deaee455-9bc0-4307-b0e2-7504e9474ffe · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-499-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19711-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.3; 3.3.2.5; 3.4.1.12.7 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Dogas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Frankas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“ (toliau – skolininkė) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Dogas“ (toliau – kreditorė) 17 513,34 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 99 Eur žyminį mokestį, 300 Eur advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ . 2. 2021 m. sausio 4 d. kreditorė ir skolininkė pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti jų 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytÄ taikos sutartį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d.

įsakymÄ ir nutraukti civilinę bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė kreditorės ir skolininkės praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo.

4. Teismas nustatė, kad taikos sutartimi kreditorė ir skolininkė susitarė, jog 17 838,09 Eur skola kreditorei bus padengta perimant jos mokestines nepriemokas (forma FR0326) arba pervedant dalimis Å¡alių sutarta tvarka ir terminais į kreditorės sÄ skaitÄ (laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. spalio 31 d.). Teismas sprendė, kad jis negali pakeisti mokesčių administratoriaus, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, leisti perimti mokestinę nepriemokÄ . Å alių siekis taikos sutartimi susitarti dėl mokestinių nepriemokų perėmimo negali bÅ«ti susitarimo, kurį teismas tvirtina civilinio proceso tvarka, dalyku.

Mokesčių administravimo teisinio santykio dalyviai nagrinėjamu atveju bÅ«tų mokesčių administratorius, mokesčių mokėtojas, asmuo perėmęs mokestinę nepriemokÄ . Taikos sutartį sudarė ir pasirašė kreditorė ir skolininkė, todėl, teismo vertinimu, taikos sutartimi Å¡alys pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens, t. y. mokesčių administratoriaus, pareigų apimties.

5. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad taikos sutarties 1.1 punktu Å¡alys susitarė, jog 2 000 Eur skolininkė kreditorei sumoka taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. Taikos sutartis teismui pateikta 2021 m. sausio 4 d. Teismas konstatavo, kad Å¡alių susitarimo dėl prievolės įvykdymo dalyku negali bÅ«ti veiksmai, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs anksčiau nei teismas patvirtina Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Susipažinęs su taikos sutarties turiniu, teismas sprendė, kad Å¡alių sudarytos taikos sutarties nuostatos neatitinka reikalavimo, jog Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygos bÅ«tų aiÅ¡kios, nedviprasmiÅ¡kos, neprieÅ¡taraujančios tarpusavyje, besÄ lygiÅ¡kos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir Å¡alių pasikeitusios valios (taikos sutartyje yra alternatyvi sÄ lyga: arba perima mokestinę prievolę, arba sumoka dalimis).

Teismas sprendė, kad, patvirtinus tokiÄ taikos sutartį, ateityje kiltų sunkumų dėl jos vykdymo priverstine tvarka (esant bÅ«tinybei).

6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. kreditorei iÅ¡siuntė vykdomÄ jį dokumentÄ â€“ įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu skolininkė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patvirtinti kreditorės ir skolininkės 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytÄ taikos sutartį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d.

įsakymÄ , nutraukti civilinę bylÄ , panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. procesinį sprendimÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo pagrindu ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – neiÅ¡duoti vykdomojo raÅ¡to. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Skolininkė panaÅ¡iomis sÄ lygomis ir nuostatomis yra sudariusi nemažai taikos sutarčių su kitais kreditoriais, kurias patvirtino Kauno apylinkės teismas.

Kauno apygardos teismas tvirtina taikos sutartis, pagal kurias pirmoji įmoka, kaip garantija dėl realių ketinimų vykdyti taikos sutartį, sumokama taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡alys, sudarydamos taikos sutartį, negali pasinaudoti įstatymuose įtvirtintu sutarties laisvės principu ir susitarti dėl konkrečių datų, kada bus vykdomi mokėjimai pagal taikos sutartį. 6.3. Taikos sutartimi nėra nustatomi įpareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) privalomai patvirtinti Å¡alių sudarytinas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis.

Å alys tik susitarė, kad skola gali bÅ«ti mažinama tokiu bÅ«du. 6.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad taikos sutarties sÄ lygos nėra aiÅ¡kios, nedviprasmiÅ¡kos, neprieÅ¡taraujančios tarpusavyje, besÄ lygiÅ¡kos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir Å¡alių pasikeitusios valios, patvirtinus tokiÄ taikos sutartį ateityje kiltų sunkumų dėl jos vykdymo priverstine tvarka (esant bÅ«tinybei). Taikos sutarties sÄ lygos paprastos ir aiÅ¡kios – kiekvienÄ mėnesį iki nustatytos datos skolininkė turi sumažinti savo skolos dalį tam tikra suma, o tÄ gali padaryti arba perimdama kreditorės mokestinę nepriemokÄ , jeigu dėl to teigiamÄ sprendimÄ priima VMI, arba padaryti pavedimÄ Ä¯ kreditorės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . 6.5.

Nepagrįstas ir neteisėtas teismo 2021 m. sausio 7 d. procesinis sprendimas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, kadangi teismo įsakymas galėjo įsiteisėti tik pasibaigus nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, apskundimo terminui. Be to, skolininkės 2021 m. sausio 4 d. pateikto praÅ¡ymo rezoliucinėje dalyje buvo praÅ¡oma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymÄ ir nutraukti civilinę bylÄ , tačiau teismas neiÅ¡nagrinėjo Å¡io praÅ¡ymo ir neatliko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų.

8. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10255-713/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1863-254/2020, 2021 m. sausio 4 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 2021/01/04 FRA, 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymo, 2020 m. gegužės 19 d. taikos sutarties kopijas. Taip pat skolininkė su 2021 m. sausio 11 d. praÅ¡ymu pateikė papildomus įrodymus: VMI virÅ¡ininko 2021 m. sausio 8 d. sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-629, VMI elektroninį laiÅ¡kÄ . Skolininkės teigimu, pateikti įrodymai patvirtina taikos sutarties joje nurodytomis sÄ lygomis sudarymo galimybę, skolininkės vykdomas su kreditore sudarytos taikos sutarties sÄ lygas.

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų, apeliacinės instancijos teismas kaip naujus įrodymus atsisako priimti skolininkės pateiktas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutarčių kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kiti skolininkės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde nurodytais argumentais, Å¡ie įrodymai buvo pateikti reaguojant į skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytus motyvus ir įrodinėjant jų nepagrįstumÄ , taip pat į tai, jog kreditorė turėjo galimybę su jais susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui, priima skolininkės pateiktus įrodymus, prideda juos prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rÅ«Å¡ių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai Å¡alims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties Å¡alims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.

Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų.

Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, Kauno apylinkės teismui 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu nutarus iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės skolÄ kreditorei, kreditorė ir skolininkė 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė taikos sutartį, kuria skolininkė įsipareigojo taikos sutarties nustatyta tvarka ir terminais sumokėti kreditorei 17 513,34 Eur skolÄ , atlyginti 300 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 24,75 Eur žyminio mokesčio dalį, iÅ¡ viso 17 838,09 Eur, perimdama kreditorės mokestines nepriemokas pagal Å¡alių sudarytinas sutartis (FR0326 forma) arba pervesdama pinigines lėšas į kreditorės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , ir 2021 m. sausio 4 d. pateikė jÄ patvirtinti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti kreditorės ir skolininkės sudarytÄ taikos sutartį. Su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka skolininkė.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę kreditorei ir skolininkei taikos sutartimi susitarti dėl mokestinių nepriemokų perėmimo, neteisingai aiÅ¡kino su tuo susijusias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys.

Vadovaujantis Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 (toliau – taisyklės), mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ gali perimti juridinis asmuo ar kita organizacija arba fizinis asmuo (toliau – trečiasis asmuo) (3 punktas); mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi (toliau – Sutartis) tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens (7 punktas); sutartis turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens pagal centrinio mokesčių administratoriaus nustatytÄ tipinę Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties formÄ (14 punktas); mokesčių mokėtojas ar trečiasis asmuo, pasirašę Sutartį, kreipiasi į vietos mokesčių administratorių su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ (18 punktas); jeigu vietos mokesčių administratorius, įvertinęs praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, sutinka, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , jis per 2 darbo dienas nuo vietos mokesčių administratoriaus virÅ¡ininko ar jo įgalioto asmens sutikimo pasiraÅ¡ymo dienos iÅ¡siunčia registruotu laiÅ¡ku SutikimÄ mokesčių mokėtojui ir trečiajam asmeniui (22 punktas).

Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog, patvirtinus taikos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis, teismas perimtų Centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas ir leistų skolininkei perimti kreditorės mokestines nepriemokas.

17. Kreditorės ir skolininkės sudarytoje taikos sutartyje numatyti alternatyvÅ«s skolininkės prievolės kreditorei įvykdymo bÅ«dai – perimant kreditorės mokestines nepriemokas pagal Å¡alių sudarytinas sutartis (FR0326 forma) arba pervedant pinigines lėšas į kreditorės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , tačiau dėl Centrinio mokesčių administratoriaus pareigų apimties taikos sutartyje nėra sprendžiama. Kaip minėta, sutikimÄ , kad skolininkė perimtų kreditorės mokestinę nepriemokÄ , priima vietos mokesčių administratorius, o sÄ lygas tokio sutikimo davimui numatytos taisyklėse.

Taigi 2020 m. gruodžio 30 d. taikos sutartis tik numato galimybę pasinaudoti taisyklėse numatyta mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka, kad tokiu bÅ«du skolininkė padengtų skolÄ kreditorei, tačiau nesukuria jokių pareigų mokesčių administratoriui. Dėl to taikos sutarties sÄ lyga skolininkei įvykdyti savo įsipareigojimus kreditorei, perimant Å¡ios mokestines nepriemokas, teisės aktuose esant numatytai tokiai galimybei, negali bÅ«ti pripažįstama neteisėta ar pažeidžiančia byloje nedalyvaujančio asmens teises.

Skolininkės pateiktas VMI virÅ¡ininko 2021 m. sausio 8 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-629 įrodo kreditorės ir skolininkės taikos sutarties sÄ lygos dėl mokestinės nepriemokos perėmimo įvykdymo galimumÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis apie taikos sutarties sÄ lygų neaiÅ¡kumÄ , dviprasmiÅ¡kumÄ , vykdymo priverstine tvarka sunkumus. Taikos sutarties 1.1–1.11 papunkčiuose iÅ¡dėstytos konkrečios sumos ir terminai, kuriais jos turi bÅ«ti sumokėtos. Aplinkybė, kad taikos sutartyje yra numatyti du bÅ«dai, kuriais sumokamos paminėtuose papunkčiuose nurodytos sumos (perimant kreditorės mokestines nepriemokas arba pervedant pinigines lėšas į kreditorės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ ), nesudaro pagrindo spręsti, jog taikos sutarties sÄ lygos dėl tam tikrų sumų sumokėjimo tam tikru terminu yra neaiÅ¡kios ar neįvykdomos. Galimybė skolininkei pasirinkti skolos sumokėjimo bÅ«dÄ nereiÅ¡kia, kad ji vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų neturi sumokėti kreditorei tam tikros skolos dalies tam tikru terminu.

19. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamoje byloje taikos sutartis negali bÅ«ti patvirtinta dėl to, jog taikos sutarties 1.1 papunkčiu susitarta, jog 2 000 Eur skolininkė kreditorei sumoka taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., o taikos sutartis teismui pateikta 2021 m. sausio 4 d. Nurodyta taikos sutarties sÄ lyga nepaneigia kreditorės ir skolininkės sudarytos taikos sutarties patvirtinimo teisme galimybės. Pirmosios instancijos teismas, darydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jos nepagrindė konkrečiomis teisės normomis, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.

20. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditorės ir skolininkės praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis panaikintina. Vertinant apeliacinės instancijos teismo galimybę nagrinėjamoje byloje patvirtinti taikos sutartį ir iÅ¡spręsti kitus su taikos sutarties patvirtinimu susijusius klausimus, svarbia pripažintina aplinkybė, kad kreditorė nepateikė atsiliepimo į skolininkės atskirÄ jį skundÄ , todėl, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo taikos sutarties sudarymo, nėra žinoma kreditorės pozicija, ar jos interesas sudaryti taikos sutartį su skolininke nėra pasikeitęs, o tai laikytina kliÅ«timi klausimui apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti.

Ä®vertintina ir aplinkybė, kad pagal kreditorės ir skolininkės sudarytoje taikos sutartyje nurodytÄ skolos mokėjimo grafikÄ skolininkė kreditorei Å¡iuo metu turėtų bÅ«ti sumokėjusi iÅ¡ viso 4 338,09 Eur sumÄ (2 000 Eur įmokÄ taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir 2 338,9 Eur įmokÄ iki 2021 m. sausio 31 d.). Skolininkė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visos Å¡ios sumos sumokėjimÄ kreditorei, todėl skolininkės valia patvirtinti taikos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta.

Skolininkės aktyvÅ«s veiksmai mokant skolÄ kreditorei tam tikrais taikos sutartyje numatytais terminais arba taikos sutartyje numatytų terminų nesilaikymas gali turėti įtakos kreditorės apsisprendimui bylÄ baigti taikos sutartimi. Be to, kreditorė ir skolininkė turi galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti pakoreguotÄ taikos sutartį, kurioje bÅ«tų nurodyta aktuali informacija apie skolÄ ir jos mokėjimo terminus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Skolininkė apeliacinės instancijos teismo taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. procesinį sprendimÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį dokumentÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo įsakymas yra tiek vykdytinas, tiek ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 punktas), t. y. jo įsiteisėjimas faktas, o ne koks nors procesinis veiksmas (pvz., vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimas) yra pagrindas vykdymo procesui inicijuoti.

Tiek tuo atveju, jeigu pakartotinai nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas jį tenkintų, tiek ir konstatavęs, kad taikos sutarties tvirtinti nėra pagrindo, tačiau skolininkės procesinė pozicija vertintina kaip prieÅ¡taravimų dėl teismo įsakymo pareiÅ¡kimas, teismas kartu panaikintų ir civilinėje byloje iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ (CPK 439 straipsnio 5–6, 8 dalys). Kitų teisinių prielaidų teismo įsakymui panaikinti įstatymas nenumato, aptartas skolininkės praÅ¡ymas nepatenka į apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, todėl dėl jo pagrįstumo nepasisakoma.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas