2019-12-04 Nr. AB-22768-3-63-3-00194-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1246-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00194-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – S. L. V., N. Š.-V., A. K., D. L., uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“ dėl sprendimo, įsakymo ir išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. ISS-(9-19.5) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Palangos skyriaus (toliau – ir Palangos skyrius) vedėjos 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 16VĮ-214-(14.16.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvados Nr. 16IŽ-65-(14.16.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą” pripažinimo netekusiu galios” (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Palangos skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. 16IŽ-79-(14.16.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą” (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu atsisakyta panaikinti skundžiamus 2016 m. lapkričio 30 d. Palangos skyriaus Įsakymą ir Išvadą. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti 2016 m. gruodžio 14 d. skundą, jokių naujų argumentų nenurodė, vadovavosi tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi Palangos skyriui nurodydamas panaikinti 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 16SK-219-(14.16.110) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šio žemės sklypo dalį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas) ir 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą Nr. 16IŽ-65-(14.16.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą” (toliau – ir 2015 m. lapkričio 11 d. išvada). Pareiškėja aiškino, jog atsakovo Sprendime pakartoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministro S. C. 2016 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 3IN-1231(8.1) (toliau – ir Raštas) argumentai, su kuriais pareiškėja nesutiko ir teigė, jog Palangos skyriaus ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro darbuotojai nebūtų įregistravę pareiškėjos naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geometra” parengtą kadastro duomenų bylą, jei šis žemės sklypas būtų persidengęs su kitu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja nurodė, jog yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies naudotoja, akcentavo, jog minėtoje žemės sklypo dalyje stovi pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir pažymėjo, kad pareiškėjos žemės sklypas buvo matuojamas net tris kartus.

4. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT sudarė komisiją, kuri vietovėje patikrinusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir UAB „Eurometras” kadastriniais matavimais nustatytų riboženklių koordinates, be kita ko nustatė, kad gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytas šio žemės sklypo ribas. Pareiškėja teigė, kad Palangos skyrius, nepaisydamas minėtų išvadų bei neįvykdęs komisijos pavedimų, 2012 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą.

5. Pareiškėja nurodė, kad nesutikdama su minėtais matavimais, kreipėsi į UAB „Geometra” dėl naudojamo žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų atlikimo. Palangos skyrius suderino UAB „Geometra” parengtą kadastrinių matavimų bylą ir 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtinti 0,0636 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geometra” matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, bei 2016 m. lapkričio 24 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Pareiškėja vadovavosi UAB „Geometra” 2015 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimosi bei naujų ribų planu bei Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvada ir teigė, jog yra visiškai aišku tai, kad pareiškėjos naudojamo žemės sklypo dalies ribos yra teisingos ir teisėtai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad skundžiami Įsakymas ir Išvada priimti vadovaujantis Rašte nurodytomis aplinkybėmis, Rašto nagrinėjimo metu nustatytais faktais, nurodytais NŽT 2016 m. spalio 27 d. rašte Nr. ISS-3233-(9.5) ir teigė, kad minėtame Rašte teisingai nurodyti tik žemės sklypų įregistravimo faktai. Pareiškėja aiškino, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos netikslios, nes jos pamatuotos vietinėje koordinačių sistemoje 2001 m. spalio 15 d., todėl ir Rašte padarytos išvados nėra teisingos. Pareiškėja akcentavo ir tai, kad Palangos skyriuje 2016 m. balandžio 5 d. įvykusio posėdžio protokole patvirtintas faktas, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje pažymėtos netiksliai, t. y. faktinė žemės sklypo riba natūroje neatitinka VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų, o dėl to, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos 2015 m. lapkričio 19 d. kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos be jokių pastabų, jokio žemės sklypų ribų persidengimo nėra.

7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, jog žemės sklypai po statiniais yra formuojami tam, kad šių statinių savininkams būtų sudarytos galimybės naudotis turimais statiniais, o valstybinės žemės, esančios po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formavimo tikslas yra tai, kad ateityje toks žemės sklypas galėtų būti parduotas ar išnuomotas statinio savininkui, todėl valstybinės žemės sklypo formavimas po statiniais tiesiogiai susijęs su tokio žemės sklypo pardavimu ar nuoma.

9. Atsakovas teigė, kad S. L. V. ir kiti savininkai žemės sklypą nusipirko tokiomis ribomis, kokios parodytos šio žemės sklypo plane M 1:500, kurį, atlikęs minėto sklypo kadastrinius matavimus, 2001 m. spalio 15 d. sudarė matininkas A. P.. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir A. P. sudarytas žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti arba pripažinti negaliojančiais. Atsakovas nurodė, kad Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi matininko A. P. 2001 m. spalio 15 d. sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą M 1:500, nustatė, jog šio žemės sklypo šiaurinė riba, kuri kartu yra ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinė riba, plane pažymėta taškais Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, eina laužta linija; plane žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos lūžio taškas Nr. 6 pažymėtas ties gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato pietvakariniu kampu ir bendra abiejų žemės sklypų riba tarp taškų Nr. 6 ir Nr. 7 eina palei pat šio pastato pietinę sieną. Atsakovas darė išvadą, kad matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. sudarytame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane parodyta bendra abiejų žemės sklypų riba neatitinka šios ribos, parodytos matininko A. P. 2001 m. spalio 15 d. sudarytame žemės sklypo plane. Atsakovas apibendrino, kad įvertinusi minėtų žemės sklypų planuose parodytos bendros šių žemės sklypų ribos neatitikimus bei atsižvelgusi į tai, kad žemės sklypą S. L. V. ir kiti savininkai nusipirko tokiomis ribomis, kokios parodytos šio žemės sklypo plane M 1:500, kurį 2001 m. spalio 15 d. sudarė matininkas A. P., Žemės ūkio ministerija konstatavo, kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba buvo pakeista ir dėl to dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo įmatuota į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pakeitus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Geometra” matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, iš esmės susidarė situacija, kad žemės sklypai perdengė vienas kitą. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomone, tokiais veiksmais Palangos skyrius sudarė prielaidą, kad dalį S. L. V. ir kitiems savininkams jau parduoto žemės sklypo ateityje bus galimybė dar kartą parduoti gretimo žemės sklypo naudotojams. Atsakovas akcentavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl nustatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, turėjo būti atsižvelgta į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Žemės ūkio ministerija 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 3IN-1036 (8J) „Dėl A. V. skundo” įpareigojo NŽT imtis veiksmų minėtiems pažeidimams pašalinti.

11. Atsakovas teigė, jog Palangos skyrius 2016 m. rugpjūčio 29 d. organizavo posėdį, kurio metu pateikė pasiūlymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai ir savininkei patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas administracine tvarka, tačiau žemės sklypo dalies naudotoja pareiškėja su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad siekdamas ištaisyti susidariusią situaciją, kai žemės sklypai perdengė vienas kitą, bei vykdydamas NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. pavedimą Palangos skyriaus vedėjui Nr. lPAV-604-(1.8.), atsižvelgdamas į Rašte nurodytas aplinkybes, NŽT 2016 m. spalio 27 d. rašte Nr. 1SS-3233(9.5.) nurodytus faktus, Palangos skyrius Įsakymu pripažino netekusia galios Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą bei parengė Išvadą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. V. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad pareiškėja nuo 2005 metų reiškia pretenzijas į dalį S. L. V. priklausančio žemės sklypo, o 2007 metais savavališkai dalį sklypo užtvėrė tvora, kuri Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu pripažinta pastatyta neteisėtai, todėl pareiškėja įpareigota ją nugriauti. S. L. V. akcentavo, kad pareiškėja iki šiol neleidžia naudotis žeme.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š.-V. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. N. Š.-V. nurodė, kad yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies savininkė, o žemės sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal A. P. 2001 m. spalio 15 d. sudarytą žemės sklypo planą M 1:500; žemės sklypo ribos buvo pažymėtos vietovėje ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. N. Š.-V. teigė, jog aptariamą žemės sklypą jos savininkai nusipirko iš valstybės tomis ribomis, kurios suformuotos ir atžymėtos pagal 2001 m. spalio 15 d. žemės sklypo planą M 1:500, o planas ir žemės ribų paženklinimo aktas teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, todėl keisti ginčo žemės sklypo ribas nėra teisinio pagrindo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjos skundu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės tais pačiais argumentais ir motyvais, kuriuos atsiliepime į skundą išdėstė trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š.-V.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geometra” atsiliepime nereiškė savo nuomonės dėl skundo reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. 16. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjos I. J. B. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) 347/636 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis yra NŽT. Ginčo žemės sklypo įregistravimo pagrindas 2008 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla bei 2011 m. spalio 17 d. NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-466, kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo pagrindas – 2015 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla bei Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte nurodyta, kad pagal Palangos skyriaus Išvadą, žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra anksčiau aptarto žemės sklypo naudotoja.

18. Teismas nustatė, jog Palangos skyrius 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu patvirtino 0,0636 ha ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geometra” 2015 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti NŽT patikėjimo teisę į minėto žemės sklypo 0,0023 ha dalį. Palangos skyrius 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 16SD-1475-(14.16.7.) „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo” kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl ginčo žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-1627 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre” nusprendė prašymo atlikti kadastro duomenų pakeitimus žemės sklypui (duomenys neskelbtini), netenkinti, nes negalima pažymėti žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje dėl to, jog jo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribomis. Minėtą išvadą patvirtina ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. spalio 11 d. išvada Nr. (4.7.19.)PG-828. Palangos skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. išvadoje Nr. 16IŽ-65-(14.16.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą” nustatė, kad ginčo žemės sklypo planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planai turi būti tikslinami. Vadovaudamasis minėta išvada, VĮ Registrų centras atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre.

19. Teismas nustatė, kad Palangos skyrius ginčijamu Įsakymu pripažino netekusiu galios Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą. Ginčijama Išvada Palangos skyrius, patikrinęs ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatė, jog besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir besiribojantis žemės sklypas), planas parengtas teisingai, o ginčo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Ginčijamu Sprendimu NŽT padarė išvadą, kad Palangos skyrius priėmė teisingą sprendimą, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas parengtas teisingai, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas turi būti tikslinamas.

20. Teismas pažymėjo, kad Palangos skyrius, priimdamas ginčijamus individualius administracinius aktus, turėjo vadovautis aktualiu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.), Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Kadastro įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.). Teismas pabrėžė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Teismas atkreipė dėmesį, kad aiškindamas ir taikydamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, o nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-696/2014).

Iš Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013).

21. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. V. nuosavybės teises į 0,0349 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį įgijo pagal 2006 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tokiomis ribomis, kokios nurodytos žemės sklypo plane M 1:500, kurį atlikęs kadastrinius sklypo matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Palangos miesto vietinėje koordinačių sistemoje, 2001 m. spalio 15 d. sudarė matininkas A. P.. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir A. P. sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti arba pripažinti negaliojančiais.

22. Teismas iš VĮ Registro centro duomenų nustatė, kad pareiškėjos valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011 m. spalio 19 d., jam suteiktas kadastrinis numeris, įregistravimo pagrindas – NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2)-466. Minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal UAB „Eurometras” 2008 m. gruodžio 15 d. parengtą žemės sklypo planą. Teismas nustatė, kad pagal šį planą ir anksčiau aptartą 2001 m. spalio 15 d. planą bendra besiribojančių pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens S. L. V. žemės sklypų riba sutampa. 2008 m. planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu.

23. Teismas nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. UAB „Geometra” matininkas A. K. parengė pareiškėjos naudojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Teismas nustatė, kad pagal minėtą kadastrinių matavimų bylą ginčo žemės sklypo ir besiribojančių žemės sklypų ribos nesutapo. Tačiau Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo patvirtinti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geometra” matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. UAB „Geometra” matininko 2015 m. liepos 29 d. atliktų ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal Palangos skyriaus pateiktus dokumentus, t. y. pagal 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą. Teismas nustatė, jog nagrinėjamo ginčo atveju, ginčo dėl registratoriaus veiksmų teisėtumo, įregistruojant ginčo sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, nėra. Teismas akcentavo, kad iš esmės ginčas kilo dėl kadastrinių matavimų teisėtumo, nustatant ir tikslinant besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis kadastrinių matavimu metu.

24. Teismas pažymėjo, kad prieš Išvados bei Įsakymo surašymą, 2015 metais buvo atliekami pareiškėjos naudojamo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Riba tarp sklypų buvo patikslinta administraciniu aktu, t. y. Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys – patvirtinus pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta riba tarp šalių žemės sklypų, teisiškai įregistruota ir trečiojo suinteresuoto asmens nebuvo ginčijama. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo pagrindas buvo Palangos skyriaus vedėjo sprendimas dėl kadastro duomenų nustatymo, kuris šioje byloje nebuvo ginčijamas ir kurio pagrindu patikslinti pareiškėjos žemės sklypo kadastriniai duomenys.

25. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendė klausimą dėl Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo buvo pakeisti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo, nežiūrint į tai, kad šis sprendimas byloje nėra ginčijamas, ir sprendė, ar ginčijami sprendimai, tame tarpe, Įsakymas pripažinti netekusia galios 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą, kuria konstatuota, kad pareiškėjos valdomo žemės sklypo planas parengtas teisingai, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad CK 4.262 straipsnis nustato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta. Teismas darė išvadą, kad riba tarp proceso šalių žemės sklypų yra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota.

26. Teismas nurodė, kad Žemės ūkio ministerijoje buvo nagrinėjamas S. L. V. įgalioto asmens A. V. 2016 m. birželio 14 d. skundas dėl anksčiau minėtų Palangos skyriaus veiksmų, kuriais buvo sumažintos S. L. V. žemės sklypo ribos, o išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, Žemės ūkio ministerija Raštu nustatė, jog ginčo žemės sklypo šiaurinė riba, kuri kartu yra ir besiribojančio žemės sklypo pietinė riba, plane pažymėta taškais Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, eina laužta linija; plane žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos lūžio taškas Nr. 6 pažymėtas ties gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato pietvakariniu kampu ir bendra abiejų žemės sklypų riba tarp taškų Nr. 6 ir Nr. 7 eina palei pat šio pastato pietinę sieną. Žemės ūkio ministerijos sprendė, kad matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. sudarytame žemės sklypo plane nurodyta bendra abiejų žemės sklypų riba neatitinka šios ribos, nurodytos matininko 2001 m. spalio 15 d. sudarytame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane. Įvertinusi minėtus žemės sklypų planuose parodytos bendros šių sklypų ribos neatitikimus bei atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) S. L. V. ir kiti savininkai nusipirko tokiomis ribomis, kokios parodytos šio žemės sklypo plane M 1:500, kurį 2001 m. spalio 15 d. sudarė matininkas A. P., Žemės ūkio ministerija konstatavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu besiribojančio žemės sklypo šiaurinė riba buvo pakeista ir dėl to dalis šio žemės sklypo buvo įmatuota į ginčo žemės sklypą. NŽT 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1SS-3233-(9.5) informavo, kad Palangos skyriaus vedėjui pavesta imtis priemonių ištaisyti susidariusią situaciją. NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. pavedimu Palangos skyriaus vedėjui Nr. 1PAV-604-(1.8) buvo pavesta pagal Rašte nurodytas aplinkybes bei 2016 m. spalio 27 d. rašte nustatytus faktus priimti sprendimus. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Palangos skyriuje vykusio posėdžio metu, pareiškėjai buvo pasiūlyta patikslinti ginčo žemės sklypo ribas administracine tvarka, tačiau pareiškėja nesutiko.

27. Iš išdėstytų aplinkybių teismas nustatė, kad matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. sudarytame žemės sklypo plane parodyta bendra abiejų žemės sklypų riba neatitinka šios ribos, parodytos matininko 2001 m. spalio 15 d. sudarytame žemės sklypo plane. S. L. V. ir kiti savininkai žemės sklypus nusipirko tokiomis ribomis, kokios parodytos šio žemės sklypo plane M 1:500, kurį 2001 m. spalio 15 d. sudarė matininkas A. P.. Tačiau nepaisant to, gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba buvo pakeista ir dėl to dalis žemės sklypo buvo įmatuota į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) t. y. Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pakeitus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Geometra” matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, susidarė situacija, kad gretimi žemės sklypai perdengė vienas kitą.

28. Teismas nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė, kad matininkas, nustatydamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, turėjo atsižvelgti į gretimo žemės sklypo ribas. Teismas pažymėjo, kad nei 2008 m. gruodžio 15 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo planas, nei 2006 m. sausio 16 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ar 2001 m. spalio 15 d. A. P. sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti arba pripažinti negaliojančiais. Teismas nusprendė, kad UAB „Geometra” matininkas, atlikdamas pareiškėjos naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, pakeitė besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, taip pažeisdamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas – imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribas, kadangi tokiais veiksmais buvo koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai. Teismas nusprendė, kad UAB „Geometra” matininkas netinkamai įvertino Nekilnojamojo turto registre įregistruotų gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentus, neįvertino to, kad besiribojančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, neišnagrinėjo visų reikšmingų faktinių aplinkybių, taip pat kitos susijusios medžiagos, o Palangos skyrius, vadovaudamasis UAB „Geometra” 2015 m. liepos 29 d. kadastrinių matavimų byla, netinkamai įvertino atliktų kadastrinių matavimų byloje pateiktus dokumentus, tokių matavimų kokybę, neįvertino, kad besiribojančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, o ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų veiksmais buvo koreguojami trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisiniai santykiai, todėl priėmė nemotyvuotus sprendimus patvirtinti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas parengtas teisingai.

29. Teismas darė išvadą, kad Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvada nebuvo teisėti ir pagrįsti, todėl Palangos skyrius ginčijamais individualiais administraciniais aktais teisėtai pagal kompetenciją pripažino netekusia galios Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą bei pripažino, kad pareiškėjos naudojamo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, o besiribojančio žemės sklypo planas parengtas teisingai.

30. Teismas nustatė, kad Palangos skyrius 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu „Dėl ribų nustatymo”, išnagrinėjęs susidariusią situaciją, nusprendė, jog ginčo žemės sklypo ribos nurodytos 2008 m. gruodžio mėn. UAB „Eurometras” žemės sklypo plane yra teisingos ir nekeičiamos. Teismas akcentavo, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl minėto sprendimo ar Palangos skyriaus vilkinimo atlikti veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėja neteikė duomenų, kad įstatymu nustatyta tvarka kreipėsi dėl šio individualaus administracinio akto teisėtumo ar institucijos vilkinimo atlikti veiksmus, ir kad tuo pagrindu yra priimtas galutinis procesinis sprendimas, todėl pareiškėjos skundo argumentus dėl Palangos skyriaus 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad privačių asmenų ginčus dėl žemės ribų nustatymo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, o pareiškėjai nesutinkant su gretimo sklypo nustatytomis ribomis, ji turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

31. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. Pripažinus, kad Palangos skyriaus Išvada ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Palangos skyrius priėmė teisingus sprendimus. Teismas pareiškėjos reikalavimus panaikinti Sprendimą, Įsakymą bei Išvadą atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad toks sprendimas nėra kliūtis pareiškėjai, patikslinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, iš naujo kreiptis į NŽT.

III. 32. Pareiškėja I. J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Sprendimą, Įsakymą ir Išvadą.

33. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad skundžiamo teismo sprendimą priėmė teisėjų kolegija, kurios pirmininkė buvo teisėja, kuri rašytinio proceso tvarka jau buvo atsisakiusi priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino, teisėjos nutartį panaikino, o skundo priėmimo klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja teigia, jog tikėtina, kad kaip tik dėl šios priežasties buvo priimtas neobjektyvus skundžiamas sprendimas.

34. Pareiškėja teigia, jog teismas padarė teisingą išvada, kad S. L. V. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio dalimi naudojasi pareiškėja, duomenų patikslinimo nesikreipė, t. y. sprendimo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau toliau vadovavosi absoliučiai nepagrįstu ir jokio įstatyminio pagrindo neturinčiu Žemės ūkio ministerijos Raštu, kuriame be jokių įrodymų tvirtinama, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu buvo pakeista žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba ir dėl to dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo įmatuota į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja akcentuoja, kad tokia išvada vadovavosi Palangos skyrius Įsakyme ir Išvadoje. Pareiškėja pažymi, kad teisme apklausiamas matininkas A. K. patvirtino savo 2016 m. vasario 11 d. rašte pateiktus rašytinius įrodymus, jog esant neatitikimų tarp teritorijų planavimo dokumento ir vėlesnio gretimo žemės sklypo plano bei gavus atitinkamus Palangos skyriaus specialistų nurodymus, kadastrinių matavimų metu pagrįstai buvo vadovautasi Detaliuoju planu, o ne plano neatitinkančiu ir todėl tikslintu gretimo žemės sklypo planu. Pareiškėja nurodė, jog minimas matininkas taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. vasario 4 d. išrašuose nurodoma, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla yra įregistruota, o gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra tikslinami pagal Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą bei atkreipė dėmesį, jog tikrinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, rengiant išvadą ir registruojant žemės sklypo kadastrinius matavimus, Palangos skyrius nenustatė jokių kadastrinių matavimų pažeidimų. Pareiškėja pabrėžia, kad teismo sprendimo išvada, kad matininkas A. K., atlikdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, padarė pažeidimą, yra visiškai nepagrįsta, o nustatytas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas neatitinka tikrovės. Pareiškėja akcentuoja, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistruotas plotas nesikeitė, t. y. niekaip nebuvo koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, kaip neteisingai tvirtinama teismo sprendime.

35. Pareiškėja teigia, kad skunde teismui nurodė faktą, kad NŽT įsakymu sudaryta komisija patikrinimo metu nustatė, kad gretimas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytas šio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Palangos skyriaus specialistai ignoravo komisijos įpareigojimą parengti planą, kuriame būtų sužymėtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir visų, su minėtu žemės sklypu besiribojančių, žemės sklypų posūkio taškų koordinatės vietovėje bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos (duomenys neskelbtini) asfalto dangos kraštu koordinatės. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas pateikė į bylą minėto patikrinimo dokumentus, tačiau viso kvartalo keturių žemės sklypų bendro plano nebuvo. Pareiškėja akcentuoja, kad tik parengus minėtą planą, Palangos skyrius turėjo įvykdyti ir kitą komisijos įpareigojimą – inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikslinimą, tačiau komisijos nurodymai nebuvo įvykdyti, o Palangos skyrius 2012 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 16SD(14.16.104)-906 ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įregistravo UAB „Eurometras“ atliktais kadastriniais matavimais, kuriais vadovaujantis šio žemės sklypo plotas buvo nustatytas 613 kv. m vietoje 636 kv. m. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas, visiškai nesigilindamas į komisijos įpareigojimų vykdymo dokumentus, padarė klaidingą išvadą, kad ginčo žemės sklypo ribos nurodytos 2008 m. gruodžio mėn. UAB „Eurometras” žemės sklypo plane yra teisingos ir nekeičiamos. Pareiškėja nurodo, kad teismo išvados klaidingumą patvirtina Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas bei 2015 m. lapkričio 11 d. išvada.

36. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė apie 2017 m. liepos 26 d. Palangos skyriaus pradėtą vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių valstybinės žemės naudojimo kontrolę, kurios metu bendraturčiai buvo įpareigoti iki 2017 m. rugsėjo 7 d. atstatyti naudojamo sklypo savo dalių riboženklius. Pareiškėja nurodo, kad S. L. V. sutuoktinis neatstato riboženklių, nes juos atstačius paaiškėtų faktas, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra žymiai didesnis, nei įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

37. Pareiškėja pažymi, kad S. L. V. nesilaikė teisės aktų nustatytos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo apskundimo tvarkos ir su skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri Raštu davė nurodymą panaikinti Palangos skyriaus teisingą ir teisėtą 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas šios aplinkybės nevertino.

38. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas nepasisakė ir dėl svarbaus įrodymo, esančio byloje, jog Palangos skyriuje 2016 m. balandžio 5 d. įvykusio posėdžio protokole (4 punktas) patvirtintas faktas, kad S. L. V. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje pažymėtos netiksliai, t. y. faktinė žemės sklypo riba natūroje neatitinka VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų.

39. Pareiškėja nurodo, kad teismas savo sprendime nepasisakė dėl argumento, susijusio su pareiškėjos naudojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kurio dalies ribos 2015 m. lapkričio 19 d. kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos be jokių pastabų, kas patvirtina, kad jokio žemės sklypų (duomenys neskelbtini) persidengimo nėra ir negali būti, nes priešingu atveju žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nebūtų įregistruotas VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje.

40. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos I. J. B. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

41. Atsakovas teigia, jog teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo byloje nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas pažymėjo, jog panaikinti administraciniai aktai nėra kliūtis pareiškėjai, patikslinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, iš naujo kreiptis į NŽT. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. V. atsiliepime į pareiškėjos I. J. B. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43. S. L. V. pakartoja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes ir atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir A. P. sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. S. L. V. teigia, jog pareiškėjai A. K. 2015 m. liepos 29 d. sudarė naują žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kurio patikrą atliko Žemės ūkio ministerija ir kuri pažymėjo, kad matininkas A. K. privalėjo užtikrinti, kad anksčiau nustatytos S. L. V. kartu su kitais savininkais priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ribos nebūtų pakeistos. S. L. V. akcentuoja, kad matininkas A. K. pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas.

44. S. L. V. nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja jokių naujų aplinkybių, kurių teismas nebūtų įvertinęs iš esmės nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo, NŽT Palangos skyriaus Įsakymo bei Išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Pareiškėjos apeliaciniame skunde, visų pirma, išreiškiama abejonė dėl teismo šališkumo bei, antra, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

48. Turima bylos medžiaga patvirtina, kad iš tikro, pirmą kartą sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir atsisakant jį priimti bei vėliau antrą kartą sprendžiant skundo priėmimo klausimą bei išsprendžiant bylą, priimant apskųstą 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą, t. y. priimant visus šiuos procesinius sprendimus dalyvavo ta pati teisėja – A. M., tačiau tokia aplinkybė nepatvirtina teisėjo šališkumo.

49. Būtina pažymėti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, laikantis nuomonės, jog iškeltas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (1 t, b. l. 96–98). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t, b. l. 104–107), kuris ir išnagrinėtas tos pačios teisėjos. Pabrėžtina, jog priimant 2017 m. vasario 2 d. nutartį dėl bylos esmės pasisakyta nebuvo, todėl jau vien ši aplinkybė paneigia galimybę dėl egzistuojančių kitokių aplinkybių, galėjusių sukelti abejones dėl teismo nešališkumo. Antra, teisinės pozicijos skundo priėmimo stadijoje išdėstymas bei pakartotinis skundo priėmimo nagrinėjimas to paties teisėjo (teismo) yra tiesioginis teisėjo funkcijų atlikimas ir niekaip negali būti siejamas su jo šališkumu. Apeliacinės instancijos teismui nekyla absoliučiai jokių abejonių, kad byla buvo išnagrinėta nešališko teismo – aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

50. Iš apeliacinio skundo argumentų dėl bylos esmės matyti, jog nesutinkama NŽT Sprendime, NŽT Palangos skyriaus Įsakyme ir Išvadoje suformuluota išvada dėl ginčo žemės sklypo plano tikslinimo būtinumo, šią poziciją grindžiant tuo, kad A. K., atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, jokių pažeidimų nepadarė ir turėjo būti vadovaujamasi būtent pastarojo matininko atliktais matavimais.

51. Atsakovas NŽT užėmęs priešingą poziciją, t. y. dėl būtinumo taisyti ginčo žemės sklypo planą, tai grindė pirmiau atliktais matavimais, sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, Žemės ūkio ministerijos atlikta patikra (žr. šios nutarties 9 p.).

52. Taigi iš principo ginčas kyla dėl byloje surinktų faktinių duomenų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo visus byloje esančius įrodymus visapusiškai patikrinti bei padaryti išvadas, kas ir yra atlikta, konstatavus, jog Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pakeitus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Geometra” matininko A. K. 2015 m. liepos 29 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, susidarė situacija, kad gretimi žemės sklypai perdengė vienas kitą. Ši padėtis buvo ištaisyta skundžiamais teisės aktais (žr. nutarties 1 p.).

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad faktiškai ir teisiškai yra negalima tokia situacija, kokia ką tik buvo paminėta. Ji turėjo ir buvo ištaisyta. Pirmosios instancijos teismo argumentacija pripažintina visiškai pagrįsta bei yra tvirtintina.

54. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad besiribojančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2001 m. Pagal šiuos kadastrinius matavimus sudaryti besiribojančio žemės sklypo planas bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojanti su visomis sudėtinėmis sutarties dalimis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Intervencija į jau susiformavusius nuosavybės teisinius santykius kadastrinių matavimų pagrindu nėra galima. Nuosavybė gali būti paimama nebent visuomenės poreikiams tenkinti ir tik remiantis įstatymu (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimą).

55. Taigi nustačius, jog vis dėlto buvo įsiterpta į tai, kas teisiškai nustatyta ir nenuginčyta, pažeidimas turėjo būti pašalintas.

56. Apeliaciniame skunde remiamasi vien tik matininko A. K. atliktais matavimais, bet jie buvo paneigti atsakovo, kurio pateiktais faktiniais duomenimis, nebuvo pagrindo netikėti. Pareiškėja (apeliantė) nepateikė kitokių duomenų, kurie leistų suabejoti, kad klaida buvo padaryta ne matininko A. K., o pirmiau, dar 2001 m., arba, kad apskritai jokios klaidos nėra ir turi likti tokia padėtis, kokia buvo iki skundžiamų teisės aktų priėmimo, t. y. pareiškėja nepagrindė savo pozicijos, todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

57. Baigiamojo teisės akto 46 punkte buvo įvardyti esminiai apeliacinio skundo argumentai, galėję lemti kitokio sprendimo nei apskųstas priėmimą. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, šio ginčo plotmėje, pripažinti teisiškai nereikšmingais ir dėl jų plačiau nepasisakytina. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir, kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

58. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, kaip teisėtas bei pagrįstas.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. V. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, darytina išvada, kad sprendimas buvo priimtas S. L. V. naudai. S. L. V. pateikė prašymą atlyginti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Byloje esanti 2018 m. vasario 13 d. atstovavimo sutartis, 2018 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 919311 patvirtina, kad S. L. V. patyrė realių išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.

60. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

61. Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. S. L. V. atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2018 m. vasario 27 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,8 Eur (2017 m. III ketvirtis). Maksimali galima suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą yra 1 106,04 Eur. Nagrinėjamu atveju S. L. V. prašoma priteisti 250 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. L. V. iš pareiškėjos I. J. B. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius