoje buvo talonai. Apklausos metu V. B. nurodė, kad paskolos lapelius rašė ne iÅ¡ karto, sÅ«nus juos pasiraÅ¡ydavo, kai ateidavo, tuo tarpu R. M. akistatoje nurodė, jog visi paskolos lapeliai jo pasiraÅ¡yti vienu metu, galėjo bÅ«ti apie 1996–1997 metai. Be to, R.

M. paaiÅ¡kino, kad mama skolos lapelius duodavo pasiraÅ¡yti dėl turto dalijimo skyrybų atveju. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. keitė parodymus, vėliau tvirtindama, jog tam tikrus įnaÅ¡us ir komunalinius mokesčius mokėjo ir A. B.. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad V. B. pinigus skolinosi ne iÅ¡ R. M., bet iÅ¡ D. P., pinigai iÅ¡ jos buvo pasiskolinti abiejų sutuoktinių, prie pinigų grÄ Å¾inimo prisidėjo ir A. B.. N. B. parodymai paneigia V. B. versijÄ apie skolintus pinigus iÅ¡ R. M., patvirtindama, jog sesuo iÅ¡ jos skolinosi pinigus sumokėti už butÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis apie skolos raÅ¡telius nežinojęs nieko, nors buvo laikotarpis, kai sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad suraÅ¡ant atsakovų pateiktus paskolos raÅ¡telius sutarčių Å¡alys jokių teisinių pasekmių nesiekė, realaus pinigų perdavimo neįvyko, todėl Å¡ie paskolų sandoriai laikytini tariamais ir negalioja, byloje duomenys patvirtina, kad butas buvo įsigytas ir iÅ¡laikomas abiejų sutuoktinių lėšomis. 2001-04-19 teismo nuosprendžiu V.

B. buvo pripažinta įvykdžiusi nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , dėl to ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ sutuoktiniams priklausančio buto ir nuomotis kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokiu bÅ«du patirdamas iÅ¡laidų, ieÅ¡kovas daugiau nei deÅ¡imt metų negali naudotis sutuoktiniams priklausančiu butu. IeÅ¡kovas nuo                       2009-04-21 iki 2011-10-01 yra sumokėjęs 9000 Lt nuompinigių. Atsakovė V. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:

1) nutraukti tarp Å¡alių įregistruotÄ santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes;

3) santuokoje įgytÄ turtÄ padalyti taip: santuokoje įgytÄ sutuoktinių teisę į kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, adresu (duomenys neskelbtini), kurio suma yra 141258 Lt, priteisti atsakovei V. B.; priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt; A. B. priteisti teisę į gyvenamojo namo kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, kurio suma yra 5792 Lt; priteisti A. B. iÅ¡ V. B. 250 Lt kompensacijos už atitenkantį automobilį; priteisti iÅ¡ A.

B. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė sutuoktinio amoralus elgesys, neiÅ¡tikimybė, nesirÅ«pinimas Å¡eima. Dėl sutuoktinio amoralaus elgesio atsakovė patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, stresÄ , emocinį skausmÄ , dėl sutuoktinio kaltės ieÅ¡kovė buvo užkrėsta ir priversta gydytis lytinę ligÄ , todėl teismo prašė priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė pažymėjo, kad butas sutuoktiniams nuosavybės teise nepriklauso, jis nėra įregistruotas registre.

Ä® dalytino turto balansÄ turėtų bÅ«ti įtrauktas tik pajus, iÅ¡mokėtas sutuoktiniams gyvenant kartu, t. y. iki 2000 metų gruodžio mėnesio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 1992-04-15 įnešė pirminį 24000 rublių (240 Lt) įnaÅ¡Ä , iÅ¡ GNSB „Vėtrungė“ pažymos matyti, kad B. iki 2000 metų įnešė 1518 Lt pajinį įnaÅ¡Ä , likusiÄ sumÄ iÅ¡mokėjo V. B.. Bendra pajų įnašų suma yra 1758 Lt, tai sudarytų 879 Lt kiekvienam sutuoktiniui.

Nuo 22290 Lt buto vertės tai sudarytų 3,94 proc., todėl pagal ekspertizės nustatytÄ 147000 Lt buto vertę tai sudarytų 5792 Lt. Automobilis registruotas atsakovės vardu, juo naudojosi ir prižiÅ«rėjo pati atsakovė. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-11-13 sprendimu ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį ir atsakovės V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi priteisto iÅ¡laikymo dydį nepilnametei I.

B. priteisiant iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai I. B., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį, iÅ¡laikymÄ priteisiant pačiai I. B. nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2006-12-15 – iki dukros I. B. pilnametystės – (duomenys neskelbtini). Nutraukė santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o (duomenys neskelbtini)), tarp A. B. ir V. B. (iki santuokos įregistravimo M.) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A.

B. paliko pavardę „B.“, V. B. – „B.“. Po santuokos nutraukimo atsakovei V. B. priteisė teisę įregistruoti nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo priteisė iÅ¡ atsakovės V. B. 26460 Lt piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui A. B. už jam tenkančiÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Kitas ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio ir atsakovės V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės V. B. 768 Lt žyminio mokesčio, 2163,60 Lt iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui A.

B. suteiktÄ advokato teisinę pagalbÄ , 180 Lt už atliktÄ ekspertizę ieÅ¡kovui A. B.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. 3251,86 Lt žyminio mokesčio atsakovei V. B.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. 1312,65 Lt žyminio mokesčio, 97 Lt žyminio mokesčio, ir 48,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovės V. B. 3765,79 Lt žyminio mokesčio ir 48,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteista iÅ¡ A.

B. iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dalis viso uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ padidinti periodines iÅ¡mokas iki 400 Lt, kadangi priteista iÅ¡laikymo suma nebepatenkina paauglės dukros poreikių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. B. amžių teismo nutarimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas iÅ¡laikymo dydis, metu ir ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo dydžio pateikimo metu, pripažino, kad dukros poreikiai iÅ¡augo ir yra įstatyminis iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo pagrindas.

Taip pat ieÅ¡kovas prašė nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės, kadangi atsakovė teismo sprendimu yra pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, ieÅ¡kovo teigimu, dėl Å¡eimoje susidariusios įtemptos situacijos jis buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi santuokos iÅ¡irimÄ lėmė sutuoktinio amoralus elgesys, neiÅ¡tikimybė, nesirÅ«pinimas Å¡eima.

Byloje pateiktas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-19 nuosprendis patvirtina tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ pagal LR BK 116 str. 1 d. už tai, kad 2000-12-24 V. B., supykusi ant nukentėjusiojo A. B., sudavė jam smÅ«gius į veidÄ , dėl to padarė lengvÄ tyčinį kÅ«no sužalojimÄ , nesukėlusį sveikatos sutrikimo. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės, ji praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi, jos teigimu, sutuoktiniams gyvenant kartu vyras nepakankamai prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, buvo neiÅ¡tikimas, namo negrįždavo po kelias dienas ar net savaites, dėl to Å¡eimoje kildavo nesutarimai ir barniai, atsakovė pripažįsta, kad trÅ«kus kantrybei ji sudavusi sutuoktiniui, už tai teismo nuosprendžiu ir buvo pripažinta kalta.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusikalstama veika padaryta pakankamai seniai, Å¡iuo metu teistumas yra iÅ¡nykęs. Atsakovas po įvykusio konflikto, t. y. 2000 metų gruodžio mėnesį, iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, paliko sutuoktinę, nepilnametę dukrÄ ir nuo to laiko su Å¡eima ryÅ¡ių nepalaikė, su savo nepilnamete dukra nebendravo, neteikė jai gera valia iÅ¡laikymo, neprisidėjo prie jos auklėjimo, atsakovei teismine tvarka prisiteisus iÅ¡laikymÄ iÅ¡ darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuojamas tik 1 MGL dydžio iÅ¡laikymas, kurio niekaip negalėjo pakakti net ir minimaliems dukros poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovas nebuvo suinteresuotas susirasti ir dirbti tokį darbÄ , kad bÅ«tų pakankamai skiriama lėšų nepilnametės dukros iÅ¡laikymui.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, dėl sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, todėl nurodė, kad yra pagrindas santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutraukiant santuokÄ tarp Å¡alių kilo ginčas dėl buto, (duomenys neskelbtini), padalijimo.

IeÅ¡kovas teigia, kad butas įgytas santuokos metu, todėl jis turi bÅ«ti dalijamas lygiomis dalimis, butas įgytas už iÅ¡mokėtus pajus, tačiau atsakovė vengia įregistruoti butÄ Nekilnojamojo turto registre, kadangi atsakovė buvo gyvenamųjų namų statybos bendrovės narė, jis tik turi teisę įregistruoti nuosavybės teisę į sutuoktiniams priklausantį butÄ . Atsakovė praÅ¡o santuokoje įgytÄ sutuoktinių teisę į kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, adresu (duomenys neskelbtini), jo suma yra 141258 Lt, priteisti atsakovei V.

B., A. B. priteisti teisę į gyvenamojo namo kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, kurio suma yra 5792 Lt. IeÅ¡kovės įstojimo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ metu galiojusio Butų kodekso 115 str. 1 d. numatė, kad kambarių skaičius kooperatyvo nariui suteikiamame bute, be kitų kriterijų, buvo nustatomas, atsižvelgiant į Å¡eimos narių skaičių. Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 7 p. nustatė, kad norinčių įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ Ä¯skaiton įtraukiamas tiktai vienas Å¡eimos narys.

Å eimos nariams dirbant skirtingose darbovietėse, jie turėjo susitarti, kuris iÅ¡ jų stos į Å¡iÄ Ä¯skaitÄ . Minėtos nuostatos patvirtina, kad butai buvo suteikiami, jų plotas ir kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į visos Å¡eimos poreikius, t. y. butas buvo suteikiamas ne atskiram asmeniui, bet Å¡eimai. Ta aplinkybė, kad butas buvo suteikiamas Å¡eimai, suteikia teisę Å¡eimos nariams į šį butÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas 1999 metais buvo įvertintas 22 290 Lt (2 t., b.l. 168), įvertinant tai, jog atsakovė viena grÄ Å¾ino 14 283 Lt kredito dalį, pripažino, kad atsakovei proporcingai priklauso 64 procentai buto, o 36 procentai buto priklauso bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Kadangi 36 procentai buto įgyta iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų, Å¡i dalytina lygiomis dalimis, t. y. po 18 procentų. Taigi atsakovei iÅ¡ viso priklauso 82 procentai buto, o ieÅ¡kovui – 18 procentų buto. Kadangi daiktinės teisės į butÄ nėra įregistruotos, ieÅ¡kovei priteistina teisė įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo butÄ , o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina kompensacija už jam tenkančiÄ buto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad nustatyta ginčo buto vertė yra 147000 Lt. Atsižvelgiant į buto rinkos vertę, 18 procentų buto dalies, priklausančios ieÅ¡kovui, vertė yra 26460 Lt, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės yra pagrindas priteisti 26460 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ buto dalį. Taip pat nurodė, kad iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Å¡alys kartu faktiÅ¡kai nustojo gyventi 2000 metų gruodžio mėnesį, todėl yra pagrindas pripažinti, kad automobilis „M.

P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2007-06-01 ieškovo vardu, ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jis nedalytinas. Taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2003-03-21 atsakovės V. B. vardu, pripažino, kad šis automobilis atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jis nedalytinas. Taip pat ieškovas prašė pripažinti negaliojančias paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir R.

M., tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės paskolos raÅ¡telių pagrindu pasiskolinti pinigai iÅ¡ sÅ«naus buvo panaudoti bÅ«tent ginčo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams. Esant tokioms aplinkybėms, pripažino, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimo dėl paskolos raÅ¡telių ginčijimo tenkinimas nesukurs ieÅ¡kovui teisinių padarinių, todėl šį reikalavimÄ atmetė. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala jiems nepriteistina.

IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti 9000 Lt turtinės žalos, kadangi 2001-04-19 teismo nuosprendžiu V. B. buvo pripažinta įvykdžiusi nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , dėl to ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ sutuoktiniams priklausančio buto ir nuomotis kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokiu bÅ«du patirdamas iÅ¡laidų, ieÅ¡kovas daugiau nei deÅ¡imt metų negali naudotis sutuoktiniams priklausančiu butu. IeÅ¡kovas nuo 2009-04-21 iki 2011-10-01 yra sumokėjęs 9000 Lt nuompinigių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo priverstas išeiti iš namų būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad atsakovė būtų neleidusi, draudusi ar kaip nors kitaip kliudžiusi ieškovui gyventi sutuoktiniams priklausiančiame bute, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žala ieškovui padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Be to, pažymėjo, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (nuomos sutartis bei R. P. patvirtinimas) nepatvirtina aplinkybės, kad pinigai už nuomÄ buvo realiai sumokėti, reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo atmetė. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo                2012-11-13 sprendimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atsakovės V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , ieÅ¡kovės I.

B. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. iÅ¡laikymÄ dukters I. B. naudai, kas mėnesį mokant periodines iÅ¡mokas – po 200 Lt iki jos pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nustatytas iÅ¡laikymo dydis akivaizdžiai nepatenkina dukters poreikių, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2001-04-20 nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, įvertino ne tik ieÅ¡kovo galimybę mokėti nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ , tačiau ir jo pakankamumÄ dukters poreikiams patenkinti.

Byloje vaiko poreikiai, jų padidėjimas nebuvo įrodinėjami, teismas juos vertino savo nuožiÅ«ra, nors byloje nebuvo visiÅ¡kai jokių vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovo darbo užmokestis sudaro tik apie 500 Lt, o atsakovės – 1 113 Lt, todėl ieÅ¡kovas negalėjo prisidėti iÅ¡laikymu tokia apimtimi kaip ir atsakovė. Taip pat nurodė, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, nes padaryta tyčinė nusikalstama veika, kuria pavartotas smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ yra konstatuotas nuosprendžiu, atsakovė nuosprendžio neskundė, iÅ¡ esmės pripažindama savo kaltę.

Tačiau teismas dėl santuokos iÅ¡irimo įžvelgė ir ieÅ¡kovo kaltę, kadangi ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pino, tačiau tai prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Kadangi ieÅ¡kovė smurtavo, todėl ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ne savo noru, bet siekdamas iÅ¡vengti sunkesnių pasekmių savo sveikatai. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas ir užkrėtė jÄ liga, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo ir nepagrindė. IeÅ¡kovo iÅ¡sikraustymas iÅ¡ namų buvo nulemtas pačios atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl tokios atsakovės sukurtos situacijos, o kartu jis negali bÅ«ti laikomas ir kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo.Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalta atsakovė, kuri, pavartodama smurtÄ prieÅ¡ atsakovÄ , padarė nusikalstamÄ veikÄ ir tokiu bÅ«du privertė ieÅ¡kovÄ palikti Å¡eimÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu pripažinti tik dalį buto bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsakovė taip ir nepagrindė, kokiomis lėšomis ji galėjo viena sumokėti ar bent jau padėti ieÅ¡kovui mokėti už pajų dar jiems gyvenant kartu. Atsakovės darbo užmokestis buvo nepakankamas, kad ji bÅ«tų galėjusi skirti lėšų pajui už butÄ mokėti. Atsižvelgiant į byloje vykusį ginÄÄ dėl atsakovės pateiktų paskolos raÅ¡telių bei bandymo jais pagrįsti savo pajamas Å¡iuo laikotarpiu, ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad ji neturėjo finansinės galimybės mokėti už pajų, realiai pajaus iÅ¡pirkimui buvo naudojamos ieÅ¡kovo piniginės lėšos.

Didžioji dalis buto vertės buvo iÅ¡mokėta iki paskolos gavimo bei atsakovė neįrodė, kad ji galėjusi Å¡iÄ vertės dalį sumokėti be ieÅ¡kovo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini)valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovės vardu registruotas (duomenys neskelbtini) valst.Nr.(duomenys neskelbtini) – paliekamas atsakovei.

IeÅ¡kovas nurodė, kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) jau seniai yra parduotas, jis neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas palikti Å¡io automobilio registracijÄ jos vardu, tačiau teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „M. P.“, kadangi tokio automobilio nuosavybės teise ieÅ¡kovas niekada nėra turėjęs, jis nebuvo nurodytas Å¡alių kaip dalytinas turtas. Teismas šį automobilį ieÅ¡kovui priteisė remdamasis 2012-07-30 VÄ® „Regitra“ pažyma Nr.119, tačiau joje ieÅ¡kovas nurodomas kaip automobilio „M.

P.“ naudotojas, o ne savininkas, todėl jam Å¡is automobilis negali bÅ«ti priteisiamas. Todėl Å¡i teismo sprendimo dalis naikintinas, nes ieÅ¡kovui priteistas turtas, niekada nebuvęs nei jo, nei atsakovės asmenine ar bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IeÅ¡kovas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo dėl paskolos raÅ¡telių ginčijimo tenkinimas nesukurs ieÅ¡kovui teisinių padarinių, todėl šį reikalavimÄ atmetė. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tuo, kad iÅ¡ paskolos raÅ¡telių nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės paskolos raÅ¡telių pagrindu pasiskolinti pinigai iÅ¡ sÅ«naus buvo panaudoti bÅ«tent ginčo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams.

Tačiau su tokiu teismo sprendimu ieškovas nesutinka, kadangi tokiais teiginiais teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovė pagal ginčijamus paskolos raštelius pinigus gavo, tačiau teismui kilo abejonių dėl šių pinigų panaudojimo, todėl jis jais nesivadovavo ir atsakovės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atitinkamai neperskaičiavo. Ieškovas nurodė daugybę byloje esančių faktinių aplinkybių, kurios rodo, kad atsakovė paskolos rašteliais nesiekė sukurti ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių, o tikrasis jų tikslas buvo tik atsakovės dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje padidinimas.

Atsakovai V. B. ir R. M. tinkamai nepagrindė neva atsakovei V. B. skolintų pinigų Å¡altinio, o įvertinus su atsakovu susijusias aplinkybes, akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės tokiu mastu remti atsakovės, todėl pateikti paskolos raÅ¡teliai yra akivaizdus atsakovės bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisės į butÄ adresu (duomenys neskelbtini), apimtį bei tokiu bÅ«du paneigti ieÅ¡kovo teisę į pusę teisės įsiregistruoti nuosavybės teisę į bendrÄ sutuoktinių turtÄ .

SuraÅ¡ant atsakovų pateiktus paskolos raÅ¡telius sutarčių Å¡alys jokių teisinių pasekmių nesiekė, realaus pinigų perdavimo neįvyko, todėl Å¡ie paskolų sandoriai laikytini tariamais ir todėl negalioja, todėl byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas buvo įsigytas ir iÅ¡laikomas abiejų sutuoktinių lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala ieÅ¡kovui ir atsakovei nepriteistina, tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡ esmės tik todėl, kad netinkamai iÅ¡sprendė, kas kaltas dėl santuokos nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi byloje esantys įrodymai – nuomos sutartis ir patvirtinimas apie pinigų gavimÄ Ä¯rodo, kad pinigai už nuomÄ buvo realiai sumokėti, o su atsakove ieÅ¡kovas negalėjo gyventi dėl jos smurto. Apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.).

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, todėl byla pagal apelianto skundÄ nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl santuokos nutraukimo. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp Å¡alių buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos.

Tokių pareigų pažeidimas reiÅ¡kia sutuoktinio kaltÄ elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslÄ â€“ Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-19 nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ pagal LR BK 116 str. 1 d. už tai, kad 2000-12-24                           V. B., supykusi ant nukentėjusiojo A. B., sudavė jam smÅ«gius į veidÄ , dėl to padarė lengvÄ tyčinį kÅ«no sužalojimÄ , nesukėlusį sveikatos sutrikimo (t. 1, b. l. 47–48). Apeliantas skunde teigia, kad tai lėmė jo išėjimÄ iÅ¡ namų, todėl ieÅ¡kovė turi bÅ«ti pripažinta kalta dėl santuokos iÅ¡irimo.

Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas 2000 metų gruodžio mėnesį iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, paliko sutuoktinę, nepilnametę dukrÄ ir nuo to laiko su Å¡eima ryÅ¡ių nepalaikė, su savo nepilnamete dukra nebendravo, neteikė jai gera valia iÅ¡laikymo, neprisidėjo prie jos auklėjimo. Å alys nuo 2000 metų gruodžio mėnesio neveda bendro Å«kio ir gyvena skyrium, todėl darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys neieÅ¡kojo bendro sutarimo, nė vienas sutuoktinis nebandė iÅ¡saugoti santuokos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 str.,185 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. B. (t. 1, b. l. 7, 10). 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteista iš A. B. išlaikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dydžio visų uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį (t. 1, b. l. 58). GNEB „Vėtrungė“ pažyma patvirtina, kad nuo 2000-12-24 ieškovas A. B., adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir šalys (t. 1, b. l. 10).

Iš 2006-10-19 pažymos matyti, kad                                   V. B. vidutinis darbo užmokestis 2006 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais buvo apie 700 Lt (t. 1, b. l. 14). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2006 metais nei ieškovės, nei atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Iš pažymos matyti, kad A. B. vidutinis darbo užmokestis 2006 metų sausio–lapkričio mėnesiais buvo apie 500 Lt (t. 1, b. l. 22).

Pažyma patvirtina, kad A. B. 2006 metais dukros išlaikymui kas mėnesį teikė po 1 MGL                (t. 1, b. l. 28). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

Tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

IÅ¡laikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, turi bÅ«ti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius tenkinti.

Spręsdamas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimÄ , teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant iÅ¡laikymo vaikams dydžio nustatymo klausimÄ , iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris Å¡iuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas iÅ¡laikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiÅ«rai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams.

Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks pakankamas vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteistas iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dydžio visų uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį, tai neatitinka paauglės dukters poreikių. Apeliantas skunde teigia, kad jis negali prisedėti dėl dukters iÅ¡laikymo tokia pačia apimtimi kaip ir ieÅ¡kovė, kadangi jo gaunamas uždarbis yra labai mažas bei jis negali užtikrinti savo paties bÅ«tiniausių poreikių.

Pažymėtina, jog visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio iÅ¡samiai argumentavo, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir iÅ¡ atsakovės priteistas 400 Lt iÅ¡laikymo dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ . Taip pat pažymėtina, kad abi Å¡alys yra darbingos ir gali teikti nurodytÄ iÅ¡laikymÄ vaikui (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad I. B. kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo jai esant pilnametei, tačiau teismas nepagristai priteisė iÅ¡laikymÄ nuo 2006-12-15. Byloje nustatyta, kad 2006-12-18 teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, tačiau I. B. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė ir įgijo visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ . CPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ tinkamu ieÅ¡kovu.

CPK 48 straispnio 2 dalyje nurodyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-20 nutarimu priteisto iÅ¡laikymo dydį nepilnametei I. B., priteisiant iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai I. B., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2006-12-15 – iki dukros pilnametystės –   (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str., Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Dėl buto padalijimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 1991-12-18 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu buvo įsteigtas 30 butų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas (toliau GNSK), adresu (duomenys neskelbtini), į narių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta V. B. (t. 1, b. l. 13, 14). 1991-12-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu patvirtintas GNSK pavadinimas „Vėtrungė“, patvirtinti GNSK įstatai, patvirtinti „Vėtrungės“ 1991-12-21 visuotinio narių susirinkimo nutarimas dėl pasiskirstymo butais pagal sÄ raÅ¡Ä , sÄ raÅ¡e įtraukta ir V.

B. (t. 2, b. l. 8, 9). 1993-08-26 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu GNSK „Vėtrungė“ reorganizuota į gyvenamojo namo statybos bendrovę (toliau GNSB) „Vėtrungė“, įregistruoti įstatai (t. 1, b.l. 15–21). 1993-07-20 sutartimi Lietuvos žemės Å«kio bankas suteikė GNSB „Vėtrungė“ 435000 Lt ilgalaikį kreditÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, sutartyje numatyta, jog kreditas pradedamas grÄ Å¾inti 1996 metų liepos mėnesį, galutinis grÄ Å¾inimo terminas – 2018 metų balandžio mėnuo (sutartis keista 1994-07-07 susitarimu Nr. 2) (t. 2, b. l. 117–118, 164–165).

              2002-02-04 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl 1994-07-07 kredito sutarties Nr. 2 sÄ lygų pakeitimo Nr. 1 (t. 2, b. l. 119). 1997-12-23 sutartimi namas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas bankui (t. 2, b.l. 121–122). IÅ¡ 1992-04-15 pakvitavimo matyti, kad GNSK „Vėtrungė“ buhalterė iÅ¡ V. B. priėmė 24000 rublių pirminį įnaÅ¡Ä kooperatinio buto statybai (t. 2, b. l. 11). V. B. 1993-07-20 pasirašė pasižadėjimÄ , kuriuo įsipareigojo bankui grÄ Å¾inti 16790 litų dydžio kreditÄ , pasižadėjime numatyta tvarka ir terminais, pradedant grÄ Å¾inti kreditÄ ne vėliau kaip 1996-07-10, grÄ Å¾inimo terminas numatytas iki 2018 metų (t. 2, b. l. 10). 1993-12-30 sudaryta notariÅ¡kai patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjai P. A.

M., V. B. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise (V. B. priklausė 13/25 dalių buto) pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 3956 Lt (iÅ¡ jų V. B. sumokėta 2049 Lt (t. 2, b. l. 19). 1995-05-24 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo patvirtinta gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Vėtrungė“ nariams kredito likutis, V. B. patvirtintas 16790 kredito likutis (t. 2, b.l. 162–163). 1999-09-10 GNEB „Vėtrungė“ susirinkimo patvirtintas lengvatinio kredito paskirstymas gyventojams, V.

B. patvirtintas 15272,00 Lt likutis, buto kaina nurodyta 22290 Lt (t. 2, b. l. 167–168). 1991-12-24 Klaipėdos rajono valdybos pagrindu 1994-03-01 V. B. išduotas orderis Nr. 94/486 apsigyventi gyvenamojoje patalpoje GNSB „Vėtrungė“, adresu (duomenys neskelbtini), 77,71 kv. m bendrojo ploto, trijų kambarių 44,24 kv. m gyvenamojo ploto (t. 2, b. l. 13). Iš GNSB „Vėtrungė“ buhalterinės apskaitos nustatyta, kad nuo 1999 metų rugpjūčio mėnesio iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio V.

B. vardu buvo mokamos kredito grÄ Å¾inimo įmokos (t. 3, b. l. 182–232). IÅ¡ GNEB „Vėtrungė“ 2006-10-17 pažymos matyti, kad V. B. gautÄ 16790 Lt paskolÄ gyvenamojo namo statybai yra grÄ Å¾inusi visiÅ¡kai (t. 1, b. l. 22). Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaryta techninės apskaitos byla (t. 3, b. l. 129–133), Å¡is butas, kaip nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į šį butÄ neįregistruotos (t. 4, b. l. 11).

IÅ¡ UAB „Marleksa“ ekspertės vertintojos D. Z. 2011-08-05 atliktos ekspertizės (akto Nr. NT 11-07-03) iÅ¡vados nustatyta, kad vertinamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu vertinimo dienÄ (2011-08-04), yra 147000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikta GNSB „Vėtrungė“ pažyma patvirtina, kad iki 2000 metų gruodžio mėnesio buvo sumokėta 2 507 Lt kredito, o nuo 2000 metų gruodžio mėnesio iki 2006 metų sumokėta likusi 14 283 Lt kredito suma.

Tiek Å¡i pažyma, tiek 2008-02-20 pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 2000 metų gruodžio mėnesio bute nebegyveno, likusiÄ kredito dalį atsakovė mokėjo viena. Atsižvelgiant j tai, kad 1999 metais butas buvo įvertintas 22 290 Lt, bei tai, kad atsakovės viena grÄ Å¾ino 14 283 Lt kredito dalį, teismas pripažino, kad atsakovei proporcingai priklauso 64 proc. buto, o likę 36 proc. pripažintini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu pripažinti tik dalį buto bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei nurodo, jog atsakovė neįrodė, kad ji galėjusi sumokėti paskolÄ be ieÅ¡kovo.

Dalijant sutuoktinių turtÄ visų pirma reikia sudaryti jo balansÄ . Sudaręs dalijamo turto balansÄ (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamÄ turtÄ abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį iÅ¡laikyti ir pan.

Padalijant turtÄ turi bÅ«ti pasirinktas toks padalijimo bÅ«das ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Pagal įstatymÄ preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo Å¡ios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytÄ turtÄ , nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iÅ¡ kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių didesnis indėlis į bendrÄ turtÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. Zinkevičius v. D. Z., byla Nr. 3K-3-463/2007). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo (aiÅ¡kinimo) taisyklių.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nekilnojamojo turto skyrimo teisė atsakovei motyvuota, nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgė teismas, iÅ¡vados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į dalijamo turto pobÅ«dį, vieno iÅ¡ sutuoktinių didesnį indėlį į bendrÄ turtÄ , todėl pagrįstai atsakovei pripažino teisę į butÄ , o ieÅ¡kovui priteisė 26 460 Lt kompensacijÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kovė negalėjo viena sumokėti paskolos, tačiau kad jis sumokėjęs minėtÄ paskolÄ , įrodymų nepateikė (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl automobilų padalijimo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo vardu registruotas automobilis „M. P.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovės vardu registruotas (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) – paliekamas atsakovei. IeÅ¡kovas nurodė, kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) jau seniai yra parduotas, jis neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas palikti Å¡io automobilio registracijÄ jos vardu, tačiau teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „M.

P.“, kadangi tokio automobilio nuosavybės teise ieÅ¡kovas niekada nėra turėjęs, jis nebuvo nurodytas Å¡alių kaip dalytinas turtas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimÄ dėl automobilių padalijimo bei sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad automobilis „M. P.“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas ieÅ¡kovui, todėl Å¡is apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.). Dėl paskolos sandorių nuginčijimo. IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančias paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir R.

M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės paskolos raÅ¡telių pagrindu pasiskolinti pinigai iÅ¡ sÅ«naus buvo panaudoti bÅ«tent ginčo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams, todėl pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl paskolos raÅ¡telių nesukurs ieÅ¡kovui teisinių padarinių, todėl šį reikalavimÄ atmetė (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Å¡alių santuoka nutrÅ«ko tik dėl atsakovės kaltės. Taip pat praÅ¡o priteisti 9000 Lt žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovui paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 nutartimi buvo atidėtas 2004 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Netenkinus apeliacinio skundo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2004 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. priteisti 2004 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kolegijos pirmininkas                                                                                    Audrius Saulėnas            Kolegijos teisėjai                                                                                            Alona Romanovienė                                                                                                                        Erika MisiÅ«nienė                   Â