deb1f193-1dd7-46c8-be96-5d6430fa41fd · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2707-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-004600-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 9 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas E. B. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-8).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2014 m. birželio 12d. iki 2015 m. kovo 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kurių plotas apie 8 kv.m., o jose buvo laikomi 4-5 ar 6-7 įkalintieji asmenys. Kadangi į kameros plotÄ Ä¯eina ir tualetas, prausykla, stalas, trys lovos (dviejų aukÅ¡tų) arba dvi lovos (dviejų aukÅ¡tų) ir trys lovos (po vienÄ aukÅ¡tÄ ) bei keturios spintelės, tai gyvenamojo ploto tekdavo mažiau nei 3 kv.m.

Kamerose buvo tik du suoliukai prie stalo, prie kurių galėjo susėsti 4 asmenys, o jei suimtųjų bÅ«davo 5-6, tai 2 žmonės turėdavo laukti eilės prie stalo, tuomet jau tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Tardymo izoliatoriuje kameros netvarkingos, tinkas ir atsilupę dažai nuo lubų krisdavo į maistÄ . Gyvendamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, kitais nepatogumais, sutriko miegas.

Minėtais neteisėtais atsakovo veiksmais ir neteisėtu veikimu pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b.l. 11-13). Atsiliepime į skundÄ nurodė ir atsakovo atsakovas teismo posėdžio paaiÅ¡kino, jog skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose buvo laikomas nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2015 m. kovo 19 d. Apie 84,2 proc. viso kalinimo tardymo izoliatoriuje laiko jam teko daugiau nei 3,6 kv.m. ploto.

PareiÅ¡kėjui buvo suteikiami pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis kiemeliais su įranga, sporto kambariu su teniso stalais, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m.) normÄ . Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos.

Atsakovo atstovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog kamerose asmeniui tenkantis plotas turi bÅ«ti matuojamas atmetus kameroje esančių baldų ir kitų įrengimų plotÄ . Toks pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturi pagrindo, kadangi 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakyme Nr. V-176 nenurodyta, kad 3,6 kv.m. asmeniui turi tekti atmetus baldų ir sanitarinio mazgo plotÄ .TvarkÄ kamerose privalo palaikyti jose laikomi asmenys, pastebėjęs krintantį tinkÄ ar dažus budėtojas turėjo nuvalyti sienas, o lubas nuvalyti ir pataisyti - Å«kio skyriaus darbuotojai.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl minėtų pažeidimų, neužfiksuota. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad turėjo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Kaip matyti iÅ¡ surinktų duomenų, 51 proc. kalėjimo laiko kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo laikomi ne daugiau kaip 4 asmenys, reiÅ¡kia visiems užteko vietos prie stalo. Esant daugiau asmenų kameroje netilpę prie stalo valgo maistÄ pasidėję ant spintelių. IÅ¡ asmens sveikatos istorijos psichiatro apžiÅ«ros rezultatų matyti, kad pareiÅ¡kėjui nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, todėl manytina, kad pareiÅ¡kėjas, negaudamas alkoholio, nuo kurio buvo priklausomas, kalinimo pradžioje iÅ¡ tiesų jautėsi blogai, tačiau tai nesusiję su kalinimo sÄ lygomis.BÅ«damas Kauno tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas turėjo teisę pasivaikščioti kieme, naudotis sporto kiemeliu, teniso kambariu, lankytis bibliotekoje, koplyčioje.

Mano, kad visi Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, nėra įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. Prašė skundÄ atmesti.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau tekste – Kauno TI).Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.PareiÅ¡kėjo kameros kortelės ir Kauno TI 2015 m. gegužės 7 d. pažymos Nr. 11-2739 „Apie E. B. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2015 m. kovo 19 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose Nr. 168, 336, 227, 203, 338, 157, 223, 162, 166, 334, 350, 344, 222 (b.l. 14, 16-22).IÅ¡ teismui pateiktos Kauno TI 2015 m. gegužės 7 d. pažymos Nr. 11-2739 apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI iÅ¡ viso buvo laikomas 279 paras, iÅ¡ kurių 77 paras jo laikymo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI metu, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 2,43 kv.m. (pusę paros) ir nuo 2,91 kv. m iki 3,58 kv. m., todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Akivaizdu, kad 77 paras pareiÅ¡kėjas kalėdamas perpildytose Kauno TI kamerose patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už patirtÄ skriaudÄ .Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose esantis inventorius užimÄ kameros gyvenamÄ jį plotÄ , todėl realiai tenkantis gyvenamasis plotas dar labiau sumažėja.                       Atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kameroje esančių baldų užimamo ploto, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nenumato, kad į Å¡io įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-189-422/2015).PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerose nebuvo kur atsisėsti, reikėjo laukti kol kiti pavalgys ir tik tada rasdavo laisvos vietos prie stalo, dėl to tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ .Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nurodyta, jog kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å¡ių taisyklių reikalavimai Kauno TI pažeisti nebuvo (b.l 40-41). PareiÅ¡kėjas nenurodo, kodėl bÅ«tent jam reikėjo laukti, kol jis galės atsisėti prie stalo ir pavalgys. Taip pat pažymėtina, jog valgyti galima maistÄ pasidėjus ant spintelės, stovinčios prie lovos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Kauno TI minėtose kamerose metu teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros netvarkingos, tinkas ir dažai krisdavo nuo lubų į maistÄ , tačiau Å¡io argumento nepagrindė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl to kreipėsi į Kauno TI administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad Kauno TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina tai, jog Kauno TI į kameras iÅ¡duoda reikalingÄ inventorių bei valymo priemones ir už kamerų valymÄ bei tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji (b.l. 44). Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kamerose buvo netvarkinga, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti kamerÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl netvarkos, tinko ir dažų kritimo į maistÄ yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestinas kaip nepagrįstas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo (pažeista E. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas) pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.Å iuo atveju, teismo vertinimu, kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ .

Dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Å iame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.

IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į medicinos specialistus yra kreipęsis dėl galvos skausmo, kairio akies voko patinimo, nerimo, nemigos, negalėjimo susikaupti (dėl suėmimo, artėjančio teismo posėdžio) (b.l. 23-37).Kadangi duomenys apie E. B. sveikatos bÅ«klę yra niekuo neiÅ¡siskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti bÅ«tent netinkamų laikymo sÄ lygų Kauno TI.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje nepateikta įrodymų, kad sveikatos bÅ«klė, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant tardymo izoliatoriuje, bÅ«tų ženkliai pablogėjusi ir kad bÅ«tų jam taikytas stacionarinis gydymas. Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ â€“ jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-811/2015) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 30000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 380 Eur, kuri ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, o kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (kodas (duomenys neskelbtini) ), 380 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Daina Kukalienė