2024-05-22 Nr. AB-8367-3-61-3-02868-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-424-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02868-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) pažeidė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir MSĮ) 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą tyrimo terminą, t. y. vengia nagrinėti iš esmės pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalį, kuri 2021 m. vasario 1 d. buvo perduota nagrinėti savireguliacijos pagrindu Mykolo Romerio universitetui (toliau – ir MRU); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. S-273 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalį, 2021 m. vasario 1 d. perduotą nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU bei pateikti Kontrolieriaus sprendimą dėl to; 3) įpareigoti Kontrolierių išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundo dalį, kuri 2021 m. vasario 1 d. buvo perduota nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d. su skundu kreipėsi į Kontrolierių. Tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-43 pareiškėjo skundo dalis buvo perduota nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU, o kitą skundo dalį Tarnyba atsisakė nagrinėti. Pareiškėjas Tarnybos sprendimą skundė teismui, tačiau teismas jo skundo netenkino. MRU Akademinės etikos priežiūros komisija 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. AEPK-1 nusprendė tyrimo nepradėti, todėl pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Kontrolierių, prašydamas nagrinėti jo 2020 m. gruodžio 30 d. skundą iš esmės – pradėti tyrimą. Kontrolierius Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundą iš esmės, nurodydamas, kad jį pagrįstai ir išsamiai išnagrinėjo MRU. Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir nurodė, kad vadovaujantis MSĮ 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, Kontrolierius privalėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti per MSĮ 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjo vertinimu, Kontrolierius vengia vykdyti savo pareigą – iš esmės nagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalį, kuri savireguliacijos pagrindu buvo perduota MRU.

3. Atsakovai Kontrolierius ir Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovai nurodė, kad jiems nesuteikta teisė vertinti, kaip efektyviai MRU išnagrinėjo Tarnybos jam persiųstą skundą. Atsakovų vertinimu, MRU sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas atitinkamais universiteto veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovų teigimu, pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo iš naujo (iš esmės) pradėti jo skundo nagrinėjimą (tyrimą).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kontrolieriui pateikė 2020 m. gruodžio 30 d. skundą dėl veikalų rengimo / leidybos, autorystės ir akademinės etikos, kuriuo prašė:

1) Ištirti pagal pateikiamus leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ ir veikalo „Publikavimo etika: gairės“ tekstų (terminų apibrėžimų) palyginimus galimą (savi)plagiatą (1 ir 2 priedai) ir įvertinti, kaip identiškos sutaptys galėjo atsirasti skirtingų autorių kūriniuose (veikaluose), apklausiant autorius;

2) Įvertinti: a) kuris iš kūrinių – veikalas „Publikavimo etika: gairės“ ar leidinys „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ pasirodė civilinėje apyvartoje anksčiau, jei veikalas „Glossary for Academic Integrity“ neegzistuoja – kurie veikalai laikytini atsikartojančiais nurodyto galimo (savi)plagiato prasme; b) jei veikalas „Glossary for Academic Integrity“ egzistuoja, įvertinti, ar veikalas „Publikavimo etika: gairės“, ar leidinys „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ nelaikytini vertimo plagiatu (leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ atveju visas autorines teises suteikiant tik juridiniam asmeniui MRU – ne autoriams / fiziniams asmenims);

3) Nustatyti, kaip Europos Sąjungos lėšomis finansuoto ENAI projekto menamo (virtualaus) veikalo „Glossary for Academic Integrity“ produkto ženklas © priklauso (galėjo atitekti) tik MRU (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 12 straipsnis), o nepriklauso ir kitiems terminų autoriams (išradėjams / atradėjams) pagal virtualųjį veikalą „Glossary for Academic Integrity“ ar veikalą „Publikavimo etika: gairės“ (nusavinta iš galimų autorių L. T., I. G., I. G., J. K., M. O., L. R., T. O., F. M., M. C., S. S. ir T. F.);

4) Atskleisti, kaip J. G.-B. galėjo recenzuoti per Valstybinę lietuvių kalbos komisiją pateiktą užsakovo MRU rankraštį, kurio tekstas 2 priede sutapo su veikalo „Publikavimo etika: gairės“ (pagrindas: pataisymai leidinyje pagal J. G.-B. pastabas veikalo „Publikavimo etika: gairės“ tekstui) – ištirti, ar tokiuose veiksmuose nėra akademinės etikos pažeidimo, leidžiant veikalus „Publikavimo etika: gairės“ ir „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“;

5) Ištirti ir nustatyti, kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijos veikalo „Publikavimo etika: gairės“ dalies teksto autorinės teisės po veikalo „Publikavimo etika: gairės“ pasirodymo galėjo atitekti tik MRU leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“, jei veikalo „Publikavimo etika: gairės“ autoriai yra T., L.; C., J.; B., T.; J., J.; B., A.; K., R.; K. V.; T., R.; Z., G.; S., S.; V., V.; M., V.;

6) Kokiu juridiniu pagrindu visos leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ autorinės teisės priklauso tik MRU, kai aptarti duomenys leidžia manyti, kad šio leidinio autoriais galėtų būti įvairūs autorių kaip fizinių asmenų kolektyvai – ar nėra akademinės etikos pažeidimo tokiuose veiksmuose;

7) Nustatyti, kas, kada, kieno iniciatyva bei kokiu juridiniu pagrindu dr. L. T. paskyrė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Laikinosios akademinio sąžiningumo ir etikos darbo grupės vadove;

8) Ištirti ir nustatyti, kaip galėjo nelikti veikalo „Seksualinio priekabiavimo prevencijos ir atvejų nagrinėjimo gairės“ bendraautorės L. T.: jos autorystės atsisakyta, ar autorystė atimta arba pagrobta.

7. Teismas nustatė, kad Kontrolierius 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-43 skundo dalį (skundo prašymų 2–6 punktai) persiuntė nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU, o likusią skundo dalį atsisakė nagrinėti, apie tai informuodamas pareiškėją Tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-44. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Kontrolieriaus sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštą Nr. S-44 ir įpareigoti Kontrolierių išnagrinėti pateiktą skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-2418-463/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2418-463/2021 pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-645-1047/2022 šį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Kontrolierius ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendė, jog Lietuvos universitetų rektorių konferencija nėra laikytina mokslo ir studijų institucija pagal MSĮ 4 straipsnio 12 dalį, atmetė pareiškėjo argumentus, kad vis dėlto reikėjo tirti jo skundą, nes viešojo administravimo subjektas gali veikti tik įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose.

8. Teismas taip pat nustatė, kad MRU Akademinės etikos priežiūros komisija 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. AEPK-1 nusprendė nepradėti tyrimo dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skunde Kontrolieriui nurodytų aplinkybių, nes visi skunde minimi asmenys MRU jau nedirba, todėl, vadovaujantis Akademinės etikos kodekso, patvirtinto MRU senato 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr.ISN-39, 1, 6 ir 7 punktų nuostatomis, nėra pagrindo pradėti tyrimo. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. su prašymu kreipėsi į Kontrolierių, prašydamas nagrinėti jo 2020 m. gruodžio 30 d. skundą iš esmės, MRU Akademinės etikos priežiūros komisijai nusprendus nepradėti tyrimo dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skunde nurodytų aplinkybių. Tarnyba pareiškėjui atsakė Raštu, kuriame pareiškėjui priminė, jog jo 2020 m. gruodžio 30 d. skundas buvo išsiųstas MRU vadovaujantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583, (toliau – ir Nuostatai) 22 punktu ir MSĮ 17 straipsnio 16 dalimi bei, kad Kontrolierius, įgyvendindamas MSĮ jam suteiktus įgaliojimus, prisidėjo prie aukštojo mokslo kokybės ta apimtimi, kaip nurodyta Nuostatų 12.6 punkte, taip pat nurodė, kad pareiškėjui nepateikus naujų aplinkybių nėra teisinio pagrindo atnaujinti tyrimą vadovaujantis Kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19 patvirtintų Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punktu.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Raštą tuo aspektu, kad Kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalį, kuri buvo perduota MRU savireguliacijos pagrindu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi konstatavo, jog Kontrolierius pasinaudojo jam MSĮ suteikta teise ir 2021 m. vasario 1 d. rašte Nr. S-43 išdėstytu sprendimu pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalį (skundo prašymų 2–6 punktai) teisėtai persiuntė nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU, t. y. teisėtai atsisakė nagrinėti tą skundo dalį.

10. Teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 25 punktą tyrimas gali būti atnaujinamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Teismo vertinimu, pareiškėjas, 2021 m. rugpjūčio 24 d. su prašymu kreipdamasis į Kontrolierių ir prašydamas nagrinėti jo 2020 m. gruodžio 30 d. skundą, iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodė, o vien MRU sprendimas nepradėti tyrimo savaime nelemia Kontrolieriaus pareigos šį tyrimą atlikti. Vadovaudamasis Rekomendacijų 44 punktu, Skundų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-39, (toliau – ir Aprašas) 38 punktu, teismas darė išvadą, kad Kontrolieriui suteikiama teisė, o ne nustatyta pareiga pradėti tyrimą, gavus mokslo ir studijų institucijos atsakymą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Aprašo 36 punkte nurodyta, jog savireguliacija netaikytina, jeigu į Tarnybą kreipiamasi trečią kartą dėl to paties galimo pažeidimo mokslo ir studijų institucijoje ar jos padalinyje arba siekiant užtikrinti pranešėjo apsaugą. Teismo vertinimu, iš esmės prioritetas teikiamas savireguliacijai mokslo ir studijų institucijoje ir tik Kontrolieriui nustačius, kad savireguliacijos pagrindu mokslo ir studijų įstaigoje skundas išnagrinėtas neišsamiai, priimtas sprendimas nepagrįstas, ar nustačius, kad priimant sprendimą buvo pažeistas tyrimo nešališkumas, taip pat tais atvejais, kai kreipiamasi trečią kartą dėl to paties galimo pažeidimo mokslo ir studijų institucijoje ar jos padalinyje, tyrimas pradedamas Kontrolieriaus iniciatyva. Nagrinėjamu atveju Kontrolierius konstatavo, kad MRU Akademinės etikos priežiūros komisijos 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. AEPK-1 yra išsamus ir pagrįstas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių tokią Kontrolieriaus išvadą nepateikė, naujų aplinkybių nenurodė, todėl byloje nenustatyta teisinio ir faktinio pagrindų konstatuoti Kontrolieriaus pareigą atlikti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo tyrimą savo iniciatyva (tyrimą atnaujinti).

11. Teismo vertinimu, Rašte yra nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiamas Kontrolieriaus sprendimas. Kontrolieriaus sprendimas priimtas jam suteiktos diskrecijos ribose, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. S-273 išdėstytas Kontrolieriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais. Teismas nurodė, kad nenustačius Kontrolieriaus pareigos atnaujinti tyrimą dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalies, kuri buvo perduota savireguliacijos pagrindu MRU, nėra pagrindo konstatuoti, kad Kontrolierius vilkina minėto skundo tyrimą, vengia skundą nagrinėti iš esmės, pažeidė MSĮ įtvirtintą skundo nagrinėjimo terminą. Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, netenkino ir išvestinio reikalavimo – įpareigoti Kontrolierių atlikti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalies, kuri buvo perduota savireguliacijos pagrindu MRU, tyrimą.

III. 12. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad MSĮ 17 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę į skundo išnagrinėjimą ir nustato tai atliekantį valstybės pareigūną – Kontrolierių. Pareiškėjas sutinka, kad įstatymas numato savireguliacijos galimybę, tačiau šiuo atveju savireguliacija neįvyko, kadangi MRU atsisakė pradėti tyrimą.

14. Pareiškėjo teigimu, Rekomendacijų 25 ir 44 punktai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas ir, pagal kurių nuostatas Kontrolierius suteikė sau teisę, o ne pareigą pradėti tyrimą, gavus mokslo ir studijų institucijos atsakymą, t. y. iš esmės suteikė sau gana plačią veikimo laisvę (diskreciją), prieštarauja MSĮ 17 straipsnio 1 ir 17 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 2 ir 3 dalims ta apimtimi, kiek tai sudaro teisinę galimybę nenagrinėti skundo, kai mokslo ir studijų institucija, kuriai buvo perduotas nagrinėti skundas, jo nenagrinėja iš esmės ir neįvyksta savireguliacija. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas taikė neteisėtą centrinio valstybinio administravimo subjekto norminį administracinį aktą.

15. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Aprašo nuostatas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališko ir neteisėtos sudėties teismo.

16. Atsakovai Kontrolierius ir Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

17. Atsakovai nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl savireguliacijos procedūros nebuvimo vertintini kaip deklaratyvūs, pažymi, jog ginčijamu sprendimu Kontrolierius konstatavo, kad MRU Akademinės etikos priežiūros komisijos 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. AEPK-1 yra išsamus ir pagrįstas. Pareiškėjas jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių tokią Kontrolieriaus išvadą, nepateikė, naujų aplinkybių nenurodė.

18. Atsakovų vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl norminio administracinio akto neteisėtumo. MSĮ nustato Kontrolieriaus kompetenciją, o Rekomendacijos detalizuoja, kaip įgyvendinamos MSĮ 17 straipsnio nuostatos, susijusios su skundų nagrinėjimu ir tyrimų Kontrolieriaus iniciatyva pradėjimu.

19. Atsakovai nurodo, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, todėl jo argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo ir teisėjų šališkumo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Bylos dalykas – Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. S-273, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. A. 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimasis į Kontrolierių išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalį (skundo prašymų 2–6 punktai), kurią Kontrolierius 2021 m. vasario 1 d. buvo perdavęs nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti Kontrolierių išnagrinėti iš esmės jo (pareiškėjo) skundo dalį, kuri 2021 m. vasario 1 d. buvo perduota nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU.

21. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad paaiškėjus MRU (jo Akademinės etikos priežiūros komisijos) 2021 m. kovo 3 d. sprendimui Nr. AEPK-1 nepradėti tyrimo dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo Kontrolieriui dalies, kuri Tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-43 buvo perduota nagrinėti šiam universitetui savireguliacijos pagrindu, Tarnyboje turi būti vykdomas tos universitetui perduotos pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalies tyrimas pagal to reikalaujantį pakartotinį pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimąsi į Kontrolierių, kadangi minėtam universitetui perduotas skundo dalies tyrimas savireguliacijos pagrindu neįvyko.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmetė skundą, konstatuodamas, jog Kontrolierius gali atnaujinti skundo tyrimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tačiau pareiškėjas pakartotiniame kreipimesi į Kontrolierių iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien MRU sprendimas nepradėti tyrimo savaime nelemia Kontrolieriaus pareigos atlikti tyrimą paaiškėjus tokiam MRU sprendimui, nesant Kontrolieriaus pareigos atnaujinti tyrimą pagal MRU sprendimo paaiškėjimą negali būti konstatuojamas Kontrolieriaus esą vykdomas minėtos skundo dalies tyrimo vilkinimas ar vengimas nagrinėti tą skundo dalį iš esmės arba daromas MSĮ įtvirtinto skundo nagrinėjimo termino pažeidimas.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pernelyg plati Kontrolieriaus diskrecijos teisė, o ne pareiga pradėti faktiškai neįvykusiai MRU savireguliacijai perduoto pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalies tyrimą (paaiškėjus MRU sprendimui nepradėti tyrimo), prieštarauja atitinkamoms MSĮ ir Konstitucijos nuostatoms, t. y. pažeidžia MSĮ garantuojamą pareiškėjo teisę į skundo, paduoto Kontrolieriui, išnagrinėjimą. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo netenkinti apeliacinio skundo.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal bylos duomenis pareiškėjo pakartotinis 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimasis į Kontrolierių, kuris pagal šį kreipimąsi priėmė pareiškėjo ginčijamą Raštą, grindžiamas aplinkybe, kad MRU (jo Akademinės etikos priežiūros komisija) 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. AEPK-1 tam tikrais argumentais nusprendė nepradėti tyrimo dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalies, kuri Kontrolieriaus (jo Tarnybos) 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-43 buvo perduota nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU.

25. Taigi šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į Kontrolierių, siekė, kad būtų išnagrinėta jo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalis, dėl kurios jau buvo priimtas sprendimas atsisakyti nagrinėti šią dalį, vadovaujantis MSĮ 17 straipsnio 16 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 30 d. (įskaitytinai)), nustatančia, jog Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą (pranešimą) dėl galimo akademinės etikos pažeidimo ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą (pranešimą) atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitai ginčų nagrinėjimo komisijai, prižiūrinčiai akademinės etikos laikymąsi, jeigu dėl to paties galimo akademinės etikos pažeidimo nebuvo kreiptasi į atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją. Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. (įskaitytinai) ši nuostata buvo įtvirtinta MSĮ 17 straipsnio 17 dalyje (šiuo metu ji įtvirtinta MSĮ 17 straipsnio 21 dalyje).

26. Dėl Kontrolieriaus sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą ir skundo perdavimo nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU pagrįstumo ir teisėtumo yra išspręsta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e12-2418-463/2021. Šiame sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-645-1047/2022), kuria šis sprendimas paliktas galioti nepakeistas, nustatyta, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundo dalis (skundo prašymų 2–6 punktai) Kontrolieriaus 2021 m. vasario 1 d. rašte Nr. S-43 išdėstytu sprendimu, pasinaudojant MSĮ suteikta teise, teisėtai persiųsta nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU, t. y. teisėtai atsisakyta nagrinėti tą skundo dalį Tarnyboje.

27. Pareiškėjas, teigdamas, kad Kontrolierius privalo išnagrinėti jo skundą dėl to, jog MRU (jo Akademinės etikos priežiūros komisija) 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. AEPK-1 nusprendė nepradėti tyrimo, nenurodo jokios MSĮ imperatyviosios nuostatos, įtvirtinančios tokią Kontrolieriaus pareigą. Pareiškėjo akcentuojamos MSĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 17 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. (įskaitytinai)) nuostatos nesuponuoja išvados, kad tokioje situacijoje, kaip kad yra susiklosčiusi šioje byloje, Kontrolierius privalo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurią buvo atsisakyta priimti ir nuspręsta perduoti nagrinėti MRU.

28. Pabrėžtina, kad MRU Akademinės etikos priežiūros komisijos 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. AEPK-1 ir jame atitinkamais argumentais pagrįstas atsisakymas pradėti tyrimą pagal Kontrolieriaus persiųstą pareiškėjo skundo dalį nėra nei naujai paaiškėjusi su pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundu Kontrolieriui ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi susijusi esminė aplinkybė, nei šios bylos nagrinėjimo dalykas.

29. Akcentuotina, kad teisėtai Kontrolieriaus MRU nagrinėti perduotos pareiškėjo skundo dalies vėlesnis ir galutinis nagrinėjimo šiame universitete rezultatas niekaip negali retrospektyviai nulemti nei šio skundo dalies perdavimo universitetui neteisėtumo, nei tokios šio skundo dalies pakartotinio nagrinėjimo Kontrolieriaus tarnyboje pagal pareiškėjo pakartotinį 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimąsi, grindžiamą universiteto sprendimo paaiškėjimu, privalomumo.

30. Tai, ką Kontrolierius pagal nurodytus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus teisėtai perdavė nagrinėti savireguliacijos pagrindu MRU, neprivalo būti Kontrolieriaus nagrinėjama per MSĮ 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą tyrimo terminą, kai to dar kartą reikalauja pareiškėjas, remdamasis MRU sprendimu.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį, konstatuoja, kad Kontrolierius nagrinėjamu atveju pagal pakartotinį pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimąsi neprivalėjo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundą (jo tam tikrą dalį) išnagrinėti per MSĮ 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą tyrimo terminą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde yra suformulavęs reikalavimą pripažinti, jog Rekomendacijų 25 ir 44 punktai tiek, kiek juose nustatyta, kad Kontrolierius suteikė sau teisę, o ne pareigą pradėti tyrimą, gavus mokslo ir studijų institucijos atsakymą, – iš esmės suteikė gana plačią veikimo laisvę (diskreciją), prieštarauja MSĮ 17 straipsnio 1 ir 17 dalims, Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims ta apimtimi, kiek tai sudaro teisinę galimybę nenagrinėti skundo, kai mokslo ir studijų institucija, kuriai buvo perduotas nagrinėti skundas, jo nenagrinėja iš esmės ir faktiškai neįvyksta savireguliacija.

33. Teismų praktikoje tokio pobūdžio suformuluotas reikalavimas vertinamas kaip pareiškėjo prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-657-415/2023; kt.).

34. Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualiąja byla (ABTĮ 113 str.). ABTĮ 113 straipsnyje įtvirtinta, jog prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).

35. ABTĮ 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

36. Pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-386-552/2022; kt.). Pažymėtina, kad ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; kt.). Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012; kt.). Tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje.

38. Rekomendacijų 25 punktas nustato, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms tyrimas gali būti atnaujinamas, o 44 punkte įtvirtinta, jog mokslo ir studijų institucija, išnagrinėjusi skundą, privalo informuoti Kontrolierių apie priimtą sprendimą, gavus mokslo ir studijų institucijos sprendimą įvertinamas jo išsamumas ir pagrįstumas bei sprendžiama dėl tyrimo Kontrolieriaus iniciatyva pradėjimo.

39. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo inicijuoto ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl minėtų Rekomendacijų punktų neatitikimo MSĮ ir Konstitucijai, yra teisinis pagrindas prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą dėl šių Rekomendacijų punktų. Pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą dėl minėtų Rekomendacijų punktų tam, kad ši byla būtų teisingai išnagrinėta.

40. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sudėtis buvo neteisėta, nes bylą nagrinėję teisėjai Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas ir Indrė Žvaigždinienė buvo šališki, pažymėtina, jog viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. Teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi būti neutralūs, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjų ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

41. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Šis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; kt.).

42. Pabrėžtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 32271/04; kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025-1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, pareiškimo Nr. 19874/02). Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 28194/95).

43. Pareiškėjas nurodo kitas minėtų teisėjų nagrinėtas bylas, tačiau teisiškai nepagrindžia jų šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu dėl tų nagrinėtų bylų. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su kitose bylose minėtų teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo teigti, jog teisėjai buvo šališki, asmeniškai nusistatę prieš pareiškėją bei tendencingi.

44. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, priimtas sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo pažeistos proceso teisės normos, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė