deb26072-1cea-4a7b-83c4-367df2c3b17a · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedsantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) KlaipÄdos rajono civilinÄs metrikacijos skyriuje, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs nutraukti dÄl atsakovÄs kaltÄs; pripažinti atsakovÄ GNSB âVÄtrungÄâ pajaus iÅ¡mokÄjimo atsiradusiÄ atsakovÄs ir ieÅ¡kovo teisÄ tapti buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovÄs pusÄs buto rinkos vertÄs dydžio kompensacijÄ â 73500 Lt;
Legislator headnote
AI generateddeb26072-1cea-4a7b-83c4-367df2c3b17a · KlaipÄdos apygardos teismas: DÄl paskolų sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis nurodÄ tai, kad atsakovas R. M. gimÄ (duomenys neskelbtini), todÄl pirmosios pinigų sumos buvo skolinamos atsakovui bÅ«nant nepilnameÄiam, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų ir įtariamųjų parodymai nepagrįsti objektyviais įrodymai, tarp Å¡ių įrodymų esama akivaizdžių nesutapimų bei prieÅ¡taravimų, todÄl darytina iÅ¡vada, jog R. M. negali tinkamai pagrįsti skolintų pinigų Å¡altinio, pateikti paskolos raÅ¡teliai yra akivaizdus atsakovÄs bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisÄs į butÄ apimtį.
Full text
CivilinÄ byla Nr PraneÅ¡Äjas Audrius SaulÄnas                                                  CivilinÄ byla Nr. 2A-498-622/2013 TeisÄjas Mantas Ūsas                                                             Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                75.4.3.;75.8.;78.2.1.
 (S)   KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 12 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus SaulÄno, kolegijos teisÄjų Alonos RomanovienÄs, Erikos MisiÅ«nienÄs, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. lapkriÄio 13 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V.
B. ir R. M., treÄiasis asmuo GNSB âVÄtrungÄâ, dÄl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsakovÄs V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. B. dÄl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ieÅ¡kovÄs I. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dÄl priteisto iÅ¡laikymo nepilnameÄiam vaikui pakeitimo, n u s t a t Ä: ieÅ¡kovÄ I. B. pateikÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. B., juo praÅ¡Ä pakeisti KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2001-04-18 sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo jai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 400 Lt kas mÄnesį iki jos pilnametystÄs, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos.
IeÅ¡kovas A. B. pateikÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir R. M., treÄiasis asmuo GNSB âVÄtrungÄâ, dÄl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, juo praÅ¡Ä:
1) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) KlaipÄdos rajono civilinÄs metrikacijos skyriuje, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs nutraukti dÄl atsakovÄs kaltÄs;
2) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti pavardÄ âB.â;
3) pripažinti atsakovÄ GNSB âVÄtrungÄâ pajaus iÅ¡mokÄjimo atsiradusiÄ atsakovÄs ir ieÅ¡kovo teisÄ tapti buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovÄs pusÄs buto rinkos vertÄs dydžio kompensacijÄ â 73500 Lt;
4) pripažinti negaliojanÄiais nuo jų sudarymo momento Å¡iuos atsakovų sudarytus sandorius: 1992-04-14 dÄl 24000 Lt paskolos; 1993-07-08 dÄl 162000 talonų (1620 Lt) paskolos; 1993-08-01 dÄl 780 Lt paskolos; 1993-09-10 dÄl 260 Lt paskolos; 1993-11-05 dÄl                   2800 Lt paskolos; 1996-02-10 dÄl 3500 Lt paskolos; 1998-10-12 dÄl 3000 Lt paskolos; 1999-09-14 dÄl 4500 Lt paskolos;
5) priteisti iÅ¡ atsakovÄs 5000 Lt neturtinÄs žalos;
6) priteisti iÅ¡ atsakovÄs           9000 Lt turtinÄs žalos atlyginimo; tenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį dÄl iÅ¡laikymo pakeitimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai, mokamÄ po 200 Lt kas mÄnesį. NurodÄ, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs žymiai pablogÄjo, prasidÄjo nuolatiniai barniai, Å¡alių santykiai nutrÅ«ko atsakovei iÅ¡kÄlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2001-04-19 teismo nuosprendžiu atsakovÄ buvo pripažinta kalta pagal BK 116 str. 1 d.; dÄl susidariusios įtemptos situacijos ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ jam ir atsakovei bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio buto, nuomotis kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , dÄl to atsakovÄ privalo atlyginti ieÅ¡kovo turÄtas nuomos iÅ¡laidas. 1991 m. buvo įregistruotas 30 butų gyvenamojo namo statybos kooperatyvas GNSB âVÄtrungÄâ, sutuoktinių sutarimu atsakovÄ buvo įraÅ¡yta kooperatyvo nare, buto kaina buvo 32290 Lt, 1994 metų liepos mÄnesį iÅ¡ banko buvo paimta 16790 Lt paskola, iki 2006-10-10 buvo iÅ¡mokÄtas visas pajus.
Pagal teisÄs aktus ir teismų praktikÄ , iÅ¡mokÄjus pajus, butas laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovas pabrÄžÄ, kad sutuoktiniai vedÄ bendrÄ Å«kį, dalijosi iÅ¡laidomis, todÄl atsakovÄs teiginys, kad ji viena mokÄjo pajus, yra nepagrįstas, be to, atsakovÄs pajamos pajaus iÅ¡mokÄjimui yra grindžiamos Å¡ioje byloje ginÄijamais paskolos sandoriais. AtsakovÄ, kaip kooperatyvo narÄ, atsisako įregistruoti butÄ vieÅ¡ame registre. Atsižvelgiant į sutuoktinių santykius, ieÅ¡kovo nuomone, buto padalyti natÅ«ra nÄra galima ir priimtina, todÄl atsakovei turÄtų bÅ«ti priteistas butas, o ieÅ¡kovui kompensacija, buto vertÄ turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į rinkos vertÄ, pagal atliktÄ ekspertizÄ buto rinkos vertÄ yra 147000 Lt, Å¡i vertÄ yra reali, atitinka rinkos sÄ lygas.
Sutuoktinių įgyti automobiliai (duomenys neskelbtini)ir âJ. C.â yra parduoti, todÄl Å¡io turto dalijimo klausimas nesprÄstinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄ ieÅ¡kovui padarÄ lengvÄ tyÄinį sveikatos sužalojimÄ , dÄl to ieÅ¡kovas patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį skausmÄ , ieÅ¡kovui priteistina 5000 Lt neturtinÄ Å¾ala. IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad jis sutinka, jog atsakovÄ po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinÄ pavardÄ. IeÅ¡kovas pagal 2006-07-03 paskolos sutartį gautus 15000 Lt grÄ Å¾ino, todÄl sutuoktinių kreditiniai įsipareigojimai Å¡ioje byloje nesprÄstini.
DÄl paskolų sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis nurodÄ tai, kad atsakovas R. M. gimÄ (duomenys neskelbtini), todÄl pirmosios pinigų sumos buvo skolinamos atsakovui bÅ«nant nepilnameÄiam, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų ir įtariamųjų parodymai nepagrįsti objektyviais įrodymai, tarp Å¡ių įrodymų esama akivaizdžių nesutapimų bei prieÅ¡taravimų, todÄl darytina iÅ¡vada, jog R. M. negali tinkamai pagrįsti skolintų pinigų Å¡altinio, pateikti paskolos raÅ¡teliai yra akivaizdus atsakovÄs bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisÄs į butÄ apimtį.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu neginÄijamai nustatyta, kad paskolos lapeliai tarp V. B. ir R. M. suraÅ¡yti ne pinigų skolinimo metu. Pirmiausia įtarimÄ kelia tai, kad 1992-04-14 skolos raÅ¡telis, kuriame nurodyta litai, taÄiau tuo metu apyvartoje buvo talonai. Apklausos metu V. B. nurodÄ, kad paskolos lapelius raÅ¡Ä ne iÅ¡ karto, sÅ«nus juos pasiraÅ¡ydavo, kai ateidavo, tuo tarpu R. M. akistatoje nurodÄ, jog visi paskolos lapeliai jo pasiraÅ¡yti vienu metu, galÄjo bÅ«ti apie 1996â1997 metai. Be to, R.
M. paaiÅ¡kino, kad mama skolos lapelius duodavo pasiraÅ¡yti dÄl turto dalijimo skyrybų atveju. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. keitÄ parodymus, vÄliau tvirtindama, jog tam tikrus įnaÅ¡us ir komunalinius mokesÄius mokÄjo ir A. B.. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad V. B. pinigus skolinosi ne iÅ¡ R. M., bet iÅ¡ D. P., pinigai iÅ¡ jos buvo pasiskolinti abiejų sutuoktinių, prie pinigų grÄ Å¾inimo prisidÄjo ir A. B.. N. B. parodymai paneigia V. B. versijÄ apie skolintus pinigus iÅ¡ R. M., patvirtindama, jog sesuo iÅ¡ jos skolinosi pinigus sumokÄti už butÄ .
IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad jis apie skolos raÅ¡telius nežinojÄs nieko, nors buvo laikotarpis, kai sutuoktiniai gyveno kartu, vedÄ bendrÄ Å«kį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad suraÅ¡ant atsakovų pateiktus paskolos raÅ¡telius sutarÄių Å¡alys jokių teisinių pasekmių nesiekÄ, realaus pinigų perdavimo neįvyko, todÄl Å¡ie paskolų sandoriai laikytini tariamais ir negalioja, byloje duomenys patvirtina, kad butas buvo įsigytas ir iÅ¡laikomas abiejų sutuoktinių lÄÅ¡omis. 2001-04-19 teismo nuosprendžiu V.
B. buvo pripažinta įvykdžiusi nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , dÄl to ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ sutuoktiniams priklausanÄio buto ir nuomotis kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokiu bÅ«du patirdamas iÅ¡laidų, ieÅ¡kovas daugiau nei deÅ¡imt metų negali naudotis sutuoktiniams priklausanÄiu butu. IeÅ¡kovas nuo                       2009-04-21 iki 2011-10-01 yra sumokÄjÄs 9000 Lt nuompinigių. AtsakovÄ V. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) nutraukti tarp Å¡alių įregistruotÄ santuokÄ dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs;
2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes;
3) santuokoje įgytÄ turtÄ padalyti taip: santuokoje įgytÄ sutuoktinių teisÄ Ä¯ kooperatyvo âVÄtrungÄâ pajų, adresu (duomenys neskelbtini), kurio suma yra 141258 Lt, priteisti atsakovei V. B.; priteisti automobilį â(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertÄ 500 Lt; A. B. priteisti teisÄ Ä¯ gyvenamojo namo kooperatyvo âVÄtrungÄâ pajų, kurio suma yra 5792 Lt; priteisti A. B. iÅ¡ V. B. 250 Lt kompensacijos už atitenkantį automobilį; priteisti iÅ¡ A.
B. visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad santuokos iÅ¡irimÄ lÄmÄ sutuoktinio amoralus elgesys, neiÅ¡tikimybÄ, nesirÅ«pinimas Å¡eima. DÄl sutuoktinio amoralaus elgesio atsakovÄ patyrÄ dvasinių iÅ¡gyvenimų, stresÄ , emocinį skausmÄ , dÄl sutuoktinio kaltÄs ieÅ¡kovÄ buvo užkrÄsta ir priversta gydytis lytinÄ ligÄ , todÄl teismo praÅ¡Ä priteisti 10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. AtsakovÄ pažymÄjo, kad butas sutuoktiniams nuosavybÄs teise nepriklauso, jis nÄra įregistruotas registre.
Ä® dalytino turto balansÄ turÄtų bÅ«ti įtrauktas tik pajus, iÅ¡mokÄtas sutuoktiniams gyvenant kartu, t. y. iki 2000 metų gruodžio mÄnesio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovÄ 1992-04-15 įneÅ¡Ä pirminį 24000 rublių (240 Lt) įnaÅ¡Ä , iÅ¡ GNSB âVÄtrungÄâ pažymos matyti, kad B. iki 2000 metų įneÅ¡Ä 1518 Lt pajinį įnaÅ¡Ä , likusiÄ sumÄ iÅ¡mokÄjo V. B.. Bendra pajų įnašų suma yra 1758 Lt, tai sudarytų 879 Lt kiekvienam sutuoktiniui.
Nuo 22290 Lt buto vertÄs tai sudarytų 3,94 proc., todÄl pagal ekspertizÄs nustatytÄ 147000 Lt buto vertÄ tai sudarytų 5792 Lt. Automobilis registruotas atsakovÄs vardu, juo naudojosi ir prižiÅ«rÄjo pati atsakovÄ. KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismas 2012-11-13 sprendimu ieÅ¡kovÄs I. B. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį ir atsakovÄs V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. PakeitÄ 2001-04-20 KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo nutartimi priteisto iÅ¡laikymo dydį nepilnametei I.
B. priteisiant iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai I. B., mokamÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mÄnesį, iÅ¡laikymÄ priteisiant paÄiai I. B. nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos â 2006-12-15 â iki dukros I. B. pilnametystÄs â (duomenys neskelbtini). NutraukÄ santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) KlaipÄdos rajono civilinÄs metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o (duomenys neskelbtini)), tarp A. B. ir V. B. (iki santuokos įregistravimo M.) dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Po santuokos nutraukimo A.
B. paliko pavardÄ âB.â, V. B. â âB.â. Po santuokos nutraukimo atsakovei V. B. priteisÄ teisÄ Ä¯registruoti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs V. B. 26460 Lt piniginÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovui A. B. už jam tenkanÄiÄ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), dalį. Kitas ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio ir atsakovÄs V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetÄ. PriteisÄ iÅ¡ atsakovÄs V. B. 768 Lt žyminio mokesÄio, 2163,60 Lt iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui A.
B. suteiktÄ advokato teisinÄ pagalbÄ , 180 Lt už atliktÄ ekspertizÄ ieÅ¡kovui A. B.. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. 3251,86 Lt žyminio mokesÄio atsakovei V. B.. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. 1312,65 Lt žyminio mokesÄio, 97 Lt žyminio mokesÄio, ir 48,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. PriteisÄ iÅ¡ atsakovÄs V. B. 3765,79 Lt žyminio mokesÄio ir 48,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. NurodÄ, kad 2001-04-20 KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo nutarimu buvo priteista iÅ¡ A.
B. iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dalis viso uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mÄnesį. IeÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ padidinti periodines iÅ¡mokas iki 400 Lt, kadangi priteista iÅ¡laikymo suma nebepatenkina paauglÄs dukros poreikių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs I. B. amžių teismo nutarimo priÄmimo, kuriuo buvo nustatytas iÅ¡laikymo dydis, metu ir ieÅ¡kinio dÄl iÅ¡laikymo dydžio pateikimo metu, pripažino, kad dukros poreikiai iÅ¡augo ir yra įstatyminis iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo pagrindas.
Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡Ä nutraukti santuokÄ dÄl sutuoktinÄs (atsakovÄs) kaltÄs, kadangi atsakovÄ teismo sprendimu yra pripažinta kalta dÄl tyÄinio nusikaltimo padarymo, ieÅ¡kovo teigimu, dÄl Å¡eimoje susidariusios įtemptos situacijos jis buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ sutuoktiniams bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio buto. AtsakovÄ praÅ¡o nutraukti santuokÄ dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, kadangi santuokos iÅ¡irimÄ lÄmÄ sutuoktinio amoralus elgesys, neiÅ¡tikimybÄ, nesirÅ«pinimas Å¡eima.
Byloje pateiktas KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2001-04-19 nuosprendis patvirtina tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ pagal LR BK 116 str. 1 d. už tai, kad 2000-12-24 V. B., supykusi ant nukentÄjusiojo A. B., sudavÄ jam smÅ«gius į veidÄ , dÄl to padarÄ lengvÄ tyÄinį kÅ«no sužalojimÄ , nesukÄlusį sveikatos sutrikimo. AtsakovÄ nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu nutraukti santuokÄ dÄl atsakovÄs kaltÄs, ji praÅ¡o santuokÄ nutraukti dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, kadangi, jos teigimu, sutuoktiniams gyvenant kartu vyras nepakankamai prisidÄjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, buvo neiÅ¡tikimas, namo negrįždavo po kelias dienas ar net savaites, dÄl to Å¡eimoje kildavo nesutarimai ir barniai, atsakovÄ pripažįsta, kad trÅ«kus kantrybei ji sudavusi sutuoktiniui, už tai teismo nuosprendžiu ir buvo pripažinta kalta.
Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nusikalstama veika padaryta pakankamai seniai, Å¡iuo metu teistumas yra iÅ¡nykÄs. Atsakovas po įvykusio konflikto, t. y. 2000 metų gruodžio mÄnesį, iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ namų, paliko sutuoktinÄ, nepilnametÄ dukrÄ ir nuo to laiko su Å¡eima ryÅ¡ių nepalaikÄ, su savo nepilnamete dukra nebendravo, neteikÄ jai gera valia iÅ¡laikymo, neprisidÄjo prie jos auklÄjimo, atsakovei teismine tvarka prisiteisus iÅ¡laikymÄ iÅ¡ darbo užmokesÄio buvo iÅ¡skaiÄiuojamas tik 1 MGL dydžio iÅ¡laikymas, kurio niekaip negalÄjo pakakti net ir minimaliems dukros poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovas nebuvo suinteresuotas susirasti ir dirbti tokį darbÄ , kad bÅ«tų pakankamai skiriama lÄšų nepilnametÄs dukros iÅ¡laikymui.
Pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, dÄl sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padÄtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, todÄl nurodÄ, kad yra pagrindas santuokÄ nutraukti dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs (Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nutraukiant santuokÄ tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl buto, (duomenys neskelbtini), padalijimo.
IeÅ¡kovas teigia, kad butas įgytas santuokos metu, todÄl jis turi bÅ«ti dalijamas lygiomis dalimis, butas įgytas už iÅ¡mokÄtus pajus, taÄiau atsakovÄ vengia įregistruoti butÄ Nekilnojamojo turto registre, kadangi atsakovÄ buvo gyvenamųjų namų statybos bendrovÄs narÄ, jis tik turi teisÄ Ä¯registruoti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ sutuoktiniams priklausantį butÄ . AtsakovÄ praÅ¡o santuokoje įgytÄ sutuoktinių teisÄ Ä¯ kooperatyvo âVÄtrungÄâ pajų, adresu (duomenys neskelbtini), jo suma yra 141258 Lt, priteisti atsakovei V.
B., A. B. priteisti teisÄ Ä¯ gyvenamojo namo kooperatyvo âVÄtrungÄâ pajų, kurio suma yra 5792 Lt. IeÅ¡kovÄs įstojimo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ metu galiojusio Butų kodekso 115 str. 1 d. numatÄ, kad kambarių skaiÄius kooperatyvo nariui suteikiamame bute, be kitų kriterijų, buvo nustatomas, atsižvelgiant į Å¡eimos narių skaiÄių. Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 75 âDÄl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvųâ 7 p. nustatÄ, kad norinÄių įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ Ä¯skaiton įtraukiamas tiktai vienas Å¡eimos narys.
Å eimos nariams dirbant skirtingose darbovietÄse, jie turÄjo susitarti, kuris iÅ¡ jų stos į Å¡iÄ Ä¯skaitÄ . MinÄtos nuostatos patvirtina, kad butai buvo suteikiami, jų plotas ir kambarių skaiÄius nustatomas atsižvelgiant į visos Å¡eimos poreikius, t. y. butas buvo suteikiamas ne atskiram asmeniui, bet Å¡eimai. Ta aplinkybÄ, kad butas buvo suteikiamas Å¡eimai, suteikia teisÄ Å¡eimos nariams į šį butÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad atsižvelgiant į tai, kad ginÄo butas 1999 metais buvo įvertintas 22 290 Lt (2 t., b.l. 168), įvertinant tai, jog atsakovÄ viena grÄ Å¾ino 14 283 Lt kredito dalį, pripažino, kad atsakovei proporcingai priklauso 64 procentai buto, o 36 procentai buto priklauso bendrÄ ja jungtine nuosavybe.
Kadangi 36 procentai buto įgyta iÅ¡ sutuoktinių bendrų lÄšų, Å¡i dalytina lygiomis dalimis, t. y. po 18 procentų. Taigi atsakovei iÅ¡ viso priklauso 82 procentai buto, o ieÅ¡kovui â 18 procentų buto. Kadangi daiktinÄs teisÄs į butÄ nÄra įregistruotos, ieÅ¡kovei priteistina teisÄ Ä¯registruoti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo butÄ , o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistina kompensacija už jam tenkanÄiÄ buto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijamo turto vertÄ nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs pabaigoje.
Byloje atlikta ekspertizÄ patvirtina, kad nustatyta ginÄo buto vertÄ yra 147000 Lt. Atsižvelgiant į buto rinkos vertÄ, 18 procentų buto dalies, priklausanÄios ieÅ¡kovui, vertÄ yra 26460 Lt, todÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs yra pagrindas priteisti 26460 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkanÄiÄ buto dalį. Taip pat nurodÄ, kad iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Å¡alys kartu faktiÅ¡kai nustojo gyventi 2000 metų gruodžio mÄnesį, todÄl yra pagrindas pripažinti, kad automobilis âM.
P.â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2007-06-01 ieÅ¡kovo vardu, ieÅ¡kovui priklauso asmeninÄs nuosavybÄs teise ir jis nedalytinas. Taip pat atsižvelgiant į aplinkybÄ, kad automobilis â(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2003-03-21 atsakovÄs V. B. vardu, pripažino, kad Å¡is automobilis atsakovei priklauso asmeninÄs nuosavybÄs teise ir jis nedalytinas. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄias paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovÄs ir R.
M., taÄiau pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad iÅ¡ byloje esanÄių duomenų nÄra galimybÄs nustatyti, ar atsakovÄs paskolos raÅ¡telių pagrindu pasiskolinti pinigai iÅ¡ sÅ«naus buvo panaudoti bÅ«tent ginÄo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams. Esant tokioms aplinkybÄms, pripažino, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimo dÄl paskolos raÅ¡telių ginÄijimo tenkinimas nesukurs ieÅ¡kovui teisinių padarinių, todÄl šį reikalavimÄ atmetÄ. Kadangi santuoka nutraukta dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, neturtinÄ Å¾ala jiems nepriteistina.
IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡Ä priteisti 9000 Lt turtinÄs žalos, kadangi 2001-04-19 teismo nuosprendžiu V. B. buvo pripažinta įvykdžiusi nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , dÄl to ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡sikelti iÅ¡ sutuoktiniams priklausanÄio buto ir nuomotis kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokiu bÅ«du patirdamas iÅ¡laidų, ieÅ¡kovas daugiau nei deÅ¡imt metų negali naudotis sutuoktiniams priklausanÄiu butu. IeÅ¡kovas nuo 2009-04-21 iki 2011-10-01 yra sumokÄjÄs 9000 Lt nuompinigių.
Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nÄra pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ namų bÅ«tent dÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų, kad atsakovÄ bÅ«tų neleidusi, draudusi ar kaip nors kitaip kliudžiusi ieÅ¡kovui gyventi sutuoktiniams priklausianÄiame bute, todÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad žala ieÅ¡kovui padaryta dÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Be to, pažymÄjo, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (nuomos sutartis bei R. P. patvirtinimas) nepatvirtina aplinkybÄs, kad pinigai už nuomÄ buvo realiai sumokÄti, reikalavimÄ dÄl turtinÄs žalos priteisimo atmetÄ. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo                2012-11-13 sprendimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atsakovÄs V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , ieÅ¡kovÄs I.
B. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. iÅ¡laikymÄ dukters I. B. naudai, kas mÄnesį mokant periodines iÅ¡mokas â po 200 Lt iki jos pilnametystÄs; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad nustatytas iÅ¡laikymo dydis akivaizdžiai nepatenkina dukters poreikių, kadangi KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismas 2001-04-20 nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, įvertino ne tik ieÅ¡kovo galimybÄ mokÄti nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ , taÄiau ir jo pakankamumÄ dukters poreikiams patenkinti.
Byloje vaiko poreikiai, jų padidÄjimas nebuvo įrodinÄjami, teismas juos vertino savo nuožiÅ«ra, nors byloje nebuvo visiÅ¡kai jokių vaiko poreikius pagrindžianÄių įrodymų. IeÅ¡kovo darbo užmokestis sudaro tik apie 500 Lt, o atsakovÄs â 1 113 Lt, todÄl ieÅ¡kovas negalÄjo prisidÄti iÅ¡laikymu tokia apimtimi kaip ir atsakovÄ. Taip pat nurodÄ, kad atsakovÄs kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, nes padaryta tyÄinÄ nusikalstama veika, kuria pavartotas smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ yra konstatuotas nuosprendžiu, atsakovÄ nuosprendžio neskundÄ, iÅ¡ esmÄs pripažindama savo kaltÄ.
TaÄiau teismas dÄl santuokos iÅ¡irimo įžvelgÄ ir ieÅ¡kovo kaltÄ, kadangi ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pino, taÄiau tai prieÅ¡tarauja faktinÄms aplinkybÄms. Kadangi ieÅ¡kovÄ smurtavo, todÄl ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ne savo noru, bet siekdamas iÅ¡vengti sunkesnių pasekmių savo sveikatai. AtsakovÄ teigÄ, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas ir užkrÄtÄ jÄ liga, taÄiau Å¡ių aplinkybių neįrodinÄjo ir nepagrindÄ. IeÅ¡kovo iÅ¡sikraustymas iÅ¡ namų buvo nulemtas paÄios atsakovÄs veiksmų ir ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu dÄl tokios atsakovÄs sukurtos situacijos, o kartu jis negali bÅ«ti laikomas ir kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo.TodÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dÄl santuokos nutrÅ«kimo kalta atsakovÄ, kuri, pavartodama smurtÄ prieÅ¡ atsakovÄ , padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tokiu bÅ«du privertÄ ieÅ¡kovÄ palikti Å¡eimÄ .
IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu pripažinti tik dalį buto bendrÄ ja jungtine nuosavybe. AtsakovÄ taip ir nepagrindÄ, kokiomis lÄÅ¡omis ji galÄjo viena sumokÄti ar bent jau padÄti ieÅ¡kovui mokÄti už pajų dar jiems gyvenant kartu. AtsakovÄs darbo užmokestis buvo nepakankamas, kad ji bÅ«tų galÄjusi skirti lÄšų pajui už butÄ mokÄti. Atsižvelgiant į byloje vykusį ginÄÄ dÄl atsakovÄs pateiktų paskolos raÅ¡telių bei bandymo jais pagrįsti savo pajamas Å¡iuo laikotarpiu, ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad ji neturÄjo finansinÄs galimybÄs mokÄti už pajų, realiai pajaus iÅ¡pirkimui buvo naudojamos ieÅ¡kovo piniginÄs lÄÅ¡os.
Didžioji dalis buto vertÄs buvo iÅ¡mokÄta iki paskolos gavimo bei atsakovÄ neįrodÄ, kad ji galÄjusi Å¡iÄ vertÄs dalį sumokÄti be ieÅ¡kovo, todÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini)valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas jam asmeninÄs nuosavybÄs teise, o atsakovÄs vardu registruotas (duomenys neskelbtini) valst.Nr.(duomenys neskelbtini) â paliekamas atsakovei.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) jau seniai yra parduotas, jis neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų tenkintas atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas palikti Å¡io automobilio registracijÄ jos vardu, taÄiau teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovui asmeninÄs nuosavybÄs teise automobilį âM. P.â, kadangi tokio automobilio nuosavybÄs teise ieÅ¡kovas niekada nÄra turÄjÄs, jis nebuvo nurodytas Å¡alių kaip dalytinas turtas. Teismas šį automobilį ieÅ¡kovui priteisÄ remdamasis 2012-07-30 VÄ® âRegitraâ pažyma Nr.119, taÄiau joje ieÅ¡kovas nurodomas kaip automobilio âM.
P.â naudotojas, o ne savininkas, todÄl jam Å¡is automobilis negali bÅ«ti priteisiamas. TodÄl Å¡i teismo sprendimo dalis naikintinas, nes ieÅ¡kovui priteistas turtas, niekada nebuvÄs nei jo, nei atsakovÄs asmenine ar bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IeÅ¡kovas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo dÄl paskolos raÅ¡telių ginÄijimo tenkinimas nesukurs ieÅ¡kovui teisinių padarinių, todÄl šį reikalavimÄ atmetÄ. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarÄ remdamasis tuo, kad iÅ¡ paskolos raÅ¡telių nÄra galimybÄs nustatyti, ar atsakovÄs paskolos raÅ¡telių pagrindu pasiskolinti pinigai iÅ¡ sÅ«naus buvo panaudoti bÅ«tent ginÄo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams.
TaÄiau su tokiu teismo sprendimu ieÅ¡kovas nesutinka, kadangi tokiais teiginiais teismas iÅ¡ esmÄs konstatavo, kad atsakovÄ pagal ginÄijamus paskolos raÅ¡telius pinigus gavo, taÄiau teismui kilo abejonių dÄl Å¡ių pinigų panaudojimo, todÄl jis jais nesivadovavo ir atsakovÄs turto dalies bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje atitinkamai neperskaiÄiavo. IeÅ¡kovas nurodÄ daugybÄ byloje esanÄių faktinių aplinkybių, kurios rodo, kad atsakovÄ paskolos raÅ¡teliais nesiekÄ sukurti ir nesukÅ«rÄ jokių teisinių pasekmių, o tikrasis jų tikslas buvo tik atsakovÄs dalies bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje padidinimas.
Atsakovai V. B. ir R. M. tinkamai nepagrindÄ neva atsakovei V. B. skolintų pinigų Å¡altinio, o įvertinus su atsakovu susijusias aplinkybes, akivaizdu, kad jis neturÄjo galimybÄs tokiu mastu remti atsakovÄs, todÄl pateikti paskolos raÅ¡teliai yra akivaizdus atsakovÄs bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisÄs į butÄ adresu (duomenys neskelbtini), apimtį bei tokiu bÅ«du paneigti ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ pusÄ teisÄs įsiregistruoti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ bendrÄ sutuoktinių turtÄ .
SuraÅ¡ant atsakovų pateiktus paskolos raÅ¡telius sutarÄių Å¡alys jokių teisinių pasekmių nesiekÄ, realaus pinigų perdavimo neįvyko, todÄl Å¡ie paskolų sandoriai laikytini tariamais ir todÄl negalioja, todÄl byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas buvo įsigytas ir iÅ¡laikomas abiejų sutuoktinių lÄÅ¡omis. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, neturtinÄ Å¾ala ieÅ¡kovui ir atsakovei nepriteistina, taÄiau tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡ esmÄs tik todÄl, kad netinkamai iÅ¡sprendÄ, kas kaltas dÄl santuokos nutraukimo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl turtinÄs žalos atlyginimo, kadangi byloje esantys įrodymai â nuomos sutartis ir patvirtinimas apie pinigų gavimÄ Ä¯rodo, kad pinigai už nuomÄ buvo realiai sumokÄti, o su atsakove ieÅ¡kovas negalÄjo gyventi dÄl jos smurto. Apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
TeisÄjų kolegija nagrinÄjamoje byloje nenustatÄ CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliantas pateikÄ praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisÄjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas (CPK 322 str.).
Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas (CPK 322 str.). TeisÄjų kolegija Å¡iuo atveju nenustatÄ pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinÄjimas yra bÅ«tinas, todÄl byla pagal apelianto skundÄ nagrinÄtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. DÄl santuokos nutraukimo. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp Å¡alių buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)KlaipÄdos rajono civilinÄs metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal Å¡iÄ teisÄs normÄ sutuoktinio kaltÄ apibrÄžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinÄs pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinÄs bei materialinÄs paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos.
Tokių pareigų pažeidimas reiÅ¡kia sutuoktinio kaltÄ elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslÄ â Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikÄjimu, sukÅ«rimÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymÄta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lÄmÄ santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogÄjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. AbipusÄs pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonÄs, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus sprÄsti abipusiu susitarimu. MoralinÄ ir turtinÄ parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmÄmis.
Å iuo atveju byloje nustatyta, kad KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2001-04-19 nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ pagal LR BK 116 str. 1 d. už tai, kad 2000-12-24                           V. B., supykusi ant nukentÄjusiojo A. B., sudavÄ jam smÅ«gius į veidÄ , dÄl to padarÄ lengvÄ tyÄinį kÅ«no sužalojimÄ , nesukÄlusį sveikatos sutrikimo (t. 1, b. l. 47â48). Apeliantas skunde teigia, kad tai lÄmÄ jo iÅ¡ÄjimÄ iÅ¡ namų, todÄl ieÅ¡kovÄ turi bÅ«ti pripažinta kalta dÄl santuokos iÅ¡irimo.
TaÄiau byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas 2000 metų gruodžio mÄnesį iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ namų, paliko sutuoktinÄ, nepilnametÄ dukrÄ ir nuo to laiko su Å¡eima ryÅ¡ių nepalaikÄ, su savo nepilnamete dukra nebendravo, neteikÄ jai gera valia iÅ¡laikymo, neprisidÄjo prie jos auklÄjimo. Å alys nuo 2000 metų gruodžio mÄnesio neveda bendro Å«kio ir gyvena skyrium, todÄl darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys neieÅ¡kojo bendro sutarimo, nÄ vienas sutuoktinis nebandÄ iÅ¡saugoti santuokos, todÄl teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs (CPK 178 str.,185 str.).
DÄl iÅ¡laikymo nepilnameÄiam vaikui priteisimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimÄ dukra I. B. (t. 1, b. l. 7, 10). 2001-04-20 KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo nutarimu buvo priteista iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dydžio visų uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mÄnesį (t. 1, b. l. 58). GNEB âVÄtrungÄâ pažyma patvirtina, kad nuo 2000-12-24 ieÅ¡kovas A. B., adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, tai teismo posÄdžio metu patvirtino ir Å¡alys (t. 1, b. l. 10).
IÅ¡ 2006-10-19 pažymos matyti, kad                                   V. B. vidutinis darbo užmokestis 2006 metų birželioârugpjÅ«Äio mÄnesiais buvo apie 700 Lt (t. 1, b. l. 14). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2006 metais nei ieÅ¡kovÄs, nei atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nebuvo. IÅ¡ pažymos matyti, kad A. B. vidutinis darbo užmokestis 2006 metų sausioâlapkriÄio mÄnesiais buvo apie 500 Lt (t. 1, b. l. 22).
Pažyma patvirtina, kad A. B. 2006 metais dukros iÅ¡laikymui kas mÄnesį teikÄ po 1 MGL                (t. 1, b. l. 28). TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tÄvų teisÄ ir pareiga auklÄti savo vaikus dorais žmonÄmis ir iÅ¡tikimais pilieÄiais, iki pilnametystÄs juos iÅ¡laikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tÄvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklÄjimu, tinkamai jį prižiÅ«rÄti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu.
TÄvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisÄ Ä¯ normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustato ir tarptautinÄ teisÄ â Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tÄvams arba kitiems vaikÄ auklÄjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybÄ už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebÄjimus ir finansines galimybes. PažymÄtina, kad tÄvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.
IÅ¡laikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK treÄiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. TÄvų turtinÄ padÄtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tÄvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaiÄių, taip pat į tÄvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. TeisÄjų kolegija pažymi, kad tÄvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todÄl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tÄvų turtinÄ padÄtį, turi bÅ«ti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ÄmÄsi, kad gautų atitinkanÄias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tÄvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnameÄio vaiko poreikiams bei jų tÄvų turtinei padÄÄiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tÄvų turtinÄs padÄties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnameÄio vaiko poreikių ir tÄvų galimybių Å¡iuos poreikius tenkinti.
SprÄsdamas iÅ¡laikymo nepilnameÄiams vaikams priteisimo klausimÄ , teismas turi vadovautis prioritetinÄs vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant iÅ¡laikymo vaikams dydžio nustatymo klausimÄ , iÅ¡laikymo dydis turÄtų bÅ«ti siejamas su minimalios mÄnesinÄs algos dydžiu, kuris Å¡iuo metu yra 800 Lt. TÄvų teikiamas iÅ¡laikymas savo nepilnameÄiams vaikams apima visas lÄÅ¡as, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiÅ«rai, auklÄjimo, laisvalaikio reikmÄms ir kitiems vaiko poreikiams.
Jeigu tÄvų turtinÄ padÄtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks pakankamas vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog 2001-04-20 KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo nutarimu buvo priteistas iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dydžio visų uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mÄnesį, tai neatitinka paauglÄs dukters poreikių. Apeliantas skunde teigia, kad jis negali prisedÄti dÄl dukters iÅ¡laikymo tokia paÄia apimtimi kaip ir ieÅ¡kovÄ, kadangi jo gaunamas uždarbis yra labai mažas bei jis negali užtikrinti savo paties bÅ«tiniausių poreikių.
PažymÄtina, jog visos abejonÄs dÄl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dÄl tikrosios tÄvų turtinÄs padÄties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padÄtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dÄl iÅ¡laikymo dydžio iÅ¡samiai argumentavo, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, todÄl teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir iÅ¡ atsakovÄs priteistas 400 Lt iÅ¡laikymo dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ . Taip pat pažymÄtina, kad abi Å¡alys yra darbingos ir gali teikti nurodytÄ iÅ¡laikymÄ vaikui (CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad I. B. kreipÄsi į teismÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo jai esant pilnametei, taÄiau teismas nepagristai priteisÄ iÅ¡laikymÄ nuo 2006-12-15. Byloje nustatyta, kad 2006-12-18 teisme buvo iÅ¡kelta civilinÄ byla pagal ieÅ¡kovÄs V. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dÄl iÅ¡laikymo nepilnameÄiam vaikui pakeitimo, taÄiau I. B. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametÄ ir įgijo visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ . CPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, bylos nagrinÄjimo metu nustatÄs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisÄ, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ tinkamu ieÅ¡kovu.
CPK 48 straispnio 2 dalyje nurodyta, kad teisių perÄmÄjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek bÅ«tų buvÄ privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perÄmÄjas. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitÄ KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2001-04-20 nutarimu priteisto iÅ¡laikymo dydį nepilnametei I. B., priteisiant iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai I. B., mokamÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mÄnesį, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos â 2006-12-15 â iki dukros pilnametystÄs â   (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str., Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).
DÄl buto padalijimo. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs. 1991-12-18 KlaipÄdos rajono valdybos potvarkiu buvo įsteigtas 30 butų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas (toliau GNSK), adresu (duomenys neskelbtini), į narių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta V. B. (t. 1, b. l. 13, 14). 1991-12-24 KlaipÄdos rajono valdybos potvarkiu patvirtintas GNSK pavadinimas âVÄtrungÄâ, patvirtinti GNSK įstatai, patvirtinti âVÄtrungÄsâ 1991-12-21 visuotinio narių susirinkimo nutarimas dÄl pasiskirstymo butais pagal sÄ raÅ¡Ä , sÄ raÅ¡e įtraukta ir V.
B. (t. 2, b. l. 8, 9). 1993-08-26 KlaipÄdos rajono valdybos potvarkiu GNSK âVÄtrungÄâ reorganizuota į gyvenamojo namo statybos bendrovÄ (toliau GNSB) âVÄtrungÄâ, įregistruoti įstatai (t. 1, b.l. 15â21). 1993-07-20 sutartimi Lietuvos žemÄs Å«kio bankas suteikÄ GNSB âVÄtrungÄâ 435000 Lt ilgalaikį kreditÄ lengvatinÄmis sÄ lygomis, sutartyje numatyta, jog kreditas pradedamas grÄ Å¾inti 1996 metų liepos mÄnesį, galutinis grÄ Å¾inimo terminas â 2018 metų balandžio mÄnuo (sutartis keista 1994-07-07 susitarimu Nr. 2) (t. 2, b. l. 117â118, 164â165).
              2002-02-04 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dÄl 1994-07-07 kredito sutarties Nr. 2 sÄ lygų pakeitimo Nr. 1 (t. 2, b. l. 119). 1997-12-23 sutartimi namas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas bankui (t. 2, b.l. 121â122). IÅ¡ 1992-04-15 pakvitavimo matyti, kad GNSK âVÄtrungÄâ buhalterÄ iÅ¡ V. B. priÄmÄ 24000 rublių pirminį įnaÅ¡Ä kooperatinio buto statybai (t. 2, b. l. 11). V. B. 1993-07-20 pasiraÅ¡Ä pasižadÄjimÄ , kuriuo įsipareigojo bankui grÄ Å¾inti 16790 litų dydžio kreditÄ , pasižadÄjime numatyta tvarka ir terminais, pradedant grÄ Å¾inti kreditÄ ne vÄliau kaip 1996-07-10, grÄ Å¾inimo terminas numatytas iki 2018 metų (t. 2, b. l. 10). 1993-12-30 sudaryta notariÅ¡kai patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavÄjai P. A.
M., V. B. jiems bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise (V. B. priklausÄ 13/25 dalių buto) pardavÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 3956 Lt (iÅ¡ jų V. B. sumokÄta 2049 Lt (t. 2, b. l. 19). 1995-05-24 KlaipÄdos rajono savivaldybÄs mero potvarkiu buvo patvirtinta gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos âVÄtrungÄâ nariams kredito likutis, V. B. patvirtintas 16790 kredito likutis (t. 2, b.l. 162â163). 1999-09-10 GNEB âVÄtrungÄâ susirinkimo patvirtintas lengvatinio kredito paskirstymas gyventojams, V.
B. patvirtintas 15272,00 Lt likutis, buto kaina nurodyta 22290 Lt (t. 2, b. l. 167â168). 1991-12-24 KlaipÄdos rajono valdybos pagrindu 1994-03-01 V. B. iÅ¡duotas orderis Nr. 94/486 apsigyventi gyvenamojoje patalpoje GNSB âVÄtrungÄâ, adresu (duomenys neskelbtini), 77,71 kv. m bendrojo ploto, trijų kambarių 44,24 kv. m gyvenamojo ploto (t. 2, b. l. 13). IÅ¡ GNSB âVÄtrungÄâ buhalterinÄs apskaitos nustatyta, kad nuo 1999 metų rugpjÅ«Äio mÄnesio iki 2006 metų rugpjÅ«Äio mÄnesio V.
B. vardu buvo mokamos kredito grÄ Å¾inimo įmokos (t. 3, b. l. 182â232). IÅ¡ GNEB âVÄtrungÄâ 2006-10-17 pažymos matyti, kad V. B. gautÄ 16790 Lt paskolÄ gyvenamojo namo statybai yra grÄ Å¾inusi visiÅ¡kai (t. 1, b. l. 22). Butui, esanÄiam (duomenys neskelbtini), sudaryta techninÄs apskaitos byla (t. 3, b. l. 129â133), Å¡is butas, kaip nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinÄs teisÄs į šį butÄ neįregistruotos (t. 4, b. l. 11).
IÅ¡ UAB âMarleksaâ ekspertÄs vertintojos D. Z. 2011-08-05 atliktos ekspertizÄs (akto Nr. NT 11-07-03) iÅ¡vados nustatyta, kad vertinamo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ, nustatyta lyginamosios vertÄs metodu vertinimo dienÄ (2011-08-04), yra 147000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad byloje pateikta GNSB âVÄtrungÄâ pažyma patvirtina, kad iki 2000 metų gruodžio mÄnesio buvo sumokÄta 2 507 Lt kredito, o nuo 2000 metų gruodžio mÄnesio iki 2006 metų sumokÄta likusi 14 283 Lt kredito suma.
Tiek Å¡i pažyma, tiek 2008-02-20 pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 2000 metų gruodžio mÄnesio bute nebegyveno, likusiÄ kredito dalį atsakovÄ mokÄjo viena. Atsižvelgiant j tai, kad 1999 metais butas buvo įvertintas 22 290 Lt, bei tai, kad atsakovÄs viena grÄ Å¾ino 14 283 Lt kredito dalį, teismas pripažino, kad atsakovei proporcingai priklauso 64 proc. buto, o likÄ 36 proc. pripažintini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu pripažinti tik dalį buto bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei nurodo, jog atsakovÄ neįrodÄ, kad ji galÄjusi sumokÄti paskolÄ be ieÅ¡kovo.
Dalijant sutuoktinių turtÄ visų pirma reikia sudaryti jo balansÄ . SudarÄs dalijamo turto balansÄ (CK 3.118 straipsnis), nustatÄs turto vertÄ (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkanÄias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkreÄiai paskirstyti dalijamÄ turtÄ abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį iÅ¡laikyti ir pan.
Padalijant turtÄ turi bÅ«ti pasirinktas toks padalijimo bÅ«das ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertÄ ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Pagal įstatymÄ preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo Å¡ios taisyklÄs galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytÄ turtÄ , nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iÅ¡ kriterijų, dÄl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių didesnis indÄlis į bendrÄ turtÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinÄje byloje V. ZinkeviÄius v. D. Z., byla Nr. 3K-3-463/2007). TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs laikÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisÄs normų, reglamentuojanÄių aptariamus santykius, taikymo (aiÅ¡kinimo) taisyklių.
PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nekilnojamojo turto skyrimo teisÄ atsakovei motyvuota, nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgÄ teismas, iÅ¡vados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybÄmis. Teismas atsižvelgÄ Ä¯ dalijamo turto pobÅ«dį, vieno iÅ¡ sutuoktinių didesnį indÄlį į bendrÄ turtÄ , todÄl pagrįstai atsakovei pripažino teisÄ Ä¯ butÄ , o ieÅ¡kovui priteisÄ 26 460 Lt kompensacijÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kovÄ negalÄjo viena sumokÄti paskolos, taÄiau kad jis sumokÄjÄs minÄtÄ paskolÄ , įrodymų nepateikÄ (CPK 178 str., 185 str.).
DÄl automobilų padalijimo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo vardu registruotas automobilis âM. P.â, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas jam asmeninÄs nuosavybÄs teise, o atsakovÄs vardu registruotas (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) â paliekamas atsakovei. IeÅ¡kovas nurodÄ, kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) jau seniai yra parduotas, jis neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų tenkintas atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas palikti Å¡io automobilio registracijÄ jos vardu, taÄiau teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovui asmeninÄs nuosavybÄs teise automobilį âM.
P.â, kadangi tokio automobilio nuosavybÄs teise ieÅ¡kovas niekada nÄra turÄjÄs, jis nebuvo nurodytas Å¡alių kaip dalytinas turtas. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetÄ reikalavimÄ dÄl automobilių padalijimo bei sprendimo rezoliucinÄje dalyje nenurodÄ, kad automobilis âM. P.â, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas ieÅ¡kovui, todÄl Å¡is apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.). DÄl paskolos sandorių nuginÄijimo. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄias paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovÄs ir R.
M.. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad iÅ¡ byloje esanÄių duomenų nÄra galimybÄs nustatyti, ar atsakovÄs paskolos raÅ¡telių pagrindu pasiskolinti pinigai iÅ¡ sÅ«naus buvo panaudoti bÅ«tent ginÄo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams, todÄl pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dÄl paskolos raÅ¡telių nesukurs ieÅ¡kovui teisinių padarinių, todÄl šį reikalavimÄ atmetÄ (CPK 178 str., 185 str.).
DÄl neturtinÄs ir turtinÄs žalos atlyginimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisÄ neturtinÄs žalos atlyginimo, kadangi Å¡alių santuoka nutrÅ«ko tik dÄl atsakovÄs kaltÄs. Taip pat praÅ¡o priteisti 9000 Lt žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisÄ reikalauti iÅ¡ kalto dÄl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinÄ Å¾alÄ , padarytÄ dÄl santuokos nutraukimo.
Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisÄ turtinÄs bei neturtinÄs žalos atlyginimo (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovui paduodant apeliacinį skundÄ KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2012-12-17 nutartimi buvo atidÄtas 2004 Lt žyminio mokesÄio sumokÄjimas iki teismo sprendimo priÄmimo dienos.
Netenkinus apeliacinio skundo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2004 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336â339 straipsniais, teisÄjų kolegija n u t a r i a : KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. lapkriÄio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. priteisti 2004 Lt žyminio mokesÄio valstybei. Kolegijos pirmininkas                                                                                    Audrius SaulÄnas            Kolegijos teisÄjai                                                                                            Alona RomanovienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Erika MisiÅ«nienÄ                   Â